Civilinė byla Nr. e2A-1450-661/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09084-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas (pirmininkas ir pranešėjas) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Savi projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MB ,,Eredus“ ieškinį atsakovui UAB ,,Savi projektai“ dėl išlaidų automobilio remontui priteisimo.

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (Automobilio) kokybę, dėl pardavimo metu, ieškovo teigimu, nuslėpto Defekto (t. y. Automobilio variklio gedimo) ir jo pašalinimo metu ieškovo patirtų išlaidų – nuostolių, atlyginimo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1478,81 Eur automobilio remonto išlaidų, nes, ieškovo teigimu, Automobilis turėjo paslėptų defektų. Ieškovas teigia, kad ginčo Automobilis pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas, kad ieškovas negalėjo šiuo automobiliu naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, ieškovas iš karto informavo atsakovą apie problemą dėl girdimų netipiškų garsų variklio zonoje bei vėliau nustatyto variklio gedimo.

3.       Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad pirkėjui buvo sudaryta galimybė išsamiai patikrinti Automobilį, Automobilio pardavimo metu variklio grandininės pavaros gedimas neegzistavo, todėl atsakovas negali būto atsakingas už vėliau kilusius ar net paties ieškovo sukeltus Automobilio gedimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Teismas nurodė, kad:

4.1.                      Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d., prieš sudarant Sutartį, Automobilis buvo patikrintas UAB „Moller Auto Vilnius“ servise, Automobilis ieškovo vadovo trumpai buvo išbandytas kelyje, tačiau nedalyvaujant mechanikams. 2019 m. gruodžio 19 d. sudarytoje Sutartyje, be trūkumų, kad neveikia priekinė kamera, neužsilenkia veidrodėlis vairuotojo pusėje, kitų trūkumų nenurodyta. ieškovo teigimu, tą pačią dieną (2019-12-19), automobiliu pravažiavus ilgesnį atstumą, pasigirdo ūžesys iš variklio zonos. 2019 m. gruodžio 20 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Moller Auto Vilnius“ autorizuotą servisą, kur buvo atliktas bandomasis važiavimas dalyvaujant serviso meistrams, įtartas variklio grandininės pavaros gedimas. Bylos duomenimis, ieškovas iš karto, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., informavo atsakovą apie problemą dėl girdimų pašalinių garsų variklio zonoje, ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

4.2.                      Ieškovas dėjo pastangas nustatyti šios problemos priežastį ir 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 6 d. kreipėsi į servisą dėl patikrinimo, sušilus varikliui, girdimų pašalinių garsų variklio skyriuje. Dėl nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad parduotas daiktas nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį įprastinėmis sąlygomis. Atlikus bandomąjį važiavimą, patikrinus Automobilio variklį specializuotame autoservise UAB „Moller Auto Vilnius“, t. y. nuėmus variklį, išardžius fazių valdymo mechanizmus, buvo nustatyta girdimų variklio garsų priežastis – variklio kairės pusės grandinės įtempiklio gedimas. Ieškovas nutarė keisti reikiamas detales ir mazgus, remontuoti variklį, UAB „Moller Auto Vilnius“ servise buvo atliktas Automobilio variklio remontas.

4.3.                      Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad daikto (Automobilio) trūkumas išaiškėjo per keletą valandų nuo jo įsigijimo, todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų (rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus) visumą, teismas sprendė, kad daikto trūkumas buvo Automobilio perdavimo pirkėjui metu. Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovui. Atsakovo argumentai, kad variklio gedimas atsirado pirkėjui eksploatuojant Automobilį, yra prielaidos.

4.4.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, padarė išvadą, jog Automobilio variklio defektas atsirado iki Sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), variklio defektas buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise objektyviai sunkiai nustatomas), išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, – ieškovui nuvažiavus automobiliu nedidelį kelio atstumą paaiškėjo automobilio trūkumas – pašaliniai, netipiniai garsai iš variklio zonos, ir saugiai eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį be papildomų priemonių ir išlaidų buvo neįmanoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1.                      Bylos medžiaga patvirtina, kad prieš Sutarties sudarymą Automobilis buvo patikrintas oficialiame bei autorizuotame Volkswagen automobilių servise. Patikrą atlikę profesionalūs meistrai jokių kitų trūkumų nei tie, kurie buvo nurodyti Sutartyje, nenustatė. Byloje taip pat nustatyta, kad Atsakovas iki Sutarties sudarymo suteikė Ieškovui galimybę išbandyti Automobilį kelyje. Ieškovas Bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių neįprastų, pašalinių garsų, kurie būtų galimai signalizavę Automobilio gedimus, Automobilio bandymo kelyje metu nebuvo. Ieškovas papildomų prašymų dėl Automobilio išbandymo kelyje kartu su kvalifikuotais mechanikais nereiškė, ką patvirtino ir Ieškovas Bylos nagrinėjimo metu.

5.2.                      Ieškovas neįrodė, jog Automobilio gedimas neva egzistavo iki Automobilio perdavimo Ieškovui momento bei kad jis negalėjo būti saugiai eksploatuojamas. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovo nurodomas gedimas nebuvo fiksuojamas ir po Automobilio perdavimo Ieškovui dienos, dėl ko Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai Ieškovo ir jo iniciatyva kviestų liudytojų, tiesiogiai suinteresuotų jiems palankia Bylos baigtimi, liudijimais bei nepagrįstai konstatavo Atsakovą esant atsakingu už Automobilio trūkumus, kurie Automobilio pardavimo metu net neegzistavo.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas Ieškovui priteistinos žalos dydį, nurodė, kad vadovaujantis Ieškovo pateikta sąskaita bei šalių paaiškinimais, labiau tikėtina, kad 2020­-01-22 PVM sąskaitoje-faktūroje AA Nr. 6847389 nurodyti darbai buvo susiję su Gedimo šalinimu. Atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi pozicijos, kad Ieškovo nurodomas Gedimas neegzistavo Automobilio pardavimo metu bei, net jam atsiradus vėliau, Automobilio eksploatacijos negalimumas nebuvo nustatytas, dėl ko jis neturi pareigos atlyginti po Automobilio perdavimo Ieškovui atsiradusių defektų šalinimo darbų vertės.

5.4.                      Atsakovas taip pat ginčija nuostolių dydį. Kai buvo šalinamas gedimas, autoservise taip pat buvo atliekami kiti su Automobiliu susiję papildomi darbai, kurie kelia pagrįstų abejonių, kad į sąskaitą, kuria Ieškovas grindė savo tariamai patirtų nuostolių dydį, galimai buvo įtrauktos su Gedimo šalinimu nesusijusių darbų išlaidos. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų neanalizavo ir bylos nagrinėjimo metu netyrė.

6.       Ieškovas MB „Eredus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

6.1.                      Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad daikto (Automobilio) trūkumas išaiškėjo per keletą valandų nuo jo įsigijimo, todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų (dokumentus, paaiškinimus, liudytojų parodymus) visumą, teismas pagrįstai nusprendė, kad daikto trūkumas buvo Automobilio perdavimo pirkėjui metu. Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Variklio problema paaiškėjo pravažiavus ilgesnį atstumą, tam tikrame automobilio greitėjimo režime (esant darbiniam variklio temperatūros režimui), o gedimo priežastis (kairės pusės grandinės įtempiklio gedimas) buvo nustatyta tik po variklio nuėmimo ir fazių valdymo mechanizmų išardymo; atlikus įprastinį patikrinimą servise 2019 m. gruodžio 18 d., taip pat 2020 m. sausio pradžioje atlikus kompiuterinę automobilio sistemų diagnostinę apklausą, defekto priežastis nustatyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, dėl ko jo elgesys atitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standartą. Be to, apie nustatytus daikto trūkumus pirkėjas nedelsiant informavo pardavėją. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

6.2.                      Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovui. Atsakovo argumentai, kad variklio gedimas atsirado pirkėjui eksploatuojant Automobilį, yra prielaidos.

6.3.                      Atsakovas Apeliaciniame skunde teisingai pripažino, kas įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kad šalys buvo sutarusios išbandyti Automobilį kelyje kartu su „Moller Auto Vilnius“ Volkswagen centro mechanikais. Tačiau Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad „Moller Auto Vilnius“ Volkswagen centro darbuotojai tariamai informavo šalis, kad norint, kad mechanikai dalyvautų Automobilio patikrinime kelyje, reikės palaukti, kol bus baigtos kitų autoserviso klientų automobilių patikros. Šių naujų Atsakovo teiginių nepagrindžia byloje surinkti įrodymai.

6.4.                      Atsakovas Apeliaciniame skunde iškreipia faktus dėl Automobilio patikros kelyje, kuri įvyko vėliau po apžiūros „Moller Auto Vilnius“ Volkswagen centre ir kurioje nedalyvavo jokie mechanikai. Atsakovas tendencingai nutyli, kad Automobilio bandymo kelyje metu Ieškovui leido nuvažiuoti tik labai trumpą atkarpą (apie 1,2 km), sakydamas, kad neturi tam daugiau laiko, ir skubindamas Ieškovą. Taigi, negana to, kad šio važiavimo metu, negalėjo dalyvauti profesionalūs mechanikai iš UAB „Moller Auto Vilnius“, patikrinimo metu nuvažiavus tokią trumpą atkarpą nebuvo įmanoma pastebėti Gedimo, nes variklis paprasčiausiai nebuvo pakankamai įšilęs. Šias aplinkybes įrodė Ieškovo vadovo V. S. apklausa teisme bei rašytiniai įrodymai apie Automobilio Gedimo pobūdį ir nustatymo sudėtingumą bei ypatumus.

6.5.                      Nuvažiuotas 152 km atstumas per parą nėra neįprastas. Automobilį eksploatuojant mieste tokį atstumas gali būti nuvažiuojamas per tris keturias valandas, tuo tarpu užmiestyje – per nepilnas dvi valandas. Tarpmiestinių kelionių metu per parą Lietuvoje automobiliu įprasta nuvažiuoti ir gerokai ilgesnius atstumus. Automobilio pardavimo metu nebuvo nurodyta ir šalių Sutartyje nebuvo sutarta, kad Automobilis turi kokį nors paros ridos apribojimą ir kad jis yra mažesnis nei 152 km. Taigi, 152 km yra įprasta transporto priemonės rida Lietuvoje per parą. Be to, ji sudaro mažiau nei tūkstantąją, t. y. nykstamai mažą, dalį, palyginus su Automobilio rida iki Sutarties sudarymo, kuri nurodyta pačioje Sutartyje - 176 182 km.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8.       Ieškovas prašo priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas Automobilį naudojo tik truputį daugiau nei tris mėnesius (nuo 2019-09-03 iki 2019-12-19), ir nuvažiavo apie 3 000 km.

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir drauge užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

10.       Ieškovas prašymą pateikti naujus įrodymus grindžia tuo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliacinio skundo naujais klaidinančiais teismą argumentais, kuriais atsakovas teigia, kad ne vienerius metus intensyviai naudojo automobilį savo veikloje. Taigi, ieškovo teikiami įrodymai būtini atsikirsti į atsakovo Apeliaciniame skunde nurodomas naujas aplinkybes dėl Atsakovo Automobilio naudojimo iki Sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po apeliacinio skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamu nauju įrodymu. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktas įrodymas priimamas ir vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduotos transporto priemonės trūkumus

11.       Ginčas byloje kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

12.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Įvertinus įstatymo reglamentuotas pardavėjo pareigas dėl parduodamo daikto kokybės, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas priėmimo–perdavimo akte nurodė, jog automobilio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir nenurodė jokių trūkumų, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi jokios reikšmės.

13.       Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo argumentą, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad daikto (Automobilio) trūkumas išaiškėjo per keletą valandų nuo jo įsigijimo, todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų (rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus) visumą, teismas pagrįstai sprendė, kad daikto trūkumas buvo Automobilio perdavimo pirkėjui metu. Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Variklio problema paaiškėjo pravažiavus ilgesnį atstumą, tam tikrame automobilio greitėjimo režime (esant darbiniam variklio temperatūros režimui), o gedimo priežastis (kairės pusės grandinės įtempiklio gedimas) buvo nustatyta tik po variklio nuėmimo ir fazių valdymo mechanizmų išardymo; atlikus įprastinį patikrinimą servise 2019 m. gruodžio 18 d., taip pat 2020 m. sausio pradžioje atlikus kompiuterinę automobilio sistemų diagnostinę apklausą, defekto priežastis nustatyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, dėl ko jo elgesys atitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standartą. Be to, apie nustatytus daikto trūkumus pirkėjas nedelsiant informavo pardavėją. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

14.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui buvo parduotas naudotas automobilis, todėl jam negalėjo būti suteikta garantija. Iš tikrųjų parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti įmonės poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl nustačius, kad ieškovas ginčo automobiliu netrukus po jo įsigijimo nebegalėjo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės.

15.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

16.       Taigi, pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

17.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020-07-07 UAB „Moller Auto“ pateikė atsakymą į Ieškovo paklausimą, kuriame nurodė, kad pagal Ieškovo užsakymą buvo atlikta kompiuterinė Automobilio sistemų diagnostinė apklausa. Atlikus šią apklausą gedimų variklio valdymo bloke nefiksuota, prietaisų skydelyje variklio gedimo indikacija nestebima, variklio darbas be girdimų pašalinių garsų. Po kompiuterinės diagnostikos buvo atliktas bandomasis važiavimas, kurio metu, tam tikrame greitėjimo režime (esant darbiniam variklio temperatūriniam režimui) buvo girdimi nežymūs garsai variklio skyriuje. Todėl buvo pasiūlyta atlikti papildomus variklio mechanikos, valdymo mechanizmų patikros darbus. Atlikus papildomus darbus (nuėmus variklį, išardžius fazių valdymo mechanizmus) nustatyta tam tikrame variklio darbo režime girdimų pašalinių variklio garsų priežastis - kairės pusės grandinės įtempiklio Gedimas. Taigi, Automobilio gedimo nebuvo galima nustatyti kompiuterinės diagnostikos metu ar įprastos patikros metu, nors parduodant Automobilį Gedimas egzistavo. UAB „Moller Auto“ atsakyme patvirtino, kad nežymūs garsai variklio skyriuje buvo girdimi tik tam tikrame Automobilio važiavimo režime. Garsų sukėlėją – gedimą, šiuo atveju buvo galima nustatyti tik nuėmus variklį ir pilnai išardžius fazių valdymo mechanizmus. Automobilio gedimas galutinai nustatytas tik išardžius Automobilio variklį. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kitaip jo nustatyti nebuvo įmanoma, o įtarti esant šiam Gedimui galima buvo tik iš profesionaliems mechanikams atpažįstamų netipinių garsų, kurie pasigirsdavo tik važiuojant Automobiliu ilgesnį laiką, kai įšyla jo variklis. Taigi visos šios ir kitos teismo priimant Sprendimą taip pat analizuotos aplinkybės bei įrodymai patikimai patvirtina, kad Gedimas buvo paslėptas ir egzistavo jau Sutarties dėl Automobilio įsigijimo sudarymo metu. Taigi, pardavęs daiktą su paslėptu gedimu, atsakovas ieškovui turi atlyginti automobilio remonto išlaidas.

Dėl nuostolių dydžio

18.       Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Ieškovas, prašo priteisti sumas, nesusijusias su gedimo pašalinimu ir sprendimu priteistas neva nepagrįstas žalos dydis. Ieškovas pabrėžia jog prašoma priteisti 1 478,81 Eur suma yra susijusi išimtinai su gedimo nustatymu ir šalinimu.

19.       Kaip matyti iš 2020-07-07 UAB „Moller Auto Vilnius“ pateikto atsakymo, 2020-01-22 užsakyme įtrauktas punktas „patikrinti, sušilus varikliui girdimi pašaliniai garsai variklio skyriuje“ apskaitomas atskira 2020-01-22 išrašyta ir kliento apmokėta sąskaita (Serija AA Nr. 6847389, darbo užsakymas Nr. 542958), kuri sudaro 1 478,81 Eur su PVM. Pastebėtina, kad 1 478,81 Eur sumą sudaro 1 006,15 Eur suma už patikrą, 216,01 Eur už detales ir 256,65 Eur PVM suma. Tesimas sutinka su ieškovo argumentu, kad variklio grandininės pavaros gedimo nustatymas ir šalinimas yra sudėtingas remonto darbas, todėl reikalauja atlikti ir susijusius darbus: (i) akumuliatoriaus įkrovimą, (ii) priekinių ratų suvedimo nustatymą, (iii) galinių ratų suvedimo nustatymą, (iv) galinių ratų išvirtimo nustatymą, (v) priekinės ir galinės ašies geometrijos matavimą, (vi) šaltnešio išleidimą + papildymą. Kitaip tariant, variklio iškėlimas remontui neįmanomas be kitų papildomų remonto darbų, kad Automobilis galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Taigi, mechanikos profesionalai atliko ir į sąskaitą įtraukė būtent tuos darbus, kurie buvo būtini ir neatsiejamai susiję su Gedimo šalinimu. Taigi nurodyta nuostolių suma atspindi realias ir itin protingo dydžio ieškovo išlaidas Gedimo nustatymui ir šalinimui. Todėl, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad šie kaštai tariamai nepagrįsti. Todėl konstatuotina, jog ieškovas tinkamai pagrindė Civilinėje byloje prašomą priteisti sumą, teismo priteistos Ieškovo išlaidos Gedimo nustatymui ir šalinimui yra realios, protingos ir pagrįstos, o atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos baigties

20.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21.        Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22.       Atmetus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovui ir trečiajam asmeniui.

23.       ieškovas pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 1315,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytus maksimalius dydžius.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Savi Projektai“, juridinio asmens kodas 303355422, ieškovui UAB „Eredus“, juridinio asmens kodas 303573392, 1315,03 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas