Baudžiamoji byla Nr.1-126-277/2014

Teisminio proceso Nr.1-59-1-00260-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.5.4.; 2.10.1.4

IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 21 d.

Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, G. R. individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

G. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 valandą, būdamas Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime J. Z. gyvenamajame name, konflikto su broliu V. R. ir seserimi J. Z. metu sakydamas: „...aš pasakysiu taip, jeigu man nusibos, nutaikysiu momentą kada būsime visi krūvoj, ir mama tegul žiūri viską, iš pradžių prieisiu ir įsodinsiu tau kulką, kad tu negalėsi judėt, o po to va šitai, pilvan, o paskui pats sau kulką“, grasino V. R. ir J. Z. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

G. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad gyvena Visagine. Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime motina ir sesuo turi sodybas. Su seserim sutarę, kad jam priklauso 2/3 sesers vardu registruotos sodybos, garažas ir dalis žemės sklypo. Savo namo ir žemės sklypo dalis nori parduoti, bet sesuo nevykdo susitarimo ir neperduoda jam tenkančios žemės sklypo dalies. Su motina, broliu ir seserimi praktiškai nebendrauja. Atvažiuoja į Gerkonių kaimą prižiūrėti motinos namą. Mano, kad tas namas turėtų priklausyti jam, nes sodybą suremontavo, ją prižiūrėjo. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 val., atvažiavo į Gerkonių kaimą, norėdamas prašyti brolio padėti išspręsti jo ir sesers J. ginčą. Bekalbant suprato, kad šeimos palaikymo nesulauks. Tai jį nuvylė ir suglumino. Tikriausiai iš beviltiškumo pasakė, jog broliui įsodins kulką, kad negalėtų judėti, o tada šaus sesei į pilvą ir pats nusišaus. Taip sakydamas nemanė, kad grasinimą įvykdys, nes net ginklo neturi. Pasakė tuos žodžius iš pykčio, nevilties ir bejėgiškumo, supratęs, kad šeima jo nepalaiko. Neketino nei brolio, nei sesers nužudyti ar sutrikdyti jų sveikatą (28-29 b. l.).

Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Panevėžyje. Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime yra jo tėviškė. Ten motina ir sesuo J. Z. turi sodybas. Sesuo ir brolis G. R. gyvena Visagine. Brolis G. atvažiuoja į Gerkonių kaimą ir naudojasi seseriai J. Z. priklausančia namo dalimi. Jie sutarę, kaip dalinsis namą. Sesuo kaime lankosi dažnai, o motina rečiau, nes yra garbingo amžiaus. Į kaimą atvažiuoja retai. Atvažiavęs būna sesers name. Prieš dvejus metus brolis pradėjo nebeleisti motinos į jos namus. Brolis nesugyvenamo būdo, todėl problema nebuvo sprendžiama, nes niekas nenorėjo su juo ginčytis. Kartu su žmona ir motina buvo sesers sodyboje, kai 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 valandą, į sodybą atvažiavo G. R.. Brolis sakė, kad jaučiasi apgautas, kaltino motiną. Kalbėjo, kad jo gyvenimas nenusisekęs ir nežino, gyvens ar negyvens. Sakė, kad apgavo ir sesuo, įgijusi žemės sklypą, kuriame yra jos namas. Reikalavo paveikti seserį priimti jam palankų sprendimą. Kai atsisakė, brolis pradėjo grasinti, sakydamas, kad neišsprendus klausimo, kentės visi. Sakė, kad jie net neįsivaizduoja, kaip tai rimta. Kartojo, jog nenori gyventi ir neišsprendus problemos jiems tikrai bus blogai. Paprašytas paaiškinti, ką turi mintyse taip sakydamas, pasakė, jog nutaikys momentą, kai visi bus krūvoje ir įsodins jam kulką, kad negalėtų judėti, o tada šaus seseriai į pilvą. Visa tai žadėjo padaryti motinos akivaizdoje, sakydamas, kad bobutė tegul gyvena. Tikino, kad jokia „mentūra“ nepadės. Sakė, kad jau anksčiau keltino kažką padaryti, bet paskutiniu metu persigalvojo. Pamatęs diktofoną ir supratęs, kad pokalbis įrašomas, G. išėjo. Brolio grasinimas atrodė realus, nes, matydamas nestabilią jo būseną, jautė nerimą dėl savo bei artimųjų sveikatos ir gyvybės. Nežino, ar brolis turi šaunamąjį ginklą (7-9 b. l.).

Nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, gyvena Visagine, o Ignalinos rajone, Gerkonių kaime jos tėviškė. Ten yra jos ir motinos sodybos. Brolis V. R. gyvena Panevėžyje. Atvažiavęs pasisvečiuoti, apsistoja jos name. Motina taip pat dažniausiai būna jos name, nes motinos name dažnai būna brolis G. R., manantis, kad tik jis ten gali gyventi. Su broliu Gediminu nebendrauja. N. G. kaime įsigijo maždaug prieš 10 metų iš AB „Lietuvos geležinkeliai“. Oficialiai pagal dokumentus namas priklauso jai, bet su broliu G. yra sutarusi, kad 2/3 dalys gyvenamojo namo ir pusė garažo priklauso jam, nes pastatų pirkimui jis davė 1500 Lt. Praėjus maždaug trejiems metams po namo pirkimo, ji nusipirko 25 arų namų valdos žemės sklypą. Dėl šio sklypo įgijimo ir kyla pagrindiniai nesutarimai su broliu G.. Savo dalį brolis sumanė parduoti. Ji geranoriškai sutiko atiduoti broliui dalį žemės sklypo po pastatais. Tačiau broliui šios dalies per mažai. Jis nori gauti daugiau žemės, nors prie jos pirkimo nėra prisidėjęs. Savaitgalį pas ją į sodybą atvažiavo paviešėti brolis V. ir motina. 2014 m. rugpjūčio 19d., apie 11 valandą, į sodybą atvažiavo brolis G. R.. Name buvo ji, brolis V., jo žmona ir motina. G. kvietė V. į lauką pasikalbėti, bet V. pasiūlė kalbėti visiems girdint. G. pradėjo skųstis, kad jis jaučiasi apgautas ir dėl to kalta motina. Kalbėjo, kad jo gyvenimas nenusisekęs ir jis nežino gyvens ar negyvens. Sakė, kad ji tai pat jį apgavusi, neteisėtai įgydama žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas. Reikalavo, kad V. ją paveiktų dėl jam palankaus sprendimo. Po to pradėjo grasinti, sakydamas, kad jei problema neišsispręs, jie visi kentės ir net neįsivaizduoja kaip tai rimta. Kartojo, kad nenori gyventi. Nuolat sakė, kad problemos neišsprendus, jiems tikrai bus blogai. Paprašytas paaiškinti, ką turi galvoje taip sakydamas, pasakė, kad nutaikys momentą, kuomet jie visi bus krūvoje ir įsodins broliui V. kulką, kad jis negalėtų judėti, tuomet šaus jai į pilvą. Visa tai jis žadėjo padaryti motinos akivaizdoje, sakydamas, kad bobutė tegul gyvena. Teigė, kad jokia „mentūra“ jiems nepadės. Sakė, kad kažką panašaus jau planavo padaryti, bet persigalvojo. Pamatęs, kad V.turi diktofoną ir supratęs, jog brolis įrašė pokalbį, G, nieko nesakęs išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Brolio grasinimas atrodė realus. Patyrė nerimą dėl savo bei artimųjų sveikatos ir gyvybės. Nežino, ar brolis turi šaunamąjį ginklą (11-13 b. l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo ir daikto apžiūros protokolai (15, 16-18 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusysis V. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė tyrėjui diktofoną OLYMPUS su G. R., J. Z. ir V. R. pokalbio, kurio metu G. R. grasino nužudyti V. R. ir J. Z., įrašu.

Įvertinęs nukentėjusiųjų V. R., J. Z. ir paties G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolus, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad G. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11val., būdamas Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime, J. Z. gyvenamajame name, grasino V. R. ir J. Z. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę G. R., teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, su laisvės apribojimu ar atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis gali būti artimas minimaliam baudos dydžiui, įstatymo numatytam už nesunkų nusikaltimą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. R. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 641 straipsnis).

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. paliekama 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – devynių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1170 Lt (338 Eur) baudą.

              Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. R. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki šešių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 Lt (225 Eur). Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. palikti 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis G. R., nesutikdamas su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                    Algirdas Baliulis