Administracinė byla Nr. eA-1322-662/2018

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. B. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Š. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, ir VTEK) 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. KS-67 „Dėl Š. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad kultūros ministras Š. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su Sprendimu, nes jame nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, pagal Įstatyme nustatytą tvarką ir per nustatytus terminus privačių interesų deklaracijoje nenurodė juridinio asmens UAB ,,Agrolitas“ Ltd, kurio dalyvis jis yra, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.       Pareiškėjas teigė, kad VTEK, konstatuodama, jog asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, turi nurodyti ne tik formalų teisės akto pažeidimą, bet ir realius padarinius, kuriuos sukėlė asmens pažeidimas. Šiuo atveju VTEK neįvertino tų aplinkybių, jog Bulgarijoje registruotas juridinis asmuo ,,Agrolitas“ iš esmės nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, ji registruota Bulgarijos Respublikoje, o pareiškėjo, kaip ministro, priimami sprendimai ar veiksmai jokių sąsajų nei su įmonės „Agrolitas“ veikla, nei su Bulgarijos Respublika neturi, todėl nėra jokių galimybių galimam interesų konfliktui kilti. VTEK nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių privačių interesų deklaracijų pildymą, pakeitimais, taip pat turėjusiais įtakos užsienio juridinio asmens nedeklaravimui. VTEK įvertino tik VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintas Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 1 d., tačiau visiškai neįvertino iki tol galiojusių taisyklių nuostatų, kuriose net nebuvo nustatyta galimybė deklaruoti užsienio juridinio asmens. Akcijų įsigijimo metu 2008 metais galiojusių Taisyklių 31 punkte buvo nustatyta pareiga deklaruoti dalyvavimą tik tuose juridiniuose asmenyse, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR), taigi, pareiškėjas 2008 metais neturėjo galimybės pateikti duomenis. Tik VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtinus Taisykles ir Privačių interesų deklaracijos formą ID001 su priedais, šių Taisyklių 35.7 punkte jau buvo nustatyta, kad deklaracijos J11 laukelyje įrašomas juridinio asmens, įregistruoto JAR, su kuriuo asmuo (asmenys), nurodytas (-i) J6 laukelyje, susietas (-i) deklaruotinais ryšiais, kodas, jeigu juridinis asmuo neįregistruotas Lietuvoje, laukelio pildyti neprivaloma. Pareiškėjas sutinka su VTEK motyvu, kad senesnių kaip 3 m. įvykių VTEK negali vertinti.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad iš VTEK Sprendimo neaišku, kada konkrečiai, VTEK nuomone, pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimą, taip pat neaišku, kurioje iš Sprendime išvardytų Š. B. teiktų deklaracijų padarytas pažeidimas, kada pirmą kartą jis privalėjo deklaruoti narystę užsienio juridiniame asmenyje ir / ar atitinkamai patikslinti deklaraciją. Pažymi, kad pareiškėjas dar iki Sprendimo priėmimo patikslino savo deklaraciją.

5.       Pareiškėjas vertino, kad Sprendimas prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams, nes teisės aktai, susiję su privačių interesų deklaracijų pildymu, keitėsi, Sprendimas iš esmės sukėlė pareiškėjui kaip kultūros ministrui neproporcingus padarinius, nors jis neturėjo jokių ketinimų slėpti informacijos, susijusios su turimomis Bulgarijoje registruoto juridinio asmens ,,Agrolitas“ Ltd akcijomis.

6.       Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neginčija Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, o tik nesutinka su šių aplinkybių teisiniu vertinimu.

8.       Atsakovas paaiškino, kad Įstatymo II skirsnio nuostatos, kurias pareiškėjas pažeidė, valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigojančios nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus deklaruoti turimus privačius interesus, taip pat narystę visuose juridiniuose asmenyse, niekada nenustatė jokių išimčių, suteikiančių teisę nedeklaruoti ne Lietuvoje registruotų juridinių asmenų. Pareiškėją 2016 m. birželio mėn. privertė deklaruoti narystę UAB „Agrolitas“ Ltd ne, kaip jis teigia, atsiradusios techninės galimybės, kurių, pasak pareiškėjo, iki 2012 m. nebuvo, bet tai, jog duomenys apie kultūros ministro narystę minėtame juridiniame asmenyje, kurią nuo visuomenės jis slėpė beveik 8 metus, buvo paviešinti visuomenei ir VTEK gavo prašymą įvertinti šio valstybės politiko elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas savo poziciją grindžia cituodamas kitas, specialiąsias, Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nusišalinimo tvarką, iškilus viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT), kuri netinka šio ginčo atveju.

9.       Atsakovas teigė, kad VTEK, Sprendime konstatuodama Įstatymo nuostatų pažeidimą, nesiūlė pareiškėjui taikyti jokių papildomų, išskyrus Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų, teisinio poveikio priemonių ar kitokių apribojimų bei suvaržymų, buvo tik pateiktas adekvatus, pareiškėjo elgesį ir Įstatymo nuostatas visiškai atitinkantis jo vertinimas. Todėl Sprendimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo Š. B. skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 metais, dalyvaudamas Seimo rinkimuose, privačių interesų deklaracijoje, deklaruodamas ryšius su juridiniais asmenimis, nebuvo deklaravęs ryšių su įmone UAB „Agrolitas“ užpildytoje privačių interesų deklaracijoje. Lietuvos Respublikos Seimo narys V. J. 2016 m. birželio 8 d. rašte Nr. 37.2-S-1258/110 „Dėl kultūros ministro Š. B. nuslėptos informacijos apie jo šeimos valdomą turtą“ VTEK nurodė, kad viešai pasirodė informacija apie tai, jog Š. B. valdoma įmonė „Agrolitas“ yra įsigijusi 18,5 ha žemės Rytų Bulgarijoje (netoli Kalčevo gyvenvietės); portalo 15min.lt atliktame tyrime pateikiama, kad Š. B. 2008  metų lapkričio mėnesį nusipirko trečdalį Bulgarijos įmonės „Agrolitas“ akcijų, vėliau, Š. B. einant europarlamentaro pareigas, įmonė nusipirko 18,5 ha žemės, sandorio vertė – 200 000 Eur; kultūros ministras privalo deklaruoti interesus ir valdomą turtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau to Š. B. nuo pat 2009 metų, kai įsigijo įmonės „Agrolitas“ akcijas Bulgarijoje, nepadarė. Pareiškėjas apie pradėtą tyrimą informuotas VTEK 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-945-(2.5). Pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. rašte „Dėl paaiškinimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų deklaravimu“ (toliau – ir Paaiškinimai) prašė pripažinti, kad jis, 2013 m. sausio 11 d. deklaracijoje nedeklaruodamas esąs Bulgarijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ dalyviu, nepažeidė Įstatymo nuostatų.

12.       Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas nesutinka tik su šių aplinkybių teisiniu vertinimu. Pareiškėjas vertino, kad jis nepadarė pažeidimo, nustatyto Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje.

13.       Teismas pažymėjo, kad jis nustatė, jog pareiškėjas nepranešė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie tai, jog jis 2008 m. lapkričio 25 d. pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 1 650 Bulgarijos Respublikos levų iš fizinio asmens V. R. įsigijo šioje šalyje registruoto juridinio asmens „Agrolitas“ Ltd 165 vnt. akcijų; VTEK netyrė paties sandorio nepranešimo fakto, nes nuo sandorio sudarymo laiko yra praėję daugiau kaip 3 metai, tačiau VTEK tyrė tai, ar Š. B., nepranešdamas duomenų apie juridinį asmenį, kurio dalyvis jis yra (akcininkas), nepadarė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Šis nepranešimas yra trunkamasis pažeidimas, nes pareigą pranešti pareiškėjas turėjo eidamas tiek ministro, tiek Seimo nario pareigas, ir kartu būdamas „Agrolitas“ Ltd akcininku, todėl VTEK pagrįstai tyrė šį faktą, nepažeisdama Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų. 

14.       Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatęs pareigą informuoti apie tai, kokių visų juridinių asmenų (nepriklausomai, ar jie realiai veikia, ar veikia užsienyje) akcininkais ar kitokiais dalyviais pareiškėjas yra. Teismas sprendė, kad VTEK pagrįstai vertino, jog pareiškėjas padarė pažeidimą ir jį tinkamai teisiškai įvertino, pripažindama, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos pareigos pranešti įtvirtinimas Įstatyme nėra tik formalus. Tokiu pareigos įvykdymu deklaruojantys asmenys informuoja visuomenę apie savo dalyvavimą juridiniuose asmenyse, o vėliau patys gali nepranešti apie tų juridinių asmenų bet kokią veiklą, taip pat ir sandorių sudarymą, kaip šiuo atveju – 18,5 ha žemės pirkimą Rytų Bulgarijoje.

III.

16.       Pareiškėjas Š. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą bei pripažinti, kad Š. B. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

17.       Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su teismo išvadomis, jog jis pažeidė Įstatymo nuostatas ir toks pažeidimas yra trunkamasis. Nesutinka, kad jam įvykdžius įstatyme nustatytą pareigą pateikti deklaraciją, tačiau galimai netinkamai ją užpildžius (t. y. iš esmės atlikus procedūrinį pažeidimą), šis pažeidimas atliekamas nuolat ir yra tęstinis, kadangi pareigos pateikti pačią deklaraciją kartą ją pateikus jam daugiau nebuvo. Taigi VTEK Sprendimu nepagrįstai konstatavo būtent pareigos pateikti deklaraciją nustatyta tvarka ir terminais pažeidimą.

18.       Pareiškėjas, teigdamas, kad VTEK turėjo taikyti 3 metų senaties terminą ir pranešimo dėl galimo teisės aktų pažeidimo nenagrinėti, o teismas – skundžiamą Sprendimą panaikinti, pažymėjo, kad pati VTEK nurodė, jog pareiškėjas turėjo deklaruoti dalyvavimą „Agrolitas“ Ltd per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjo eiti Seimo nario ir 2012 m. gruodžio 13 d. – kultūros ministro pareigas. Pareiškėjo nuomone, nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas trejų metų terminas, kuriam suėjus, VTEK net nebetiria galimo pažeidimo (Įstatymo 22 str. 4 d., 23 str. 1 d.). Šiuo atveju pažeidimas nebuvo trunkamasis ir taip nemanė pati VTEK, netiesiogiai patvirtindama ir savo Sprendime nurodytais argumentais, dėl kurių buvo atsisakyta tirti „Agrolitas” Ltd akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, sudaryto 2008 metais, nedeklaravimo fakto. Pažymi, kad VTEK dar net negavus pranešimo iš V. J., pareiškėjas papildė savo deklaraciją, įrašydamas ir faktą, kad jis yra užsienio juridinio asmens „Agrolitas“ Ltd dalyvis, todėl akivaizdu, jog VTEK tyrė pažeidimą, kurio tyrimo momentu jau nebuvo.

19.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neaptardamas skunde nurodytų argumentų dėl Įstatymo paskirties ir tikslų, padarė nepagrįstą išvadą, jog Įstatymų nuostatų prasme nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su juridiniais asmenimis, kurių dalyvis yra deklaruojantysis. Įstatymo nuostatos, nustatančios privačių interesų deklaracijų pildymą, yra procedūrinės, kurių pažeidimai yra siejami su tam tikrais konkrečiais padariniais – interesų konflikto situacijomis, todėl VTEK turėjo nurodyti ne tik formalų teisės akto pažeidimą, tačiau ir realius padarinius, kuriuos sukėlė toks pažeidimas. VTEK ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad neturi jokios reikšmės aplinkybės, ar juridinis asmuo, kurio dalyviu Š. B. nepranešė esantys, galėjo sukelti tam tikrą interesų konfliktą, iš esmės prieštarauja ir LVAT suformuotai praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-607/2013). Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija minėtame sprendime pažymėjo, kad asmuo neprivalo tikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie aplinkybes, dėl kurių neatsiranda ar nepakinta asmens privatūs interesai pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

20.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog Bulgarijoje registruotas juridinis asmuo ,,Agrolitas” iš esmės nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos, o Š. B. profesinė veikla – kultūros ministro pareigos, neturėjo jokių sąsajų su šiuo juridiniu asmeniu, dėl to nebuvo jokių galimybių kilti interesų konfliktui. Pareiškėjas teigia, kad jis, eidamas kultūros ministro pareigas, nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto. Todėl VTEK, konstatuodama procedūrinį pažeidimą, o teismas, palikdamas tokį Sprendimą galioti, sukėlė pareiškėjui neproporcingai neigiamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo kilęs joks viešųjų ir privačių interesų konfliktas, iš esmės buvo padarytas tik procedūrinis pažeidimas, VTEK priimto Sprendimo pasekmės yra neproporcingai neigiamos.

21.       Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22.       Atsakovas nurodo, kad siekiant Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimo Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, kurio atstovu buvo ir pats pareiškėjas, numatė, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo ne tik elgtis nešališkai ir savo veikloje vengti interesų konflikto, tačiau privaloma tvarka deklaruoti ir savo privačius interesus (Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.). Pareiškėjas, ėjęs Lietuvos Respublikos kultūros ministro pareigas, nepagrįstai abejoja, ar jam minėta prievolė turėtų būti taikoma. Pažymi, kad LVAT, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra pasisakęs, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikloje kilus realiam interesų konfliktui privaloma nusišalinti. Tokiu atveju vien tik privačių interesų deklaravimas sprendimų nešališkumo savaime užtikrinti negali.

23.       Atsakovas teigia, kad pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs narystę UAB „Vilniaus koti“, UAB „Euroinvest“, UAB „Spila“, UAB „Lietuvos Rytas“, tačiau teismo posėdyje pareiškėjas nepaaiškino, kokią interesų grėsmę šios įmonės jam galėjo kelti vykdant kultūros ministro pareigas. Pažymi, kad minėtojo interesų konflikto, pasak pareiškėjo, nebuvimu yra grindžiamas jo sprendimas privačių interesų deklaracijoje nenurodyti narystės būtent vien tik UAB „Agrolitas“ Ltd. VTEK nevertino tokio elgesio paskatų, tačiau dėl jo visuomenėje kilo pagrįstų abejonių dėl šio valstybės politiko veiklos skaidrumo.

24.       Atsakovas teigia, kad aplinkybė dėl pažeidimo tęstinumo buvo pašalinta tik tuomet, kai pareiškėjas savo privačių interesų deklaraciją papildė duomenimis apie narystę UAB „Agrolitas“ Ltd. Nuo šio veiksmo atlikimo iki skundžiamo VTEK Sprendimo nebuvo praėjęs trejų metų terminas. VTEK Sprendime nevertino UAB „Agrolitas“ Ltd akcijų įsigijimo ir tokio sandorio deklaravimo privalomumo, o buvo vertinamas tik Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaruotas pareiškėjo ryšys su UAB „Agrolitas“ Ltd, kuris sprendimo pradėti tyrimą metu buvo aktualus ir galiojantis. Todėl pareiškėjo argumentas dėl pažeidimo senaties, apeliuojant į sandorio dėl minėtosios bendrovės akcijų įsigijimo faktą bei jo laiką, yra klaidinantis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

25.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. KS–67 „Dėl Š. B.“, kuriame konstatuota, jog kultūros ministras Š. B. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs juridinio asmens UAB „“Agrolitas“ Ltd, kurio dalyvis jis yra, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog kad pareiškėjas nuo 2008 m. yra Bulgarijoje registruotos UAB „Agrolitas“ Ltd akcininkas bei šias aplinkybes jis privalėjo nurodyti privačių interesų deklaracijoje, per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjo eiti Seimo nario ir 2012 m. gruodžio 13 d. – kultūros ministro pareigas.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad VTEK turėjo taikyti 3 metų senaties terminą ir pranešimo dėl galimo teisės aktų pažeidimo nenagrinėti, o pirmosios instancijos teismas VTEK sprendimą panaikinti. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X–1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010 pažymėjo, <... jog Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X–1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, ne tik nustato senaties terminą pranešimų dėl galimai teisės aktus pažeidžiančių veikų pateikimui, bet kartu ir apibrėžia tokio pranešimo tyrimo ribas.

28.       Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. J. 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. 37.2-S-1258/110 „Dėl kultūros ministro Š. B. nuslėptos informacijos apie jo šeimos valdomą turtą“ kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Pareiškėjas apie pradėtą tyrimą informuotas VTEK 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-945-(2.5), o ginčijamas sprendimas byloje priimtas 2016 m. rugsėjo 7 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos Š. B. 2016 m. birželio 8 d. patikslino viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, nurodydamas joje ir įmonę „Agrolitas“ Ltd. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad <... nepranešimas yra trunkamas pažeidimas, nes tokią trunkamą pareigą pareiškėjas turėjo eidamas tiek ministro, tiek Seimo nario pareigas, ir kartu būdamas UAB „Agrolitas“ Ltd akcininku, todėl Komisija pagrįstai tyrė šį faktą, nepažeisdama Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų.  

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi analizuojamą situaciją, bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, mano, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliami aktualūs teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, turėsiantys reikšmės tolimesniam administracinių teismų praktikos vystymuisi, susijusiai su Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme praktikos šiuo aspektu yra stokojama.

30.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties paminėtu klausimu, reikalingas platesnis visuomeniniams santykiams taikytinų teisės normų interpretavimas. Esant teisiniam poreikiui pateikti išsamesnį teisės aiškinimą dėl teisės normos, taikytinos nagrinėjant ginčus dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, bei kartu apibrėžti bendrą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aptariamo pobūdžio administracinėse bylose, tikslinga sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas ir atidėtinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 21 straipsniais, 43 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsnio 9 dalimi, 137 straipsniu,

n u t a r i a:

        atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

        Siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui.

        Bylos nagrinėjimą atidėti.

        Nutartis neskundžiama.

      Teisėjai                         Audrius Bakaveckas

 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

  Milda Vainienė