Civilinė byla Nr. e2-1746-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00200-2015-8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta užtikrinti įrodymus, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-847/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ ieškinį atsakovams R. K. individualiai įmonei ir R. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir neteisėtų veiksmų uždraudimo ir atsakovų R. K. individualios įmonės bei R. K. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Grifs AG“ dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, papildomo susitarimo sustabdyti sutarties vykdymą ir konkurenciją draudžiančių išlygų pripažinimo negaliojančiomis.

              n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „GRIFS AG“ Šiaulių apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams R. K. ir R. K. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo priteisimo ir neteisėtų veiksmų uždraudimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. K. pagal darbo sutartį bendrovėje „GRIFS AG“ dirbo nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., su juo buvo sudarytas susitarimas dėl komercinės paslapties neatskleidimo, o su R. K. individualia įmone 2011 m. lapkričio 1 d. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis. Ieškinys grindžiamas teiginiu, kad atsakovas R. K., panaudodamas darbo bendrovėje „GRIFS AG“ metu sužinotą informaciją, sudarančią UAB „GRIFS AG“ komercinę paslaptį šią informaciją galimai atskleidė kitai konkuruojančiai saugos tarnybai.

Ieškovas UAB „GRIFS AG“ apygardos teismui taip pat pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir išreikalavimo. Ieškovas prašė nepranešus atsakovams užtikrinti įrodymus:

• UAB „GRIFS AG“ buvusių klientų sutartis dėl saugos paslaugų teikimo, sudarytas po sutarties nutraukimo su UAB „GRIFS AG“;
• R. K. individualios įmonės išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalą už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-07-29;
• visas R. K. individualios įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-07-29;
• R. K. individualios įmonės pirkėjų apyvartos žiniaraštį arba analogišką buhalterinį dokumentą, kuriame apskaitomos pardavimo pajamos už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-07-29,
• nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui,
• išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo R. K. darbovietę laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-07-29.

Prašyme nurodė, kad ieškovas neturi objektyvių duomenų į kokią kitą saugos bendrovę buvo pervilioti UAB „GRIFS AG“ klientai, kokius susitarimus R. K. IĮ yra sudariusi su kitomis saugos bendrovėmis ir šias aplinkybes galima sužinoti tik iš prašomų užtikrinti įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies – nutarė išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovo R. K. darbovietę laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-07-29, o prašymo dalies dėl įrodymų užtikrinimo netenkino.

Teismas nutartyje nurodė, kad įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą yra svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu.

Dėl ieškovo prašymo užtikrinti buvusių jo 48 klientų (fizinių ir juridinių asmenų) sutartis, sudarytas su kitomis saugos paslaugų teikimo įmonėmis po to, kai šios sutartys buvo nutrauktos su ieškovu, teismas pažymėjo, jog UAB „GRIFS AG“ ieškinio reikalavimus reiškia atsakovams R. K. ir R. K. individualiai įmonei, o sutartis su ieškovu nutraukę klientai nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo nuomone ieškovas prašė užtikrinti įrodymus, nesusijusius su nagrinėjama byla, o susijusius su asmenimis, kurie nėra bylos šalys neturi joje teisinio suinteresuotumo, o prašomose užtikrinti sutartyse yra kiekvieno privataus asmens konfidenciali informacija.

Dėl prašymo užtikrinti finansinius dokumentus teismas nurodė, kad jų apskaita yra griežtai reglamentuota įstatymo, PVM sąskaitos – faktūros yra griežtos atskaitomybės dokumentai, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas R. K. IĮ nesilaiko įstatymo reikalavimų. Todėl, teismo teigimu, dokumentai turi būti ne užtikrinami, o įstatymo nustatyta tvarka išreikalaujami. Be to teismas pažymėjo, kad atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros yra ir pas trečiuosius asmenis, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovas šiuos įrodymus gali pakeisti arba sunaikinti dėl ko ieškovui taps neįmanoma įrodyti bylos aplinkybes.

Vadovaudamasis tokiais motyvais, teismas nutarė, kad ieškovo argumentai grindžiami tik subjektyvia jo nuomone, nenurodytos jokios konkrečios grėsmės įrodymams gauti. Teismo vertinimu visus ieškovo prašomus užtikrinti įrodymus UAB „GRIFS AG“ gali prašyti išreikalauti pasinaudodamas CPK 199 straipsnyje įtvirtintu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „GRIFS AG“ dėl Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Prašo apygardos teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti pilnai.

              Apeliantas skunde nurodo, kad po to, kai teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti liudijimą įrodymams gauti. Teismas šį prašymą 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi tenkino tik iš dalies ir nutarė įpareigoti atsakovą R. K. individualią įmonę pateikti apygardos teismui: R. K. IĮ išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalą už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-07-29, visas R. K. IĮ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-07-29 ir R. K. IĮ pirkėjų apyvartos žiniaraštį arba analogišką buhalterinį dokumentą, kuriame apskaitomos pardavimo pajamos už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-07-29. Teismas tais pačiais motyvais kaip ir skundžiamoje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje netenkino prašymo dėl ieškovo UAB „GRIFS AG“ buvusių klientų sutarčių išreikalavimo: nurodė, kad buvę ieškovo klientai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, jie neturi šioje byloje teisinio suinteresuotumo, prašomos išreikalauti sutartys yra kiekvieno privataus asmens konfidenciali informacija.

              Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtina du pagrindiniai argumentai:

Pirma, bylą nagrinėjantis teismas apskritai atsisakė užtikrinti įrodymus – UAB „GRIFS AG“ buvusių klientų sutartis, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovui gauti ypač reikšmingus bylai netiesioginius įrodymus, dėl ko gali pasidaryti neįmanoma įrodyti esmines aplinkybes byloje.

Antra, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas įrodymų užtikrinimo institutas. Todėl, apelianto teigimu, nors teismas vėliau nusprendė išreikalauti didžiąją dalį prašomų įrodymų, vien tuo pagrindu atskirasis skundas neturėtų būti atmestas, nes reikalinga suformuoti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o ir ieškovui yra ypač svarbu surinkti klientų sutartis su nauja saugos bendrove.

              Pirmąjį argumentą ieškovas motyvuoja tuo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Ir nagrinėjamoje byloje, ieškovo teigimu, tik tokiais įrodymais galima nustatyti kokia konkuruojanti įmonė pasinaudojo atsakovų atskleista komercine paslaptimi. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai, kad klientai nėra bylos šalys ir dėl to iš jų negalima išreikalauti įrodymų, nes jie yra vienintelis tokių duomenų šaltinis, o CPK 199 straipsnio 1 dalyje expresis verbis įtvirtinta, kad šalys gali prašyti išreikalauti rašytinius įrodymus iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Apelianto nuomone, aiškinant įstatymą sistemiškai, ta pati taisyklė taikytina ir įrodymų užtikrinimui. Ieškovas skunde pažymi, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šių duomenų ieškovas negali gauti iš kitų šaltinių, kadangi kita sutarties šalis yra UAB „GRIFS AG“ konkurentas, pasinaudojęs nesąžiningai ir neteisėtai gauta komercine paslaptimi.

              Antrąjį atskirojo skundo argumentą ieškovas grindžia CPK 221 straipsnis nuostata, leidžiančią asmenims, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, prašyti teismą, užtikrinti šiuos įrodymus. Skunde nurodo, kad

esant vien netiesioginiams įrodymams, šalys juos žymiai lengviau gali paslėpti, sunaikinti arba pakeisti, tuo labiau, kad jei dokumentus turi asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl tokio pobūdžio bylose būtina taikyti įrodymų užtikrinimo institutą, siekiant užkirsti kelią atsakovams sunaikinti ar pakeisti bylai reikšmingus netiesioginius įrodymus, kurie dažniausiai vieninteliai gali padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Ieškovė motyvuodama antrąjį atskirojo skundo argumentą dar kartą akcentuoja, kad neturi duomenų, kokius susitarimus R. K. IĮ yra sudariusi su kitomis saugos bendrovėmis ir kokią naudą bei kokiu būdu gauna iš to, kad klientus ragina pereiti į konkuruojančią bendrovę. Šias aplinkybes galima sužinoti tik iš to, ar R. K. IĮ yra sudariusi sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, bei ar gauna pajamas iš su UAB „GRIFS AG“ konkuruojančių įmonių, todėl, ieškovo teigimu, būtina užtikrinti R. K. IĮ turimus įrodymus:

Atsakovai, atstovaujami advokatės J. G., pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad ieškovas netinkamai aiškina įrodymų užtikrinimo sąvoką ir siekia šį institutą naudoti kitiems tikslams – duomenų išreikalavimui. Atsakovai atsiliepime teigia , kad teisinis įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą. Atsiliepime taip pat nurodo, kad sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su ieškinio aplinkybių pagrindimu. Pažymi, kad ieškovas nežino, ar prašomi užtikrinti įrodymai egzistuoja (ar buvę ieškovo klientai tokias sutartis turi) ir ar šie dokumentai laikytini įrodymais byloje. Atsakovai nurodo, kad teismo nutartis išreikalauti įrodymus – buhalterinės apskaitos dokumentus yra įvykdyta, todėl ieškovo nuogąstavimai dėl jų sunaikinimo ar slėpimo nepagrįsti. Atsakovų teigimu, duomenis apie tai, kokias naujas sutartis yra sudarę ar nesudarę buvę ieškovo klientai, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovai taip pat nurodo, kad netinkamai suformulavo prašymą užtikrinti įrodymus, nes nenurodė nei konkrečių įrodymų, nei konkrečių užtikrinimo priemonių.

Atsakovai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirasis skundas netenkinamas.

              Byloje sprendžiama dėl įrodymų užtikrinimo instituto taikymo.

Ieškovas UAB „GRIFS AG“ teisme pareikštame ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. K. informaciją, sudarančią UAB „GRIFS AG“ komercinę paslaptį, galimai atskleidė kitai konkuruojančiai saugos tarnybai, dėl ko ieškovas patyrė materialinės žalos, kurią atsakovai R. K. ir R. K. individuali įmonė privalo atlyginti. Siekdamas, kad jo teigiamos aplinkybės byloje būtų įrodytos, ieškovas pateikė teismui prašymą  dėl įrodymų užtikrinimo ir išreikalavimo. Prašymas išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buvo patenkintas, todėl šioje nutartyje aptariamas nebus. Apygardos teismas skundžiama nutartimi netenkino prašymo užtikrinti įrodymus - UAB „GRIFS AG“ buvusių klientų sutartis dėl saugos paslaugų teikimo, sudarytas po sutarties nutraukimo su UAB „GRIFS AG“ ir įvairius R. K. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovas prašė nutarties vykdymą – užtikrinamų įrodymų suradimą, aprašymą, kopijų padarymą, faktinių aplinkybių konstatavimą – pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė nurodęs, jog ieškovas visų prašomų užtikrinti įrodymų pateikimo į bylą gali siekti prašydamas juos išreikalauti pasinaudodamas CPK 199 straipsnyje įtvirtintu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu.

Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnyje nustatyta: „asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą [...] užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, kad civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju iš prašymo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo argumentacijos matyti, kad ieškovas pageidauja teismo nutarties, kuria jo pasirinktam antstoliui būtų suteikta teisė pas 48 fizinius ir juridinius asmenis surasti, aprašyti, nukopijuoti ir įtraukti į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sutartis dėl apsaugos paslaugų teikimo, kurias šie asmenys gal būt pasirašė po to, kai nutraukė tokio pobūdžio sutartis anksčiau sudarytas su ieškovu. Visi ieškovo argumentai dėl tokio prašymo iš esmės yra apie tai, kad prašomi užtikrinti netiesioginiai įrodymai jam yra labai svarbūs byloje ir kitokiu būdu ieškovas jų gauti negali. Nesutikdamas su apygardos teismo motyvais, kad nurodomose sutartyse gali būti konfidencialūs duomenys apie byloje nedalyvaujančius asmenis, apeliantas remiasi CPK 199 straipsnio 1 dalimi, leidžiančia išreikalauti įrodymus ir iš “kitų asmenų“. Tačiau ieškovas nenurodo aplinkybių, dėl kurių jo minimų sutarčių išreikalavimas iš nurodytų asmenų pasunkės arba pasidarys neįmanomas, o apsiriboja teoriniais samprotavimais apie galimybę nesunkiai sunaikinti ar pakeisti reikšmingus netiesioginius įrodymus. Taigi, ieškovas neįrodinėja įstatyme įtvirtintos esminės sąlygos - pateikimo į bylą apsunkinimo, kurios nenustačius įrodymų užtikrinimo instituto taikymas negalimas. Esant tokiai procesinei situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad ieškovas, siekdamas jo pageidaujamų įrodymų pateikimo į bylą privalo vadovautis CPK 199 straipsnyje įtvirtinta rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarka. Šioje įstatymo normoje yra numatyti ir įrodymų išreikalavimo būdai, ir neviešinamų duomenų apsaugojimo būdai. Tie patys motyvai liečia ir ieškovo prašymą užtikrinti atsakovo turimus įrodomus – buhalterinės apskaitos dokumentus.

              Esant tokioms bylos aplinkybėms daromas išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas aiškino teisingai, o ieškovo teiginys, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas įrodymų užtikrinimo institutas, yra nepagrįstas.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant jame nustatytų ribų (CPK 338 str., 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovai pateikė prašymą iš ieškovo priteisti advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Prašymas šia nutartimi netenkinamas, nes visos patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos priimant galutinį sprendimą byloje (CPK 93, 98 str., 270 str. 5 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Teisėjas                                                                                                                Egidijus Žironas