Civilinė byla Nr. e2-729-1003/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00968-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.39.2.6.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės UAB „Vajuretas“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Velatransa“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Vajuretas“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Velatransa“,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Vajuretas“ prašo priteisti iš atsakovės 4980 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2021-06-15 Prancūzijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Vajuretas“ priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 4980 Eur dėl transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų. 2022-06-01 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją Nr. RE-001219-22, reikalaujant grąžinti 100 proc. sumokėtos draudimo išmokos. Atsakovė neįvykdė prievolės grąžinti reikalaujamą draudimo išmokos dalį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje numatytas padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju, pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2021-05-12. Įvykis įvyko 2021-06-15, tačiau draudėja – atsakovė šią įmoką sumokėjo po įvykio, t. y. 2021-06-22.

3. Ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad šalis sieja privalomojo draudimo teisiniai santykiai, buvo apdrausta valdytojo civilinė atsakomybė, sutartis sudaryta su atsakove. Draudimo apsaugos laikotarpiu įvyko eismo įvykis Prancūzijoje, įvykį administravo ieškovo korespondentas. Dėl atsakomybės sprendžiama pagal tos valstybės teisę. Buvo surinkta bylos medžiaga, duomenys patvirtina, kad DAF vairavęs asmuo sukėlė eismo įvykį. Buvo paskaičiuota žala, kurią ieškovas sumokėjo dviem mokėjimais. Draudėjas pažeidė draudimo sutartį, nes turėjo sumokėti įmoką iki 2021-05-22. Atsakovė pripažįsta, kad pažeidė sutartį vėliau sumokėdama įmoką. Transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „Velatransa“, tačiau atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui, jis turi pasirūpinti draudimu, turi būti laiku mokamos įmokos. Jeigu nesumokama, pažeidžiama draudimo sutartis ir galimas regresas. Ieškinio senatis skaičiuojama nuo išmokos sumokėjimo, t. y. nuo 2022-05-31, todėl senaties terminas nėra suėjęs. 2021 m. atmestas BMW reikalavimas, o vėliau buvo pripažinta, kad įvykis draudžiamasis. 180 Eur sumokėjo, nes korespondentas administravo įvykį, rinko dokumentus, atliko tarpinius veiksmus. Atsakovė turėjo pranešti raštu apie eismo įvykio aplinkybes, tačiau atsakovė, trečiasis asmuo apie įvykį ieškovui nepranešė. Tai numato draudimo sutarties 2 punktas. Atsakovė savo prievolės nevykdė, laiku įmokos nesumokėjo. Ekspertizės išvadoje numatyta, kad BMW buvo atsisakyta mokėti išmoką dėl subraižymo apačioje. Pagal Prancūzijos teisę abi transporto priemonės gauna išmoką. Žala buvo atlyginta BMW, apmokėta ne už visą žalą, o tik už tai, kas susiję su įvykiu. Draudimo apsauga galioja nepriklausomai nuo įmokos. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis. Draudimo apsauga orientuota į nukentėjusįjį.

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Vajuretas“ su UAB „Velatransa“ sudarė 2019 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Velatransa“ išnuomojo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal šios nuomos sutarties sąlygas UAB „Velatransa“ įsipareigojo savo sąskaita drausti transporto priemonę ir mokėti draudimo įmokas, taip pat UAB „Velatransa“ įsipareigojo įsigyti civilinės atsakomybės draudimą (nuomos sutarties 4.1 punktas). UAB „Vajuretas“ ir UAB „Velatransa“ susitarė, kad už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako UAB „Velatransa“ (nuomos sutarties 6.1 punktas). Aktualaus ginčui eismo įvykio metu (2021 m. gegužės 12 d.) (apie kurį nurodo ieškovas) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutartį nuomos teisiniais pagrindais valdė UAB „Velatransa“, eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo UAB „Velatransa“ darbuotojas. UAB „Vajuretas“ nėra žinomos eismo įvykio aplinkybės (ar toks eismo įvykis iš vis įvyko; jei įvyko, kas jame konkrečiai dalyvavo; kas buvo dėl eismo įvykio kaltas; kaip tokia teisiškai reikšminga aplinkybė buvo nustatyta; kokio pobūdžio ir dydžio žala ir kam buvo padaryta bei kt.). Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų tokių aplinkybių nėra jokių galimybių nustatyti. Ieškinyje nėra net eismo įvykio aprašymo. Įstatyme įtvirtinta pirmiau minėtos transporto priemonės savininko UAB „Vajuretas“ pareiga sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį bei ją tinkamai vykdyti atiteko UAB „Velatransa“, todėl ši bendrovė tokią civilinės atsakomybės draudimo sutartį privalėjo sudaryti bei sudarius privalėjo tinkamai ją vykdyti. Taigi ne UAB „Vajuretas“, o UAB „Velatransa“ yra atsakinga tiek už žalos padarymą (CK 6.264 straipsnis), tiek už civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą. Pažymėtina, kad ieškovas 2022 m. birželio 1 d. pretenzijoje remiasi CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, tačiau eismo įvykio, kurį nurodo ieškovas, metu pirmiau minėtą transporto priemonę vairavo ne atsakovės, o UAB „Velatransa“ darbuotojas, tad pretenzijos galėtų būti adresuojamos būtent šiai bendrovei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovė neturėtų atsakyti pagal ieškovo ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja 100 procentų išmokėtų pinigų neanalizuodamas reikšmingų aplinkybių grąžintinos sumos daliai nustatyti. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų dokumentų, UAB „Velatransa“ 307,97 Eur draudimo įmoką (lygiai tiek, kiek sutarta pagal draudimo sutartį) sumokėjo, o draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje draudimo įmoką priėmė. Tai vertintina, kad ieškovas, kaip draudikas, sutiko, jog draudiminė apsauga pilna apimtimi pagal draudimo sutartį galioja, todėl reikalavimas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką nėra pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Priėmimas visos 307,97 Eur draudimo įmokos pagal draudimo sutartį, o po to sekęs reikalavimas priteisti išmokėtus 4980,00 Eur (100 procentų draudimo išmokos), pasiliekant sau visą draudimo įmoką, laikytinas piktnaudžiavimu teisėmis. Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas gali atsisakyti tokią teisę ginti. Iš pirmiau aptartų Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad nėra įtvirtinta taisyklė, jog net dėl labai šiurkščių draudimo sutarties pažeidimų draudikas turi teisę į 100 procentų sumokėtą kaip draudimo išmoka sumą. Nagrinėjamu atveju, kaip pirmiau minėta, kad ir pavėluotai, UAB „Velatransa“ sumokėjo visą draudimo įmoką pagal draudimo sumą, ir, kas dar svarbiau, ieškovas (draudikas) ją visą priėmė, užskaitė kaip draudimo sutarties įvykdymą bei šios sumos negrąžino. Taip pasielgęs ieškovas (draudikas) nepagrįstai reikalauja visos išmokėtos draudimo išmokos. Jeigu visgi teismas spręstų, kad atsakovė buvo atsakinga už civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, todėl ir ji turi atlyginti ieškovo išmokėtas sumas, egzistuoja pagrindai atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iš jos priteistiną sumą CK 6.253 straipsnio pagrindu. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Civilinės atsakomybės draudimo sutartis netinkamai buvo vykdoma dėl atsakovės UAB „Velatransa“ kaltės, dėl ko ieškovas reikalauja grąžinti išmokėtas pinigų sumas (CK 6.247 straipsnis). UAB „Velatransa“ (trečiasis asmuo CK 6.253 straipsnio 3 dalies aspektu) neteisėti veiksmai padarė tiesioginę įtaką UAB „Vajuretas”, kurio atsakomybės reikalauja ieškovas. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikoma iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovė prašys ieškovo reikalavimui taikyti ir ieškinio senatį.

5. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes jis neįrodytas ir turi būti atmestas. Buvo sudaryta nuomos sutartis, atsakovė pasitikėjo trečiuoju asmeniu. Atsakovė turėjo teisę sudaryti nuomos sutartį, manė, kad pareigas vykdo UAB „Velatransa“. Neaišku, kas kaltas dėl eismo įvykio. Policija nebuvo kviesta, svarbiausias dokumentas yra deklaracija, kuri nuo lietuviškos deklaracijos skiriasi 14 punktu, numatančiu, kuris asmuo atsakingas. Nėra identifikuota, kokį priešingą veiksmą atliko vilkiko vairuotojas. Nukentėjusysis nori pinigus gauti kuo greičiau. Senaties terminas prasideda sužinojus, kad pažeistos teisės. Apie savo pažeistą teisę ieškovas sužinojo, kai nebuvo sumokėta įmoka. Ieškovas jau žinojo, kad kaltas valdytojas, todėl turėjo įgyvendinti savo teises. Praleido terminą dėl 180 Eur, nes sumokėta anksčiau. Ši suma nėra susijusi su atsakovės kalte. Senaties termino pradžią skaičiuoja nuo 2021 m. birželio 15 d., vėliausiai nuo liepos 10 d. Žinojo, kad nėra draudimo, kad yra kaltas vairuotojas, žinojo apie žalą ir žalos sumą, galėjo jau ginti savo teises. Ieškinys visiškai nepagrįstas, vairuotojas sako, kad užsuko BMW, kuris pakeitė važiavimo kryptį. Deklaracijoje trūksta rodyklės į priekį, kad BMW važiuoja į priekį, vilkikas nekaltas. Atsakovei apie įvykį tapo žinoma, kai gavo pretenziją 2022-06-21. Vilkikas buvo nuomojamas draudimo sutarties sudarymo metu, subnuomos nebuvo. Po įvykio vilkiką sutaisė pati UAB „Velatransa“. KASKO draudimu nebuvo drausta. Neginčija draudimo sutarties. UAB „Velatransa“ pavėluotai sumokėjo draudimo įmoką. Draudikas priėmė draudimo įmoką, o dabar nori 100 proc. išmokos. Nežino, kodėl buvo nutraukta sutartis, ją nutraukti turėjo UAB „Velatransa“. Nežino dėl kitų eismo įvykių. Turi būti sprendžiamas kaltės klausimas.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Velatransa“ atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudimo išmokos grąžinimo. Ieškovė draudimo išmokos grąžinimo reikalavimą grindžia TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y. kad atsakovė draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per šį laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala Prancūzijoje autoįvykio metu. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodydama, kad ieškovė neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės. Taip pat reikalavimas turėtų būti reiškiamas trečiajam asmeniui UAB „Velatransa“, kadangi su juo buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo drausti nuomojamą transporto priemonę ir mokėti draudimo įmokas, taip pat atsakyti už transporto priemone padarytą žalą. Be to, ieškovo reiškiamam reikalavimui turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovas taip pat turėtų mažinti reikalavimą, o ne reikalauti grąžinti visą draudimo įmoką.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

9.1. atsakovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ieškovo bendrovėje įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš įprastinės TPVCAPD sutarties matyti, kad draudėjas yra UAB „Vajuretas“, draudimo laikotarpis nurodytas nuo 2021-05-12 iki 2022-05-11, taip pat pažymėta, kad draudėjo prašymu ši draudimo sutartis nutraukiama nuo 2021-08-11. Nurodyta, kad 307,97 Eur įmoka turi būti sumokėta iki 2021-05-12 (b. l. 10). Iš poliso išklotinės matyti, kad 307,97 Eur įmoka sumokėta 2021-06-22, nurodytas mokėtojas UAB „Vajuretas“ (b. l. 8); 

9.2. 2022-06-01 pretenzija ieškovas atsakovei UAB „Vajuretas“ nurodė, kad 2021-06-15 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas – BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Dėl šio įvykio draudimo bendrovė išmokėjo 4980 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodyta, kad draudimo bendrovės duomenimis, atsakovė praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir laiku nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Pareikalauta atlyginti 4980 Eur sumą (100% draudimo išmokos), vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, CK 6.264 straipsnio 1 dalimi (b. l. 13). 2022-07-01 atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad UAB „Velatransa“ pagal nuomos sutartį buvo įsipareigojusi apdrausti transporto priemonę, o atsakovė neturėjo galimybės numatyti, kad UAB „Velatransa“ tinkamai nevykdys įsipareigojimo. Nurodė, kad atsakovė nėra atlikusi jokio neteisėto veiksmo, todėl jai negali kilti atsakomybė. Taip pat nurodė, kad UAB „Velatransa“ informavo atsakovę, jog draudimo įmoką sumokėjo 2021-06-22 ir draudimo bendrovė įmoką priėmė (b. l. 29-30);

9.3. iš draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. ITCA/21/008365/2 matyti, kad remiantis deklaracija nustatyta, jog 2021-06-15 Prancūzijoje įvykio metu transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) kliudė transporto priemonę ((duomenys neskelbtini)). Sprendimas priimtas sąskaitos faktūros pagrindu. Padaryta išvada, kad minėtas atvejis yra draudžiamasis įvykis ir nutarta mokėti draudimo išmoką, išmokos gavėjas InterEurope AG France 479994204, draudimo išmoka 2022-05-31 datai nurodyta 4527,27 Eur, regresas į UAB „Vajuretas“, regreso pagrindas nurodytas – polisas apmokėtas po įvykio, reikalavimo dydis – 4527,27 Eur (b. l. 15); 

9.4. 2021-09-06 mokėjimo nurodymu Nr. I1315000 gavėjui InterEurope AG France pervesta 180 Eur suma, 2022-05-31 mokėjimo nurodymu Nr. I1573813 gavėjui InterEurope AG France pervesta 4800 Eur suma (b. l. 16); 

9.5. 2019-09-10 sudarytos nuomos sutarties 4.1 punktu UAB „Vajuretas“ ir UAB „Velatransa“ susitarė, kad nuomininkas nuomos sutarties galiojimo metu turi prievolę savo sąskaita drausti transporto priemonę ir/ ar mokėti draudimo įmokas. Nuomininkas privalo įsigyti civilinės atsakomybės draudimą. Visos nuomininko draudimo sutartys turi būti suderintos su nuomotoju ir apdrausta nuomotojui priimtinoje draudimo bendrovėje. Nuomininkas privalo nuomotojui priimtinomis sąlygomis sudaryti išsinuomotos transporto priemonės Kasko draudimo sutartį (b. l. 26-28); 

9.6. 2021-08-30 rašte nurodyta, kad atmestas priešingos šalies reikalavimas ir pateikta sąskaita faktūra Nr. 006757-2105 apmokėjimui už suteiktas paslaugas – žalų tvarkymą 180 Eur sumai (b. l. 51). 2022-05-18 rašte ieškovui nurodyta, kad reikalavimas išspręstas ieškovo vardu, pateikta sąskaita faktūra Nr. 004106-2205 apmokėjimui bendrai 4800 Eur sumai, kurią sudaro kompensacijos suma 4527,27 Eur, ir 272,73 Eur mokesčiai (iš 452,73 Eur atėmus ankstesnę 180 Eur mokesčių sumą) (b. l. 66-68); 

9.7. 2021-06-15 užpildytoje deklaracijoje nurodyta, kad transporto priemonė A yra BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė B - DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš deklaracijos matyti, kad eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje transporto priemonėms važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta. Deklaracijos 14 punkte pateiktos vairuotojų pastabos: transporto priemonės A vairuotoja pateikė pastabą, kad dviejų juostų žiedinė sankryža, važiavo vidine puse, kad įvažiuotų į kairįjį išvažiavimą; transporto priemonės B vairuotojas pateikė pastabą, kad nespėjo sureaguoti, kai užsuko iš priekio (b. l. 70-71); 

9.8. 2021-06-21 atliktos ekspertizės ataskaitoje nurodyti eismo įvykio metu automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto apgadinimai, žala įvertinta 4487,27 Eur suma, nurodyta, kad su įvykiu nesusijusi žala – subraižytas apatinis galinis aptakas (b. l. 79-86);

9.9. teismui pateiktos vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, nuotraukos, taip pat transporto priemonėms padarytų apgadinimų nuotraukos (b. l. 89-126).

Dėl ieškinio senaties termino

10. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau ginčo šalys nesutaria dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai dėl užsienio valstybėje įvykusio draudžiamojo įvykio transporto priemonės (vilkiko) padarytą žalą atlygino draudikas.

11. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014). Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus.

12. Kasacinis teismas, pirmiau nurodytas nuostatas aiškindamas civilinėje byloje, kurioje draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, regreso tvarka siekė išieškoti dalį išmokėtos draudimo išmokos iš draudėjo, yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo [nuo draudimo išmokos išmokėjimo] laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014.

13. Lietuvos draudikų korespondentai – tai pagal Nacionalinių draudikų biuro bendradarbiavimo nuostatus veikiantys draudimo bendrovių įgalioti asmenys, paskirti žalų administravimo reikalams žaliosios kortelės sistemos valstybėse. Ieškovui paskirtas korespondentas Prancūzijoje yra InterEurope France (https://www.cab.lt/lietuvos-draudiku-korespondentai?_InsurerRepsPortlet_INSTANCE_45jeBba9gNbv_countryCode=FR).

14. Nagrinėjame byloje nustatyta, kad ieškovo korespondentas Prancūzijoje administravo ir atlygino žalą, taip pat jam Prancūzijoje atlikus žalos administravimo ir atlyginimo veiksmus, ieškovui buvo pateiktos sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ieškovas savo korespondentui Prancūzijoje pervedė sumą, lygią draudimo išmokai, taip pat jam kilo pareiga sumokėti administravimo mokestį korespondentui. Dėl to, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad nuo sumokėjimo savo korespondentui momento ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei ir regreso tvarka reikalauti iš jos atlyginti žalą.

15. Svarbu atkreipti dėmesį į šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad atsiskaitymas su ieškovo korespondentu vyko 2 kartus – 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. gegužės 31 d., taigi prievolė buvo vykdoma dalimis. Iš viso buvo sumokėtas 4980 Eur nuostolių, susijusių su draudžiamuoju įvykiu, atlyginimas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tokiu atveju atgręžtinis reikalavimas turi būti reiškiamas per vienerius metus nuo kiekvienos sumos išmokėjimo momento.

16. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą, remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo arba atsiskaitymo su draudimo išmoką išmokėjusiu korespondentu (jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje) dienos. Pažymėtina, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja. Be to, jis atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutinis ieškovo mokėjimas korespondentui buvo atliktas 2022 m. gegužės 31 d., ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2022 m. rugsėjo 19 d. Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas savo regresinį reikalavimą atsakovei pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

18. Atsakovė mano, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo netinkamam atsakovui nurodydama, kad juo turėjo būti trečiasis asmuo UAB „Velatransa“. Nurodo, kad 2019-09-10 sudarytos nuomos sutarties 4.1. punktu UAB „Vajuretas“ (nuomotojas) ir UAB „Velatransa“ (nuomininkas) susitarė, kad nuomininkas nuomos sutarties galiojimo metu turi prievolę savo sąskaita drausti transporto priemonę ir/ar mokėti draudimo įmokas. Nuomininkas privalo įsigyti civilinės atsakomybės draudimą. Visos nuomininko draudimo sutartys turi būti suderintos su nuomotoju ir apdrausta nuomotojui priimtinoje draudimo bendrovėje. Nuomininkas privalo nuomotojui priimtinomis sąlygomis sudaryti išsinuomotos transporto priemonės Kasko draudimo sutartį. Be to, nuomos sutarties 6.1. punkte numatyta, jog už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas. 

        19. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kiekviena naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl subjekto, turinčio pareigą sudaryti draudimo sutartį transporto priemonės nuomos ar panaudos atveju, yra konstatavęs, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, asmeniu, atsakingu draudikui, yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, o taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo atsakovė, ieškovas pagrįstai savo atgręžtinio reikalavimo teisę nukreipė būtent į atsakovę, kaip į eismo įvykio metu buvusią transporto priemonės savininkę. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas ir valdytojas nesutampa, kyla transporto priemonės valdytojo objektyviosios deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, todėl atsakovė gali reikšti atitinkamus reikalavimus trečiajam asmeniui sudarytos nuomos sutarties ir CK numatytų nuostatų, reguliuojančių šiuos klausimus, pagrindu.  

20. TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPD įstatymą, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPD įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. BUAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

22. Minėta, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytai normai taikyti esminės nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 6 d. šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji įsigaliojo 2021 m. gegužės 12 d. 00:00 val. Draudimo sutartyje nurodyta, kad 307,97 Eur draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2021 m. gegužės 12 d. Poliso išklotinė patvirtina, kad draudimo įmoka nebuvo sumokėta iki nurodytos datos. Ginčo dėl to nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo įmoka buvo sumokėta 2021 m. birželio 22 d., jau po Prancūzijoje 2021 m. birželio 15 d. įvykusio eismo įvykio. Dėl šių byloje nustatytų faktų, taikant TPVCAPD įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-123/2013), yra pagrindas konstatuoti, kad galiojant šalių sudarytai draudimo sutarčiai ieškovas, neturėdamas teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už draudimo sutarties netinkamą vykdymą (laiku nesumokėtą draudimo įmoką), t. y. jis gali reikšti reikalavimą atsakovei grąžinti draudiko nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.

23. Atsakovė mano, kad ieškovas negali reikalauti 100 proc. draudimo išmokos, ji turi būti sumažinta. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra aišku, kas kaltas dėl eismo įvykio, nes policija nebuvo kviesta, svarbiausias dokumentas yra deklaracija, kuri nuo lietuviškos deklaracijos skiriasi 14 punktu, numatančiu, kuris asmuo atsakingas, nėra identifikuota, kokį priešingą veiksmą atliko vilkiko vairuotojas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Vajuretas“, o įvykio metu dirbo UAB „Velatransa“, su atsakove sieja darbiniai santykiai. Darbdavį informavo apie įvykį tą pačią dieną. Taip pat nurodė, kad deklaracijos nepildė, o tik pasirašė, pateikė paaiškinimą, tačiau posėdžio metu atidžiau įvertinęs eismo įvykio deklaraciją nurodė, kad jis pats pildė eismo įvykio deklaraciją. Be to, buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos greičiausiai iškvietė BMW vairuotoja. Policijos pareigūnai padėjo pildyti deklaraciją. Apie eismo įvykio aplinkybes parodė, kad įvažiavo į žiedinę sankryžą, važiavo pirma eismo juosta rodydamas karį posūkį, pavažiavo 15-20 metrų ir BMW „iššoko“ iš kairės pusės į dešinę pusę, nes norėjo išsukti iš žiedo. Nežino, ar darbdavys kreipėsi į draudimą. Po įvykio toliau dalyvavo eisme. 

24. TPVCAPD įstatymo ypatumas yra tas, kad draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose ES valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje ES valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė (TPVCAPD įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 26 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – užtikrinti nukentėjusiųjų per kelių eismo įvykius patirtos žalos atlyginimą, ir žalos atlyginimo sąlygos nebūtų pablogintos dėl to, kad jie eismo įvykio metu nukentėjo ne nuo toje šalyje registruotos transporto priemonės valdytojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022 45, 46 punktas).

25. Nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytos žalos atsiranda draudimo sutarties pagrindu (šiai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisė), tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo. Šiai prievolei taikoma valstybės, kurioje atsirado žala, teisė (nagrinėjamu atveju, šiai prievolei taikoma Prancūzijos Respublikos teisė). Ieškovas prašo priteisti draudimo išmoką kaip eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtus nuostolius (žalą). Taigi, ginčas spręstinas taikant Prancūzijos teisę, taip pat kelių eismo įvykius reguliuojantį 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymą, įtvirtinantį bendrą taisyklę, jog bet kuris nukentėjęs asmuo iš principo turi teisę gauti kompensaciją. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tomis Prancūzijos teisės turinį aiškinančiomis nuostatomis, kurias pateikė ieškovas, inter alia (be kita ko) viešai skelbiamomis (oficialiais dokumentais). Atsakovė procesine teise (CPK 42 straipsnis) teikti įrodymus nepasinaudojo ir nepateikė priešingų (kitokių) Prancūzijos teisę aiškinančių nuostatų.

26. Pagal 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymo 4 straipsnį, net ir nenustačius nei vieno iš vairuotojų kaltės, kiekvienas eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkas turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad šioje byloje nebūtina įrodinėti vairuotojo kaltės dėl specialiosios Badinterio įstatymo paskirties pagreitinti žalą patyrusių eismo įvykių dalyvių žalos atlyginimą. Darytina išvada, kad atsakovė nėra visiškai teisi teigdama, jog nagrinėjamai bylai svarbu nustatyti vairuotojo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nurodyto įstatymo 4 straipsnį, kompensacija už sausumos motorinės transporto priemonės vairuotojo patirtą žalą sumažinama arba panaikinama, jei vairuotojas padarė nusižengimą. Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nėra nurodytas dėl eismo įvykio kaltas vairuotojas, iš nubraižytos eismo įvykio schemos nėra aišku, kuris vairuotojas pažeidė kokias kelių eismo taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktame eismo įvykio deklaracijos vertime suklysta pažymint eismo įvykio kilimo priežastį. Iš eismo įvykio deklaracijos lietuvių kalba matyti, kad pažymėtas langelis Nr. 8 – atsitrenkiant į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiuojančios transporto priemonės galinę dalį, tačiau iš eismo įvykio deklaracijos prancūzų kalba matyti, kad pažymėtas langelis Nr. 9 – važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta (b. l. 70). Nors teismui nebuvo pateikta duomenų apie pradėtą policijos tyrimą ir pan., kas leidžia daryti išvadą, kad nebuvo konstatuotas Prancūzijos kelių eismo taisyklių R.412-9 ir R.415-10, numatančių reikalavimus važiavimui konkrečiai žiedinės sankryžose, pažeidimas, tačiau atkreiptinas į tai, kad eismo įvykio deklaracijoje, kurią, kaip nurodė liudytojas V. P., padėjo pildyti policijos pareigūnai, vairuotojas V. P. pripažino, kad nespėjo sureaguoti į kitos vairuotojos veiksmus kelyje, todėl galima būtų spręsti, jog nebuvo pakankamai atidus kelyje, o tai galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Kita vertus, jeigu ir būtų byloje nustatyta vairuotojo kaltė, byloje yra įrodymai, kad Prancūzijos teisės aktai įtvirtina žalos atlyginimą ir nenustatinėjant kaltės. Taigi, pagal Prancūzijos teisę, abiejų eismo įvykyje dalyvavusių krovininių automobilių savininkai kaip nukentėjusieji turi teisę į patirtos žalos atlyginimą (Paryžiaus apeliacinio teismo 2-ojo padalinio, 3-iojo skyriaus 2015 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Nr. 13/21788). 

27. Taigi, draudimo išmoka išmokėta taikant valstybės, kurioje atsirado žala, teisę, t. y. pagal Prancūzijos teisę ir vadovaujantis Badinterio įstatymo nuostatomis, nors ir nebuvo konstatuota konkretaus vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio kilimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai ir korespondentui sumokėtos žalos administravimo išlaidos nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsakovė, turėdama pareigą užtikrinti, kad neapdrausta transporto priemonė nedalyvautų eisme ir laiku mokėti draudimo įmokas, šio pareigos tinkamai nevykdė. Minėta (sprendimo 21 punktas), kad draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas, sukeliantis teisines pasekmes. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovas, neturėdamas teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už draudimo sutarties netinkamą vykdymą (laiku nesumokėtą draudimo įmoką), t. y. jis gali reikšti reikalavimą atsakovei grąžinti draudiko nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką bei susijusias išlaidas korespondentui už žalos administravimą. Tačiau, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, remiantis TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu. 

28. Nagrinėjamu atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad bylos duomenimis, atsakovė draudimo įmoką pagal sutartį sumokėjo tik po to, kai įvyko eismo įvykis. Nors ieškovė nurodo, kad nuomos sutarties pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo sudaryti draudimo sutartį ir mokėti draudimo įmokas, tačiau iš pateiktos draudimo sutarties matyti, kad draudėju nurodyta būtent atsakovė. Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad, viena vertus, draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos nustatytu laiku ir taip pažeidė sudarytą draudimo sutartį, kita vertus – draudikas pavėluotai sumokėtą įmoką priėmė. Nustatant ieškovui grąžintinos sumos dydį svarbu yra ir tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, ieškovui draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovei) – bendrovės veikla yra transporto paslaugos. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Pažymėtina, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui grąžintinos sumos dydis nustatytinas kaip prašomos priteisti sumos 2/3 dalys (TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis), o būtent 3320 Eur ((4980/3)*2).

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-20, priėmus teismo įsakymą) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

32. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2022-09-07 mokėjimo nurodymu Nr. I1667271 (teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo), 84 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2022-10-20 mokėjimo nurodymu Nr. I1710185 (teikiant ieškinį po prieštaravimų dėl teismo įsakymo), 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 133,10 Eur išlaidos vertėjų paslaugoms apmokėti (b. l. 4, 17, 44-46), iš viso 745,10 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta mokėti 133,10 Eur už suteiktas vertimo paslaugas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyta suma buvo sumokėta ir ieškovas patyrė šias išlaidas, todėl ši suma negali būti priteistina, o spręstina tik dėl 612 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą). Teismas sprendžia, kad išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas spręstinas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad patikslintas ieškinys tenkintas 2/3 dalimis, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 408 Eur bylinėjimosi išlaidos ((612/3)*2) (CPK 93 str. 2 d.).

33. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 834,90 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 142-145). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai nepatenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 1/3 dalis, iš viso 278,30 Eur.

34. 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 100 Eur avansą galimoms liudytojo V. P. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti, atsakovė teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai (b. l. 150-151). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas V. P. į teismo posėdį atvyko, tačiau nepateikė teismui prašymo atlyginti atvykimo į teismo posėdį išlaidų, atsakovei grąžintinas į teismo sąskaitą sumokėtas avansas.

35. Teismas patyrė 39,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atmesta ieškinio dalis sudaro 1/3 dalį, valstybei iš ieškovo priteistinos 13 Eur dokumentų įteikimo išlaidos, o iš atsakovės priteistinos 26 Eur dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi nurodytos sumos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:        

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš UAB „Vajuretas“, juridinio asmens kodas 300073841, 3320 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų) draudimo išmokos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos (3320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 408 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti UAB „Vajuretas“, juridinio asmens kodas 300073841, iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 278,30 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 13 Eur (trylikos eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš UAB „Vajuretas“, juridinio asmens kodas 300073841, 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui grąžinti UAB „Vajuretas“, juridinio asmens kodas 300073841, 100 Eur (vieno šimto eurų) avansą, įmokėtą 2023-03-23 mokėjimo nurodymu Nr. 751244 į teismo depozitinę sąskaitą pagal 2023-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-729-1003/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Danas Lisas