Civilinė byla Nr. 2A-59-413/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05281-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.5.2.4; 2.6.10.8; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo ir 2019 m. spalio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-835/2019 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė teismo priteisti iš atsakovo E. M. 31 283,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 926,00 Eur žyminį mokestį, 189,61 Eur išlaidas už ieškinio priedų vertimą į valstybinę kalbą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo, vairavusio jam priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Kadangi eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, tai Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 24 666,64 GBP (31 282,99 Eur) sumai ieškovui. Reikalavimo sumą sudaro draudimo išmoka už žuvusio asmens neturtinę žalą artimiesiems (6 238,89 GBP), kompensacija už turto apgadinimą (15 522,95 GBP), Jungtinės Karalystės Biuro išorės paslaugos (192,00 GBP) bei žalų bylos administravimo mokestis (2712,80 GBP).
3. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, įgijo teisę iš atsakovo reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą. Nors ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 31 282,99 Eur, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
4. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje, eismo įvykio metu susidūrė atsakovui priklausantis bei atsakovo vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas, vairuojamas M. B.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žuvo motociklo vairuotojas. Karališkosios Teismų ir Tribunolų Tarnybos Linkolno Karališkojo teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu byloje Nr. T20147152, E. M. buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam paskirta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas, teisės vairuoti atėmimas 5 metams ir išplėstinis pakartotinas egzaminas, teismo rinkliava nusikaltimų aukų naudai – 100 GBR. Jokių objektyvių duomenų, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Mercedes Benz Atego“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Iš ieškovo byloje pateiktos eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis „VW Passat“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu motociklu. Automobilis „Mercedes Benz Atego“ judėjimo krypties nekeitė ir eismo įvykyje jokia forma nedalyvavo. Nėra aišku, kokios priežastys sąlygojo automobiliui „Mercedes Benz Atego“ žalos atsiradimą. Visus ieškinyje išdėstytus faktus turi įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įvykusio eismo įvykio, taip pat tariamos žalos sąsajumą su minėtu eismo įvykiu bei ieškovo nurodomos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo nurodyta 1542,95 GBP suma buvo sumokėta už po eismo įvykio konfiskuoto automobilio „Mercedes Benz Atego“ techninę patikrą. Šio automobilio einamojo techninio aptarnavimo ir remonto darbai, jų kaštai nėra susiję su eismo įvykiu, todėl atsakovas šios sumos atlyginti neprivalo ir tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas savo kaltę pripažino iš karto po eismo įvykio, todėl 12 780 GBP už pakaitinio automobilio nuomą reikalauti iš atsakovo yra neteisinga. Atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteista 6238,89 GBP už žuvusio asmens neturtinę žalą artimiesiems, 1200 GBP už motociklą, 142 GBP už Jungtinės Karalystės Biuro išorės paslaugas, 1137,13 GBP administravimo mokestis, o kitoje dalyje dėl 15 948,62 GBP priteisimo ieškinys atmestas bei priteistos jo bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo E. M. 31 283,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 926 Eur žyminį mokestį, 189,61 Eur išlaidas už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Taip pat valstybei priteisė iš atsakovo E. M. 25,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Alytaus apylinkės teismo spalio 3 d. papildomu sprendimu priteista iš atsakovo E. M. 180,58 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje atsakovas E. M., vairavęs transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį – lenkdamas prieš jį važiuojantį automobilį „Mercedes Benz Atego“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),, susidūrė su priešais važiavusiu motociklu „Honda“, kurio metu žuvo motociklo vairuotojas ir buvo padaryta 31 282,99 Eur (24 666,64 GBP) žala.
8. Teismas sprendime nurodė, kadangi Biuro atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio savo iniciatyva aiškintis užsienio teisės turinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.12 straipsnis), tačiau faktinę aplinkybę, kad išmokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtos atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kaip ieškinio faktinį pagrindą, turi įrodyti ieškovas. Jei atsakovas pripažįsta faktus, jų įrodinėjimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali tapti nebūtinas ir teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu.
9. Atsakovas neginčijo ieškovo reikalavimo atlyginti 7438,89 GBP už žuvusio asmens neturtinę ir turtinę žalą artimiesiems. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti automobilio „Mercedes Benz Atego“ turtinę 14 322,95 GBP žalą, iš dalies sutiko atlyginti Jungtinės Karalystės Biuro patirtas 142,00 GBP kitas (išorės) išlaidas ir 1137,13 GBP žalų bylos administravimo mokestį.
10. Ieškovo atsakovui pareikštas reikalavimas pagrįstas Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. Atsakovui nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas nesutikimo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.
11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2014 m. kovo 12 d. eismo įvykyje dalyvavo ne tik motociklas „Honda“ ir atsakovo automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir automobilis „Mercedes Benz Atego“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį lenkė atsakovas. Po susidūrimo motociklo vairuotojas žuvo. Atsakovui neigiant kaltę, Linkolnšyro policijos pareigūnų sprendimu, 2014 m. kovo 12 d. buvo sulaikyti abu automobiliai, susiję su incidentu, įrodymų tikslais ir saugomi, kol pasibaigs tyrimas ir bus priimtas sprendimas teisminėje byloje (2 t., b. l. 102-110, 3 t., b. l. 98). Atsakovas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis kaltę pripažino tik paskutinio teismo posėdžio metu 2015 m. sausio 16 d. Linkolno Karališkajame teisme ir teismo nuosprendis priimtas 2015 m. vasario 13 d. (1 t., b. l. 125–147). Duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs automobilio „Mercedes Benz Atego“ sulaikymą baudžiamojoje byloje nėra. Atsakovui pripažinus kaltę, policija grąžino automobilį „Mercedes Benz Atego“ savininkei įmonei MGS Management services LTD. Automobilis „Mercedes Benz Atego“ yra krovininis, eksploatuojamas komercinės veiklos tikslams. Nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2015 m. sausio 31 d. įmonė negalėjo toliau naudotis savo automobiliu, todėl privalėjo nuomotis pakaitinį automobilį ir dėl to patyrė 12 780,00 GBP nuostolių (1 t., b. l. 44-65). Pateiktos pakaitinio automobilio nuomos sąskaitos yra informatyvios ir aiškios, su nurodytais laikotarpiais bei sumomis. Automobiliui stovint 10 mėnesių nenaudojamam, prieš eksploataciją saugumui užtikrinti, buvo privalomas transporto priemonės eksploatavimo patikrinimas. 2015 m. sausio 19 d. „Makefield Autos“ pateikta sąskaita faktūra Nr. 405 už techninę automobilio „Mercedes Benz Atego“ patikrą bei atliktus būtinuosius gedimų šalinimus, atsiradusius dėl ilgą laiką nenaudojamo automobilio, patvirtina patirtus 1542,95 GBP nuostolius (1 t., b. l. 42–43).
12. Iš byloje pateikto ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovas buvo informuotas apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį 2014 m. kovo 12 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, jam buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiškinimus (3 t., b. l. 69-71). Ieškovas nuo 2014 m. birželio 19 d. ne kartą ragino ir prašė atsakovą užpildyti pranešimus ir pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, tačiau atsakovas dėl informacijos pateikimo nurodė kreiptis į advokatą Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nepateikė ir kitų įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, ir paneigiančių Jungtinės Karalystės draudikų biuro nustatytos žalos dydį, todėl atsakovo atsikirtimus vertino kaip deklaratyvius ir atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir iš atsakovo E. M. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai priteisti 11 056,19 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas: 331,69 Eur žyminį mokestį, 25,95 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovas iš ieškovo gavo 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijas Nr.S-8398-(4.11). Nė vienoje iš pretenzijų nebuvo pateikti išsamus argumentai ir paaiškinimai, kodėl ieškovas reikalauja atlyginti 31 293 Eur žalą, susijusią su eismo įvykiui. Ieškovas pretenzijose nurodydavo bendrą nuostolių sumą. tačiau ji nebuvo detalizuota, todėl atsakovui kilo abejonių dėl šios sumos pagrįstumo. Ieškovas atsakovą atstovaujančiam advokatui 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė draudimo žalos byloje esančius dokumentus (viso 36 lapus), kurie buvo anglų kalba, tačiau pateiktų dokumentų turinys, nebuvo pakankamas pagrindas reikalaujamai žalos sumai sumokėti ne tik kad ieškovui, bet ir Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui. Pateiktuose dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie automobilio Mercedes Benz Atego, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – MB), dalyvavimą minėtame eismo įvykyje, taip pat nebuvo jokių duomenų, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras yra išmokėjęs atitinkamas sumas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims. Pateiktas 2016 m. gegužės 9 d. tarptautinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas pervedė Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 24 666,64 GPB sumą.
13.2. Iš 2016 m. lapkričio 7 d. žalos detalizacijos matyti, kad 1542,95 GRP – tai po eismo įvykio konfiskuoto MB techninė patikra, t. y. ar transporto priemonė yra saugi ir patikima važiuoti. Iš 2015 m. sausio 19 d. „Makafield Autos“ sąskaitos faktūros Nr.405 matyti, kad automobiliui MB nebuvo atlikta patikra dėl jos saugumo ar patikimumo važiuoti, o buvo atliktas paprasčiausias einamasis techninis aptarnavimas. Sąskaitoje nėra įvardinti automobilio remonto darbai, kurie objektyviai gali būti siejami su eismo įvykiu. Sąskaitoje nurodyta, kad sunkiai užsivedė variklis, rasta nutekėjusių degalų, išvalytos degalų linijos, nusausintas ir išvalytas degalų bakas, pridėta degalų priedų. Jokių požymių, kad automobilis būtų dalyvavęs eismo įvykyje ir būtų eismo įvykio metu apgadintas, nėra. Automobilio MB einamojo techninio aptarnavimo ir remonto darbai, ir kaštai, nėra jokiame ryšyje su eismo įvykiu, todėl atsakovas šios sumos atlyginti neprivalo.
13.3. Teismas nepagrįstai MB grąžinimą jo savininkui sieja su faktu, kad atsakovas kaltę pripažino teisme. Pažymi, kad ieškovas teikė teismui vienus kitam prieštaraujančius dokumentus: vienu atveju jo pateiktuose dokumentuose MB grąžinimą jo savininkui sieja su atsakovo kaltės pripažinimu teisme, kitu gi atveju – su atsakovo suėmimu. Tiesa yra tai, kad atsakovui kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikyta visose bylos nagrinėjimo stadijoje, taikytas užstatas, o kaltę dėl eismo įvykio atsakovas pripažino jau pirmoje jo apklausoje policijos įstaigoje ir vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovui iš viso nebuvo žinoma apie automobilio MB sulaikymą.
13.4. Nei į vieną Jungtinėje Karalystėje vykusį teismo posėdį MB savininkas nebuvo kviečiamas, jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir nebuvo proceso dalyvis, atitinkamai negalėjo reikšti savarankiškų reikalavimų, todėl ir 2015 m. vasario 13 d. teismo nuosprendyje dėl žalos padarymo ir/ar MB grąžinimo jo savininkui, teismas jokia forma pagrįstai ir nepasisakė. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad MB dalyvavo eismo įvykyje, atitinkamai negali kilti pareiga atlyginti nuostolius. Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, dalyje dėl MB apgadinimo neįrodytas, nes minėtas MB iš viso nedalyvavo eismo įvykyje, todėl negalėjo būti apgadintas. Esant tokiai ginčytinai faktinei situacijai Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras nepagrįstai MB savininkui išmokėjo draudimo išmoką, o ieškovas šios situacijos tinkamai neįvertinęs savo ruožtu atlygino nuostolius Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui.
13.5. Jokių duomenų, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras administruodamas žalos bylą būtų bet kokia forma bendradarbiavęs su atsakovu, ar jo advokatu, raštu informavęs apie žalos administravimo bylą, mokėtinas nukentėjusioms asmenims sumas, byloje nėra pateikta. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras administruodamas žalos bylą veikė vienasmeniškai, o atsakovas ieškovo buvo informuotas atlyginti nuostolius jau po fakto.
13.6. Darant prielaidą, kad visgi automobilis MB buvo sulaikytas iki vyko tyrimas, jo sulaikymas buvo neteisėtas, todėl atsiradusi žala/nuostoliai turėtų būti atlyginami ne atsakovo, bet neteisėtai transporto priemonę sulaikiusios įstaigos sąskaita. Tokiu atveju automobilio savininkas, sulaikius jo transporto priemonę, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir dėl transporto priemonės savalaikio grąžinimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė. Be to, pakaitinio automobilio nuomos išlaidos ir laikotarpis, teisės požiūriu nėra protingi, nes sumokėta nuomos mokesčio suma nėra adekvati, sumokėto nuomos mokesčio suma yra arti sumos kito, analogiško automobilio įsigijimo kainai. Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos nėra susijusios su eismo įvykiu ir su atsakovo asmeniu, todėl žalos atlyginimo našta negali būti perkeliama atsakovui ir šių išlaidų atlyginti atsakovas neprivalo.
13.7. Duomenų, kad MB dalyvavo eismo įvykyje, nėra. Ir policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros protokole ar kituose procesiniuose dokumentuose tokių duomenų nėra. Tik išvestiniuose dokumentuose, yra esminiai prieštaravimai: ieškovas kartu su ieškiniu pateikė MB vairuotojo apklausos protokolą, kuriame vairuotojas melagingai tvirtina „motociklo vairuotojas perskriejo per „Passat“ automobilio stogą, o pastarasis automobilis pradėjo mėtytis, atsitrenkdamas į mano sunkvežimį“, tuo tarpu jau 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas rašte nurodo, kad po smūgio, automobilio nuolaužos apgadino ir atsakovo lenkiamą MB. Taigi automobilio apgadinimo aplinkybės daugiau nei prieštaringos ir neįtikinamos, ir dėl tokių ieškovo pateiktų prieštaringų duomenų, teismas sprendime visiškai nepasisakė, šių prieštaravimų nepašalino.
13.8. Bylos nagrinėjimo metu ir pačiam ieškovui kilo abejonės dėl išmokėtų automobilio MB savininkui sumų teisėtumo, todėl ieškovas 2018 m. gegužės 21 d. rašte suformulavo klausimus Jungtinės Karalystės draudikų biurui: kodėl MB buvo kompensuotos remonto išlaidos, kai transporto priemonė eismo įvykio metu nenukentėjo. Tuo ieškovas pripažįsta faktą, kad MB eismo įvykyje nedalyvavo ir nebuvo apgadintas. 2018 m. gegužės 26 d. Jungtinės Karalystės pateiktame atsakyme į paklausimą jokios objektyvios informacijos dėl MB dalyvavimo eismo įvykyje taip nebuvo pateikta, apsiribota tik abstrakčiomis formuluotėmis, kad neva MB reikalingas remontas, ir tai yra eismo įvykio pasekmė. Įdomiausia tai, kad minėtame atsakyme, kaip eismo įvykio dalyvis įvardijamas dviratininkas, neva atsakovas susidūrė su MB po smūgio su dviračiu. Dviratininkas jokiuose eismo įvykio, įskaitant ir policijos įstaigos ir teismo, dokumentuose iš viso nėra minimas. Taigi, visiškai nėra aišku, kokiu gi pagrindu Jungtinės Karalystės draudiku biuras atlygino žalą MB vairuotojui.
13.9. Atsakovas sutinka su ieškinio dalimi dėl 8718,02 GBP (8718,02 x l,2682 = 11 056,19 Eur) žalos atlyginimo, pripažįsta, kad eismo įvykyje žuvusiojo asmens artimieji turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat atmestinas ieškinys dėl 370,19 Eur už priedų vertimą į valstybinę kalbą paslaugas, nes rašytiniai dokumentai, dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, su kuriais atsakovas sutinka, atsakovui yra aiškus, suprantami ir vertimo nereikalauja, ir jeigu ieškovas būtų reikalavęs atsakovą 11 056.19 Eur nuostolių atlyginimui, atsakovas būtų šią sumą atlyginęs. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje atsakovo civilinė atsakomybė dėl 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio, automobilio MB savininko atžvilgiu nėra įrodyta, o pateikti dokumentai nepakankami padalytos žalos dydžiui pagrįsti.
14. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir 2019 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Ieškovas, bendradarbiaudamas su Jungtinės Karalystės nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus apelianto civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu apeliantas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl įrodymų vertinimo. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.
14.2. Apeliantas buvo informuotas apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį po eismo įvykio padarytos žalos administravimo procesą, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, teikti savo paaiškinimus. Nepaisant to, apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant operatyviai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
16. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje atsakovas E. M., vairavęs transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį – lenkdamas prieš jį važiuojantį automobilį „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su priešais važiavusiu motociklu „Honda“, kurio metu žuvo motociklo vairuotojas ir buvo padaryta žala. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas, tačiau atsakovo vairuojama transporto priemonė „VW Pasat“ nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas atlygino Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 31 282,99 Eur, o pareikštu ieškiniu regreso tvarka atlygintą sumą prašo priteisti iš atsakovo. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria prašoma atlyginti žalą, apelianto teigimu, atlygintą eismo įvykyje nedalyvavusios transporto priemonės „Mercedes Benz Atego“ savininkui.
17. Taigi, apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies dėl priteistos žalos, kurią ieškovas atlygino Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui už transporto priemonei „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad nors ES draudikų biurai sutiko laikytis Vidaus nuostatų, ir tai buvo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo direktyvų įsigaliojimo sąlyga, šie nuostatai laikytini ne ES teisės šaltiniu, o žaliosios kortelės sistemos dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog egzistuoja dvi tarpvalstybinį elementą turinčios sistemos, reguliuojančios kai kuriuos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aspektus, todėl nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi įvertinti, pagal kurią iš sistemų yra reiškiamas (atgręžtinis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kurių teisės aktų – ES motorinių transporto priemonių direktyvas įgyvendinančios nacionalinės teisės ar žaliosios kortelės sistemos – nuostatos yra aktualios byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 25 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykis, dėl kurio ieškovo buvo prašoma atlyginti žalą, įvyko Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemą, taigi Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reguliuojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).
20. Eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).
21. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą nacionalinis draudikų biuras išmoką išmoka dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
22. Atitinkamai TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiškai vertinant minėtas nuostatas, matyti, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 37 punktas).
24. Taigi Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).
25. Apeliantas skunde nurodo, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras administruodamas žalos bylą, nebendradarbiavo su atsakovu ar jo advokatu, neinformavo apie žalos administravimo bylą, mokėtinas nukentėjusioms asmenims sumas, veikė vienasmeniškai, o atsakovą ieškovas informavo apie tai po to, kai ieškovas jau buvo atlyginęs žalą Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui.
26. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, eismo įvykiui įvykus kitoje valstybėje narėje už visą žalos administravimo procedūrą yra atsakingas eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras, kuris neapdraustos transporto priemonės atveju apie bet kokį eismo įvykį turėtų pranešti transporto priemonės buveinės draudikų biurui. Žala gali būti administruojama tiek inicijuojant teismo procesą (ginčo būdu), tiek ir taikiai. Nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą. Tačiau teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad draudikų biurai turėtų būti patys suinteresuoti tokius asmenis tinkamai informuoti apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančius teisminius procesus, taip suteikdami galimybę visiems eismo įvykio aplinkybių tyrimu ir žalos administravimu suinteresuotiems asmenims dalyvauti procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 44 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318-403/2019).
27. Ieškovas 2018 m. gegužės 30 d. išvadoje nurodė, kad apie žalos administravimą jis 2014 m. birželio 19 d. išsiuntė atsakovui paklausimą dėl eismo įvykio, pakartotinai 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. liepos 14 d ir 2015 m. balandžio 28 d. el. paštu ragino atsakovą pateikti paaiškinimą, tačiau atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, o į pakartotinius paklausimus nukreipdavo susisiekti su Jungtinėje Karalystėje jį ginančiu advokatu (2 t., b. l. 58).
28. Byloje yra pateiktas ieškovo 2014 m. birželio 19 d. raštas, adresuotas E. M., kuriuo atsakovas informuojamas apie pradėtą dėl eismo įvykio žalos administravimą ir atsakovo prašoma užpildyti eismo įvykio formą. Atsakovas 2014 m. birželio 25 d. ieškovo atstovei išsiuntė el. laišką, kuriame patvirtino gavęs ieškovės raštą, tačiau nurodė, kad negali užpildyti gautų formų, kadangi autoįvykis dar tiriamas, atsakovas nežino visų detalių, informacijos apie nukentėjusiuosius ir apgadintas transporto priemones neturi. Vėliau ieškovas dar keletą kartų susisiekė elektroniniu paštu su atsakovu, prašydamas informacijos apie eismo įvykį, tačiau atsakovas pasiūlė susisiekti su Jungtinėje karalystėje jį ginančiu advokatu (3 t., b. l. 69–74).
29. Į bylą nepateikta duomenų, kad dėl eismo įvykio ieškovas būtų susisiekęs su atsakovą Jungtinės Karalystės teisme atstovaujančiu advokatu, nes atsakovas buvo nurodęs, jog dėl detalių apie eismo įvykį, nukentėjusiuosius tyrimas yra tęsiamas. Bylos duomenys patvirtina apelianto argumentus, kad apie ieškovo išmokėtą Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui išmoką sužinojo tik gavęs iš ieškovo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pretenziją, kurioje nurodyta, kad dėl atsakovo kaltės biuras atlyginęs nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, regreso tvarka pareiškė reikalavimą atsakovui sumokėti 31 283 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas iki pretenzijos gavimo buvo informuotas apie žalos dydį, jos sudėtį.
30. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovo elgesys administruojant žalos bylą buvo pasyvus, netinkamas, nes atsakovas buvo ieškovui pateikęs informaciją apie jį atstovaujantį advokatą, nurodęs, kad dėl eismo įvykio ieškovas turi kreiptis į jo advokatą. Be to, iš šalių elektroninio susirašinėjimo laiškų (2 t., b. l. 69–74) nematyti, jog ieškovas informuodavo atsakovą, kokio dydžio ir už ką yra nustatinėjama žala, susirašinėjimai vyko tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos biurų.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos teikti argumentus dėl atlygintinos žalos įvertinimo. Dėl šių priežasčių, remiantis pirmiau minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, spręstina, kad atsakovo argumentai dėl įvykusio eismo įvykio, kurio pagrindu yra prašoma atlyginti žalą, aplinkybių bei atsakovo kaltės (ne) buvimo turi būti analizuojami šioje civilinėje byloje.
32. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus, pateiktuose įrodymuose yra prieštaravimų, kurių bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepašalino, nepasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nepaneigė Jungtinės Karalystės draudikų biuro nustatytos žalos transporto priemonei „Mercedes Benz Atego“ dydžio.
33. Byloje yra pateiktas 2014 m. kovo 12 d. eismo įvykio liudininko – „Mercedes Benz Atego“ vairuotojo rašytinis paliudijimas, kuriame vairuotojas nurodė, jog motociklo vairuotojas perskriejo per „Passat“ automobilio stogą, o pastarasis automobilis pradėjo mėtytis, atsitrenkdamas į liudininko vairuojamą sunkvežimį (1 t., b. l. 13). Pažymėtina, kad šiame liudijime nėra nurodyta, kad jo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas.
34. Ieškovas automobilio „Mercedes Benz Atego“ apgadinimus įrodinėja 2015 m. sausio 19 d. „Wakefield Autos“ sąskaitoje faktūroje Nr. 405 nurodyta 1851,54 Eur suma. Anot ieškovo, po automobilio konfiskacijos, kai automobilis buvo sulaikytas 10 mėnesių, grąžinus jį savininkui reikėjo atlikti automobilio patikrą ir remontą, o remonto sąskaitoje nurodytos keičiamos detalės ir sugadinimai buvo eismo įvykio pasekmė, todėl šias išlaidas ieškovas atlygino (2 t., b. l. 59). Ieškovo 2016 m. lapkričio 7 d. žalos detalizacijoje nurodyta, kad 1542,95 GBP yra už po eismo įvykio konfiskuoto automobilio „Mercedes Benz Atego“ techninę patikrą, ar transporto priemonė saugi ir patikima važiuoti; 12 780 GBP – už 11 mėnesių (nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d.) sunkvežimio konfiskacijos laikotarpį ir pakaitinio automobilio (kol vyko tyrimas) susidariusios nuomos išlaidos; 192 GBP yra Jungtinės Karalystės biuro išlaidos, į kurias įeina ir sunkvežimio vairuotojo medicininių išrašų, kopijų siuntimo/gavimo išlaidos (1 t., b. l. 41). Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro 2016 m. kovo 16 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, nurodyta, kad žala yra 24 666,64 GBP, susidedanti iš: kompensacijos už turto apgadinimą – 15 522 GBP; kompensacijos už asmens sužalojimą – 6 238,89 GBP; išorės paslaugų – 192 GBP; administravimo mokesčio – 2 712,80 GBP (I t., b. l. 7).
35. Pažymėtina, kad aptartuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie nustatytus automobilio „Mercedes Benz Atego“ sužalojimus (1 t., b. l. 43). Sutiktina su apelianto argumentais, kad minėtam automobiliui po ilgai trukusio sulaikymo buvo atliktas einamasis techninis aptarnavimas. Sąskaitoje nurodyta, kad sunkiai užsivedė variklis, rasta pratekėjusių degalų, pakeistas kuro filtras ir ant filtro dedama detalė, išvalytos degalų linijos, nusausintas ir išvalytas degalų bakas, pridėta degalų priedų. Sąskaitoje nėra įvardinti automobilio remonto darbai, kurie galėtų būti siejami su 2014 m. kovo 12 d. eismo įvykiu, todėl negalima daryti vienareikšmiškos ir objektyviais įrodymais pagrįstos išvados, kad šis automobilis per eismo įvykį nukentėjo ir buvo apgadintas, dėl ko reikėjo jį remontuoti.
36. Byloje esantis ieškovo atstovės susirašinėjimas el. paštu su automobilio „Mercedes Benz Atego“ savininku laidžia teigti, kad pačiam ieškovui po bylos iškėlimo teisme kilo abejonių dėl minėto automobilio sugadinimo, kadangi 2018 m. gegužės 21 d. el. laiške ieškovo atstovė automobilio „Mercedes Benz Atego“ savininko prašė informuoti, kodėl buvo kompensuotos automobilio remonto išlaidos, kai transporto priemonė eismo įvykio metu nenukentėjo, prašė nurodyti, kuris dokumentas įrodo, jog automobilis eismo įvykio metu nukentėjo (2 t., b. l. 112).
37. Iš byloje esančių eismo įvykio fotonuotraukų nematyti, jog apelianto valdomas automobilis buvo atsitrenkęs į krovininį automobilį, taip pat nematyti jokių krovininio automobilio sužalojimo požymių (4 t. b. l. 28–29).
38. Taigi, byloje nepateikta patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilis „Mercedes Benz Atego“ dėl 2014 m. kovo 12 d. įvykusio eismo įvykio buvo apgadintas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik aptarti įrodymai, bet ir minėti ieškovo atstovės 2018 m. gegužės 21 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. kreipimaisi į Jungtinės Karalystės draudimo biurą dėl papildomų įrodymų apie automobilio „Mercedes Benz Atego“ sužalojimus bei sulaikymą pateikimo (3 t., b. l. 90).
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovui neigiant savo kaltę, buvo sulaikyti abu su eismo įvykiu susiję automobiliai. Tačiau teismo paminėtuose dokumentuose (2 t., b. l. 102–110; 3 t., b. l. 98) nėra nurodyta, jog apeliantas savo kaltę neigė. Iš byloje esančio Linkolnšyro policijos 2015 m. sausio 19 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad automobilis „Mercedes Benz Atego“ policijos sprendimu buvo sulaikytas 2014 m. kovo 12 d., tačiau pažeidėjui 2015 m. sausio 16 d. Linkolno Karališkajame teisme pripažinus kaltę, transporto priemonės nebereikėjo saugoti (3 t., b. l. 85).
40. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus. Apeliantas kartu su 2019 m. birželio 7 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kuriuose nurodyta Jungtinėje Karalystėje tyrimą atlikusio pareigūno informacija apie atliekamus tyrimo veiksmus. Iš pareigūno pateiktų tarnybinių dokumentų matyti, jog jis 2014 m. kovo 12 d., apie 17.30 val., Bostono policijos nuovadoje, dalyvaujant kitam pareigūnui, apklausė įtariamą eismo įvykio kaltininką E. M. ir po apklausos nutarė paleisti įtariamąjį už užstatą iki įvykio tyrimo pabaigos. Tas pats pareigūnas ataskaitoje nurodė, kad 2014 m. birželio 19 d., 14.00 val., vėl apsilankė Bostono policijos nuovadoje ir dalyvaujant kitam pareigūnui dar kartą apklausė atsakovą, o po apklausos jį paleido už užstatą iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jis savo kaltę pripažino nuo pat pradžios, todėl jis nebuvo suimtas, o paleistas už užstatą.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl eismo įvykio žuvus motociklininkui ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, atsakovui teisme pripažinus savo kaltę, atsakovo advokatas prašė teismo pakeisti kaltinimą į lengvesnį, dėl to teismas paskelbė pertrauką ir bylos nagrinėjimą atidėjo. Dėl minėtų įrodymų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nurodydamas, kad atsakovas savo kaltę teisme pripažino tik paskutinio teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 143–147). Tačiau paminėti įrodymai patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. jog apeliantas nuo pat eismo įvykio pradžios savo kaltę dėl motociklininko žūties pripažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl žuvusio motociklininko, tačiau byloje nėra nustatyta, jog buvo apgadintas kitas automobilis, nors ieškovas atlygino ir automobilio „Mercedes Benz Atego“ savininko išlaidas, susijusias su jo automobilio sulaikymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant nustatyto krovininio automobilio sužalojimo fakto, atsakovas negali būti laikomas kaltu dėl to, kad minėta transporto priemonė buvo sulaikyta.
42. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad nors Lietuvos draudikų biurui, veikiant tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu, nustatyta pareiga atlyginti eismo įvykio vietos draudikų biurui šio eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota, tačiau neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, teisė šias sumas susigrąžinti iš transporto priemonės valdytojo pagal TPVCAPDĮ nustatyta tik esant jo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 26 punktą; 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-1075/2018).
43. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visetą, sprendžia, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti automobiliui „Mercedes Benz Atego“ padarytos žalos faktą ir jos atsiradimo pagrindą, taip pat nenustatyta ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir reikalaujamos priteisti automobilio „Mercedes Benz Atego“ savininkui padarytos žalos.
45. Vien ta aplinkybė, jog Lietuvos draudikų biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-421/2017, 27 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 39 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 42 punktas).
46. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
47. Visais atvejais, siekiant įgyvendinti regresinį reikalavimą, privalo būti įrodyta, kad asmuo padarė žalą ir dėl to jam kyla civilinė atsakomybė (privalo būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformavęs praktiką (2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; ir kt.), kurioje yra aiškiai pasisakęs, kad vien tik Lietuvos nacionalinio draudikų biuro išmoka kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui neįrodo, jog Lietuvos nacionalinis draudikų biuras turi atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos atlyginimo išmokėjimo faktas nėra pakankamas visoms civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, reiškiant atgręžtinį reikalavimą turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).
48. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad automobiliui „Mercedes Benz Atego“ dėl eismo įvykio buvo padaryta tiesioginė žala, o nuostoliai dėl šio automobilio sulaikymo, susiję su šio automobilio savininko veiksmais nuomojantis nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2015 m. sausio 31 d. pakaitinį automobilį ir už tai patyrus 12 780,00 GBP dydžio išlaidas (1 t., b. l. 44-65), nesusiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Pažymėtina, kad nors minėtas automobilis buvo sulaikytas policijos pareigūnų kaip įrodymas, tačiau šio automobilio savininkas Jungtinėje Karalystėje vykusiame ikiteisminiame ir teisminiame procesuose dėl eismo įvykio nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jis iš viso tame procese nedalyvavo. Kadangi byloje nebuvo nenustatytos dvi būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – žala (jos atsiradimo faktas ir dydis) automobiliui „Mercedes Benz Atego“ ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (nuostolių), todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti atlyginant automobilio „Mercedes Benz Atego“ savininkui išmokėtas draudimo išmokas.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti, dėl to priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą žalos atlyginimo sumą, kuri buvo apskaičiuota ir išmokėta automobilio „Mercedes Benz Atego“ savininkui. Apeliantas sutinka su paskaičiuota ir atlygintina žala dėl motociklininko žūties, todėl iš apelianto ieškovui priteistina suma mažintina iki 8 718,02 GBP sumos (24 666,64 GBP – 1 542,95 GBP (automobilio techninė patikra) – 12 780 GBP (pakaitinio automobilio nuoma) – 50 GBP ( MB automobilio vairuotojo sveikatos patikra) – 1575,67 GBP (15 proc. administravimo mokesčio (1 t., b. l. 41). Eismo įvykio metu 1 Didžiosios Britanijos svaras (GBP) atitiko 1,2682 Eur. Didžiosios Britanijos svarus konvertavus į eurus, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinas 11 056,19 Eur (8 718,02 x 1,2682 = 11 056,19 Eur) dydžio žalos atlyginimas.
50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš apelianto 31 283 Eur žalos atlyginimą sumažinti iki 11 056,19 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
51. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai naikintinas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovui papildomai priteista 180,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir visos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos iš naujo (CPK 93 str. 5 d.).
52. Apeliacinės instancijos teismas nusprendus ieškovo ieškinį patenkinti 35 proc. (11 056,19 Eur x 100 proc. / 31 283 Eur), atmesta reikalavimų dalis yra 65 proc.
53. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1296,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (926 Eur žyminis mokestis, 189,61 Eur ir 180,58 Eur dokumentų vertino į valstybinę kalbą išlaidos).
54. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2233 Eur bylinėjimosi išlaidų (2100 Eur už suteiktas teisines paslaugas (procesinių dokumentų, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsiliepimo į ieškinį rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimas), 83 Eur dokumentų vertimo į valstybinę kalbą paslaugos, 50 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą).
55. Atitinkamai ieškovui iš atsakovų turėtų būti priteista 453,67 Eur (1296,19 Eur x 35 proc. / 100 proc.), o atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 1451,45 Eur (2233 Eur x 65 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 997,78 Eur (1451,45 Eur – 453,67 Eur).
56. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apelianto E. M. apeliacinį skundą, atitinkamai apeliantui iš ieškovo priteistinos visos jo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios siekia 1263,98 Eur (463,43 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Susumavus pirmosios ii apeliacinės instancijų teismuose atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovo bendra priteisiama suma yra 2261,76 Eur (997,78 Eur + 1263,98 Eur) (CPK 93 str.).
57. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu, yra 25,95 Eur, atitinkamai valstybei iš ieškovo priteisiama 18,87 Eur (25,95 Eur x 65 proc. / 100 proc.), o iš atsakovo – 7,08 Eur (25,95 Eur – 18,87 Eur) (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11 056,19 Eur (vienuolika tūkstančių penkiasdešimt šešis eurus 19 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (11 056,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Priteisti atsakovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (j. a. k. 125709291) 2261,76 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 76 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (j. a. k. 125709291) 18,87 Eur (aštuoniolika eurų 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,08 Eur (septynis eurus 8 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė