Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-01][nuasmenintas nutarimas byloje][A15.-197-878-2019].docx
Bylos nr.: A15.-197-878/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus apskrities vyriausias policijos komisariatas 191008762 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-197-878/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00057-2019-5

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 16.9.11; 21.9.10

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2019 m. vasario 28 d.

Alytus

 

Alytaus

apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,

sekretoriaujant I. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jo įgaliotai atstovei advokatei J. V.,

suinteresuotam asmeniui J. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis sargu Alytaus rajono savivaldybės administracijoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

G. K. 2019 m. vasario 7 d. 18.00 val. Alytaus r. sav., Butrimonių sen., Eičiūnų k., Pienių gatvėje pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo, vairavo automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei vengė pasitikrinti neblaivumą. Tuo G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

G. K. kaltę dėl pažeidimo pripažino. Paaiškino, kad vairavo automobilį išgėręs, bet tikrintis alkotesteriu girtumą bei duoti kraują atsisakė. Tėvas buvo palikęs automobilį remontui dėdės, kuris turi keltuvą, garaže. G. K. su draugu M. L. garaže remontavo tą automobilį, paskui reikėjo atlaisvinti keltuvą, todėl automobilį išvarė iš garažo ir apsuko aikštelėje. Privažiavo policijos pareigūnai. Jis prieš pusvalandį buvo išgėręs keturis 0,5 l talpos butelius alaus, todėl išsigando ir atsisakė būti tikrinamas alkotesteriu. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes dar neišlaikė egzaminų po to, kai jam buvo 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Gailisi, kad padarė nusižengimą. Teigia, kad tėvas nežinojo, jog G. K. tvarkė garaže tą automobilį. Tėvui apie tai, jog G. K. neturi teisės vairuoti, buvo žinoma. G. K. garažo raktus pasiėmė iš dėdės.

J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį automobilį įvykio dienos rytą, apie 8 val., paliko žmonos brolio garaže, kur yra keltuvas, nes ruošėsi jį remontuoti, o pats išvyko į darbą gaisrinėje, dirba visą parą. Automobilį būtų remontavęs pats, turėdamas laiko, arba jį būtų taisęs sūnus G. Sūnus G. moka tvarkyti automobilius, anksčiau jam padėdavo. Automobilio raktelius dėl priešgaisrinių reikalavimų paliko jo viduje, o garažą svainis užrakino. Svainis įvykio metu irgi buvo darbe. Turimą ūkio techniką ir automobilius remontuojasi ir savo namų valdoje, kur turi garažus, tačiau automobilio remontui tada reikėjo keltuvo, kurį kaime turi tik suinteresuoto asmens svainis. Žinojo, kad sūnus yra praradęs teisę vairuoti, sūnui nebūtų leidęs vairuoti automobilio.

Tai, kad G. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina ir bylos duomenys, kurie pripažintini įrodymais: 

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir įrašytas G. K. pasiaiškinimas, kad nusižengimą jis pripažįsta (b. l. 1).

Policijos pareigūno E. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 7 d. apie 18. 00 val. Alytaus r. Butrimonių sen., Eičiūnų k., Pienių g. sustabdė automobilį ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K.; tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo G. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl vairuotojui pasiūlė atlikti bendrą asmens blaivumo testą. G. K. atsisakė, taip pat jis nesutiko, kad jo blaivumas būtų patikrintas alkotesteriu, atsisakė atlikti ir kraujo tyrimą. G. K. su pažeidimu sutiko, neneigė, kad vairuodamas automobilį vartojo alkoholį, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Patikrinus paaiškėjo, kad vairuotojui G. K. 2017 m. birželio 25 d. teisė vairuoti buvo atimta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (b. l. 2).

Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 7 d. sprendimu G. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3).

G. K. asmens duomenys patvirtina, kad jam išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 6-8).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad G. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda, kuri sumokėta 2017 m. rugsėjo 11 d., ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, ši paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 3 d. (b. l. 9-11).

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. K. naujo pažeidimo padarymo dieną buvo įvykdęs paskirtą nuobaudą – sumokėjęs baudą, tačiau specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo sugrąžinta, nes nuo dienos, kurią buvo baigta vykdyti 2017 m. liepos 4 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, nebuvo praėję vieneri metai. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-594/2018).

Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad G. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir vengė neblaivumo patikrinimo, šiuos veiksmus padarė pakartotinai po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tokie jo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad G. K. iš jam anksčiau paskirtų poveikio priemonių išvadų nedaro, savo elgesio ir nuostatų nekeičia. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors G. K. nurodo, jog gailisi dėl nusižengimo, tačiau teismas, įvertinęs jo ankstesnį baustumą, pažeidėjo poziciją teisme ir jo nenuoseklius, nenuoširdžius paaiškinimus, sprendžia, kad asmens gailėjimasis šiuo atveju tėra formalus jo pareiškimas, todėl nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. G. K. dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. l. 21, 22). Įvertinus visas bylos aplinkybes, G. K., įvertinus jo tik patenkinamą asmenybę, nuolatinį Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, skirtina bauda, didesnė, nei sankcijoje numatyta minimali, tačiau mažesnė, nei įstatymo nustatytas jos dydžio vidurkis. Pažeidėjas prašė leisti baudą sumokėti dalimis dėl sunkios jo turtinės padėties, nes uždirba tik apie 500 eurų per mėnesį (b. l. 24). Teismas, įvertindamas pažeidėjo per mėnesį gaunamo atlyginimo dydį, skiriamos baudos dydį, pažeidėjo pateiktus duomenis apie tai, jog jis gyvena pas tėvus, kuriems, grįžęs iš tiesioginio darbo, padeda dirbti apie 60 ha žemės ir prižiūrėti apie 20 galvijų, dirbti kitus ūkio darbus, iš ko neabejotinai taip pat gauna tam tikras pajamas ar kitokį turtinį atlygį, tai, kad pažeidėjas jauno amžiaus, darbingas, nenurodė turintis kokių nors turtinių įsiskolinimų ar išlaikytinių, pažymų apie turimą nekilnojamą ar kilnojamą turtą, santaupas, turto deklaracijų ar pan., įrodančių sunkią turtinę padėtį, nepateikė, nelaiko pažeidėjo turtinės padėties tiek sunkia, kad šis neišgalėtų baudos sumokėti per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą 40 kalendorinių dienų terminą, ir prašymą išdėstyti baudos mokėjimą atmeta. 

Be to, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymima ir tai, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kai už administracinį nusižengimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, ji netaikoma ir yra galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatų taikymas tik tais atvejais, kai nustatoma, jog daikto (automobilio) savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013). Tam būtina išsiaiškinti, ar automobilis buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y., ar su savininko žinia ir sutikimu. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Nagrinėjamu atveju G. K. vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo G. K., savininkas yra jo tėvas J. K.. Iš G. K. ir J. K. paaiškinimų matyti, kad J. K. žinojo, kad jo sūnus G. K. yra praradęs teisę vairuoti, tačiau jis leido G. K. naudotis automobiliu „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo posėdyje J. K. nurodė, kad leido sūnui automobilį remontuoti tiek anksčiau, tiek ir šiuo atveju būtų automobilį remontavęs pats arba būtų padėjęs sūnus. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad automobilio rakteliai buvo palikti pačiame automobilyje ir automobilio savininko sutikimu prieinami G. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad paties pažeidėjo ir suinteresuoto asmens parodymų nenuoseklumas ir nelogiškumas verčia abejoti jų teigimu, jog J. K. nežinojo, kad G. K. remontuos automobilį – G. K. aiškino, kad automobilį išvarė iš garažo, nes reikėjo garažo savininko nurodymu atlaisvinti keltuvą, tačiau J. K. parodė, kad garažo savininkas, jo svainis, įvykio metu buvo darbe. Vėlgi šių abiejų asmenų aiškinimai, kad J. K. nežinojo, jog sūnus G. taisys garaže automobilį, nelogiški ir dėl to, kad J. K. ryte atvarė automobilį į svainio garažą remontui ir esą būtų pats jį taisęs, kai tuo tarpu jis iškart visai parai išvyko į darbą. Nebūtų logiška ir automobilį nuo pat ryto atvaryti į svainio garažą remontui, tikint G. K. aiškinimu, kad būtent tą pačią dieną garažo savininkui prisireikė keltuvo ir todėl G. K. turėjo automobilį išvaryti iš garažo. Tokie prieštaringi ir nelogiški pažeidėjo ir jo tėvo, automobilio savininko, aiškinimai teismo vertinami tik kaip niekuo nepagrįsta gynybinė versija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Iš pažeidėjo ir J. K. paaiškinimų matyti, kad automobilio savininkui buvo žinoma, kad jo sūnus yra netekęs teisės vairuoti automobilį, tačiau transporto priemonė „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos savininko leidimu buvo laisvai prieinama naudotis G. K., savininkas neužtikrino, kad šis asmuo ja negalėtų pasinaudoti. Aptartų duomenų pakanka teismo išvadai, kad transporto priemonė „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. buvo valdoma su transporto priemonės savininko žinia ir jo leidimu. J. K. neatsakingai leido jo automobiliu naudotis asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti ir vengusiam neblaivumo patikrinimo, ir taip sudarė sąlygas G. K. padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kuris vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, todėl, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatomis, G. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Pažeidėjas ir jo atstovė prašė G. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir švelninti jam skiriamą nuobaudą - skirti 500 eurų baudą, taip pat skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam nei įstatymo numatytas minimalus laikui. Nurodė, kad G. K. niekam nesukėlė realaus pavojaus, žalos nepadarė, niekur važiuoti automobiliu neketino, tik norėjo automobilį išvaryti iš garažo.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismas pažymi, kad vien tai, kad pažeidėjas pripažįsta savo kaltę, ir aukščiau paminėta G. K. kaip darbuotojo ar seniūnijos gyventojo teigiama charakteristika nesudaro pagrindo spręsti, kad tai ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Teismo vertinimu, šios išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 

 

n u t a r i a :

 

G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant 427 straipsnio 2 ir 3 dalis, skirti jam 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir transporto priemonės „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

 

 

Teisėja                          I. L.

 

 

 

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19097313530, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.


Paminėta tekste:
  • AN2-173-594/2018