VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Justinui Šileikai,

atsakovės atstovei Agnei Lukoševičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl dalies nutarimo (baudos dydis) panaikinimo (pakeitimo),

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Biržų ranga“ (toliau – ir UAB „Biržų ranga“, Bendrovė) skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2.2 punktą, sumažinant UAB „Biržų ranga“ skirtą baudą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 127–144, 2 t., b. l. 182–196).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad bauda buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jos apskaičiavimui, taip pat netinkamai individualizavus pareiškėjos administracinę atsakomybę, t. y. nepripažinus kai kurių faktinių aplinkybių kaip atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė turėjo įvertinti kaip lengvinančias šias aplinkybes – pažeidimo nutraukimą savo valia, pareiškėja ėmėsi prevencinių priemonių ateityje išvengti konkurencijos teisės pažeidimų, padėjo atsakovei atliekamo tyrimo metu, taip pat tai, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki.

3. Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai nepripažino pareiškėjos pasyvumo pažeidimo metu ir dėl to nepagrįstai nesumažino baudos pagal Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 18 punkto nuostatas. Teigia, kad pareiškėja per visą dalyvavimo pažeidime laikotarpį laimėjo ir gavo pajamų tik iš 3 viešųjų pirkimų, kurių darbų vertė buvo labai maža, t. y. apie 12 300 Eur (nors pasiūlymus derino 20 viešųjų pirkimų iš 25). Taigi pareiškėja laimėjo tik 15 proc. viešųjų pirkimų. Pareiškėjos gautos pajamos iš laimėtų viešųjų pirkimų nesiekia nė 0,5 proc. 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų, taip pat tokio dydžio pajamos tesudaro apie 0,9 proc. nuo visų 20 viešųjų pirkimų, kuriuose pareiškėja derino veiksmus, bendros pirkimo sumos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje konstatuota, kad tokių faktinių aplinkybių nustatymas, t. y. laimėtų pirkimų skaičius ir gautų pajamų dydis, buvo traktuojami kaip esminės aplinkybės vertinant ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, dėl ko teismas pasyviai prie pažeidimo prisidėjusiam ūkio subjektui sumažino skirtą baudą 5 proc. (LVAT 2012 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-290/2012, UAB „Möller Auto “prieš Konkurencijos tarybą).

4. Pasisakydama dėl pažeidimo nutraukimo savo valia pareiškėja pažymi, kad atsakovė tyrimą pradėjo vėliau nei pareiškėja pateikė paskutinį suderintą komercinį pasiūlymą Biržų rajono savivaldybės viešajame pirkime t. y. pareiškėjos valią nutraukti pažeidimą suformavo ne tyrimo pradėjimo faktas. Konkurencijos taryba nenustatė, kad pareiškėja, pavyzdžiui, teikdama 2017 m. liepos 31d. komercinį pasiūlymą Nr. 184, vis dar būtų dalyvavusi pažeidime, nors pasiūlymą teikė ir kiti pažeidimą padarę asmenys. Teigia, kad pažeidimo nutraukimo momento nustatymas nėra tapatus lengvinančios aplinkybės – pažeidimo nutraukimas savo valia – vertinimui, kurį Konkurencijos taryba turi atlikti spręsdama klausimą dėl baudos skyrimo. Todėl pareiškėja nesutinka, kad pažeidimo nutraukimas savo valia turėtų būti vertinamas tik apskaičiuojant trukmę, tačiau ta pati faktinė aplinkybė negalėtų būti vertinama ir kaip lengvinanti. Pažymi, kad LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1672-822/2015 pasisakė, kad net ir nutraukus pažeidimą jau po to, kai atitinkamas asmuo sužinojo apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą, tai buvo pakankama aplinkybė traktuoti tokį asmens elgesį kaip pažeidimo nutraukimą savo valia. Taip pat pareiškėja nurodo, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo praktikos pavyzdžiais, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės ir pareiškėjos situacija yra visiškai skirtinga.

5. Dėl prevencinių priemonių siekiant išvengti ateityje konkurencijos teisės pažeidimų nurodo, kad Konkurencijos taryba turi plačią diskreciją, todėl gali atsižvelgti į kitas aplinkybes, nenurodytas Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja remiasi Konkurencijos tarybos praktika mažinti baudas, atsižvelgiant į krizę visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Konkurencijos taryba turi visapusiškai įvertinti faktines aplinkybes skiriant sankcijas. Vadinasi, Konkurencijos taryba turi įvertinti ir protingumo, objektyvumo ir proporcingumo principus.

6. Dėl pagalbos teiktos tyrimo metu nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nepateikia atsakomybę lengvinančios aplinkybės – padėjimas tyrimo metu turinio, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar ūkio subjektas padėjo Konkurencijos tarybai. Ši sąlyga nėra formuluojama, kad padėjimas galėtų būti tik kai pateikiami papildomi dokumentai ar kitokie rašytiniai įrodymai. Teigia, kad pareiškėjos generalinis direktorius tiek patikrinimo metu, tiek vėlesnių apklausų metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba savo valia ir nedviprasmiškai pripažindamas su pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, kuriomis pati Konkurencijos taryba remiasi (Nutarimo 123–126 pastraipos). Pabrėžia, kad pareiškėja du kartus savo pačios iniciatyva siūlė organizuoti susitikimus, siekiu aptarti galimybes aktyviai padėti pateikiant bet kokią galimai naudingą informaciją. Susitikimai įvyko 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 19 d. Pareiškėja neturėjo nei išsamios informacijos apie tyrimo aplinkybes, nei pakankamai tikslios informacijos apie jo apimtį, todėl negalėjo pati nuspręsti, kokia informacija būtų padėjusi tyrimui. Pareiškėjos susitikimų metu nurodyta informacija Konkurencijos tarybai pasirodė neaktuali, o Konkurencijos tarybos atstovai atsisakė įvardinti aktualią papildomą informaciją. Konkurencijos tarybos atstovams nepateikiant paaiškinimų, negalima reikalauti daugiau nei galėjo padėti pareiškėja. Pareiškėja išnaudojo visas jai prieinamas priemones ieškoti būdų aktyviai padėti Konkurencijos tarybai.

7. Dėl sunkios finansinės padėties pareiškėja pateikė detalius paaiškinimus, kad atitinkamos sankcijos skyrimas sukels neigiamas pasekmes jos veiklos tęstinumui, kuris galėtų pasibaigti jos bankrotu ir pasitraukimu iš rinkos. Sankcijos paskyrimas savaime sukeltų apyvartinių lėšų trūkumą, kurio išspręsti pasitelkdama savus resursus įmonė greičiausiai nesugebės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį perkančiosios organizacijos įprastai nustato apribojimą tiekėjams, pripažintiems pažeidusiems Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėja privalėtų keisti savo veiklos modelį.

8. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad nuo tyrimo atnaujinimo iki naujų tyrimo išvadų gavimo Konkurencijos taryba jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko. Taip pat nurodė, kad jeigu Nutarimas būtų priimtas 2018 m., tai pareiškėjai būtų skirta 100 000 Eur mažesnė bauda. Tokia situacija neturėtų būti toleruojama, kai Konkurencijos taryba laukia atitinkamų finansinių metų, kada pažeidėjo pajamos didesnės ir tik tada skiria baudą. Konkurencijos tarybai nepagrįstai užtęsus procedūrinius veiksmus, pareiškėjai maksimalios skirtinos baudos dydis reikšmingai išaugo. Šioje byloje Konkurencijos įstatymo prasme praėję ūkiniai metai neturėtų būti laikomi 2018 m.

9. Pažymi, kad išklausymo posėdžio metu pareiškėjai paaiškinta, kad nutarimas bus paskelbtas 2019 m. birželio 13 d., tačiau 2019 m. birželio 12 d. pareiškėja buvo informuota apie tai, kad nutarimo paskelbimas atidėtas iki 2019 m. birželio 27 d. Pareiškėjos teigimu, 2019 m. birželio 13 d. buvo priimti atitinkami Konkurencijos įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2019 m. liepos 2 d., kuriais iš esmės buvo pakeistos teisinės normos, susijusios su Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimo teisinėmis pasekmėmis, kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nestabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus numatytas išimtis. Konkurencijos taryba nukėlusi nutarimo paskelbimą dviem savaitėms, pareiškėjai paliko tik 2,5 darbo dienas susipažinti su Nutarimu ir esant poreikiui teismui pateikti skundą. Pareiškėjai buvo itin apribota teisė apskųsti Nutarimą iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

10. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

11. Pasisakydama dėl pareiškėjos pasyvaus elgesio pažymėjo, kad iš 25 tyrimo metu nagrinėtų viešųjų pirkimų pareiškėja veiksmus derino 20 viešųjų pirkimų, iš kurių 13 viešųjų pirkimų pasirašė konkurento (UAB „Pasvalio melioracija“) parengtus komercinius pasiūlymus, 3 pirkimuose pati parengė konkurentų (UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“ ir UAB „Panevėžio melioracija“) komercinius pasiūlymus ir pateikė juos perkančiajai organizacijai, o 4 pirkimuose išvis nepateikė pasiūlymų, nors buvo kviečiama tai padaryti. Tokiu būdu pareiškėja prisidėjo prie susitarimo pasidalinti Pasvalio, Panevėžio ir Biržų rajonų savivaldybių vykdytus pirkimus įgyvendinimo. Pareiškėjos neteisėti veiksmai tęsėsi beveik visą susitarimo įgyvendinimo laikotarpį ir apėmė net 80 proc. visų tyrimo metu nagrinėtų pirkimų visose trijose savivaldybėse. Tarybos teigimu, pareiškėjos dalyvavimas nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose buvo būtina sąlyga tam, kad formaliai būtų apklausiami trys tiekėjai, todėl abejoja, ar tokio pobūdžio susitarimo schema apskritai būtų egzistavusi, jeigu pareiškėja mainais už laimėjimą Biržų rajono savivaldybėje nebūtų savo veiksmais prisidėjusi prie sąlygų kitiems ūkio subjektams laimėti atitinkamų savivaldybių vykdytus viešuosius pirkimus sudarymo. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėja buvo tik pasyvi draudžiamo susitarimo dalyvė. Pažymi, kad nustatant draudžiamo susitarimo dalyvio įtaką pažeidimo padarymui (pasyvumą ar aktyvumą), turi būti vertinamas tokio ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda.

12. Nurodo, kad ūkio subjektų draudžiamas susitarimas truko ilgą laiką, per kurį visos bendrovės aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie tokio draudžiamo susitarimo įgyvendinimo viena kitai sudarydamos sąlygas laimėti iš anksto nustatytos savivaldybės viešuosius pirkimus. Viena kitai padėdamos laimėti viešuosius pirkimus bendrovės pasidalino Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių viešuosius pirkimus. Tai, kad bendras tikslas pasidalinti viešaisiais pirkimais buvo įgyvendintas skirtingais būdais, įskaitant ir palaikančiųjų (nelaiminčiųjų pasiūlymų) teikimą ar suderintą nedalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nekeičia vertinimo, kad bendrovės, kurios laimėjo mažiau viešųjų pirkimų, turi būti vertinamos vienodai kaip ir daugiau viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės. Bendrovių žinojimas apie tai, kad nebus laimimi nepriskirtų savivaldybių viešieji pirkimai buvo esminė susitarimo dalis, t. y. tik forma, kuria buvo įgyvendintas susitarimas.

13. Dėl pažeidimo nutraukimo savo valia nurodo, kad ūkio subjektas, manydamas, kad jis iki tyrimo pradžios savo valia nutraukė pažeidimą, Konkurencijos tarybai turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo siekį nutraukti galimai neteisėtus veiksmus savanoriškai, o ne dėl to, kad pažeidimo tęsimas tapo nenaudingas, kiti pažeidėjai nesilaiko susitarimo ar dėl kitų nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja jokių įrodymų, kurie leistų Konkurencijos tarybai įvertinti, dėl kokių priežasčių nutrūko jos pažeidimas, nepateikė, todėl Konkurencijos taryba laikė, kad pažeidimas pasibaigė 2017 m. liepos 5 d.

14. Dėl pareiškėjos paaiškinimų, kad ji ėmėsi prevencinių priemonių siekiant ateityje išvengti konkurencijos teisės pažeidimų, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta lengvinanti nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas lengvinančių aplinkybių konkurencijos teisės pažeidimų bylose sąrašas. Tarp šių aplinkybių nėra aplinkybės, kad ūkio subjektui, kuris imasi prevencinių priemonių prieš konkurencijos teisės pažeidimus, atsakomybė turi būti lengvinama. Todėl Konkurencijos taryba, nustatydama pareiškėjai skirtiną baudos dydį, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Konkurencijos tarybos tyrimo pradžios bendrovė imasi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus. Tai yra ne bendrovės teisė, bet pareiga siekiant užtikrinti, kad jos darbuotojai laikytųsi Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

15. Pasiakydama dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su pagalba tyrimo metu, kaip lengvinančios aplinkybės nurodo, kad LVAT praktikoje, nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimo bylas, yra pažymėta, kad institucijos (šiuo atveju – Konkurencijos tarybos) tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas, kaip taisyklė, negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai. Taigi pareiškėjos generaliniam direktoriui Konkurencijos tarybos atliekamo patikrinimo, apklausų metu vykdant įgaliotų pareigūnų nurodymus pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas šis elgesys negali būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Be to, tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę asmenims už kliudymą Konkurencijos tarybai atlikti tyrimo veiksmus, t. y. už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą. Tai tik papildomai patvirtina, kad pareiškėjos generalinis direktorius jo valdomos bendrovės patikrinimo metu, savo apklausų metu turėjo pareigą, o ne teisę, bendradarbiauti su Konkurencijos tarybos įgaliotais pareigūnais. Be to, pareiškėjos direktorius Konkurencijos tarybos apklausos metu neigė bet kokį veiksmų derinimą su UAB „Panevėžio melioracija“ Biržų rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose (vėliau, gavusi 2019 m. tyrimo išvadas, UAB „Biržų ranga“ pripažino tokį veiksmų derinimą). Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl jos iniciatyva organizuotų susitikimų, pažymėjo, kad Konkurencijos taryba šią aplinkybę įvertino ne kaip realų padėjimą tyrimo metu, bet kaip siekį bendradarbiauti (Nutarimo 279 pastraipa), kadangi faktiškai jokios pagalbos dėl tokių susitikimų Konkurencijos taryba nesulaukė.

16. Dėl pareiškėjos finansinės padėties nurodo, kad LVAT yra pažymėjęs, kad labai sunki finansinė padėtis lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei. Teigia, kad aplinkybę – sunki finansinė padėtis – galima pripažinti lengvinančia tik tais atvejais, kai nutarimo priėmimo, t. y. baudos skyrimo momentu, ūkio subjekto finansinė padėtis yra sunki. Ir tik išimtiniais atvejais galima atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusią situaciją. Nurodo, kad pareiškėjos finansinę padėtį įvertino būtent baudos skyrimo momentu. Įvertinus Bendrovės pateiktus duomenis, nustatyta, kad Bendrovės padėtis pagal kritinio likvidumo, mokumo ir bendrojo likvidumo koeficientus yra gera, todėl nemano, kad Bendrovės atžvilgiu taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – sunki finansinė padėtis. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė ir Konkurencijos taryba nenustatė, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios reikalautų pareiškėjos finansinę padėtį vertinti ne baudos skyrimo momentu, bet po nutarimo priėmimo. Be to, pareiškėjos ateities prognozės, Konkurencijos tarybos vertinimu, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, ir pareiškėja remiasi tik prielaidomis dėl uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalį perkančiosios organizacijos pačios sprendžia, ar jos reikalaus, kad tiekėjas nebūtų pripažintas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidėju, tačiau įstatymas neįtvirtina pareigos savaime drausti tokiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Todėl Konkurencijos taryba tokių pareiškėjos prognozių objektyviai negalėjo įvertinti. Pareiškėja tik subjektyviai teigia, kad jai bus užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to ji privalės keisti savo veiklos kryptį ir dėl to pablogės jos finansinė padėtis.

17. Pasisakydama dėl papildomo tyrimo atlikimo nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis maksimalią baudos ribą sieja su nutarimo priėmimo, bet ne su tyrimo baigimo momentu, kadangi nutarimo priėmimo momentas, kai ūkio subjektui yra skiriama bauda, geriausiai atspindi jo finansinius pajėgumus sumokėti baudą. Be to, tai, kad tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m., o pareiškėjai maksimalus leistinas baudos dydis skaičiuojamas nuo 2017 m. bendrųjų metinių pajamų. Konkurencijos įstatymas nenumato, per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač, kai šiuo konkrečiu atveju kilo poreikis, atlikti papildomą tyrimą, Konkurencijos taryba privalo priimti galutinį nutarimą. Taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba teisėtai pradėjo papildomą tyrimą remdamasi jai Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise. Papildomo tyrimo metu Konkurencijos taryba turi teisę tiek atlikti papildomus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kurių metų būtų gaunama nauja reikalinga informacija, tiek remdamasi jau surinktais duomenimis, nustatyti tam tikras vertinimui reikšmingas aplinkybes, tiek pakeisti ūkio subjektų veiksmų teisinį vertinimą.

Pagal LVAT praktiką normalu, kad papildomo tyrimo metu Konkurencijos taryba iš naujo įvertina byloje esančius duomenis ir padaro kitokias išvadas nei jos buvo padarytos ankstesnėse tyrimo išvadose. Priešingu atveju Konkurencijos tarybai būtų užkirstas kelias priimti teisėtą ir pagrįstą galutinį nutarimą, kuris vienintelis ūkio subjektams sukelia teisines pasekmes. Pažymėjo, kad aplinkybė, kad įvertinusi bendrovių pateiktus argumentus dėl tyrimo išvadų, Konkurencijos taryba nusprendė atlikti papildomą tyrimą ir sprendimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvo priimtas 2019 m., savaime nereiškia, kad tokia tyrimo eiga, kuri buvo atlikta laikantis teisinių reikalavimų, pažeidžia gero administravimo, objektyvumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

18. Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl Nutarimo paskelbimo datos atidėjimo, pažymėjo, kad Konkurencijos taryba niekaip neužkirto kelio pareiškėjai efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir per nustatytą terminą apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą teismui. Tai, kad dėl nuo 2019 m. liepos mėn. įsigaliosiančių pakeitimų pareiškėja pasirinko variantą skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą iki pakeitimų įsigaliojimo (t. y. iki nuostatų, pagal kurias skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nestabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo) yra tik pačios pareiškėjos pasirinkimas, o ne pasekmė kokių nors neteisėtų Konkurencijos tarybos veiksmų. Taigi nėra pagrindo abejoti Konkurencijos tarybos veiksmais atidedant Nutarimo paskelbimą dviem savaitėms, nes toks atidėjimas buvo objektyviai būtinas.

19. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

20. Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Teismas

konstatuoja:

21. Byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) rezoliucinės dalies 2 punkto dalies, kuria už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „Biržų ranga“ skirta 368 900 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimas“ pripažino, kad UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB ‚Panevėžio melioracija“, dalyvaudamos Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių 2012–2017 m. organizuotose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino tarpusavyje veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalinimo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Tokiu būdu ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Pareiškėjai paskirta 368 900 Eur dydžio finansinė sankcija, sumažinus galimą skirti baudą 10 procentų už esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimą (2 t., b. l. 1–66).

23. Pareiškėja UAB „Biržų ranga“ pripažįsta konstatuotą pažeidimą ir jo neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirtos finansinės sankcijos (baudos) dydžiu. Pareiškėjai paskirta 368 900 Eur dydžio finansinė sankcija, sumažinus galimą skirti baudą 10 procentų už esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimą (nutarimo 277 punktas).

Dėl baudos dydžio

24. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis, 35 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Kita vertus, tai nereiškia, kad Taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos).

25. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

26. Baudos dydžio nustatymas detalizuojamas Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64.

Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovė, nustačiusi, kad ūkio subjektas pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti Konkurencijos įstatymo nustatytas sankcijas. Baudos dydis nustatomas vadovaujantis Aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia, vadovaujantis Baudos aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę (4.1. punktas); vėliau, vadovaujantis Baudų aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas (4.2. punktas). 23 punkte nustatyta, kad už kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektui skiriamos baudos dydžio apskaičiavimui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos Aprašo II, IV ir V skyrių nuostatos, kiek jos reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo.

27. Pareiškėjos teigimu bauda buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jos apskaičiavimui, taip pat netinkamai individualizavus pareiškėjos administracinę atsakomybę, t. y. nepripažinus kai kurių faktinių aplinkybių kaip atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė turėjo įvertinti kaip lengvinančias šias aplinkybes – pasyvumą, pažeidimo nutraukimą savo valia, pareiškėja ėmėsi prevencinių priemonių ateityje išvengti konkurencijos teisės pažeidimų, padėjo atsakovei atliekamo tyrimo metu, taip pat tai, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki.

28. Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą; neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų; Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą; pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai; ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki.

29. Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, susijusio su pasyviu jos elgesiu (laimėjo tik 3 viešuosius pirkimus už mažą vertę) pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nustatant draudžiamo susitarimo dalyvio įtaką pažeidimo padarymui (pasyvumą ar aktyvumą), turi būti vertinamas tokio ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda. Konkurencijos taryba nustatė, kad ūkio subjektų draudžiamas susitarimas truko ilgą laiką, per kurį visos bendrovės aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie tokio draudžiamo susitarimo įgyvendinimo viena kitai sudarydamos sąlygas laimėti iš anksto nustatytos savivaldybės viešuosius pirkimus. Viena kitai padėdamos laimėti viešuosius pirkimus bendrovės pasidalino Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių viešuosius pirkimus. Pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir neprieštaravimas jiems laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio jai gali kilti atsakomybė pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalį, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimą ir neleidžia jo atskleisti (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. ESTT sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, sujungtos bylos C‑189/02 P, C-202/02 P, nuo C-205/02 P iki C‑208/02 P ir C-213/02 P, EU:C:2005:408, 142 ir 143 p.). Teismas nenustatė, kad pareiškėjos elgesyje būtų išskirtinės ar specifinės aplinkybės dėl, kurių pareiškėjai šiuo aspektu bauda galėtų būti mažinama.

30. Kitas pareiškėjos skundo argumentas, kodėl bauda turi būti sumažinta – ji nutraukė pažeidimą savo valia, nes atsakovė tyrimą pradėjo vėliau nei pareiškėja pateikė paskutinį suderintą komercinį pasiūlymą Biržų rajono savivaldybės viešajame pirkime. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja nutraukė pažeidimą savo valia. Tarp šalių ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1S-97, o paskutinis pareiškėjos pateiktas viešajam konkursui pasiūlymas 2017 m. birželio 2 d. Biržų rajono savivaldybei, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kad būtų galima teigti, jog pažeidimas buvo nutrauktas savo valia. Teismas pritaria Konkurencijos tarybos pozicijai, kad pasiūlymų konkursui nepateikimas, esant nustatytam (ir pripažįstamam) draudžiamam susitarimui tarp konkurentų, nebūtinai gali reikšti, jog draudžiamo susitarimo dalyvis savo laisva valia nutraukė pažeidimą. Konkuruojančių pasiūlymų nepateikimas gali sudaryti draudžiamo susitarimo dalyviams palankias ar palankesnes sąlygas laimėti konkurentams organizuojamame viešajame pirkime (konkurse). Tokiu atveju nelaikoma, kad draudžiamo susitarimo dalyvis nutraukė pažeidimą, kas sudarytų sąlygas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tokį faktą. Pažeidimo pasibaigimas iki tyrimo pradėjimo reiškia neteisėtų veiksmų pabaigą, o ne ūkio subjekto savanorišką pasitraukimą iš susitarimo, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidimo nutraukimas savo valia) nėra taikoma. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, būtent pareiškėja turi pagrįsti atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, konstatuotina, jog nėra nepateikta įrodymų apie pažeidimo savo valia nutraukimą.

31. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji ėmėsi prevencinių priemonių, todėl ir šį aspektą skiriant baudą turėjo būti atsižvelgta. Nurodė, kad pareiškėjos generalinis direktorius tiek patikrinimo metu, tiek vėlesnių apklausų metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba savo valia ir nedviprasmiškai pripažindamas su pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, kuriomis pati Konkurencijos taryba remiasi (Nutarimo 123–126 pastraipos). Teismas pastebi, kad atsakovė atsižvelgė ir įvertino šias aplinkybes dėl pareiškėjos pažeidimo pripažinimo kaip lengvinančias aplinkybes ir sumažino galutinį baudos dydį 10 procentų. Pažymėtina, kad bendradarbiavimu ir padėjimu atsakovei yra laikomi tokie ūkio subjekto veiksmai, kuriuos jis atlieka savo iniciatyva, kad padėtų išsiaiškinti su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra ne kartą yra nurodyta, kad Tarybos tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas, kaip taisyklė, negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai (LVAT 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 ir kt.). Konkurencijos taryba nutarime nurodė, kad pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie padėtų Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą ir nepateikė jokios tyrimui reikšmingos papildomos informacijos, kurios Konkurencijos taryba nereikalavo ar neturėjo, dėl to nebuvo didesne apimtimi (procentine išraiška) sumažinta pareiškėjai apskirta galutinė bauda. Byloje neginčijamas pareiškėjos vadovo indėlis organizuojant susitikimus, kurių metu siekta išsiaiškinti Konkurencijos tarybos informacijos turinį bei įtariamo pažeidimo apimtį, tačiau nėra pagrindo tokių veiksmų papildomai išskirti į atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vertinami kitaip nei siekis bendradarbiauti, nes rezultato prasme jokių papildomų tyrimui reikšmingų duomenų susitikimų metu pateikta nebuvo.

32. Dėl pareiškėjos nurodomų prevencinių priemonių tokių, kaip darbuotojų apmokymas, įmonėje atlikti organizaciniai ar struktūriniai pokyčiai, teismo vertinimu, jos yra būtinos priemonės, šalinant pažeidimo padarinius ar užkardant galimybę pasikartoti pažeidimams. Pritartina atsakovės argumentams, kad tai, jog po tyrimo pradžios Bendrovė imasi prevencinių priemonių prie konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant Bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus. Taigi, atsakovė visiškai pagrįstai šių aplinkybių nevertino kaip lengvinančių ir išskirtinių, kurios turėtų įtakos baudos dydžiui.

33. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Bendrovės finansinė padėtis yra sunki ir šios aplinkybės nevertinant kaip lengvinančios aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad labai sunki finansinė padėtis lengvinančia aplinkybe pripažįstama gali būti tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012). LVAT taip pat yra nurodęs, kad ūkio subjekto finansinė padėtis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies aspektu turėtų būti vertinama nutarimo priėmimo metu ir tik išimtinais atvejais galima atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusią situaciją (LVAT 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo 284 pastraipoje atsakovė įvertino Bendrovės finansinę padėtį baudos skyrimo momentu ir nustatė, Bendrovės padėtis pagal kritinio likvidumo, mokumo ir bendrojo likvidumo koeficientus yra gera, todėl visiškai pagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės – sunki finansinė padėtis. Pažymėtina, kad Bendrovės pateikti duomenys apie vykdomus socialinius projektus, apie galimą darbuotojų atleidimą, pasvarstymai apie tai, kad įmonė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose negali būti pagrindu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe įmonės finansinę padėtį sunkia. Bendrovės finansinę padėtį pripažinti sunkia nepakanka vien prognozių, pasvarstymų, o laikinas apyvartinių lėšų trūkumas nėra pagrindas pripažinti finansinę padėtį sunkia. Tokia situacija, į kurią pareiškėja prašo atsižvelgti, tik prognozuojama 2022 metais. Argumentai, jog ateityje Bendrovei nebus leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose laikomi niekuo nepagrįstais, nes perkančiosios organizacijos pačios sprendžia, ar reikalaus, kad tiekėjas nebūtų pripažintas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidėju (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat pastebi, kad įstatyme numatyta galimybė prašyti Konkurencijos tarybą atidėti baudos mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai baudos nemažino ir šiuo aspektu.

Dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo

34. Skunde teismui pareiškėja kelia abejones, kad atsakovė pažeidė gero viešojo administravimo principą, nes nuo tyrimo atnaujinimo iki naujų tyrimo išvadų gavimo jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko. Akcentuoja, kad jeigu nutarimas būtų buvęs priimtas 2018 m. tuomet pareiškėjai skirtina bauda būtų 100 000 Eur mažesnė. Pareiškėjos teigimu, Konkurencijos įstatymo prasme praėję ūkiniai metai neturėtų būti laikomi 2018 m.

35. Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tyrimą turi baigti ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad baigus tyrimą procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, 3 dalyje nustatyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį.

36. Nustatyta, kad atsakovė, baigusi tyrimą, 2018 m. spalio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tyrimo baigimą ir įteikė pranešimą (Konkurencijos tarybos 54 t. b. l. 4–66). Minėtame rašte buvo pateikta informacija pareiškėjai ir apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su tyrimo medžiaga bei nurodyta Konkurencijos tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėja ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo išvadų (Konkurencijos tarybos 54 t. b. l. 67–79). Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus, Konkurencijos taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą tyrimą (4 t., b. l.167–168). 2019 m. sausio 29 d. nutarime nurodyta, kad įmonės pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutinka su tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Atsakovė atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tiriamųjų ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei siekiant tinkamai kvalifikuoti visų ūkio subjektų, dalyvavusių draudžiamame susitarime (-uose), veiksmus, nusprendė papildomai atlikti tyrimą ir įvertinti, ar tiriamųjų ūkio subjektų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne kaip atskiri savarankiški konkurencijos teisės pažeidimai, dėl ko galėjo būti reikalinga gauti ir įvertinti papildomų tyrimui reikšmingą informaciją bei, esant poreikiui, atlikti kitus tyrimo veiksmus. Papildomas tyrimas baigtas 2019 m. kovo 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą (Konkurencijos tarybos 69 t. b. l. 4–81). Konkurencijos taryba 2019 m, balandžio 3 d. raštu gavo pareiškėjos galutinius paaiškinimus (Konkurencijos tarybos 69 t. b. l. 85–90).

37. Teismas, įvertinęs nutarimo papildyti tyrimą argumentus, nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad atsakovė jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko. Teismas tokios išvados priėjo, nes atsakovė atliko papildomą tyrimą siekiu tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, taip pat buvo būtina įvertinti ūkio subjektų pateiktas pastabas dėl pirminių tyrimo išvadų. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė papildomo tyrimo metu ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus iš kelių teisės pažeidimų į vieną tęstinį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrindė, kad atsakovė, tik 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje gavusi įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Konkurencijos įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Konkurencijos taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti „protingo termino“ sąvoką. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovė nebūtų veikusi per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsusi ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Teismas konstatuoja, kad tyrimą nutarta papildyti motyvuotai. Tai, kad pareiškėja nesutinka su tyrimo papildymo motyvais, neleidžia daryti išvados, kad papildomas tyrimas buvo nepagrįstas.

38. Teismas nesutinka su pareiškėjos pateiktu argumentu, kad Konkurencijos įstatymo prasme praėję ūkiniai metai neturėtų būti laikomi 2018 m. Praėję ūkiniai metai Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies prasme yra visi ūkiniai metai iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento. Ši nuostata, viena vertus, užtikrina sankcijos skyrimo objektyvumą (Konkurencijos tarybai nėra teikiami duomenys apie ūkio subjekto einamųjų metų pajamų dinamiką, o ūkio subjektai nėra informuojami apie numatomus tyrimo baigimo ir nutarimo priėmimo momentus), tiek jos proporcingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, jog vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 proc. jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį nustačius 10 proc. kiekvienos įmonės, dalyvavusios darant pažeidimą, apyvartos ribą siekiama būtent išvengti, kad baudos, kuri yra didesnė nei ši riba, paskyrimas viršytų įmonės pajėgumą mokėti tuo metu, kai Komisija ją pripažins atsakinga už pažeidimą ir skirs piniginę sankciją. Teisingumo Teismas nurodė, jog šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, pagal kurią reikalaujama, kiek tai susiję su maksimalia 10 proc. riba, kad ji būtų apskaičiuojama remiantis ūkiniais metais, ėjusiais prieš Komisijos sprendimo skirti sankciją dėl pažeidimo priėmimo metus (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą byloje YKK Corporation ir kt. prieš Europos Komisiją, C-408/12 P, 63, 64 p.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020). Taigi, visiškai pagrįsti atsakovės argumentai, kad įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo. Konkurencijos taryba pagrįstai, apskaičiuodama pareiškėjai skirtiną baudą, rėmėsi 2018 metų, o ne 2017 metų pareiškėjos bendrosiomis pajamomis. Konkurencijos tarybos veiksmai, kuomet remiantis teisiniu reguliavimu, motyvuotai nutariama papildyti tyrimą, negali būti laikomi kaip neatitinkantys gero viešojo administravimo principo.

39.  Pareiškėja taip pat teigia, kad Konkurencijos taryba nukėlusi nutarimo paskelbimą dviem savaitėms, pareiškėjai paliko tik 2,5 darbo dienas susipažinti su Nutarimu ir esant poreikiui teismui pateikti skundą. Pareiškėjai buvo itin apribota teisė apskųsti Nutarimą iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

Konkurencijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 

Konkurencijos tarybos reglamento 77 punktas nustato, kad  Konkurencijos taryba nutarimo pagal Reglamento 76 punktą paskelbimo datą ir laiką nurodo išklausymo posėdžio metu. Posėdyje nedalyvavę procedūros dalyviai apie nutarimo paskelbimo datą ir laiką informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išklausymo posėdžio pabaigos. Konkurencijos tarybos reglamento 78 punkte nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimas pagal Reglamento 76 punktą priimamas Konkurencijos tarybos posėdyje. Motyvuotu sprendimu Konkurencijos taryba gali atidėti nutarimo paskelbimą ir apie paskelbimo datos ir laiko pasikeitimus informuoti procedūros dalyvius. Taigi, teisės aktai kelia reikalavimą, kad procedūros dalyviams būtų pranešama apie priimtus nutarimus, o motyvuotu sprendimu atsakovė gali atidėti nutarimo paskelbimą. Šie reikalavimai buvo įvykdyti. Pareiškėja neneigia, kad buvo informuota apie nutarimo priėmimą, paskelbimą, konkrečias datas. Iš teismui pateikto Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 13 d. nutarimo matyti, kad buvo svarstytas nutarimo paskelbimo atidėjimo klausimas (4 t., b. l. 174). Konkurencijos tarybos darbo reglamente nenumatyti terminai, kokiam laikotarpiui gali būti atidėtas nutarimo paskelbimas ar per kokį terminą turi būti paskelbtas nutarimas. Šioje situacijoje taikytinas tas pats teismų praktikoje naudojamas „protingo termino“ kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo nutarimo turinį, analizuotas jame faktines pažeidimo aplinkybes ir jų apimtį bei svarstytus teisinius klausimus, pažeidimo kvalifikavimo problematiką, įvertinus ir analizuotų bei vertintų duomenų apimtį, sprendžia, kad atsakovė nepažeidė „protingo termino“ kriterijaus. Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėjos išdėstytos abejonės dėl nutarimo priėmimo pratęsimo niekaip neįtakojo priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas konstatuoja, jog atsakovė, nurodydama paskelbimo konkrečią datą ir vėliau atidėdama paskelbimą į kitą konkrečią datą, niekaip neužkirto kelio pareiškėjai efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir per nustatytą terminą apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą teismui, nes pareiškėja buvo informuota apie nutarimo paskelbimo datą. Nuo 2019 m. liepos 1 d. pasikeitusi Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostata, kad skundo padavimas nestabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, niekaip neįtakojo pareiškėjos galimybės efektyviai pasinaudoti teise pateikti skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo. Pareiškėjos argumentai, jog skundo teismui dėl nutarimo parengimo turėjo tik 2,5 dienos yra nepagrįsti. Pasikeitęs teisinis reguliavimas nėra savo pobūdžiu atsakomybę sunkinantis, o šioje byloje nebuvo keliamas reikalavimo užtikrinimo priemonių (nutarimo galiojimo stabdymo) klausimas.

40. Apibendrinus darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2.2 punkto naikinti (keisti) nėra jokio pagrindo. Atsakovė tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                           Ina Kirkutienė        

                                                                               Jolanta Malijauskienė

                                                                               Egidija Puzinskaitė