Civilinė byla Nr. e2A-491-368/2024

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00696-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.1.2.7; 3.1.3.3; 3.1.3.4.1; 3.1.4.8;  3.1.7.6;

3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. B., Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ patikslintą ieškinį atsakovams A. B., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. J., V. P., J. K., J. K., Z. S., K. K., N. G., G. T., E. A., R. J., R.  A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, butų savininkų susirinkimo sprendimų ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. V., S. J., S. G., S. B., R. S., R. S., V. N., V. N., D. J., J. Ž., S. L., J. K., R. M., E. J., A. A., A. S., V. G., S. G., G. P., J. S. B., E. K., L. V., V. R., N. R., N. G., Z. P., J. R., S. R., N. B., R. Ž., J. K., L. R., A. S., I. S. P., L. I. K., V. S., J. A., A. G., M. A., D. B., E. E., R. D., A. R., I. R., valstybės įmonė Turto bankas, Kretingos rajono savivaldybė, mažoji bendrija „Pirmininkas“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2023 m. kovo 29 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją – panaikinti 2023 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ ir atkurti 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimą; 3) pripažinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 neteisėtais ir negaliojančiais; 4) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučiame name iš viso yra 50 patalpų. Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas su tuo susijusias paslaugas nuo 2014 m teikia ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“. 2023 m. kovo 29 d. vyko pakartotinis susirinkimas, kurio susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 15 butų ir kitų patalpų savininkų. Šiame susirinkime, be kita ko, nuspręsta pritarti siūlomam sprendimui dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotuoju asmeniu išrinkta J. K., kuri įgaliota pasirašyti sutartį su mažąja bendrija (toliau – MB) „Pirmininkas“ dėl jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo dokumentų paruošimo ir kt. 2023 m. kovo 29 d. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurios dalyviais nurodyti 15 asmenų, t. y. asmenys dalyvavę 2023 m. kovo 29 d. pakartotiniame susirinkime. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovas A. B. inicijavo butų savininkų apklausą ir nustatė, kad R. M. B., M. Ž., A. V., M. V. nebalsavo už jungtinės veiklos sutarties sudarymą, o J. R., R. Ž., I. B. P., J. Ž., L. V., E. K. apie susirinkimus ir jungtinės veiklos sutarties sudarymą nežinojo. Dalis patalpų savininkų net nežinojo, kad pasirašo jungtinės veiklos sutartį. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai neturėjo valios ir noro sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jie šiuo klausimu nebalsavo.

3.       Jungtinės veiklos sutarties sudarymą inicijavo atsakovas A. B., kuris neteisėtai organizavo butų savininkų susirinkimus, suklaidino namo gyventojus, neteikė jiems visos informacijos, davė lapus pasirašyti ir tokiu būdu apgaulingai įkalbėjo gyventojus sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas A. B. be pagrindo suorganizavo namo patalpų savininkų susirinkimą, jo metu gyventojams davė pasirašyti neaiškius lapus, neorganizavo jokio realaus balsavimo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tariamai buvo išrinktas įgaliotas asmuo, kuris pasirašė sutartį su atsakovo A. B. turima MB „Pirmininkas“ dėl dokumentų paruošimo už 2 000 Eur atlyginimą, po to atsakovas vėl siekė organizuoti susirinkimą bendrijai įsteigti ir tapti šios bendrijos pirmininku bei gauti iš to tiesioginę finansinę naudą – pirmininko atlyginimą. Tokiais veiksmais atsakovas A. B. siekė faktiškai perimti namo administravimą ir gauti iš to pajamų, nors neturi jokių galimybių tinkamai administruoti daugiabutį namą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes ne visi butų savininkai turėjo galimybę dalyvauti susirinkime, pats susirinkimas organizuotas tokios teisės neturinčio asmens, sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo įformintas neteisėtai inicijuotame susirinkime, atsakovai sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo priėmė nesusipažinę su sutarties turiniu, tokiam sprendimui priimti nebuvo būtinos butų savininkų balsų daugumos, o pati sutartis yra apsimestinė ir sudaryta tik siekiant pakeisti esamą namo administratorių. Pripažinus šią sutartį negaliojančia, siekiant atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, turi būti taikoma restitucija ir panaikintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi 2023 m. kovo 29 d. pakartotiniame susirinkime nebuvo įstatyme numatytos daugumos (kvorumo) sprendimams priimti, šio susirinkimo sprendimai taip pat turi būti pripažintini negaliojančiais.

4.       A. J. K., A. J., A. K. V., M. Ž., M. V., R. A. B., V. P., R. J., Z. S., G. T., N. G. ir tretieji asmenys E. K., R. Ž., J. K., Z. P., S. R., I. B. P., J. R., A. R. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo A. B. Nurodė, kad įrašus, kad balsavo 15 savininkų ir kitus įrašus padarė A. B. Jis paruošęs dokumentus davė pasirašyti, nepasakydamas, kokius dokumentus savininkai pasirašo. Taip pat atsakovas A. B. suklaidino J. K. ir V. P., sakydamas protokolas teisingai surašytas. Taip suklaidintos šios butų savininkės pasirašė protokolą, nors 15 butų savininkų už protokole surašytus sprendimus nebalsavo ir jokio balsavimo nebuvo. Pritaria 2023 m. kovo 29 d. protokole nurodytų sprendimų panaikinimui.

5.       Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinio reikalavimus ir iš ieškovų priteisti atsakovo A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti jungtinės veiklos sutartį, nes ji nėra šios sutarties šalis. Ieškovai nepagrindė, kokia žala buvo padaryta atsisakius namo administratoriaus, be to, nėra aišku, kaip namo savininkų interesų atstovavimas yra susijęs su ieškovų materialinių teisių pažeidimu. Ieškovai šiuo atveju ginčija ne namo administratoriaus pakeitimą, o kvestionuoja namo savininkų pasirinktą namo valdymo formą, t. y. namą valdyti per jungtinės veiklos sutartį. A. J. K. prašymu ieškovė ir toliau administruoja daugiabutį namą. Ieškovai nenurodė jokių imperatyvių normų, kurios būtų pažeistos sudarant ginčijamą sutartį. Atsakovas A. B. nėra nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, nei butų savininkas, todėl ieškovai nepagrįstai jį įtraukė į bylą kaip atsakovą, nes teismo sprendimas jam nesukels jokių teisinių pasekmių. A. B. veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip MB „Pirmininkas“ vadovas. Visi ieškovų teiginiai yra siejamai su atsakovo vadovaujama MB „Pirmininkas“, kuri pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo paruošti dokumentaciją reikalingą sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir įsteigti bendriją, o ne perimti namo administravimą. Namo gyventojams pasirašius jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties sąlygų įgyvendinimui buvo pasitelkta atsakovo A. B. atstovaujama MB „Pirmininkas“. Butų patalpų savininkai bendru sutarimu išreiškė savo valią sudaryti jungtinės veiklos sutartį, todėl šios sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų nuosavybės neliečiamumo principą. Pažymi, kad net pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, administratoriaus paskyrimo klausimą spręstu bendraturčiai, o jiems to nepadarius – savivaldybė.

6.       A. K. rajono savivaldybės administracija atsiliepime ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė dėl patikslinto ieškinio reikalavimo – pripažinti 2023 m. kovo 29 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento – spręsti teismo nuožiūra, reikalavimo taikyti restituciją – panaikinti 2023 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ ir atkurti 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimą, netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. 2023 m. kovo 31 d. į Kretingos rajono savivaldybės administraciją kreipėsi atsakovė J. K., kuri informavo, kad yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl (duomenys neskelbtini), namo administravimo, o ji išrinkta namą administruojančiu asmeniu, ir prašė nutraukti namo administravimą. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Savivaldybės administracija neturi teisės vertinti jungtinės veiklos sutarties teisėtumo. Pažymi, kad net ir pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, daugiabutis namas neliktų be administravimo, nes administratorių paskirtų savivaldybės vykdomoji institucija. Į šias aplinkybes turėtų būti atsižvelgta ir skirstant bylinėjimosi išlaidas.

7.       Trečiasis asmuo MB „Pirmininkas“ atsiliepime ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė pašalinti MB „Pirmininkas“ iš šio proceso, kadangi trečiasis asmuo su šioje byloje nagrinėjamais klausimais nėra susijęs nei materialiniu teisiniu santykiu, nei teisiniu procesiniu suinteresuotumu; teismui netenkinus šio prašymo, prašė atmesti ieškovų ieškiniu reiškiamus reikalavimus; iš ieškovų priteisti trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  bendrija nepagrįstai įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu. Pažymi, kad reikšdami reikalavimus ieškovai siekia riboti įstatyme numatytą daugiabučio namo savininkų teisę rinktis į susirinkimus ir jų metu priiminėti sprendimus. Ieškovai tinkamai nepagrindė poreikio šiuos susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais. Ieškovai neturi teisės kvestionuoti MB „Pirmininkas“ ir daugiabučio namo savininkų sutartinių santykių, t. y. 2023 m. kovo 29 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, kuri šioje byloje nėra ginčijama. Byloje nėra nustatyti ir nėra įrodinėjami MB „Pirmininkas“ neteisėti veiksmai, todėl bylos išsprendimas neturės jokios įtakos bendrijos teisėms ir pareigoms.

8.       Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jai dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo valstybės vardu 2023 m. liepos 10 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. VĮ Turto bankas nedalyvavo priimant ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytus sprendimus ir minėto nekilnojamojo turto objekto nevaldė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančiais nuo priėmimo momento gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1 (dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį), Nr. 2 (jungtinės veiklos sutarties įgaliotuoju asmeniu išrinkti J. K.), Nr. 3 (pasirašyti sutartį su MB „Pirmininkas“ dėl dokumentų parengimo); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. kovo 29 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui A. B. iš ieškovų A. B. ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ po 1 300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti trečiajam asmeniui MB „Pirmininkas“ iš ieškovų A. B. ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ po 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovų A. J., V. P., J. K., J. K., Z. S., K. K., N. G., G. T., E. A., R. J., R.  A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V. po 33,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10.       Teismas atsižvelgdamas, kad atsakovas A. B. ginčijo ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir jos subjektinių teisių pažeidimo faktą, sprendė dėl ieškovų reikalavimo teisės ginčyti daugiabučio namo gyventojų susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ nėra nei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkė, nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis. Ieškinį ieškovė šioje byloje reiškė kaip daugiabučio namo administratorė. Savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ grindžia tuo, kad butų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, ieškovė neteko teisės administruoti daugiabutį namą ir tuo buvo pažeistos jos subjektinės teisės. Vertindamas šiuos argumentus, teismas atsižvelgė į tai, kad vien aplinkybė, jog ieškovė yra suinteresuota gauti finansinės naudos iš namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, savaime nepagrindžia jos teisių pažeidimo. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog net sudarius ieškovų ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties įgalioto asmens J. K. prašymu, ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir toliau tęsia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administravimą. Sprendė, kad ginčydama butų savininkų susirinkimo sprendimus ir jungtinės veiklos sutartį, ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ šioje byloje neįrodė jokio realaus savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, suponuojančio jos teisminę gynybą. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ nėra subjektas, kuriam teisės aktais būtų suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ir neįrodžius savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo priėmus ginčijamus sprendimus ir sudarius jungtinės veiklos sutartį, padarė išvadą, kad ieškinys šioje dalyje yra pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad su tais pačiais reikalavimais kaip bendraieškis byloje dalyvauja A. B., kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis. Šis ieškovas, kaip vienas iš bendraturčių, turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti tiek susirinkimo sprendimus, tiek jungtinės veiklos sutartį, nes šiais sprendimais bei sutartimi yra sukuriamos teisės ir pareigos visiems butų savininkams, taip pat ir ieškovui A. B. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas byloje spręsti dėl ginčijamų susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties galiojimo.

11.       Teismas spręsdamas dėl 2023 m. kovo 29 d. vykusio pakartotinio butų savininkų susirinkimo sprendimų Nr. 1, 2, 3 pripažinimo negaliojančiais pažymėjo, kad pagal (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, butų savininkų susirinkimą šiuo atveju turėjo teisę sušaukti namo administratorė UAB „Civinity namai Klaipėda“ arba Kretingos rajono savivaldybės administracija. Be to, butų patalpų savininkų susirinkimą turėjo teisę sušaukti ne mažiau kaip 1/4 (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. 13, tačiau tik po to, kai per vieną mėnesį nuo rašytinio reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia administratorius arba savivaldybės vykdomoji institucija.

12.       Teismas vertino, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2023 m. kovo 14 d. susirinkimą ir 2023 m. kovo 29 d. pakartotinį susirinkimą sušaukė ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ arba atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija. Taip pat nėra įrodymų, kad ne mažiau kaip trylika (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkų raštu kreipėsi į minėtus subjektus su reikalavimu sušaukti susirinkimą ir šis jų reikalavimas per vieną mėnesį nebuvo įvykdytas. 2023 m. vasario 24 d. pranešime apie susirinkimą susirinkimo organizatore nurodyta V. P. Teismo posėdyje atsakovė V. P. patvirtino, kad ji sutiko, jog apie šaukiamą susirinkimą būtų pranešama jos vardu ir pavarde. Susirinkimų protokoluose kaip susirinkimų organizatorės yra nurodytos V. P. ir J. K., t. y. tik dvi butų savininkės iš 50. Teismas iš teismo posėdyje apklaustų namo gyventojų paaiškinimų nustatė, kad faktiškai susirinkimą organizavo ir visus su tuo susijusius paruošiamuosius darbus atliko atsakovas A. B., kuriam teisės aktai nenumato susirinkimo iniciatyvos ir sušaukimo teisės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2023 m. kovo 29 d. pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytos susirinkimo inicijavimo ir sušaukimo tvarkos.

13.       Teismas atsižvelgęs į CK 4.85 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad 2023 m. kovo 29 d. vykusiame pakartotiniame susirinkime sprendimams priimti buvo reikalinga susirinkime dalyvavusių butų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, šiuo atveju – 13 iš 50. Teismas iš 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo dalyvių sąrašo nustatė, kad jame kaip susirinkimo dalyviai pasirašė 15 butų savininkų. Teismo posėdyje apklaustas atsakovas M. V. patvirtino, kad nei viename susirinkime realiai nedalyvavo, o dokumentuose pasirašė jau po susirinkimo, kai grįždamas namo prie laiptinės sutiko atsakovą A. B. Teismo posėdyje apklaustas atsakovas A. K. V. taip pat nurodė, kad susirinkime realiai nedalyvavo, o dalyvių sąraše pasirašė jo sutuoktinė. Iš teismo posėdyje atsakovo K. K. ir liudytojos R. K. duotų paaiškinimų matyti, kad susirinkimo dalyvių sąraše vietoje atsakovo K. K. pasirašė jo dukra R. K., kuri gyvena atsakovui K. K. priklausančiame bute, tačiau nėra jo savininkė. Teismas įvertinęs liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad dalis susirinkimo dalyvių sąraše nurodytų asmenų nedalyvavo susirinkime.

14.       Teismas pažymėjo, jog vien buto savininko dalyvavimo susirinkime faktas savaime nepatvirtina jo pritarimo darbotvarkėje siūlomiems klausimams, todėl teisėtam sprendimui priimti šiuo atveju buvo būtinas ir susirinkimo dalyvių balsavimas darbotvarkėje numatytais klausimais. Atkreipė dėmesį, kad nei vienas teismo posėdyje apklaustų susirinkime dalyvavusių butų savininkų (atsakovų) nepatvirtino, kad ginčijamo susirinkimo metu būtų vykęs balsavimas protokole nurodytais darbotvarkės klausimais, kad susirinkimo metu būtų realiai spręstas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, įgalioto asmens išrinkimo ir kad šiems siūlymams iš tiesų susirinkime būtų pritarta vienbalsiai. Teisme apklausti atsakovai patvirtino, jog apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą jie sužinojo vėliau. Teismas konstatavo, kad
2023 m. kovo 29 d. pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytos susirinkimo inicijavimo ir sušaukimo tvarkos, šio susirinkimo dalyvių sąraše nurodyti jo dalyviai bei jų skaičius neatitinka realiai susirinkime dalyvavusių asmenų bei jų skaičiaus, o realus darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymas ir balsavimas už juos nevyko. Pažymėjo, kad nei vienas šios bylos nagrinėjime dalyvavęs butų savininkas neišreiškė pritarimo ginčijamiems susirinkimo sprendimams ir laikėsi pozicijos, kad šie sprendimai neatspindi jų valios. Teismas sprendė, kad dėl šios priežasties anksčiau aptarti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs ir neesminiai, nes dėl šių pažeidimų buvo pažeistos imperatyvios
CK 4.85 straipsnio nuostatos, o susirinkimo protokolais įforminti sprendimai neatspindi jo metu butų savininkų išreikštos valios. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 nuo jų priėmimo (įforminimo) momento kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 4.85 straipsnio normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams.

15.       Teismas spręsdamas dėl jungtinės veiklos sutarties galiojimo pažymėjo, kad nors atsakovo A. B. ir trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ atstovė ginčijo atsiliepime į ieškinį atsakovų išreikštą valią, motyvuodama tuo, kad atsiliepimą rengė ne patys atsakovai, tačiau proceso teisės normos nedraudžia atsakovams pateikti bendrą atsiliepimą į ieškinį, taip pat nedraudžia naudotis kitų asmenų pagalba jį rengiant. Pažymėjo, kad nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų atsakovų, nurodytų kaip jungtinės veiklos sutarties dalyviai, neginčijo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, su ieškiniu sutiko ir iš esmės laikėsi pozicijos, jog jungtinės veiklos sutartį jie pasirašė per klaidą, t. y. jos neskaitę, su ja nesusipažinę bei nežinodami, jog pasirašo jungtinės veiklos sutartį, kurios iš tiesų pasirašyti jie neplanavo ir nenorėjo. Teismas atkreipė dėmesį, jog vien tai, kad atsakovas A. B., kuris nėra nei jungtinės veiklos sutarties šalis, nei buto savininkas ginčo name, nesutinka su ieškiniu, nepanaikina kitų atsakovų procesinės teisės sutikti su ieškiniu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tarp daugiabučio namo patalpų savininkų, sudariusių ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, nėra ginčo dėl šios sutarties galiojimo panaikinimo.

16.       Teismas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 29 d. pakartotinis butų savininkų susirinkimas buvo inicijuotas ir sušauktas pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, o jame nevyko realus balsavimas, kurio metu 15 butų savininkų iš tiesų būtų išreiškę savo valią pritarti jungtinės veiklos sutarties sudarymui. Dėl to, susirinkimo metu priimtus sprendimus teismas pripažino negaliojančiais kaip prieštaraujančiais imperatyvioms CK 4.85 straipsnio normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams. Atkreipė dėmesį, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje apklausti atsakovai neigė susirinkime balsavę už jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir neigė, kad norėjo šią sutartį sudaryti, o savo parašų atsiradimą šioje sutartyje aiškino tik neatidumu pasirašant susirinkimo dalyvių sąraše. Teismas padarė išvadą, kad sudarant ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, nebuvo ir šiuo metu nėra susiformavusi bei išreikšta CK 4.85 straipsnio reikalavimus atitinkanti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų daugumos valia savo bendrąją nuosavybę valdyti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Teismas vertino, kad nesant daugumos butų savininkų valios nuspręsti dėl jų bendrosios nuosavybės valdymo būdo, t. y. jungtinės veiklos sutarties sudarymo, ginčijama sutartis laikytina prieštaraujančia imperatyvioms CK 4.85 straipsnio nuostatoms, todėl sutartį pripažintino negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

17.       Teismas vertino, kad atsakovas A. B. nėra ginčijamos sutarties šalis, todėl jo ketinimai susiję su sandorio sudarymu nėra teisiškai reikšmingi. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad tikrasis šios sutarties dalyvių tikslas buvo ieškovės pakeitimas kitu asmeniu. Pažymėjo, kad  tokį ieškovų deklaruojamą tikrąjį sutarties tikslą paneigia ir šiuo metu esanti faktinė situacija, kai ginčijamos jungtinės veiklos sutarties įgaliotinės J. K. prašymu ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ toliau tęsia ginčo daugiabučio namo administravimą. Akcentavo tai, kad patys bendrojo naudojimo patalpų savininkai turi teisę nuspręsti, kokia forma valdyti savo bendrojo naudojimo objektus, todėl tuo atveju, jeigu laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos būtų aiškiai išreikšta daugumos savininkų valia pakeisti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, steigti bendriją, keisti administratorių ar pan., toks sprendimas negalėtų būti vertinamas kaip neteisėtas siekis pakeisti namo administratorių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama jungtinės veiklos sutartimi iš esmės yra pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas.

18.       Teismas sutiko su atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos pozicija, kad priimant ginčijamą įsakymą savivaldybės administracija neturėjo nei pareigos, nei teisės vertinti jungtinės veiklos sutarties sudarymo teisėtumo ir jos galiojimo, nes toks vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tačiau teismas vertino, kad pripažinus negaliojančia jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu buvo priimtas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymas, atitinkamai panaikintinas ir šis administracinis aktas. Atkreipė dėmesį, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir jos įregistravimas registre yra savarankiškas pagrindas pasibaigti administravimui įstatymo pagrindu pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį.

19.       Teismas dėl atsakovo A. B. procesinės padėties pažymėjo, kad atsakovas A. B. nėra nei daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkas, nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, vadinasi, A. B. nėra tiesioginis ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Tai reiškia, kad tiek susirinkimo sprendimų, tiek jungtinės veiklos sutarties galiojimas ar jų pripažinimas negaliojančiais nėra niekaip tiesiogiai susijęs su atsakovo A. B. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nebūdamas butų savininku ir jungtinės veiklos sutarties šalimi, atsakovas A. B. neturi subjektinės teisės reikšti jokių su tuo susijusių materialinių ir procesinių reikalavimų bei atsikirtimų, pavyzdžiui, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo A. B. tinkamumo klausimą teismas kėlė tiek parengiamųjų teismo posėdžių metu, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau ieškovai atsisakė pakeisti atsakovo A. B. procesinę padėtį ir laikėsi pozicijos, jog A. B. yra tinkamas šios bylos atsakovas. Teismas pažymėjo, nors patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės apie atsakovo A. B. civilinę atsakomybę, kurios vienintelė galima forma galėtų būtų tik žalos atlyginimas, tačiau su civilinės atsakomybės taikymu susijusių ieškinio reikalavimų ieškovai šioje byloje nepareiškė. Vien ieškovų siekis konstatuoti atsakovo A. B. neteisėtus veiksmus šioje byloje nepagrindžia jo procesinio statuso, nes asmens neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, turėtų būtų įrodinėjimo dalyko dalis byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teismas sprendė, kad atsakovas A. B. pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus yra netinkamas atsakovas ir neturi pareigos atsakyti pagal ieškovų pareikštą ieškinį.

20.       Teismas atsižvelgęs, kad byloje pareiškus reikalavimą dėl susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais, tarp šios sutarties dalyvių ir susirinkimo sprendimus priėmusių atsakovų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jog byloje ginčijami visi susirinkimo sprendimai ir visa jungtinės veiklos sutartis, sprendė, kad tokio pobūdžio reikalavimams, atsakovais privalo dalyvauti visi ginčijamos sutarties dalyviai. Pažymėjo, jog tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl susirinkimo sprendimų ir jungtinės veiklos sutarties, kurios dalyviai yra ir K. K. bei A. K. V., bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis. Teismas padarė išvadą, kad esant privalomajam procesiniam bendrininkavimui, kai ieškinio dalykas yra nedalus, ieškovų atsisakymas ieškinio daliai atsakovų prieštarautų CPK 43 straipsnio nuostatoms ir nusprendė nepriima ieškovų ieškinio atsisakymo K. K. ir A. K. V.

21.       Teismas įvertinęs, kad nors ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinami, tačiau atsakovas A. B. buvo nepagrįstai įtrauktas į procesą atsakovu, kitų atsakovų procesinę poziciją, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jas paskirstyti remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ byloje ieškinį pareikė neturėdama reikalavimo teisės ir padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neįgijo teisės į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atsižvelgė, kad teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, kad bylinėjimosi išlaidų iš kitų atsakovų priteisti neprašė ir sprendė nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų.

22.       Teismas atsižvelgęs, kad atsakovas A. B. nėra tinkamas šios bylos atsakovas, ieškovams atsisakius jį pašalinti iš bylos ar pakeisti jo procesinę padėtį, tačiau nepareiškus jam jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, tuo prisiimant riziką dėl galimų išlaidų atsiradimo, padarė išvadą, jog ieškovai įgijo procesinę pareigą atlyginti atsakovo A. B. ir jo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ bylinėjimosi išlaidas, todėl  iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui A. B. priteisė po 1 300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui MB „Pirmininkas“ – po 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas įvertinęs tai, kad atsakovai, esantys butų savininkai ir ginčijamų sprendimų dalyviai (sutarties šalys), sutiko su ieškiniu, susirinkimo sprendimai ir jungtinės veiklos sutartis pripažįstami negaliojančiais, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų

23.       Teismas įvertinęs, jog byloje nenustatė, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išreikšta procesinė pozicija neatitiktų šių asmenų valios ir nėra pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, atsisakė tenkinti atsakovo A. B. ir trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ atstovė prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą: 1) pripažinti UAB „Civinity namai Klaipėda“ tinkamu ieškovu; 2) pripažinti A. B. tinkamu atsakovu; 3) išspręsti restitucijos klausimą, nustatant, kad atkuriamas 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimas; 4) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovo A. B. ir trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. B. tenkinti visiškai; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismas spręsdamas, ar UAB „Civinity namai Klaipėda“ yra byloje tinkamas ieškovas nepagrįstai ir nelogiškai interpretuoja (aiškina) ieškovės kreipimosi į teismą pagrindą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė į teismą kreipiasi CK 6.227 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris įtvirtina teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos dėl absoliutaus sutarties (sandorio) negaliojimo, jei tokia sutartis (sandoris) pažeidė šio asmens teises ar teisėtus interesus. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad ieškovė teisėtai vykdė namo administravimą pagal 2019 m. liepos 2 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo skyrimo pratęsimo“ ir šio įsakymo pagrindu ieškovė namo administravimą turėjo teisė vykdyti 5 metus ar iki tol, kol jos administravimas bus nutrauktas įstatymuose nustatytu būdu ir tvarka. Tik teisėtas namo administravimo nutraukimas užtikrina visų namo administravimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų (butų savininkų, administratoriaus ir jį pakeičiančio asmens) teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovės namo administravimas buvo nutrauktas niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2023 m. kovo 29 d. jungtinės veiklos sutartimi ir niekiniais bei negaliojančiais nuo jų priėmimo realiai nepriimtais butų savininkų sprendimais. Jokiais kitais sandoriais ieškovės teisėta veikla namo atžvilgiu nebuvo nutraukta. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjantis teismas negalėjo remtis sprendimo 13 punkte suformuluotu teiginiu „ <...> administravimas pasibaigia įstatymo pagrindu (CK 4.84 straipsnio 10 dalis) ir buvęs namo administratorius neturi teisės reikalauti leisti jam tęsti administravimą.“, nes ieškovės administravimas nesibaigė ir nebuvo nutrauktas įstatymo pagrindu. Joks galiojantis įstatymas nenumato situacijos, kad namo administratoriaus veikla gali baigtis ar būti nutraukta niekiniais ir negaliojančiais sprendimais, kurie deklaruojami kaip priimti butų savininkų, bei niekinėmis ir negaliojančiomis jungtinės veiklos sutartimis. Teismas taip pat nepagrįstai įvertino, jog ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ savo bendrus reikalavimus su ieškovu A. B. grindžia tuo, kad butų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, ieškovė neteko teisės administruoti daugiabutį namą ir tuo buvo pažeistos jos subjektinės teisės. Pirma, jungtinės veiklos sutartis realiai nebuvo sudaryta ir pats teismas ją pripažino negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento; antra, ieškovė ieškinį grindė ne dėl to, kad ji neteko teisės administruoti Namą, o dėl to, kad ši subjektinė teisė iš jos buvo atimta neteisėtu būdu. Jei ieškovės vykdytas Namo administravimas būtų nutrauktas butų savininkų valia ar kitais įstatymuose numatytais būdais, ieškovė nebūtų reiškusi ieškinio CK 6.227 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiuo atveju ieškovės vykdytas namo administravimas nutrauktas absoliučiai negaliojančiais sandoriais, atsiradusiais dėl atitinkamų asmenų neteisėtų veiksmų, ir tokiais sandoriais buvo pažeista ieškovės teisėtai įgyta ir teisėtai įgyvendinama subjektinė teisė ir teisėtas interesas vykdyti namo administravimo veiklą.

24.2.                      Esant tokios teisės ribojimui ar atėmimui dėl absoliučiai negaliojančio sandorio, yra pagrindas konstatuoti asmens subjektinės teisės ir (ar) teisėto intereso pažeidimą. Teismui pripažinus, kad ieškovės teisėtai vykdyta namo administravimo veikla pasibaigė atsiradus niekiniams ir negaliojantiems sandoriams, teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog ieškovė įrodė savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą dėl niekinės ir negaliojančios jungtinės veiklos sutarties ir niekinių bei negaliojančių 2023 m. kovo 29 d. realiai neįvykusio susirinkimo protokole suformuluotų sprendimų. Priešingą išvadą padaręs pirmos instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šios bylos faktines aplinkybes, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas (iš vienos pusės teigia, kad sandoriai, dėl kurių ieškovė neteko teisės administruoti namą, absoliučiai negaliojantys, o iš kitos pusės teigia, kad ieškovė administravimo neteko įstatyme numatytu pagrindu) ir dėl to netinkamai taikė ir aiškino CK 6.227 straipsnio nuostatas.

24.3.                      Teismas taip pat visiškai nepagrįstai rėmėsi sprendimo 11 punkte paminėta kasacinio teismo praktika, kadangi minėtų bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi, nes minėtose bylose nebuvo faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių absoliutų neteisėtumą ir negaliojimą nuo sudarymo momento. Tuo tarpu šioje byloje ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimus lėmė išimtinai absoliučiai negaliojantys niekiniai sandoriai. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai ieškovę pripažino kaip neturinčią materialinio ir procesinio suinteresuotumo ir kartu netinkama ieškove. Esant išdėstytiems faktiniams ir teisiniams argumentams pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovė pripažintina tinkama ieškove turinčia teisę reikšti ieškinyje suformuluotus reikalavimus CK 6.227 straipsnio pagrindu.

24.4.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. B. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir neprivalo atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Teismo motyvai, dėl kurių A. B. pripažino netinkamu atsakovu, yra išimtinai formalūs, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir neužtikrinantys nei bendraieškovų visapusiško pažeistų teisių gynimo, nei sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimo šioje byloje, nei teismų praktikos. Pripažinti A. B. tinkamu atsakovu teismui sudarė pagrindą toliau nurodomų faktinių ir teisinių argumentų visuma.

24.5.                      Pagal atsakovės V. P., atsakovo A. B. parodymus, taip pat A. B. pridėtą garso įrašą Nr. 1, pavadinimu „V. P. kviečia MB „Pirmininkas“ suorganizuoti bendrijos steigimą.“ nustatyta, kad V. P. savo buto pašto dėžutėje rado A. B. paliktą reklaminį bukletą, kuriame buvo nurodytas jo naudojamas mob. ryšio numeris. Radusi A. B. kontaktinius duomenis, kuriuose nei vieno žodžio apie juridinį asmenį MB „Pirmininkas“, V. P. kaip viena iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų nusprendė paskambinti ir pasikonsultuoti dėl bendrijos steigimo su A. B., apie kurį girdėjo tam tikrus atsiliepimus kaip apie namų bendrijų pirmininką. Pažymi, kad V. P. netvirtino, kad skambino į MB „Pirmininkas“.

24.6.                      Apeliacinio skundo 46–47 punktuose nurodytame A. B. ir V. P. pokalbyje nėra jokios informacijos apie jungtinės veiklos sutarties poreikį, taip pat apie pageidavimą ją sudaryti ir priimti kokius nors sprendimus jungtinės veikos sutarties sudarymui. Taip pat nėra jokios kalbos apie juridinį asmenį MB „Pirmininkas“ ir kokias nors šio asmens paslaugas. Be to, pokalbio metu V. P., kalbėdama tik savo vardu, neišreiškė pageidavimo, kad A. B. organizuotų susirinkimą dėl namo bendrijos steigimo. Pats A. B. siūlė V. P. savo paslaugas, t. y. parengti susirinkimo dėl bendrijos steigimo dokumentus ir ragino V. P. priimti jo paslaugas dėl bendrijos dokumentų rengimo teigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, jog namui vykdomoje renovacijoje geriau veikti per A. B. kaip bendrijos pirmininką, nes esamas namo administratorius renovacijos procese nesugeba tinkamai organizuoti namo renovacijos ir dėl to reikia atsisakyti namo administratorės UAB „Civinity namai Klaipėda“. V. P. neskambino juridiniam asmeniui MB „Pirmininkas“ ir neužsakinėjo iš šio juridinio asmens bendrijos steigimo organizavimo paslaugų, jungtinės veiklos sutarties dokumentų ruošimo paslaugų. V. P. suvokė, kad bendrauja su A. B., kaip jai girdėtu tam tikrų namų bendrijų pirmininku ir skambino jam pagal pašto dėžutėje paliktą reklaminį bukletą, kuriame buvo nurodytas kaip kontaktinis asmuo tik jis, o ne MB „Pirmininkas“, pasikonsultuoti dėl bendrijos steigimo, bet ne dėl kokių nors paslaugų užsakymo.

24.7.                      Pažymi, kad visi teisme apklausti atsakovai butų savininkai tvirtino, kad A. B. jų neinformavo, kad jiems pakiša pasirašyti ir jungtinės veikos sutartį bei neaiškino koks šios sutarties turinys, kokias teises ir pareigas tokia sutartis nustato butų savininkams, kokias konkrečias pasekmes šios sutarties pasirašymas sukelia. Teisme apklausti atsakovai patvirtino, kad jie ne tik nematė jungtinės veikos sutarties teksto, bet net negavo originalios sutarties egzemplioriaus bei jos kopijos, kurios iki šiol yra pas A. B., todėl iki šiol net nežino ką konkrečiai pasirašė. Atsakovė V. P. patvirtino, kad būtent A. B. jai pasiūlė savo paslaugas, taip pat, kad jis jai įteigė, kad reikia atsisakyti UAB „Civinity namai Klaipėda“ paslaugų. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ne ji pati sugalvojo eiti į VĮ „Registrų centras“, o raginama A. B., pagal A. B. raginimą paėmė butų savininkų sąrašą ir perdavė A. B., kuris ir sumokėjo VĮ „Registrų centras“ už to sąrašo gavimą.

24.8.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad niekiniai ir negaliojantys jungtinės veiklos sutartis ir 2023 m. kovo 29 d.  protokole nurodyti sprendimai atsirado išimtinai atsakovo A. B. suplanuotų ir įvykdytų neteisėtų veiksmų visuma – 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo organizavimu dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir 2023 m. kovo 29 d. protokole nurodytų sprendimų priėmimo; antra, manipuliavimu informacija, t. y. melagingu sakymu, kad paduodami pasirašyti lapai yra tik dėl dalyvavimo susirinkime patvirtinimo ir vėliau šių lapų prijungimu prie jungtinės veiklos sutarties ir 2023 m. kovo 29 d. protokolo, taip pat dezinformacijos skleidimu apie UAB „Civinity namai Klaipėda“; trečia, neteisėtu minėtu dokumentų panaudojimu ir išleidimu į civilinę apyvartą, nes, kaip nurodė atsakovė J. K., A. B. norėjo, kad ji su juo kartu važiuotų į VĮ „Registrų centras“, jog būtų įregistruota jungtinės veiklos sutartis ir būtent A. B. mokėjo už šios sutarties įregistravimą, nors žinojo, kad 1/4 butų savininkų realiai už ją nebalsavo, taip pat, kad jos nesudarinėjo ir jokio įstatymus atitinkančio 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo nebuvo. Tuo pačiu A. B. suvokė, kad jo disponuojamuose jungtinės veiklos sutartyje ir 2023 m. kovo 29 d. realiai neįvykusio susirinkimo protokoluose esantys ir jo paties padaryti įrašai neatitinka tikrovės ir yra melagingi. A. B. V. P., J. K. ir kitų atsakovų atžvilgiu veikė kaip verslininkas vartotojų atžvilgiu. Dėl šios priežasties jis neturėjo teisės manipuliuoti informacija ir privalėjo aiškiai pateikti atsakovams visą teisingą informaciją apie bendrijos steigimą ir renovaciją. Tačiau vietoj to, kad konsultuotų butų savininkus dėl bendrijos steigimo, jei butų savininkai turėjo tokį poreikį, A. B. savavališkai dirbtinai inicijavo jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir tam tikslui pasiekti atliko jau minėtų neteisėtų veiksmų visumą, pasinaudodamas V. P. ir J. K. patiklumu, dėl kurio šios atsakovės pasirašė visus A. B. joms pateiktus dokumentus jų neskaitydamos ir manydamos, kad tai tik reikalingi formalumai susirinkimui ir kad save viešai pristatantis namų bendrijų pirmininku asmuo tikrai jų neapgaudinės.

24.9.                      Atsakovo A. B. pateikti garso įrašai nepaneigia jo neteisėtų veiksmų ir įrodo jo savanaudišką tikslą vykdyti tokius veiksmus, o būtent tapti namo valdytoju bendrijos pirmininko statuse (garso įrašas analizuojamos apeliacinio skundo 66 punkte). Iš garso įrašuose užfiksuotų A. B. pasisakymų akivaizdu, kad A. B. pagal savo paties sukurtą veiksmų planą siekė tapti (duomenys neskelbtini), namo valdytoju ir iš to gauti finansinę naudą kaip ir kituose jo kaip įsteigtų bendrijų pirmininko administruojamuose daugiabučiuose. Būtent A. B. ragino atsisakyti UAB „Civinity namai Klaipėda“ paslaugų ir bandė paveikti butų savininkus, kad jie atsisakytų UAB „Civinity namai Klaipėda“ paslaugų. A. B. sugalvojo nutraukti UAB „Civinity namai Klaipėda“ administravimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir tuo tikslu parengė skelbimus susirinkimams dėl šios valdymo formos, protokolus ir pačią jungtinės veiklos sutartį. Neįvykus susirinkimams dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, A. B., neatskleisdamas visos informacijos ir sakydamas, kad reikia pasirašyti kaip už dalyvavimą susirinkime, rinko parašus. Tiek teisme apklausti atsakovai, tiek garso įrašų pokalbių turinys rodo, kad V. P., J. K. ir kiti atsakovai suprato, kad A. B. gali padėti įsteigti namo bendriją ir niekas iš atsakovų neturėjo tikslo ir ketinimų daryti kažkokius tarpinius etapus kaip jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir įregistravimas ar kiti veiksmai.

24.10.                      Taigi byloje ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymas surenkant butų savininkų parašus, naudojantis butų savininkų patiklumu, teisiniu neišprusimu, nurodant jiems, jog pastarieji pasirašo tik susirinkimo dalyvių sąraše ir šios namo valdymo formos įregistravimas, buvo išimtinai atsakovo A. B. sumanytas ir jo veiksmais realizuotas planas tikslu nutraukti UAB „Civinity namai Klaipėda“ administravimą ir kartu perimti namo valdymą, kaip jo siūlytos namo bendrijos pirmininkui.  Šią išvadą patvirtina ir paties A. B. pasisakymai, kuriuose jis, dar nesant išreikštai butų savininkų valiai dėl bendrijos ir net neprašant kuriam nors buto savininkui, skelbiasi būsiąs namo pirmininku, taip pat aiškina, kokia jam reikalinga bendrijos valdyba, kad toje valdyboje negali būti jam nelojalių butų savininkų, nes kitaip jis vargs.

24.11.                      Dokumentų dėl daugiabučių namų valdymo formų rengimas, butų savininkų konsultavimas, daugiabučių namų valdymas yra kasdienė A. B. veikla, iš kurios jis gauna pajamas. A. B. atsakovų ir kitų butų savininkų atžvilgiu veikė kaip verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, geros verslo praktikos standartai. Dėl šios priežasties A. B., sumanęs vietoj namo bendrijos steigimo inicijuoti jungtinės veiklos sutartį, turėjo pareigą butų savininkams paaiškinti tokios sutarties sudarymo pasekmes, kodėl vietoj bendrijos steigimo butų savininkai pirmiausiai turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį, įteikti sutarties projekto egzempliorius susipažinimui kiekvienam butų savininkui, sudaryti galimybę užduoti klausimus iki organizuojamo susirinkimo, paaiškinti, kur butų savininkai pasirašo už jungtinės veiklos sutartį, o kur kaip susirinkimo dalyviai. Jei A. B. nebūtų pažeidęs minėtų bendro pobūdžio pareigų ir būtų išsamiai paaiškinęs butų savininkams, nemelavęs, kad jie pasirašo tik kaip susirinkimo dalyviai jungtinės veiklos sutarties parašų lapuose, jungtinės veiklos sutartis ir 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo protokole nurodyti sprendimai nebūtų priimti, nes butų savininkai nenorėjo tokios namo valdymo formos. Todėl A. B. pagrįstai patrauktas atsakovu kartu su jungtinės veiklos sutartį pasirašiusiais ir už 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo protokole nurodytus sprendimus realiai nebalsavusiais butų savininkais.

24.12.                      Teismas šioje apeliacinio skundo dalyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų nevertino bei nepateikė motyvų, kodėl šios faktinės aplinkybės ir minėti įrodymai (paties A. B. pateikti garso įrašai, atsakovų paaiškinimų dalis, kurioje jie patvirtino, kad A. B. nuslėpė nuo jų, jog duoda jiems pasirašyti parašų lapus, kuriuos jis prijungs prie jungtinės veiklos sutarties ir prie protokolo su sprendimais, už kuriuos jie nebalsavo) (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismas nepagrįstai ir pažeisdamas bendruosius sąžiningumo ir teisingumo principus skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenustatė A. B. nesąžiningų ir galimai BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų (kurie išdėstyti apeliacinio skundo 70 punkte).

24.13.                      Pažymi, kad A. B. neteisėti ir nesąžiningi veiksmai nesukėlė ieškovams nuostolių, kaip jie apibrėžiami CK 6.249 straipsnio nuostatose, nereiškia, kad jis negali būti atsakovu pagal reikalavimą dėl niekinės ir negaliojančios sutarties sudarymo ir niekinių sprendimų priėmimo, kurie civilinėje apyvartoje atsirado išimtinai jo pastangomis ir aktyviais veiksmais. Atsakovas A. B. bendraieškovų ir butų savininkų atžvilgiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir dėl šio pažeidimo kiti atsakovai per klaidą pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir 2023 m. kovo 29 d. neįvykusio susirinkimo protokolą. Dėl išdėstytų priežasčių pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą sprendimo motyvuojamoje dalyje A. B. pripažinti tiesiogiai savo neteisėtais veiksmais prisidėjusiu prie niekinių ir negaliojančių sandorių atsiradimo.

24.14.                      Tuo tarpu teismas už jungtinės veiklos sutarties ir neįvykusio susirinkimo protokole A. B. suformuluotus sprendimus atsakingais pripažinęs tik parašus dėl suklaidinimo padėjusius atsakovus, tame tarpe ir tuos, kurie realiai nieko nepasirašė (K. K. ir A. K. V.), padarė neteisingą išvadą.

24.15.                      Teismas netinkamai išsprendė reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Ieškiniu buvo prašoma: panaikinti 2023 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ ir atkurti 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimą. Teismas išsprendė „pusė“ restitucijos reikalavimo, t. y. panaikino minėtą 2023 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kitos dalies restitucijos taikymo reikalavimo teismas neišsprendė ir nenurodė motyvų. Teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir šioje dalyje taip pat priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties teismo sprendimas šioje dalyje keistinas nurodant, kad atkuriamas 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimas.

24.16.                      Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, taip pat turėtų būti kitaip paskirstytos ir bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovo A. B. ir trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, o ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. B. tenkinamas visiškai.

25.       A. R. A. B., A. J., M. Ž., M. V., A. K. V. ir tretieji asmenys E. K., N. G., Z. P., J. R., J. K., I. S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo A. B. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Butų savininkai pasirašė parašų lape pasitikėdami A. B., kuris melagingai kalbėjo, jog padės dėl renovacijos, teigė, kad „per jį perkant renovacijai medžiagas bus pigiau“, jog reikia steigti bendriją ir jei toliau administruos namą UAB „Civinity namai Klaipėda“, tai renovacija žlugs. Butų savininkai tarpusavyje diskutavo dėl bendrijos steigimo, bet niekada nebuvo kalbama apie jungtinės veiklos sutartį. A. B., pasinaudodamas butų savininkų neišprusimu, davė pasirašyti į parašų lapus, teigdamas, kad jie reikalingi susirinkimo patvirtinimui ir vėliau šiuo parašų lapus, prijungė prie savo pateis parengtos jungtinės veiklos sutarties ir 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo protokolo, nors savininkai realai už šiuos dokumentus nebalsavo ir jų nepasirašė. A. B. paleido į civilinę apyvartą dokumentus, pasinaudodamas J. K., kuri A. B. nurodymu vyko į VĮ Registrų centras ir pasirašė jai pateiktus dokumentus, nors nežinojo tikrojo dokumentų turinio. Dėl tokių A. B. veiksmų neigiamos pasekmės kilo būtų savininkams ir namo administratorei UAB „Civinity namai Klaipėda“, nes buvo nutrauktas teisėto administratoriaus namo administravimas ir būtų savininkai de jure paliko be namo administratoriaus.

25.2.                      A. B. butų savininkų atžvilgiu veikė kaip verslininkas, nes jis užsiima daugiabučių namų valdymu ir iš šios veiklos gauna pajamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl A. B. veiksmų nesąžiningumo ir neteisėtumo, nors tokie jo veiksmai buvo įrodinėjami ir juos patvirtino esami įrodymai. Sprendimo dalis, kurioje teismas nevertino A. B. veiksmų neteisėtumo ir nesąžiningumo, kai realiai niekiniai ir negaliojantys sandoriai buvo sudaryti paties A. B. neteisėtais veiksmais, yra neteisinga ir toks sprendimas neužtikrina teisingumo vykdymo, o butų savininkams dėl A. B. neteisėtų veiksmų tenka atsakomybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams.

26.       A. K. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nepritaria pateiktam apeliaciniam skundui. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      CK 4.84 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, jog administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Atkreipia dėmesį, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ numatyta, kad pratęsiamas penkeriems metams UAB „Kretingos būstas“ (šiuo metu UAB „Civinity namai Klaipėda“) paskyrimas daugiabučių gyvenamųjų namų (priedas) (16 eilutė – (duomenys neskelbtini)) administratoriumi nuo 2019 m. liepos 10 d., tai yra iki 2024 m. liepos 9 d. Mano, jog ieškovų prašymas išspręsti restitucijos klausimą nustatant, kad atkuriamas 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimas, netikslingas, nes administratorės UAB „Civinity namai Klaipėda“ paskyrimo terminas pagal numatytą teisinį reguliavimą yra pasibaigęs.

26.2.                      CK 4.84 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Pažymi, jog pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 19 punkto, 24 punkto nuostatas, įsigaliojus teismo sprendimui dėl jungtinės veiklos sutarties panaikinimo, nesant administratoriaus paskyrimo administruoti objektą adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus paskyrimo procedūros turėtų būti atliekamos iš naujo pagal teisės aktuose numatytą tvarką.

27.       Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti; CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl 3 000 Eur dydžio baudos UAB „Civinity namai Klaipėda“ paskyrimą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto apeliacinio skundo; priteisti iš apeliantų atsakovo A. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Ieškovai neturi teisės apeliacinio skundo grįsti ir/ar įrodinėti aplinkybėmis, kurios nebuvo ginčo ar tyrimo objektu pirmos instancijos teisme. Kaip pavyzdžiui, ieškovai tik apeliaciniame skunde be jokių pagrindžiančių dokumentų (siekdamas paneigti teismo sprendimo argumentus dėl A. B. pripažinimo netinkamu atsakovu) įrodinėja visiškai naują ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ kreipimosi į teismą pagrindą, tvirtindami, kad ankstesnį ieškinyje buvusį nurodytą pagrindą teismas nepagrįstai ir nelogiškai interpretuoja. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantai nusprendė visiškai kitaip įrodinėti A. B., kaip jų pasirinkto atsakovo, tinkamumą.

27.2.                      Atkreipia dėmesį, kad apeliantai skunde nurodo visiškai kitą savo pažeistų teisių pagrindimo, o tuo pačiu ir teisės reikšti ieškinį, pagrindą. Tuo tarpu, reikšdami ieškinį apeliantai atstovavo pažeistų namo patalpų savininkų interesus, kurie apeliantų teigimu nukentėjo dėl to, kad namas liko be teisėto valdymo. Ieškinyje buvo akcentuojama, kad ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ atstovaujant apgautų namo gyventojų interesus. Kaip namo patalpų savininkų interesų atstovavimas yra susijęs su ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ materialinių subjektinių teisių pažeidimu, ieškinyje nebuvo nurodoma. Ieškovai deklaruodami, kad atstovauja „apgautus, suklaidintus“ namo savininkų interesus, iš tiesų kaip statistą pasitelkė vieną namo gyventoją, tuo tarpu, tuos pačius savininkus, kurie, „būdami suklaidini“, priėmė sprendimą dėl ieškovų prašomos panaikinti Sutarties sudarymo, į šitą bylą įtraukė juos atsakovais. Kitaip sakant iš vienos pusės deklaruodami namo savininkų interesų pažeidimą bei siekį juos apginti, iš kitos pusės įrodinėjo tų pačių namo savininkų neteisėtus veiksmus.

27.3.                      Apeliacinį skundą pasirašęs advokatas A. Š. šį procesinį dokumentą pasirašė ir kaip A. B. atstovas. Į bylą nėra pateikta atstovavimo sutartis, įgalinanti advokatą A. Š. atstovauti ieškovą A. B. apeliacinės instancijos teisme. Teikdamas teismui procesinius dokumentus A. B. visą laiką naudojosi advokatės A. F. paslaugomis. Advokatas A. Š. neturi teisės teikti apeliacinio skundo A. B. vardu ir neatstovaudamas namo gyventojų interesų netenka teisės skunde išsakyti argumentų namo gyventojų vardu. Pirmos instancijos teismui sprendime konstatavus ieškovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ teisės reikšti ieškinį nebuvimą, tai sąlygoja ir teisės teikti apeliaciją nebuvimą. Nesant teisės reikšti reikalavimų, ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ netenka teisės teikti apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su gyventojų teisių ir teisėtų interesų tariamu pažeidimu, (apeliacinį skundą pasirašiusiam advokatui A. Š. neatstovaujant nei vieno namo gyventojo), negalėtų būti nagrinėjami.

27.4.                      Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl administratorius neturi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl jungtinės veiklos sutarties.

27.5.                      Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Kadangi pagal teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju ieškinį byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju apeliantai ieškiniu ginčijo būtent valdymo formą, t. y. dėl kitos valdymo formos kilusius ginčijamus teisinius santykius, kuriose dalyvauti apskritai jokios teisės neturėtų. 

27.6.                      Pats ieškovas pateikė teismui duomenis apie įgaliotinės J. K. kreipimąsi į buvusį namo administratorių UAB „Civinity namai Klaipėda“ su prašymu tęsti daugiabučio administravimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad namo administravimą UAB „Civinity namai Klaipėda“ toliau tęsė ir nebuvo nutraukusi. Akivaizdu, kad teismo sprendimas niekam iš proceso dalyvių nebesukels jokių teisinių pasekmių. Tai patvirtina, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl tariamo teisinio suinteresuotumo ginčo dalyku yra visiškai nepagrįstos ir sąlygotos išskirtinai ieškovės savanaudiškų pelno siekimo tikslų.

27.7.                      Teismo

27.8.                      Atsakovas A. B. nėra nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, nei (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo patalpų savininkas. Nors ieškinyje užsimenama apie A. B. vadovaujamą įmonę MB „Pirmininkas“, tačiau iš ieškinio turinio taip ir liko neaišku, kaip tai susiję su šioje byloje apeliantų pasirinktu atsakovo A. B., kaip fizinio asmens, statusu. Tiek Ieškinio tenkinimo, tiek ir jo atmetimo atveju, toks teismo priimtas sprendimas jokių teisinių pasekmių A. B. nesukels ir sukelti negalėtų. Pažymi, kad tiek susirinkimo sprendimų, tiek jungtinės veiklos sutarties galiojimas ar jų pripažinimas negaliojančiais nėra niekaip tiesiogiai susijęs su atsakovo A. B. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nebūdamas butų savininku ir jungtinės veiklos sutarties šalimi, atsakovas A. B. neturi subjektinės teisės reikšti jokių su tuo susijusių materialinių ir procesinių reikalavimų bei atsikirtimų, pavyzdžiui, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir pan. Negalėdamas šitame procese reikšti jokių reikalavimų, A. B. negali būti traukiamas į bylą atsakovu.

27.9.                      Ieškovai vykdami Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuria ieškovai buvo įpareigoti patikslinti, kokie reikalavimai šioje byloje yra reiškiami atsakovui A. B. ir kokiu pagrindu šie reikalavimai yra grindžiami, patikslintu ieškiniu nesuformulavus A. B. atžvilgiu jokių reikalavimų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys paduotas netinkamam atsakovui.

27.10.                       A. B., kaip fizinis asmuo šiuose santykiuose neveikė ir jokio materialaus suinteresuotumo neturėjo. Apeliantai skunde neginčija nei teismo sprendime konstatuoto priimtų sprendimų panaikinimo pagrindo, o taip pat sandorio apsimestinumo nebuvimo. Nesant ginčo dėl šių pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tokia apeliaciniame skunde išdėstyta detali faktinių aplinkybių analizė nebetenka prasmės. Pažymi, kad A. B. visus veiksmus atliko išimtinai tik kaip MB „Pirmininkas“ atstovas – su ginčijamos sutarties pagrindu išrinkta atstove J. K. 2023 m. kovo 29 d. pasirašė atlygintinį paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėliau, kaip MB „Pirmininkas“, vykdė šia sutartimi jo atstovaujamos bendrijos prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, o tai sudaro pagrindą svarstyti baudos dėl piktnaudžiavimo procesu ieškovei paskyrimo (CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka) klausimą.

27.11.                      Ieškovai nepagrįstai akcentuoja, kad teismo sprendimu ginčijami priimti sprendimai buvo panaikinti dėl A. B. atliktų neteisėtų veiksmų (apgaulės ir pan.), tačiau iš esmės buvo nesilaikyta procedūrinių dalykų. T. y. nebuvo laikomasi imperatyvių įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo tvarkos bei ginčijamas 2023 m. kovo 29 d. pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytos susirinkimo inicijavimo ir sušaukimo tvarkos, o šio susirinkimo dalyvių sąraše nurodyti jo dalyviai bei jų skaičius neatitinka realiai susirinkime dalyvavusių asmenų bei jų skaičiaus ir pan.

27.12.                      Teismas sprendime pripažino nepagrįstu ieškovų reikalavimą dėl apsimestinio sandorio pagrindo buvimo. Nagrinėjamu atveju tai yra itin aktualu, nes būtent su šiuo pagrindu ieškovai grindė savo reikalavimus atsakovo A. B. atžvilgiu. Teismui atmetus šį reikalavimo pagrindą, o apeliantams jo neskundžiant ir su juo sutinkant, nebelieka net ir formalaus pagrindo vertinti bet kokio A. B. atsakomybės laipsnio bei pobūdžio.

27.13.                      Apeliantų reikalavimas atkurti 2019 m. liepos mėn. 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) eilutės galiojimą yra perteklinis, nes panaikinus ginčijamą įsakymą, toliau galioja prieš tai šiuo klausimu priimti įsakymai ir jokio papildomo „atkūrimo“ šiuo atveju, akivaizdu, kad nereikalauja.

28.       Trečiais asmuo MB „Pirmininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Ieškovai jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai MB „Pirmininkas“ nereiškia ir šios bendrovės kaltės ir/ar kokių nors sąsajų su nagrinėjamais teisiniais santykiais neįžvelgia, tačiau, nepaisant to, nors to tiesiogiai ir neįvardindamas, iš esmės aptarinėja MB „Pirmininkas“ teises ir teisėtus interesus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantai neatriboja A. B., kaip fizinio asmens ir jo vadovaujamos MB „Pirmininkas“ tiek atliktų veiksmų, tiek ir siekiamų tikslų. Kaip pavyzdžiui, priekaištaujama, kad A. B. susirinkimų organizavimas, su tuo susijusių dokumentų rengimas yra kasdienė veikla, iš kurios jis gauna pajamas, akcentuojama, kad tai esantis A. B. verslas ir, kad jis  veikė kaip verslininkas vartotojų atžvilgiu.

28.2.                      Byloje nustatyta, kad A. B., kaip fizinis asmuo, santykiuose su daugiabučių namų savininkais neatliko jokių veiksmų. Taip pat neturėjo jokių materialinių interesų, nerengė ir neturėjo rengti jokių dokumentų, taip pat nebuvo įsipareigojęs suteikti kokių nors paslaugų, nei siekė gauti iš jų pajamų. A. B., kaip fizinis asmuo, neatliko jokių funkcijų, todėl jo veiklos vertinimas, ar, juo labiau, jo veiksmų šiuose santykiuose kaip verslininko, šiuo atveju, net objektyviai negalimas.

28.3.                      Ieškovai kreipdamiesi į teismą su 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymu dėl patikslinto ieškinio priėmimo, šiuo prašymu nurodė, kad atsirado būtinybė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti MB „Pirmininkas“, kadangi vienas iš priimtų sprendimų susijęs su MB „Pirmininkas“, t. y. įgalioti J. K. pasirašyti sutartį su MB „Pirmininkas“ dėl jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo dokumentų paruošimo. Anot ieškovų, tokį sprendimą panaikinus, 2023 m. kovo 29 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat bus negaliojanti. Šiuo atveju ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ ne tik niekaip neįrodinėja savo teisės ginčyti šio susirinkimo metu priimtus konkrečius sprendimus, tačiau ir nebūdamas nei sutarties šalimi, nei paslaugų užsakovu, nei gavėju, prisiėmė sau teisę vertinti šioje byloje atsakovų iniciatyva trečiuoju asmeniu įtrauktu juridinio asmens MB „Pirmininkas“ teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas ir (netiesiogiai) reikalauti teismo, kad už jau suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui nebūtų apmokama.

28.4.                      Trečiojo asmens MB „Pirmininkas“ bei šios bylos atsakovus (daugiabučio namo savininkus) siejo sutartiniai atlygintiniai teisiniai santykiai, t. y. 2023 m. kovo 29 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis Nr. MBP-S5. Ši sutartis nei viena iš jų pasirašiusių šalių nėra ginčijama. Ieškovams neginčijant šios šalių pasirašytos sutarties bei neįvardijant ginčijamuose teisiniuose santykiuose jokių neteisėtų MB „Pirmininkas“ veiksmų teismo, sprendimo priėmimas neturės jokios įtakos MB teisėms ir teisėtiems interesams. Įvertinus tai, kad MB „Pirmininkas“ į šį procesą buvo įtraukta būtent ieškovų iniciatyva, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ne tik nenustačius jokių neteisėtų MB veiksmų ir nei ieškinyje, nei apeliaciniame ir nenurodžius jokių MB „Pirmininkas“ sąsajų su nagrinėjamais teisiniais įvykiais, MB patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), iš viso yra 50 patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (el. byla t.1., b. l. 67–136). 

31.       Ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, perėmusi teises ir pareigas iš UAB „Kretingos būstas“, pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendro naudojimo administratoriaus skyrimo“ ir 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo administratoriaus skyrimo pratęsimo“ nuo 2014 m. teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas su tuo susijusias paslaugas (el. byla t. 1, b. l. 24–25).

32.       Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams 2023 m. kovo 29 d. sudarius jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), Nekilnojamojo turto registre nuo 2023 m. kovo 30 d. yra įregistruotas minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu faktas (el. byla t. 1, b. l. 44–45, 53).

33.       Kretingos

Dėl ieškovo A. B. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme

34.       Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliacinį skundą ieškovo A. B. vardu pasirašė, neįgaliotas atstovauti ieškovą advokatas A. Š.

35.       Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai. CPK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. CPK 3201 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.

36.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje 2023 m. rugsėjo 25 d. yra registruotas advokato A. Š. pateiktas dokumentus (DOK-(duomenys neskelbtini)), kuriame jis kartu su 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymu teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu pateikė Advokatų profesinės bendrijos „AS Ipso jure“ (toliau – Bendrija), kurią atstovauja Bendrijos advokatas A. Š., ir kliento A. B. 2023 m. rugsėjo 21 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią Bendrija per įgaliotus advokatus teikia teisines paslaugas klientui ir atstovauja jo interesams nagrinėjamoje byloje visų instancijų teismuose, be kita ko, kliento vardu teikia procesinius dokumentus.

37.       Tai gi, šioje byloje ieškovą (apeliantą) A. B. apeliacinės instancijos teisme pagal pavedimą atstovauja Bendrijos advokatas A. Š., kuris yra tinkamas apelianto A. B. atstovas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokatas A. Š., veikdamas pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. teisinių paslaugų sutartį, turėjo teisę pasirašyti apeliacinį skundą atstovaujamojo A. B. vardu. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija atmeta atsakovo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl apelianto A. B. netinkamo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

        Dėl ieškovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ reikalavimo teisės

38.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

39.       Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).

40.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).

41.       CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.

42.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Civinity namai Klaipėda“ yra suinteresuota gauti finansinės naudos iš bendrojo naudojimo objektų administravimo savaime nepagrindžia jos teisių pažeidimo, nes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, administravimas pasibaigia įstatymo pagrindu (CK 4.84 straipsnio 10 dalis) ir buvęs namo administratorius neturi teisės reikalauti leisti jam tęsti administravimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ neturėjo teisės kreiptis dėl Jungtinės veiklos sutarties ir susirinkimo protokolo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

43.        Apeliantai skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ ieškinį pareiškė CK 6.227 straipsnio 1 dalies pagrindu ir grindė aplinkybe, kad subjektinė teisė administruoti Daugiabutį namą iš jos buvo atimta neteisėtu būdu ir tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisėtai įgyta ir įgyvendinama subjektinė teisė ir teisėtas interesas vykdyti namo administravimo veiklą. Todėl apeliantė (ieškovė) UAB „Civinity namai Klaipėda“ turi teisę kreiptis į teismą ginčydama daugiabučio namo bendraturčių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kaip niekinę ir negaliojančią bei pripažinti negaliojančiais 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1, 2, 3 neteisėtais ir negaliojančiais.

44.       Kretingos

45.       Toks administratoriaus skyrimas nustatytas CK 4.84 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.

46.       Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs kasacinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, šių normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016 18 punktas).

47.       Taigi, nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties bei dėl ginčijamų susirinkimo protokolo sprendimų, kuriame balsavimo teisės apeliantė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neturi ir jai neįrodžius, kad jos teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl pagrįstai buvo atmestas.

48.       Tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino Jungtinės veikos sutartį negaliojančią nuo priėmimo momento ir Gyvenamojo namo butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus Nr. 1 (dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį), Nr. 2 (jungtinės veiklos sutarties įgaliotuoju asmeniu išrinkti J. K.), Nr. 3 (pasirašyti sutartį su MB „Pirmininkas“ dėl dokumentų parengimo), nesudaro pagrindo vertinti, kad minėtais sandoriais buvo pažeisti apeliantės UAB „Civinity namai Klaipėda“ teisės ir teisėti interesai, nes vadovaujantis CK 4.85 straipsniu, sprendimus  dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o ne namo administratorius, nes vykdoma daugiabučio namo bendro naudojimo administravimo veikla priklauso nuo daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų valios išreikštos susirinkime. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Civinity namai Klaipėda“ net ir daugiabučio namo savininkams priėmus ginčijamus (nuginčytus) aktus, nebuvo nutraukusi Daugiabučiui namo bendro naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo ir nėra duomenų, kad dėl ginčijamų aktų apeliantė būtų patyrusi žalą.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir pagrįstai skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog apeliantė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neturi reikalavimo teisės ginčyti Daugiabučio namo butų savininkų 2023 m. kovo 29 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus ir Jungtinės veiklos sutartį, todėl nėra pagrindo šioje dalyje naikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti UAB „Civinity namai Klaipėda“ tinkama ieškove. 

        Dėl atsakovo A. B.

50.       Apeliantai teigia, kad niekiniai ir negaliojantys Jungtinės veiklos sutartis ir 2023 m. kovo 29 d. protokole nurodyti sprendimai atsirado išimtinai atsakovo A. B. iniciatyva – 2023 m. kovo 29 d. susirinkimo organizavimu dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir 2023 m. kovo 29 d. protokole nurodytų sprendimų priėmimo, be to jis organizavo J. K., kaip Daugiabučio namo bendrasavininkų įgaliotinės vykimą į VĮ „Registrų centras“ dėl Jungtinės veiklos sutarties įregistravimo ir sumokėjo už jos įregistravimą. 

51.       Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 63–66 punktai).

52.       Byloje patikslintu ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų ir Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais. Taigi siekiant nustatyti, ar ieškinys šiuo atveju yra pareikštas tinkamai atsakovui A. B., būtina nustatyti, ar iš A. B. ir ieškovo materialiojo teisinio santykio (ginčijamų aktų) kyla A. B. atsakomybė už Jungtinės veiklos sutarties ir 2023 m. kovo 29 d. protokole nurodytų sprendimų priėmimą.

53.       Pagal CK 4.85 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima butų ir kitų patalpų savininkai. Kai minėta šios nutarties 46 punkte, sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose priimti sprendimai saisto tik patalpų savininkus. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. nėra nei daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkas, nei ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis. Tokiu atveju, atsižvelgiant į CK 4.85 straipsnyje esantį teisinį reglamentavimą, atsakovas A. B. nėra tiesioginis ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Tai reiškia, kad tiek susirinkimo sprendimų, tiek Jungtinės veiklos sutarties galiojimas ar jų pripažinimas negaliojančiais nėra tiesiogiai susijęs su atsakovo A. B. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, parengiamųjų teismo posėdžio metu ir bylą nagrinėjant iš esmės, pirmosios instancijos teismas kėlė klausimą dėl A. B. tinkamumo būti byloje atsakovu, tačiau ieškovai nurodė argumentus, kurie, jų vertinimu, pagrindžia šio atsakovo procesinę padėtį.

54.       Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, apeliantai A. B. tinkamumą būti atsakovu grindžia aplinkybe, kad A. B. inicijavo neteisėtos Jungtinės veiklos sutarties sudarymą, klaidino butų savininkus, skleidė apie apeliantę UAB „Civinity namai Klaipėda“ tikrovės neatitinkančią informaciją ir šiuo požiūriu atlikto neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės apie atsakovo A. B. civilinę atsakomybę, kurios vienintelė galima forma galėtų būtų tik žalos atlyginimas, tačiau jokių su civilinės atsakomybės taikymu susijusių ieškinio reikalavimų ieškovai šioje byloje nepareiškė. Pažymėtina, kad apeliantų konstatuoti A. B. neteisėti veiksmai, nepagrindžia jo procesinio statuso, nes asmens neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, turėtų būtų įrodinėjimo dalyko dalis byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo, tačiau šiuo atveju ieškovai nekelia reikalavimo dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Be to, kaip matyti iš ginčijamo protokolo, trečiu klausimu, buvo priimtas sprendimas įgalioti J. K. pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį su MB „Pirmininkas“, bet ne su fiziniu asmeniu A. B.. Tai, kad tiek J. K. ir kiti asmenys manė, jog bendrauja su fiziniu asmeniu A. B., nesudaro pagrindo vertinti, kad jis tuo metu veikė ne kaip MB „Pirmininkas“ atstovas. Tai, kad sutampa A. B. deklaruotos gyvenamosios vietos ir MB „Pirmininkas“ buveinės adresas, bei telefono numeriai, nepaneigia, kad A. B. veikė kaip MB „Pirmininkas“ atstovas, siekdamas, kad Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai sudarytų Jungtinės veiklos sutartį, nes už dokumentų tvarkymą pagal su MB „Pirmininkas“  sutartį finansinę naudą būtų gavęs ne tiesiogiai kaip fizinis asmuo A. B., bet trečiasis asmuo MB „Pirmininkas“.

55.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad A. B. nėra subjektas, kuriam pagal apeliantų ieškinio reikalavimus tenka atsakomybė dėl priimto ginčijamo susirinkimo protokolo ir dėl Jungtinės veiklos sutarties. Kadangi patikslinto ieškinio reikalavimai buvo pareikštas netinkamai proceso šaliai (atsakovui A. B.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. B. pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus yra netinkamas atsakovas ir neturi pareigos atsakyti pagal ieškovų pareikštą ieškinį.

        Dėl kreipimosi į prokuratūrą

56.       Apeliantai skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas bendruosius sąžiningumo ir teisingumo principus skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenustatė A. B. nesąžiningų ir galimai BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų.

57.       CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys.

58.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų apie A. B. galimai atliktas konkrečias nusikalstamas veikas. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti. Todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo pranešti prokurorui apie konkrečius atsakovo veiksmus. Pažymėtina, kad apeliantai, turėdama duomenų apie jų nurodytas aplinkybes dėl A. B. nusikalstamų veiksmų ir (ar), kad jo atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, patys gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdama atitinkamus duomenis.

        Dėl atsakovų K. K. ir A. K. V.

59.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas atsakovais nepasirašiusius ginčo dokumentus K. K. ir A. K. V., padarė neteisingą išvadą. Ieškovai 2024 m. kovo 20 d. pateiktame pirmosios instancijos teismui pareiškime atsisakė ieškinio atsakovų K. K. ir A. K. V. atžvilgiu ir prašė jų procesinį statusą pakeisti į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Apeliantų teigimu, šie atsakovai savo veiksmais neprisidėjo nei prie susirinkimo sprendimų priėmimo, nei prie jungtinės veiklos sutarties sudarymo, patys jokių dokumentų nepasirašė.

60.       CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

61.       Iš K. K. ir A. K. V. pateiktų teismui prašymų išbraukti iš atsakovų (DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad minėti atsakovai nurodė, jog už K. K. ginčo dokumentuose pasirašė jo dukra, o už A. K. V. – jo sutuoktinė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo dokumentuose, esančių Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų parašai sukėlė teisines pasekmes, t. y. lėmė šių dokumentų priėmimą ir jų pagrindu buvo Registrų centre įregistruota Jungtinė veiklos sutartis. Patys atsakovai K. K. ir A. K. V. nepateikė duomenų, jog jie būtų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl jų parašų padirbimo ir net gavę pradinį ieškinį nekėlė klausimo dėl jų parašų autentiškumo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. K. ir A. K. V. laikė Jungtinės veiklos sutarties dalyviais ir teisingai sprendė, jog atsakovais privalo dalyvauti visi ginčijamos sutarties dalyviai, o teismo sprendimas dėl Jungtinės veiklos sutarties, kurios dalyviai yra ir K. K. bei A. K. V., bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis.

62.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareiškus reikalavimą dėl susirinkimo sprendimų ir Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais, tarp šios sutarties dalyvių ir susirinkimo sprendimus priėmusių atsakovų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir esant nedaliam ieškinio dalykui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškovų ieškinio atsisakymo atsakovams K. K. ir A. K. V., kaip prieštaraujantį CPK 43 straipsnio nuostatoms.

        Dėl teisės akto, kuriuo buvo paskirtas daugiabučio namo administratorius, atkūrimo

63.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma: panaikinti 2023 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 punkto pripažinimo netekusiu galios“ ir atkurti 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimą. Teismas panaikino minėtą 2023 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kitos dalies restitucijos taikymo reikalavimo teismas neišsprendė ir nenurodė motyvų.

64.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė dėl patikslinto ieškinio reikalavimo atkurti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ priedo 16 eilutės galiojimą.

65.       Tačiau iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pratęsimo“ ir jo priedo 16 eilutės nustatyta, kad minėtu įsakymu UAB „Civinity namai Klaipėda“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore buvo paskirta penkiems metams, t. y. nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2024 m. liepos 9 d. Šio nutarties apeliacinės instancijos teisme priėmimo metu minėto 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 16 eilutėje nustatytas UAB „Civinity namai Klaipėda“ terminas dėl Daugiabučio namo administravimo yra pasibaigęs, todėl ir šis aktas yra praradęs aktualumą ir nebeturi teisinės galios reguliuoti UAB „Civinity namai Klaipėda“ bendro naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo Daugiabučiui namui.

66.       Pažymėtina, jog CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdymo formos, sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai.

67.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Tvarkos aprašo 19 punkte numatyta, kad pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų pirmąjį balsavimą raštu ar susirinkime balsavo daugiau kaip
50 procentų visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų arba už kurį per pakartotinį butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkime, jeigu pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar susirinkimas neįvyko, balsavo daugiau kaip 50 procentų balsavime raštu ar susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų; jeigu nei vienas iš savivaldybės sąraše nurodytų administratorių nesurenka šiame punkte nurodyto butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirinko. Tvarkos aprašo
24 punkte įtvirtinta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį; jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Taigi bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimas yra subsidiarus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas.

68.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio nutarties 66 ir 67 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui dėl Jungtinės veiklos sutarties panaikinimo, nesant administratoriaus paskyrimo administruoti daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus paskyrimo procedūros turi būti atliekamos iš naujo pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Įvertinus tai, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 16 eilutėje nustatytas terminas UAB „Civinity namai Klaipėda“ administruoti Daugiabutį namą yra pasibaigęs ir praradęs aktualumą, nors pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų dėl patikslinto ieškinio reikalavimo atkurti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 16 eilutės galiojimą, nėra pagrindo šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą naikinti.

        Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

69.       Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl 3 000 Eur dydžio baudos UAB „Civinity namai Klaipėda“ paskyrimą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto apeliacinio skundo.

70.       Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

71.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

72.       Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

73.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

74.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

75.       Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 31 punktas).

76.       Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą formuluodama prašymą taikyti UAB „Civinity namai Klaipėda“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šios šalies piktnaudžiavimą, jos sąmoningą siekį vilkinti procesą, apsunkinti bylos nagrinėjimą ir pan. Atsakovas nurodė tik deklaratyvius teiginius, tačiau jų nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis. Aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ piktnaudžiauja procesu, teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas taikyti UAB „Civinity namai Klaipėda“ baudą netenkinamas.

77.       Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

78.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

        Dėl bylos procesinės baigties

79.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių procesinės padėties, dėl UAB „Civinity namai Klaipėda“ teisės pareikšti ieškinį, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl patikslinto ieškinio reikalavimo atkurti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 16 eilutės galiojimą, tačiau minėta priedo eilutė yra praradusi aktualumą ir įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui neturės jokio reikšmės, todėl galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos.

81.       Atsakovas A. B. pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas.

82.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

83.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantų apeliacinis skundas netenkintas, atsakovui A. B. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 726 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

84.       Atsakovai ir tretieji asmenys būtų savininkai, atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo MB „Pirmininkas“ neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“, juridinio asmens kodas 140336910, lygiomis dalimis 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai                Rasa Bartašienė

                Egidijus Mockevičius

        Birutė Simonaitienė