Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-309/2016

            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27130-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.2.; 2.4.2.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,

nuteistajam A. Ž., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.             

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. Ž. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d.

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi,  9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d. ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. T. ir S. J., o V. Š. baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi  baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. 1.54 val. iki 2015 m. gegužės 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, ne mažiau kaip per 3 kartus, veikdamas bendrais veiksmais ir vieninga tyčia kartu su A. G. ir S. J., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), iš mechaninėmis priemonėmis, t. y. tvora ir rakinamais vartais, saugomoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje stovėjusių sunkvežimių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančių UAB „A.“, pagrobė svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą – 254 litrus dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė 1,13 eurų, bendros 287,02 eurų vertės, tuo savo bendrais veiksmais padarydami UAB „A.“ 287,02 eurų turtinę žalą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, kartu su A. G. ir M. T. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. 1.54 val. iki 2015 m. gegužės 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą – iš  mechaninėmis priemonėmis, t. y. tvora ir rakinamais vartais, saugomoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), stovėjusių sunkvežimių pasikėsino pagrobti dyzelinį kurą, tačiau savo veikos nebaigė ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes M. T. pastebėjo policijos pareigūnai.

A. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. 1.54 val. iki  2015 m. gegužės 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, ne mažiau kaip per 4 kartus, veikdamas bendrais veiksmais ir vieninga tyčia kartu su A. Ž., S. J. ir M. T., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), iš mechaninėmis priemonėmis, t. y. tvora ir rakinamais vartais, saugomoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, stovėjusių sunkvežimių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „A.“, pagrobė svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą – 314 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė 1,13 eurų, bendra vertė 354,82 eurų, tuo savo bendrais veiksmais padarydami UAB „A.“ 354,82 eurų turtinę žalą.

Be to, A. Ž. ir A. G. nuteisti už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d., apie 22 val., veikdami kartu, būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam D. V. atidarius buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu, t. y. sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį ir dėl to nukentėjusysis griuvo ant grindų bei neteko sąmonės, taip padarė apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, veikdami bendrais veiksmais ir vieninga tyčia pagrobė svetimą, I. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, kurių bendra vertė 31,50 eurų, bei D. V. priklausantį turtą – dulkių siurblį „Scarlet“, kurio vertė 20 eurų, maisto produktus: majonezą, grietinę, kiaušinius, lašinius, dešreles, 1 vnt. 1 l talpos butelį alaus, kurių bendra vertė 30 eurų, 4 kg šaldytos paukštienos, kurios vertė 15 eurų, 6 kg lydeką, kurios vertė 10 eurų, lašinių ir kepenėlių, kurių bendra vertė 10 eurų, tuo padarydami D. V. 85 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tyrimą atliekančių pareigūnų neklaidino, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Mano, kad jam paskirta per didelė laisvės atėmimo bausmė, ji skirta neįvertinus to, kad įkalinimo įstaigose nėra darbų, kuriuos būtų galima dirbti ir taip atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi nusikaltęs, ikiteisminiam tyrimui netrukdė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. Ž. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK XI skyriuje nurodyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantams bausmes už jų padarytas  nusikalstamas veikas, taip pat skirdamas subendrintas bausmes, minėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Iš bylos matyti, kad A. Ž. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), ir vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto būdamas anksčiau 13 kartų teistas, neišnykus teistumui, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (3 t., 59–74, 80–83 b. l.), yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., 93–97 b. l.) ir tai rodo jo nenorą taisytis, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Šiame bylos kontekste taip pat pastebėtina, kad nors ankstesniais nuosprendžiais pripažinus A. Ž. kaltu jam buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2000 m. balandžio 11 d. įstatymas „Dėl amnestijos akto“, 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas „Dėl amnestijos”, akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja įstatymus. Kadangi A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Ž. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (šie vidurkiai atitinkamai yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų ir 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi daryti išvadą, kad paskirtos bausmės per griežtos, nėra pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo dar kartą vertinti apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas pripažino, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtas bausmes. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nors A. Ž. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų būtinų BK 641 straipsnio taikymo sąlygų, t. y. įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Ž. prašymas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu netenkintinas. Kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. bausmė paskirta teisingai, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti apelianto prašymą ir mažinti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nors A. G. nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o viena – sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas anksčiau 2 kartus teistas, neišnykus teistumui, nusikalstamas veikas darė net ir tuo laikotarpiu, kai teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų (už šių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis) (3 t., 21–24, 28–33 b. l.), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (3 t., 46 b. l.), nors ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, tačiau jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų, yra nustatyta viena A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. G. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (šių bausmių vidurkiai nepilnamečiui yra atitinkamai 3 metai 27 dienos ir 3 metai 6 mėnesiai 27 dienos), taigi daryti išvadą, kad šios bausmės per griežtos, nėra pagrindo. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė iki Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir į bausmės laiką A. G. įskaitė pagal 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis A. G. prašė atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaip jau minėta, BK 641 straipsnio nuostatų taikymui nepakanka asmens prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas – dar turi egzistuoti ir viena iš minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka arba turi būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, arba baudžiamoji byla turi būti baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi nors A. G. ir prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistojo A. G. prašymas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu negali būti tenkinamas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę pastarojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Nuteistųjų A. Ž. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Zigmas Kavaliauskas

Teisėjai              Raimundas Jurgaitis

              Vidmantas Mylė