Civilinė byla Nr. 2-2734/2013

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-521-513/2012 pagal ieškovo V. D. ieškinį dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo užmokesčio ir kompensacijų priteisimo, išeitinės išmokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo, pareikštą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Achemarida“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-521-513/2013 (proceso Nr. 2-06-3-04803-2010/9), atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir ieškinį tenkinti: pripažinti atleidimą iš darbo pagrindą pagal DK 124 str. 1 d. neteisėtu ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 124 str. 1 d. ir Akcijų bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.; priteisti ieškovui atleidimo dieną priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 5485,48 Lt; priteisti DK 140 str. 2 d. pagrindu dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją – 15614 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką DK 141 str. 3 d. tvarka, skaičiuojant po 396,97 Lt už dieną. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir padidino ieškovo kreditorinį reikalavimą iki 181964,04 Lt. Taip pat nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį panaikino ir ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovo atleidimo dieną – 2009 m. rugsėjo 8 d. – su juo nebuvo atsiskaityta ir turėjo būti išmokėta 5485,48 Lt suma. Tačiau ieškovas 2009 m. rugsėjo 10 d. prašė atsakovą iš jam priklausančios kompensacijos pervesti 7000 Lt K. M. . Atsakovas prašymą įvykdė ir su K. M. atsiskaitė, todėl apeliacinės instancijos teismas laikė, jog tarp šalių darbo santykiai pasibaigė. Ieškovas taip pat nurodė, jog iš tikrųjų atsakovas su K. M. neatsiskaitė, o K. M. kreipėsi į teismą dėl 7000 Lt skolos priteisimo iš ieškovo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu priteisė iš V. D. K. M. 7000 Lt skolą ir 1108 Lt palūkanų (17-19 l.). Aplinkybė, jog atsakovas neatsiskaitė su K. M. ieškovui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl pastarasis kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atnaujino procesą ir paskyrė bylą nagrinėti 2013 m. rugsėjo 30 d. (26-27 l.). Teismo posėdžio metu, ieškovas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui priteisimo, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį po 396,97 Lt už dieną – patvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje 181946,04 Lt sumoje (29-31 l.). Atsakovo atstovė prašė ieškovo reikalavimo netenkinti (44 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį. Teismas nustatė, jog ieškovas dirbo direktoriumi UAB „Achemarida“ ir 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. P-40 buvo atleistas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Achemarida“ bankroto bylą, 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino ieškovo 5670,06 Lt finansinį reikalavimą. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, darė išvadą, jog ieškovas nepaneigė aplinkybės, jog 2009 m. rugsėjo 10 d. nutraukiant patalpų nuomos sutartį su K. M. buvo atsiskaityta, o darbo santykiai modifikavosi į civilinius santykius. Teismas nurodė, jog pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą, K. M. savo reikalavimo teisę į atsakovą kildino ne iš buto nuomos santykių, o iš paskolinių santykių. Tuo tarpu, ieškovas nepateikė įrodymų apie nuomos santykius, todėl teismui nebuvo aišku, ar iš jo priteista paskolos suma buvo ta pati. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovui apie neįvykdytą pavedimą pervesti 7000 Lt K. M. buvo žinoma 2010 m. balandžio 8 d., kai ieškovas atšaukė savo 2009 m. rugsėjo 10 d. pavedimą. Todėl teismas sprendė, kad tiek ieškovui, tiek bylą nagrinėjusiems teismams bylos nagrinėjimo metu buvo ar turėjo būti žinoma apie atsakovo atsiskaitymo už ieškovą su K. M. aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas dėl to, jog atsakovas privalėjo atleidimo dieną iki galo atsiskaityti su ieškovu, o už uždelstą atsiskaityti laiką – mokėti vidutinį darbo užmokestį. Tuo tarpu, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, nagrinėjo ne minėtą ieškinio reikalavimą, tačiau svarstė proceso atnaujinimo pagrįstumą, todėl tai yra laikytina esminiu pažeidimu nagrinėjant bylą atnaujinus procesą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti (63-64 l.).

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Lietuvos apeliaciniame teisme pakartotinai gautas apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog atskirąjį skundą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas. Dėl šios priežasties apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, todėl visais atvejais (taip pat ir proceso atnaujinimo) byla turi būti nagrinėjama laikantis proceso koncentruotumo principo (CPK 2, 7 straipsniai). Atnaujinus procesą ir iš naujo nagrinėjant bylą, nepagrįstas teismo išėjimas už proceso atnaujinimo pagrindais nustatytų bylos nagrinėjimo ribų prieštarautų civilinio proceso principams ir tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, tai teismas pirmiausia turi ištirti, ar yra faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-521-513/2013 (proceso Nr. 2-06-3-04803-2010/9), atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir ieškinį tenkinti: pripažinti atleidimą iš darbo pagrindą pagal DK 124 str. 1 d. neteisėtu ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 124 str. 1 d. ir Akcijų bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.; priteisti ieškovui atleidimo dieną priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 5485,48 Lt; priteisti DK 140 str. 2 d. pagrindu dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją – 15614 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką DK 141 str. 3 d. tvarka, skaičiuojant po 396,97 Lt už dieną (c. b. Nr. 2-521-513/2012, t. 1, 3-6 l.). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atnaujino procesą ir paskyrė bylą nagrinėti 2013 m. rugsėjo 30 d. (26-27 l.). Teismo posėdžio metu, apeliantas dalies reikalavimų atsisakė ir prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti reikalavimą dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui priteisimo, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį po 396,97 Lt už dieną – patvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje 181946,04 Lt sumoje (29-31, 42 l.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui atsisakius dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų, turi pareigą nagrinėti tik apelianto reikalavimą dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui priteisimo, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį po 396,97 Lt už dieną – patvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje 181946,04 Lt sumoje.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio reikalavimo, o pakartotinai svarstė proceso atnaujinimo pagrįstumą. Tačiau tokią apelianto poziciją, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje esančioms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2009 m. rugsėjo 10 d. ieškovas įpareigojo atsakovą iš ieškovui priskaičiuoto atlyginimo ir kompensacijos už atostogas pervesti 7000 Lt ieškovo kreditoriui K. M. (c. b. 2-14957-826/2009, 37 l.). Atsakovas įpareigojimą įvykdė. Pastarąjį faktą patvirtina 2009 m. rugsėjo 10 d. susitarimas, sudarytas tarp atsakovo ir K. M. (c. b. Nr. 2-521-513/2012, t. 1., 184 l.). Byloje nesant duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2009 m. rugsėjo 10 d. apeliantui nurodžius atsakovui pervesti 7000 Lt K. M. bei 2009 m. rugsėjo 10 d. atsakovui ir K. M. sudarius susitarimą, tarp ieškovo ir atsakovo darbo santykiai pasibaigė ir apeliantas neteko teisės nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. reikalauti kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti. Apeliantui priklausė kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d., t. y. už dvi dienas, kas sudaro 793,94 Lt. Ši suma įskaičiuota patvirtinant apelianto kreditorinį reikalavimą viso – 5670,06 Lt sumai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų, išnagrinėjo apelianto reikalavimą ir nenustatė aplinkybių, kurių pagrindų apelianto reikalavimas būtų galima laikyti pagrįstu ir tenkintinu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                        Marytė Mitkuvienė