Civiline byla Nr. e2-142-569/2023m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00112-2022-8

                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5 

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams J. M., advokatui R. R.,

atsakovės atstovams R. B., advokato padėjėjai A. K., nemokumo administratoriaus UAB ,,Restruktūrizuoju.lt‘‘ atstovui M. S.,

vertėjai V. J., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodema‘‘ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Elicon Baltic‘‘ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB ,,Agrodema‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės RUAB ,,Elicon baltic‘‘ 124 788,69 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovo atstovai J. M. ir advokatas R. R. nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai sutartiniai prekių pirkimopardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė tiekė atsakovei įvairių rūšių trąšas ir chemikalus, o atsakovė turėjo už jas mokėti pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. Atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir laiku atsiskaitydavo su ieškove už gautas prekes. Tačiau vėliau atsakovė mokėjimus nustojo atlikinėti. Nors atsakovės atstovas R.B. buvo pripažinęs skolą, po to savo poziciją pakeitė ir pradėjo skolą neigti. Kiek ir kokių prekių ieškovė parduos atsakovei, aptardavo ieškovės darbuotojas D.D. ir atsakovės darbuotojas K.B., kurie buvo (duomenys neskelbtini), kartais dalyvaudavo ir R.B.. Prekės būdavo pristatomos į (duomenys neskelbtini), nes ten buvo pagrindinė tiek atsakovės, tiek ir su ja susijusios UAB ,,Akmenė 1‘‘ bazė. Paskui atsakovė nurodydavo, kokiai įmonei kokias sąskaitas išrašyti, kai prekės būdavo paskirstytos. Prekes pristatydavo į (duomenys neskelbtini), kad atsakovei būtų patogiau, nes taip ji pageidavo.

3.       Atsakovė iki šiol nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, šiai dienai yra susidariusi iš viso 124 788,69 Eur dydžio skola, kurią sudaro 119 195,18 Eur pagrindinė skola ir 5 593,51 Eur (0,2 proc.) palūkanos pagal 6 PVM sąskaitas-faktūras Nr.: 1) (duomenys neskelbtini) – 20 303,69 Eur (apmokėta 19204,37 Eur); 2) (duomenys neskelbtini) – 2506,76 Eur (neapmokėta); 3) (duomenys neskelbtini) – 12 067,21 Eur (neapmokėta); 4) (duomenys neskelbtini) – 1393,92 Eur (neapmokėta); 5) (duomenys neskelbtini) – 97 554,17 Eur (neapmokėta); 6) (duomenys neskelbtini) – 4573,80 Eur (neapmokėta). Atsakovės skola ieškovei susidarė už parduotas trąšas 119 195,18 Eur ir 5 593,51 Eur palūkanas nuo laiku neapmokėtų sumų.

4.       Nors 2022-02-04 Susitarimo 1.3 punkte buvo numatyta, kad atsakovės dalinis atsiskaitymas su ieškove 40 480,15 Eur sumoje bus užskaitytas už žemės nuomos mokestį (UAB ,,Elicon Baltic‘‘, PUAG ,,Akmene UAB‘‘, UAB ,,Agrodema“, (duomenys neskelbtini) ūkis), tačiau šio susitarimo atsakovė neįvykdė nei vienoje dalyje, todėl ši sąlyga neteko prasmės. Atsakovės skola susidarė tik už parduotas trąšas ir mokėjimo vėlavimo palūkanas. Žemės nuomos užskaita turėjo būti įvykdyta kaip dalinis atsiskaitymas už trąšas, tačiau ji neįvyko. Kadangi, pagrindinė skola susidarė tik už parduotas trąšas, ieškovė negali pateikti jokių papildomų įrodymų apie tarp šalių ir trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, o taip pat neturi teisinio pagrindo traukti juos į bylą. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2021-12-07 dienos skolų suderinimo aktas, kurį pati atsakovė pasirašė. Jos pritarimas skolos mokėjimui yra išreikštas raštu ir 2021-12-09 dienos el. laišku, kuriame nurodė, kad „skolos likutis sutampa, siunčiu pasirašytą aktą“. Skolų suderinimo akte yra nurodyta suma 119 195,18 Eur, kas yra ta pati skolos suma už gautas prekes. Atsakovė pripažino skolos faktą ieškovei 2022-02-04 d. susitarime, kuriame nurodė, kad „skolininkas pripažįsta 119195,18 Eur dydžio skolą kreditoriui ir sutinka ją sumokėti šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis“) ir pasiūlė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau susitarimu prisiimtų įsipareigojimų taip ir neįvykdė.

5.       Tai patvirtina, kad esamos skolos fakto atsakovė niekada neginčijo ir prisipažino ją turinti tiek pasirašydama 2021-12-07 d. skolų suderinimo aktą, tiek pateikdama pasirašytą 2022-02-04 dienos susitarimą. Šiuose aktuose minima tik 119 195,18 Eur suma yra todėl, kad tai yra skola už pačias prekes (trąšas) neskaičiuojant palūkanų už vėlavimą apmokėti sąskaitas. Atsakovei paskaičiuotų palūkanų apskaičiavimas nurodytas 2022-04-07 palūkanų paskaičiavimo lentelėję - detalioje kliento informacijoje 2022-03-31 datai. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo paskutinės kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo dienos iki 2022-03-31 : 1) (duomenys neskelbtini) – 20 303,69 Eur (apmokėta 19204,37 Eur), nuo neapmokėtos skolos sumos 1099,32 Eur – paskutinė mokėjimo diena 2019-10-01 (912 dienų) – palūkanų suma 200,51 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) – 2506,76 Eur (neapmokėta) – paskutinė mokėjimo diena 2020-10-01 (546 dienos) – palūkanų suma 273,74 Eur; 3) (duomenys neskelbtini) – 12 067,21 Eur (neapmokėta) – paskutinė mokėjimo diena 2020-10-15 (532 dienos) – palūkanų suma 1283,95 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) – 1393,92 Eur (neapmokėta) – paskutinė mokėjimo diena 2020-11-20 (496 dienos) – palūkanų suma 138,28 Eur; 5) (duomenys neskelbtini) – 97 554,17 Eur (neapmokėta) – paskutinė mokėjimo diena 2021-10-01 (181 diena) – palūkanų suma 3531,46 Eur; 6) (duomenys neskelbtini) – 4573,80 Eur (neapmokėta) – paskutinė mokėjimo diena 2021-10-01 (181 diena) – palūkanų suma 165,57 Eur. Taigi, viso palūkanos sudaro 5 593,51 Eur sumą. Todėl, bendra susidariusi skolos suma šiai dienai yra 119 195,18 Eur + 5 593,51 Eur = 124 788,69 Eur.

6.       Ieškovė tinkamai įvykdė visomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, kadangi pristatė prekes į nurodytą paskirties vietą numatytais terminais, o atsakovė iš savo pusės pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, kadangi dėl ieškovei nežinomų priežasčių, iki šios dienos nesumokėjo skolos. Prekės - trąšos - pačios atsakovės nurodymu nuo 2018 metų buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), ,,RWP Akmenė“. Tokius nurodymus ieškovė gaudavo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) K. B. (duomenys neskelbtini)buvo įregistruotos UAB ,,RWP Akmenė 1“, UAB ,,RWP Akmenė 2“, UAB ,,RWP Akmenė 3“, UAB ,,RWP Akmenė 4“. Atsakovės (duomenys neskelbtini) K. B., prieš duodamas nurodymus dėl užsakymo nugabenimo vietos, visada pasitardavo su bendrovės vadovu R. B.. Gavęs nurodymą iš atsakovės vadovo, jis susisiekdavo su ieškovės agronomu ir nurodydavo, kur vežti prekes. Todėl prekės buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), kadangi tikriausiai ten ir buvo skirstomos po ūkius. Be to, ieškovė išrašydavo sąskaitą tik po to, kai gaudavo nurodymą, kur reikės pristatyti prekes.

7.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovė geranoriškai neketina atsiskaityti su ieškove, vienašališkai atsisako vykdyti savo prievolę ir elgiasi nesąžiningai, dėl to yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas priteisti iš atsakovės 124 788,69 Eur skolą.

8.       Atsakovės atstovai R.B., advokato padėjėja A. K. su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta 1099,32 Eur skolą pagal 2019-06-13 sąskaitą (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti. 

9.       Atsakovės atstovas R.B. nurodė, kad jis atsakovės įmonėje eina direktoriaus pareigas, o UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘ – direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsakovė pirkdavo iš ieškovės chemikalus žėmės ūkiui. Tačiau 2021 metais atsakovė iš ieškovės jokių prekių negavo, todėl nežino, kodėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Nuo 2021 metų balandžio mėnesio iki 2021 metų liepos 1 d. jis jokių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovės prekių įsigijimą iš ieškovės, nei iš ieškovės, nei iš atsakovės įmonės darbuotojo K.B. negavo. Iš ieškovės 2021 metais jokių prekių nepirko ir UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘, nes ji žemės ūkio veiklą vykdė iki 2020 metų, po to tik nuomojo žemės sklypus ir pastatus. Patvirtino, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) K.B. galėjo pasirašyti važtaraščius, kai prekių pirkimas yra suderintas su juo, kaip įmonės vadovu. Tokiu atveju K.B. važtaraščius jam turėjo pateikti tą pačią arba kitą dieną. K.B. negalėjo savavališkai, nesuderinęs su juo, užsakyti atsakovės vardu prekių. Prekės atsakovei buvo vežamos ne į biurą Raseiniuose, bet ten, kur jos buvo naudojamos, kur – negali pasakyti. 

10.       Atsakovės atstovas R.B. pripažino, kad atsakovė iki 2021 metų praddžios buvo skolinga ieškovei už iki 2021 metų pradžios pateiktas prekes, skolos likutis sudarė 17 067,21 Eur. Tačiau su ieškovės įmonės vadovu J.M. žodžiu buvo susitarę, kad skolą jis padengs per 2021 metų pavasarį arba iki rugsėjo mėnesio. 2022 metų vasario mėnesį J.M. jį kvietė susitikti dėl skolos sumokėjimo. Kadangi su J.M. jį siejo ilgalaikiai verslo santykiai, jis ketino su juo sudaryti sandorius, pasirašė susitarimą, kuriuo pripažino skolos sumą – 119 195,18 Eur. Tačiau pasirašydamas tokį susitarimą jis suklydo, šiuo metu yra pakeitęs poziciją dėl skolos sumokėjimo. Nors tarp įmonių yra pasirašytas skolos suderinimo aktas, jis su juo nesutinka, nes aktą pasirašė buhalterė, nesuderinusi su juo, kaip atsakovės įmonės vadovu. PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias ieškovė prašo priteisti skolą, yra įtrauktos į atsakovės PVM atskaitą ir išsiųstos VMI taip pat be jo žinios.

11.       Atsakovės atstovė advokato padėjėja A.Kaminskaitė nurodė, kad  atsakovė pripažįsta 1099,32 Eur skolą pagal 2019-06-13 sąskaitą (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė įrodymų, kad perdavė atsakovei prekes, už kurias prašo priteisti skolą. Ieškovė buvo nerūpestinga ir neapdairi, pildydama važtaraščius, kuriuose prekių gavėjas yra nurodomas kitas subjektas, ne atsakovė, todėl turi priisimti savo veiksmų pasekmes. Atsakovės buhalterė į buhalterinę apskaitą ieškovės išrašytas sąskaitas įtraukė automatiškai, nes jų netikrina, todėl ši aplinkybė neįrodo prekių gavimo. 2021 metais atsakovė neturėjo tiek žemės plotų, kad jai būtų reikalainga įsigyti iš ieškoės tokį prekių kiekį, atsakovei pateiktos prekės buvo išskirstomos kelioms įmonėms.

12.       Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 0,02 procentų dydžio palūkanas, kadangi paprastai šalys nusimato tokio dydžio delspinigius. Reikalavimui priteisti delspinigius taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovė negalėjo priskaičiuoti delspinigių už didesnį laikotarpį, ieškovės pateiktas palūkanų paskaičiavimas nepagrįstas.

13.       Atsakovės RUAB ,,Elicon Baltic‘‘ nemokumo administratoriaus UAB ,,Restruktūrizuoju.lt‘‘ atstovas M. S. ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

14.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė tiekė atsakovei trąšas bei chemikalus pagal žodinę sutartį, rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ja už parduotas prekes, prašo priteisti skolą bei palūkanas iš atsakovės. Ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą įrodinėja į bylą pateiktais krovinio važtaraščiais, PVM sąskaitomis faktūromis, 2021-12-07 tarpusavio skolų suerinimo aktu bei 2022-02-04 šalių susitarimu, kuriame atsakovės atstovas R.B. pripažino skolą. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad yra skoliga ieškovei 1099,32 Eur skolos sumą, su likusia skola nesutiko, nes prekių už ieškovės nurodytą sumą atsakovė negavo. Tarp šalių nėra ginčo, jog tarp jų buvo susiklostę ilgalaikiai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai.

Dėl skolos priteisimo

15.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą pirkimo – pardavimo sutarties sąvoką vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 str. 1 d.) ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai sutartiniuose santykiuose pasireiškia tuo, kad viena sutarties šalis iš kitos gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek atitinkamai ji vykdo savo pareigas pagal sutartį. Taigi pirkėjo pareigos sumokėti prekių kainą vykdymas gali priklausyti nuo to, kaip pardavėjas vykdo pareigą perduoti daiktą.

16.       Ieškovė skolą iš atsakovės prašo priteisti pagal šešias PVM sąskaitas faktūras, kurių numeriai: 1) 2019-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 303,69 Eur (apmokėta 19204,37 Eur); 2) 2020-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2506,76 Eur (neapmokėta); 3) 2020-09-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 067,21 Eur (neapmokėta); 4) 2020-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1393,92 Eur (neapmokėta); 5) 2021-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) – 97 554,17 Eur (neapmokėta); 6) 2021-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4573,80 Eur (neapmokėta). Atsakovės atstovas R.B. ieškinį pripažino iš dalies – sutiko, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 1099,32 Eur pagal 2019-06-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovės atstovas R.B., duodamas paaiškinimus 2022-11-16 teismo posėdyje, pripažino, kad atsakovė iki 2021 metų pradžios buvo skolinga ieškovei 17 067,21 Eur, nurodė, kad buvo sudaręs žodinį susitarimą su ieškovės įmonės vadovu J.M. dėl termino sumokėti skolą pratęsimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši suma būtent ir sudaro atsakovės skolą ieškovei pagal keturias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2019-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 303,69 Eur (apmokėta 19204,37 Eur, skola – 1099,32 Eur); 2) 2020-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2506,76 Eur (neapmokėta); 3) 2020-09-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 067,21 Eur (neapmokėta); 4) 2020-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1393,92 Eur (neapmokėta). Sąskaitos buvo išrašytos per 2019-2020 metus, skola susiformavo iki 2021 metų.

17.       Nors atsakovė pripažino ieškinio dalį tik dėl 1099,32 Eur, nepateikė įrodymų, kad iki šiol yra sumokėjusi ieškovei 17 067,21 Eur skolą. Taigi, atsakovės atstovas iš esmės pripažino ieškinį 17 067,21 Eur sumai.  CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nepriima atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. CPK 182 straipsnio 5 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). Pagal CPK 187 straipsnį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Kadangi nagrinėjamu atveju tokių faktų nenustatyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagal minėtas keturias PVM sąskaitas faktūras iki 2021 metų buvo skolinga ieškovei už parduotas prekes 17 067,21 Eur sumą.

18.       Atsakovės atstovai viso bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė atsakovės skolą ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) – 97 554,17 Eur, 2021-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4573,80 Eur. Kaip jau buvo minėta, vienas iš ieškovės pateiktų įrodymų teismui dėl atsakovės skolos yra pačios ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

19.       Dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, kiek tai susiję su PVM sąskaitos faktūros, kaip įrodymo, patvirtinančio pirkimo – pardavimo sutarties vykdymą, vertinimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad PVMĮ yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo –pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo – pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.

20.       Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

21.       CPK 177 straipsnio 2 dalis numato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato privalomos rašytinės pirkimo pardavimo sutarties formos, todėl ieškovė gali įrodinėti prekių perdavimą atsakovei pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

22.       Visų pirma pažymėtina, kad jau pats PVM sąskaitų faktūrų išrašymo faktas įrodo įvykusį ieškovės prekių perdavimo atsakovei faktą (2021-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini)– 97 554,17 Eur sumai, 2021-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4573,80 Eur sumai). Ieškovė pateikė į bylą 2021 metų krovinio važtaraščius, kurių datos : 2021-04-19, 2021-04-15, 2021-04-28, du vnt 2021-05-07, 2021-05-19, 2021-05-18, 2021-05-31, du vnt 2021-06-02, du vnt 2021-06-25, 2021-06-15, 2021-06-09, 2021-06-03, 2021-05-20. Sutikrinus šiuose važtaraščiuose nurodytas prekes, jos atitinka PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išvardintas prekes. Iš paminėtų krovinių važtaraščių matyti, kad prekių gavėjas yra nurodytas UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘, iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Važtaraščiuose nurodyta, kad krovinį priėmė K.B. arba D.K.

23.       Atsakovės atstovas R.B., kuris bylos nagrinėjimo metu neigė prekių gavimą pagal šias dvi sąskaitas, pripažino, kad ieškovė prekes atsakovei pristatydavo ne į atsakovės biurą (duomenys neskelbtini), bet ten, kur jos buvo naudojamos. Liudytojas D.D. nurodė, kad prekių gavėjas buvo atsakovės prašymu nurodomas UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘, tačiau po to atsakovė ieškovės buhalterijai nurodydavo, kokias sąskaitas ir kokios įmonės vardu išrašyti priklausomai nuo to, kuri įmonė jas panaudojo. Liudytojas K.B., dirbęs pas atsakovę 2021 metais (duomenys neskelbtini), nurodė, kad, jo manymu, prekių gavėja buvo nurodoma UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘, nes anksčiau, iki kol ši bendrovė sustabdė žemės ūkio veiklą, prekių gavėju buvo nurodoma būtent ši įmonė. Liudytojas K.B. nurodė, kad jei važtaraščiai yra jo pasirašyti, vadinasi atsakovė gavo juose nurodytas prekes, o šių prekių gavimas buvo iš anksto suderintas su atsakovės įmonės vadovu R.B., savavališkai jis prekių neužsakinėjo, po prekių gavimo važtaraščius perduodavo R.B. arba buhalterijai. Liudytojo K.B. teigimu, atsakovė buvo išsinuomojusi UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘ žemes (duomenys neskelbtini) raj., todėl prekių gavėjas ir liko UAB ,,RWP Akmenė 1‘‘. Liudytojas D.K., kuris nurodė dirbęs pas atsakovę 2021 metais darbininku, patvirtino, kad jis pasirašydavo važtaraščius dėl prekių gavimo, kai jam tokį nurodymą duodavo (duomenys neskelbtini) K.. Liudytojo D.K. teigimu, prekės buvo pristatomos į (duomenys neskelbtini), nes ten buvo dalis atsakovės dirbamos žemės, ten buvo laikoma žemės ūkio technika.

24.       Iš liudytojų parodymų matyti, kad 2021 metų važtaraščius, pagal kuriuos ieškovė atsakovei pateikė prekes, pasirašė atsakovės darbuotojai – (duomenys neskelbtini) K.B. ir darbininkas D.. Nors atsakovės vadovas R.B. teigia, kad prekes ieškovė atsakovei pagal 2021 metų važtaraščius pateikė be jo žinios, jis kaip įmonės vadovas, privalėjo nustatyti vidaus darbo tvarkos taisykles ar kitu būdu įforminti prekių priėmimo tvarką. Byloje nėra įrodymų, kad tokia tvarka buvo nustatyta ir kad atsakovės adrbuotojai ją pažeidė. Liudytojas K.B. teigė prekes 2021 metais priėmęs tik su vadovo R.B. žinia, o darbininkas D.K. – K.B. nurodymu. Jei atsakovės vadovas R.B. mano, kad atsakovės darbuotojai 2021 metais prekes iš ieškovės priėmė nepagrįstai (tai padarė be jo žinios ar fiktyviai pasirašė dokumentus), turi galimybę reikšti pretenzijas savo buvusiems darbuotojams dėl žalos atlyginimo, o ne ginčyti šiuo pagrindu prekių gavimą ir skolą ieškovei.

25.       Ieškovė savo ieškinį taip pat įrodinėja 2022 m. vasario 4 d. susitarimu, sudarytu tarp šalių. Iš šio susitarimo matyti, jog atsakovė šiame susitarime nurodė, kad skolininkas (atsakovė) iki galo neatsiskaitė su kreditoriumi (ieškove) už gautas prekes, todėl liko skolingas iš viso 119 195,18 Eur, skolininkas pripažįsta 119 195,18 Eur dydžio skolą kreditoriui ir sutinka ją apmokėti šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Iš susitarimo turinio matyti, kad šalys buvo aptarusios skolos padengimo salygas, kurios taip pat buvo susijusios su kitais įsipareigojimais tretiesiems asmenims. Atsakovės atstovas R.B. teismo posėdyje nurodė, kad jis pripažino skolą ir pasirašė šį susitarimą todėl, kad su atsakovės įmonės vadovu J.M. juos siejo ilgalaikiai verslo ryšiai, jis tikėjosi su juo sudaryti verslo sandorius, o ne dėl to, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei tokią sumą. Kadangi sandoriai trap jo ir J.M. nebuvo sudaryti, jo pozicija dėl skolos pripažinimo ir sumokėjimo pasikeitė, o jo parašas po šiuo susitarimu neturi jokios teisinės reikšmės.

26.        CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis). Šios įmonės vadovo pareigos R.B. turėjo būti žinomos, todėl teisiškai nepagrįsti atsakovės atstovo R.B. argumentai, kad atsakovės skolą ieškovei pripažino – vadovaujamos įmonės vardu prisiėmė neegzistuojančią prievolę - tik todėl, kad ateityje turėjo ketinimų sudaryti sandorius su J.M. Jei atsakovės atstovas R.B. susitarimą dėl skolos pripažinimo vis dėl to pasirašė suprasdamas, kad prisiima neegzistuojančią atsakovės prievolę ieškovei, pagal CK 1.137 3 dalį jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Atsakovės atstovas R.B. nenurodė jokių aplinkybių, kad susitarimas buvo pasirašytas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovo R.B. 2022-02-04 pasirašytas susitarimas įrodo 119 195,18 Eur atsakovės skolos faktą ieškovei.  

27.       Iš ieškovės pateikto išrašomų sąskaitų registro matyti, kad atsakovė 2021 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal kurias skolos ieškovei atsakovė nepripažįsta, įtraukė į PVM atskaitą ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovės atstovas R.B., tačiau vėlgi nurodė, kad šias PVM sąskaitas faktūras VMI išsiuntė atsakovės buhalterinę apskaitą vykdanti buhalterė automatiškai, be jo žinios. Kaip jau buvo minėta, R.B. yra įmonės vadovas, jeigu jis, sudarydamas sutartį dėl atsakovės įmonės buhalterinės apskaitos vedimo su kita įmone, nesusitarė dėl to, kokia tvarka PVM sąskaitos bus tikrinamos ir įtraukiamos į PVM atskaitą, visos atsiradusios neigiamos pasekmės tenka atsakovės įmonei. Be to, iš pateikto registro matyti, kad minėtos sąskaitos VMI buvo pateiktos 2022-05-25 dieną, praėjus beveik metams laiko po jų išrašymo, todėl mažai tikėtina atsakovės atstovo versija, kad šios sąskaitos VMI buvo teiktos per klaidą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė įtraukė į PVM atskaitą PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrodo, jog prekės pagal šias sąskaitas atsakovei buvo pateiktos.  

28.       Ieškovė skolos sumą taip pat įrodinėja tarp šalių sudarytais skolų suderinimo aktais. Iš bylos duomenų matyti, kad skolų suderinimo aktai buvo sudaryti 2021-12-07, kuria buvo suderinta 119 195,18 Eur skolos suma, ir 2022-04-07, kuria buvo suderinta skolos ir ieškovės paskaičiuotų palūkanų (0,02 proc.) suma. Abu skolų suderinimo aktus pasirašė ieškovės įmonės vadovas J.M., atsakovės vardu 2021-12-07 skolų suderinimo aktą pasirašė (duomenys neskelbtini) D. M., 2022-07-07 skolų suderinimo aktą pasirašė atsakovės vardu pasirašė (duomenys neskelbtini) V. M.. Atsakovės atstovas nepripažįsta šių aktų, nurodė, kad jų pasirašymas su juo nebuvo derintas.  

29.       Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

30.       Tarpusavio skolų suderinimo aktai nelaikomi sandoriais. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. Tai išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvrtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Kadangi abu pasirašyti skolų suderinimo aktai patvirtina atsakovės skolą ieškovei už parduotas prekes 119 195,18 Eur sumai, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių skolų suderinimo aktuose nurodytą skolos sumą, jie laikytini išvestiniais įrodymais skolos faktui patvritinti, išskyrus paskaičiuotų palūkanų skolą, dėl kurios bus pasisakyta toliau.

Dėl palūkanų priteisimo

31.       Ieškovė prašo priteisti sutartines kompensuojamąsias palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką, kurios sudaro 5593,51 Eur. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. 

32.       Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.

33.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog šalys susitarė dėl 0,02 procentų sutartinių kompensuojamųjų palūkanų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad toks susitarimas užfiksuotas vienašališkai ieškovės ant išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Tokio vienašališkai numatyto kompensuojamųjų palūkanų dydžio negalima laikyti susitarimu, nes jis nėra patvirtintas atsakovės, o jokių kitų įrodymų apie tokį susitarimą ieškovė į bylą nepateikė. Kadangi kreditorius turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, o įrodymų apie susitarimą dėl sutartinių palūkanų nepateikė, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės įstatymo nustatytas (nagrinėjamu atveju 6 procentų dydžio metines palūkanas) kompensuojamąsias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę atsiskaityti pažeidimo pradžios iki 2022-03-31, kaip nurodė ieškovė patikslintame ieškinyje pateiktoje lentelėje. Paskaičiavus 6 procentų dydžio metines palūkanas, pagal kiekvieną PVM sąskaitą įvertinus praleistų atsiskaityti dienų skaičių, matyti, kad kompensuojamosios palūkanos sudaro 4617,93 Eur (pagal kiekvieną sąskaitą praleistų atsiskaityti dienų skaičius : 356 d. yra gaunamas atitinkamas metų laikotarpis, neapmokėtos sąskaitos suma x 6 proc. metinių palūkanų x gauto atitinkamo metų laikotarpio). Todėl ieškovės ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.  

34.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Esant minėtai sąlygų visumai, reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo - 2022-06-14 - iki teismo visiško įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinta 99,22 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 0,78 procentai reikalavimų. Atsižvelgiant į priteistą ieškinio sumą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1904,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovė nurodė, kad patyrė 1992,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė teismui ieškinį, kurį tikslino, ruošė prašymus, atstovas atstovavo ją teismo posėdžiuose. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės.

37.       Nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atmestų reikalavimų dydis yra 0,78 procento. Kadangi tokia atmestų reikalavimų dalis yra itin maža, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, atsakovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų suma nebeskaičiuojama, o ieškovei iš atsakovės priteistina visa 1992,00 Eur už advokato pagalbą patirta išlaidų suma. Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 3896,00 Eur.

38.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 42,16 Eur. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, jų neskirstant proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrodema‘‘ (juridinio asmens kodas225388630) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Elicon Baltic‘‘(juridinio asmens kodas 303025047) 119 195,18 Eur (vieną šimtą devyniolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 18 ct) skolos, 4 617,93 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų 93 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2022-06-14 - iki teismo visiško įvykdymo, 3896,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Elicon Baltic‘‘(juridinio asmens kodas 303025047) 42,16 Eur (keturiasdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė