Administracinė byla Nr. AS-397-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00398-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 13 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. S-10(7-256/2016) ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Komisiją ir Valstybinę mokesčių inspekciją pateikti jam susipažinti visų mokestinio patikrinimo metu surinktų dokumentų kopijas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo pateikti mokestinio patikrinimo metu surinktų dokumentų kopijas susipažinimui atsisakė priimti, kitą skundo dalį priėmė.

Teismas nustatė, kad Komisija 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. S-10(7-256/2016) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 68-297 ir perdavė mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris buvo pareikštas mokestinį ginčą nagrinėjusiai institucijai, be kita ko, pareiškėjo skundas grindžiamas ir tuo, jog Komisija nepagrįstai šio prašymo netenkino, neteisingai aiškino jo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir, nepateikdama mokestinio ginčo bylos kopijų, suvaržė jo teises. Teismas akcentavo, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo metu nagrinėjant byloje priimtą reikalavimą, todėl antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti visą mokestinio ginčo medžiagą negali būti savarankišku reikalavimu mokestinio ginčo byloje. Teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai neteisėtai užkirto kelią pareiškėjui susipažinti su mokestinės bylos medžiaga. Prašo įpareigoti atsakovą pateikti visą mokestinės bylos medžiagą. Nurodo, kad buvo netinkamai informuotas apie Komisijos posėdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad ši pareiškėjo skundo dalis nenagrinėtina teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo Komisijos 2017 m. sausio 13 d. sprendimo, pareiškėjas, teikdamas Komisijai skundą, be kita ko, tvirtino, kad mokesčių administratorius pareiškėjui nepateikė mokestinės bylos dokumentų kopijų, todėl jis nežinojo viso mokestinio patikrinimo medžiagos turinio ir negalėjo tinkamai pasirengti procesui (b. l. 7). Komisija 2017 m. sausio 13 d. sprendime nurodė, jog pareiškėjas su mokestinės bylos medžiaga galėjo susipažinti atvykęs į Komisiją, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimą Nr. S-10(7-256/2016) ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Komisiją ir VMI pateikti jam susipažinti visų mokestinio patikrinimo metu surinktų dokumentų kopijas – šis skundo reikalavimas ginčijama pirmosios instancijos nutartimi buvo nepriimtas nagrinėti (b. l. 30).

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas skunde kelia du skirtingus reikalavimus, kilusius iš skirtingų teisinių santykių: 1) susijusius su mokestinės bylos materialiuoju rezultatu; 2) susijusius asmens teise į informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo prasme.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsnį, reglamentuojantį Komisijos kompetenciją. Vadovaujantis nurodyto straipsnio nuostatomis, Komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (2 str. 22 d.). Taigi, kaip matyti Komisija nėra kompetentinga nagrinėti ginčų, susijusių su asmens teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokio pobūdžio reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Komisijoje.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnį, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo, kreipdamasis į administracinį teismą, pats pasirenka skundo dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui padavė skundą dėl mokestinėje byloje priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl jo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pažeidimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo teikiamus reikalavimus teismui, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Komisijos ir VMI įpareigojimo pateikti pareiškėjui aktualią informaciją.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjo reikalavimą naikinama ir šis pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo G. S. skundo reikalavimą panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.