Civilinė byla Nr. 3K-3-527/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.20 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V.
U., V. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalies
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V.
U., V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko
administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno
vandenys“, dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo
naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų V. U., V. U. priešieškinį
ieškovui V. D., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno
apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, dėl
savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas prašė:
1) atidalyti
ieškovui ir atsakovams V. U., V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys
neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisti 322 Lt vertės pamatus (P),
496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2); atsakovams nuosavybės teise priteisti
570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt vertės kanalizacinius
šulinius (k1, k2);
2) nustatyti
ieškovui ir atsakovams 0,1203 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini),
naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemėtvarkos darbai“
2008 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos
tarp bendraturčių nustatymo planą: ieškovui paskirti naudotis 413 kv. m žemės
sklypo dalimi (A); atsakovams V. U. ir V. U. paskirti naudotis 233 kv. m
bendro ploto žemės sklypo dalimis (E), (K); atsakovams I. Ž. ir V. Ž. paskirti
naudotis 404 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalimis (B), (F1), (F), (C)
(bendrai), (K) (bendrai); atsakovei A. D. paskirti naudotis 153 kv. m žemės
sklypo dalimis (D), (D1), (C) (bendrai), (K) (bendrai); atsakovams V. U., I. Ž.,
V. Ž., A. D. bendrai naudoti paskirti žemės sklypo dalimis (K), (C);
3) pripažinti
ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų
– rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio
projekto vadovės I. S. parengtą projektą.
Atsakovai V. U.,
V. U. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po
pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, nugriauti savavališkai rekonstruotą
garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m); atkurti atsakovų pažeistas teises –
įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos
pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių užtvarą ir įpareigoti ieškovą
netrukdyti atsakovams naudotos tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4);
priteisti teismo išlaidas.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovų
priešieškinį tenkino iš dalies:
nusprendė
atidalyti ieškovui ir atsakovams V. U. ir V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys
neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisė 496 Lt vertės 33,34 kv. m
aikštelę (b2), atsakovams V. U. ir V. U. – 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1),
652 Lt ir 652 Lt kanalizacijos šulinius (k1), (k2);
pripažino
ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m)
rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio
projekto vadovės I. S. parengtą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų (P);
atmetė ieškovo
reikalavimus dėl atidalijimo kiemo statinio – pamatų (P) – ir jų priteisimo
nuosavybės teise ieškovui bei dėl naudojimosi 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys
neskelbtini), tvarkos nustatymo pagal UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m.
balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių
nustatymo planą;
atmetė ieškovo
reikalavimą pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų
V. U. ir V. U. sutikimo;
atkūrė
atsakovų V. U. ir V. U. pažeistas teises – įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių
vartelių (t4) užtvarą ir įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams naudotis
tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4);
įpareigojo
ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti
savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę;
atmetė
atsakovų V. U. ir V. U. reikalavimą įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai
rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m);
priteisė
ieškovui iš atsakovo V. U. 132 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. U. iš
ieškovo – 198 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo, atsakovų V. U. ir V. U., V. Ž.,
I. Ž., A. D. valstybei priteisė po 83 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas
nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypo ir pastatų (duomenys
neskelbtini), bendraturčiai, kad šioje byloje ginčas dėl bendrąja daline
nuosavybe valdomų nekilnojamojo turto objektų kilo tik tarp ieškovo ir atsakovų
V. U. ir V. U.; kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas,
ūkinis pastatas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos
ieškovas įsigijo 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties
pagrindu, taip pat 233/1203 ir 413/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės
sklypo (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas įsigijo 1996 m. rugsėjo
2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir 2005 m.
gegužės 3 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovams
V. U. ir V. U. nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys gyvenamojo namo,
kurias atsakovai įsigijo 2003 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties
pagrindu, o atsakovui V. U. nuosavybės teise dar priklauso 39/100 dalys
gyvenamojo namo, garažas (10G1p), ūkinis pastatas (11I1p), kuriuos jis įsigijo
statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, taip pat 233/1203 dalys 0,1203 ha
bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas
nustatė, kad kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.), kiemo
aikštelė, pamatai), kurių atkuriamoji vertė 14 000 Lt, o vidutinė rinkos
vertė 2160 Lt, bendraturčių nepasidalyti. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė,
jog aikštelė (b2) yra ieškovo naudojamoje žemėje, o šuliniai (k1), (k2) bei
aikštelė (b1) – U. naudojamoje žemėje, todėl, nesant ginčo dėl faktinio
naudojimosi aikštelėmis ir šuliniais, ieškovui neprašant priteisti
kompensacijos iš atsakovų už didesnės vertės turtą, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu, sprendė, jog ieškovui nuosavybės
teise priteistina (b2) aikštelė, o atsakovams V. U. ir V. U. – kanalizacijos
šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl
pamatų (P) atidalijimo ir jam priteisimo, nes nustatė, jog atsakovai V. ir V. U.
nuosavybės teises į pamatus įgijo 1974 lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo
sutarties pagrindu, ieškovas šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka ir būdu
nėra nuginčijęs, todėl pamatai (P) priklauso atsakovams bendrosios dalinės
nuosavybės teise.
Teismas
nustatė, kad ieškovo reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingi:
ieškovas, prašydamas priteisti atsakovams V. ir V. U. naudotis žemės sklypo
dalimi (K), nenurodo, kad ja bendrai naudosis ir kiti atsakovai, tačiau kitu
reikalavimu prašo atsakovui V. U., I. ir V. Ž. ir A. D. paskirti naudotis
žemės sklypo dalimis (K), (C), bendrai, todėl teismas sprendė, jog nėra aišku,
ar prašoma paskirti ir nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcinga šalių
turimų sklypo dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui.
Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti naudojimosi tvarka yra patogi ir
racionali ieškovui, tačiau pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises naudotis jiems
bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais kiemo statiniais – pamatais
bei palėpe. Dėl tol teismas sprendė, kad bendras naudojimasis kiemo statiniais
labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises bei tinkamą žemės sklypo bei
statinių eksploatavimą.
Spręsdamas
ieškovo reikalavimo dėl teisės vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukciją pagrįstumą,
teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pradėjęs vykdyti ūkinio pastato (7Ilm),
garažo (4Glp) ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo pagal
2006 m. statinio projekto vadovės parengtą projektą, todėl 2006 m. rugsėjo 12
d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir jis buvo įpareigotas
iki 2007 m. vasario 1 d. nugriauti savavališką ūkio ir garažo pastatą, kad ieškovas
įpareigojimo nevykdė, todėl buvo nubaustas administracine tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kad garažas (4Glp) ir ūkinis pastatas (7I1m) priklauso
ieškovui nuosavybės teise ir jis juos turi teisę rekonstruoti, gavęs atsakovų
sutikimus bei tam tikrus leidimus, taip pat įvertinęs tai, kad garažo ir ūkinio
pastato rekonstrukcija pradėta 2006 m., teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas
dėl teisės vykdyti statinių – garažo (4G1p) ir ūkinio pastato (7I1m) – rekonstrukciją
be atsakovų V. ir V. U. sutikimo tenkintinas. Tačiau teismas atmetė kaip
nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą vykdyti pamatų, kurie priklauso
bendraturčiams, tarp jų atsakovams V. ir V. U., rekonstrukciją be atsakovų V. ir
V. U. sutikimo, nes sprendė, kad, nenuginčijus nuosavybės įgijimo pagrindo ir
šalims nesusitarus geranoriškai, negalima nusavinti turto, kuris priklauso bendrąja
daline nuosavybe V. ir V. U. Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl
teisės vykdyti rekonstrukciją pripažinimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog
ieškovas privalo patikslinti 2006 m. parengtą ūkinio pastato ir garažo
rekonstrukcijos projektą, neįtraukiant į rekonstrukcijos projektą naujos
statybos, kuri būtų vykdoma ant pamatų, autorės I. S. parengtame plane pažymėtų
skaičiumi 3.
Teismas tenkino
atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą statinį
– panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, nes nustatė, kad šis
reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo ir atsakovų duotais
paaiškinimais, paties ieškovo pripažinimu, jog po pamatais jis yra įrengęs
rūsyje katilinę, kuria kūrena ir apšildo savo namą. Teismas atmetė kaip
neįrodytą atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai
rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m), nurodė, kad ieškovas
veiksmų, susijusių su savavališkos statybos likvidavimu, ėmėsi iki įsigaliojant
CK 4.103 straipsnio pakeitimui (2006 m. spalio 31 d): ieškinys teismui
surašytas 2006 m. spalio 16 d., užregistruotas teisme 2006 m. spalio 30 d.;
2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. spalio 2 d. buvo gauti bendraturčių sutikimai
rekonstrukcijos vykdymui, 2006 m. buvo parengtas statinio rekonstrukcijos
projektas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas savavališkos statybos
likvidavimą įgyvendina naudodamasis iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusio CK
4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija, suteikusia teisę likviduoti
savavališką statybą tinkamai įforminant statinio statybos dokumentus. Kadangi
statinių rekonstrukcijos atveju reikalingi bendraturčių sutikimai, o
bendraturčiai V. ir V. U. duoti tokį sutikimą atsisakė, tai 2009 m. balandžio 4
d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti jam teisę vykdyti
rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo. Teismas nurodė, kad,
patenkinus šią ieškinio dalį, ieškovas įgis teisę atlikti visus kitus veiksmus,
susijusius su savavališkos statybos likvidavimu, t. y. padaryti reikiamus 2006
m. projekto pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus,
susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, todėl pripažino,
jog savavališkai pastatytus statinius – garažą ir ūkinį pastatą nėra būtina
nugriauti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ši rekonstrukcija pažeidžia
atsakovų V. ir V. U. teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau šis pažeidimas nėra
esminis, nes rekonstrukcija vykdoma ant ieškovui nuosavybės teise priklausančių
statinių – garažo ir ūkinio pastato.
Teismas nutarė
tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovui pašalinti
tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą bei netrukdyti atsakovams naudotis
tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4), nes nustatė, jog per šiuos vartelius
atsakovai V. ir V. U. patekdavo į jiems priklausančią palėpę, prieidavo prie
vandentiekio trasos bei pamatų (P); ieškovui savavališkai užtvėrus vartelius (t4)
tvoroje (t3), atsakovai negali tinkamai naudotis namo palėpe, kiemo statiniais
bei tinkamai eksploatuoti privačios vandentiekio atšakos.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 4 d. nutartimi
panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį,
kuria buvo atidalyti ieškovui ir atsakovams V. ir V. U. kiemo statiniai:
aikštelė (b2), aikštelė (b1), kanalizacijos šuliniai (k1), (k2); pripažinta
ieškovui teisė vykdyti garažo (4G1p), ūkinio pastato rekonstrukciją
(neįtraukiant pamatų (P) be atsakovų V. ir V. U. sutikimo
pagal 2006 m. parengtą patikslintą projektą; atmesti ieškovo reikalavimai dėl
atidalijimo kiemo statinio – pamatų (P) ir jų priteisimo ieškovui ir dėl
naudojimosi tvarkos nustatymo 0,1203 ha žemės sklypu pagal UAB ,,Žemėtvarkos
darbai“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; atmestas ieškovo
reikalavimas pripažinti jam teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V.
ir V. U. sutikimo; ieškovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P)
rūsyje įrengtą katilinę; atmestas atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovą
nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m), – ir
šią bylos dalį perdavė Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; kitą
sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė
proceso teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, įrodymų
vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIII skyriaus I
skirsnis), tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios
dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimosi tvarką, atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės principus (CK ketvirtosios knygos V skyriaus IV
skirsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl šių įstatymo pažeidimų buvo
neatskleista bylos esmė, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteisingai
išsprendė bylą, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti
apeliacinės instancijos teisme, dėl to skundžiamas teismo sprendimas
naikintinas (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 330 straipsnis), byla perduotina
nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų
kolegija konstatavo, kad, sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu
tvarkos nustatymo, ieškovas ir atsakovai U. nebendradarbiavo, šios ginčo dalies
nesiekė išspręsti gera valia, byloje yra pateiktas tik ieškovo žemės sklypo
naudojimo tvarkos projektas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra
nepakankamai racionalus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame
apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagal suformuluotą
ieškovo reikalavimą nėra aišku, ar prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu
tvarka yra proporcinga šalių turimų žemės sklypo idealių dalių, valdomų bendrosios
dalinės nuosavybės teise dydžiui, galbūt tokiu būdu ieškovo siūloma naudojimosi
žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus; be to, ieškinyje
suformuluotas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką neatitinka
byloje 2008 m. balandžio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateikto žemės sklypo
naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano. Teisėjų kolegija nurodė,
kad pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiktą planą V. ir V. U. siūloma naudotis
tik sklypo dalimis (E), (K); žemės sklypo dalimi (C) UAB „Žemėtvarkos darbai“
specialistai atsakovams U. naudotis nenumatė; taigi, ieškinio reikalavimas yra
kitaip suformuluotas, negu pateiktas tvirtinti teismui žemės sklypo naudojimosi
tvarkos planas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų
spręstina, jog tarp šalių yra susiformavusi ir nusistovėjusi ginčo žemės sklypo
faktinė naudojimo tvarka, nes minima, kad naudojami žemės sklypai yra atitverti
tvoromis, šalys paaiškinimuose nurodo, kad tam tikri statiniai yra šalių
faktiškai „naudojamoje žemėje“. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios
instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes spręsdamas ginčą
dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, todėl priimtas sprendimas atmesti šią
ieškinio dalį yra nepagrįstas ir skubotas.
Teisėjų
kolegija sprendė, kad šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu neatskiriamai
susijęs su prašymu atidalyti ieškovui ir atsakovams U. kiemo inžinerinius
statinius; kad, neišsprendus byloje naudojimosi žemės sklypais ginčo, faktiškai
negalimas kiemo statinių ir inžinerinių įrenginių atidalijimo klausimas; kad
šie du klausimai turi būti sprendžiami tik kartu.
Teisėjų kolegija
sutiko su apeliacinio skundo motyvais, kad teismo sprendimo dalis leisti
ieškovui be atsakovų V. ir V. U. sutikimo vykdyti garažo (4G1p) ir ūkinio
pastato (7I1m) rekonstrukciją pagal 2006 m. statinio projekto vadovės parengtą
patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų (P), pažeidžia CPK 267 straipsnio
nuostatas, kuriomis neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys
nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad byloje nėra pateikto patikslinto I. S. projekto, kuriame būtų
numatyta ieškovo pageidaujama rekonstrukcija, neįtraukiant pamatų (P); kad teismas
susiejo ieškovo teisę vykdyti ūkinių pastatų rekonstrukciją be atsakovų
sutikimo su patikslintu projektu, kuris neparengtas ir kurio byloje nėra, kad priėmė
sąlyginį sprendimą, nes dokumento, kurio pagrindu suteikė ieškovui teisę
atlikti rekonstrukciją, netyrė ir neturėjo galimybių įvertinti. Teisėjų
kolegija padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ne
tik proceso teisės normas, bet ir bylos šalių teises, nes atėmė galimybę
atsakovams atsikirsti į ieškovo argumentus; pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą iš
naujo, dėl šios dalies būtina pasiūlyti ieškovui pateikti ne tik patikslintą
projektą, bet ir įrodymus, jog atlikti rekonstrukcijos darbai atitinka Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo nuostatas, būsimas statinys ir jo naudojimo paskirtis
neprieštarauja žemės naudojimo paskirčiai.
Teisėjų kolegija
nustatė, kad ieškovo įrengta katilinė pamatų (P) rūsyje skirta apšildyti
gyvenamąjį namą; konstatavo, kad teismo įpareigojimas ieškovą per vieną mėnesį
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį –
panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę – yra priimtas neištyrus
visų svarbių bylai aplinkybių: neaišku, kokių padarinių sukels toks
įpareigojimas, ar šis įpareigojimas techniškai galimas be žalos pagrindiniam
daiktui (namui), ar yra galimybė ieškovui įrengti name alternatyvią katilinę ir
kokios galimos sąnaudos tam darbui atlikti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme, siūlytina šalims pateikti papildomus
įrodymus, kad būtų sprendžiami pirmiau nutartyje nurodyti klausimai.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovai V. U. ir V. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria bylos
dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir perduoti
šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde
nurodyti šie argumentai:
1. Dėl CPK
327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo. Kauno apygardos
teismo nutartyje klaidingai nurodyta CPK 329 straipsnio 2 dalis, nes
apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir
perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra
reglamentuota CPK 327 straipsnio 1 dalyje.
CPK 327
straipsnyje imperatyviai nurodytos sąlygos, kada teismas gali grąžinti bylą
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos
teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų pagrindų (CPK
327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo
trūkumus dėl proceso ir materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo
apeliacinės instancijos teismas galėjo ištaisyti apeliacinėje
instancijoje.
CPK 327
straipsnio 1 dalis 2 punkte suteikiama teisė teismui tik tada grąžinti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra neatskleista bylos
esmė ir negalima išnagrinėti iš esmės bylos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės
instancijos teismas nenurodė, kad dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės
sklypu neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu
tvarkos nustatymo yra nepagrįsta ir skubota, neparemta teisės normomis.
Įstatyme nenustatyta galimybės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir
nepagrįstą sprendimą. Šioje ginčo dalyje bylos esmė buvo atskleista ir
apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę bylą išnagrinėti iš esmės.
Apeliacinės
instancijos teismas bylos dalyje dėl garažo (4G1p), ūkinio pastato ir pamatų (P)
rekonstrukcijos turėjo visas galimybes išspręsti ginčą iš esmės. Įstatyme
suteikta teisė apeliacinės instancijos teismui pačiam ištaisyti pirmosios
instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas – teismas turi pareigą iš
naujo tirti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines aplinkybes.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-259/2009, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas gali
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtinais,
įstatyme nustatytais atvejais, o 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos
teismas, būdamas kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi
teisę kilus būtinybei pareikalauti papildomų įrodymų, juos vertinti ir
nustatyti kitokias, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktines
aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti kitaip, negu pirmosios instancijos
teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo šia Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika.
2. Dėl CPK
320 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Ieškovas ir atsakovai apeliaciniuose
skunduose teigė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas
esmines bylos aplinkybes, tik netinkamai jas vertino, kaip ir pritaikė
materialiosios teisės normas. Šalys prašė apeliacinės instancijos teismą
priimti naują sprendimą, tačiau teismas peržengė apeliacinio skundo ribas,
grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir
konstatuodamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
3. Dėl Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies
pažeidimo, CPK 7, 17 straipsnių taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio nuostatą ir, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui, nepateisinamai užvilkino bylos nagrinėjimą.
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui svarbu, kad bylos grąžinimas
pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir
nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kad teismai turi būti aktyvūs
taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir
pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas. Šie
principai nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 25 d.
sprendime byloje Wierciszewska v. Poland; 2006 m. rugsėjo 21 d.
sprendime byloje Uglanova v. Rusija; 2006 m. liepos 27 d. sprendime
byloje Mamič v. Slovėnija; 2009 m. sausio 20 d. sprendime byloje Četvertakas
v. Lithuania.
Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje nurodytą proceso koncentracijos
ir ekonomiškumo principą, nes, nesant įstatyme nustatytų pagrindų, užvilkino
procesą. Teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje nustatytą šalių procesinio
lygiateisiškumo principą. Teismas nurodė, kad ieškovai turi pateikti naujus
planus, tačiau nenurodė, kokių papildomų įrodymų turi pateikti atsakovai.
4. Dėl CPK
331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes atsakovų apeliacinio skundo išsamiai
neišnagrinėjo, o dėl kai kurių argumentų iš viso nepasisakė.
Iš atsakovų
apeliaciniame skunde nurodytų Statybos reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai
gyvenamieji pastatai“ 9 priedo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymo 22–23 straipsnių, CK 4.103 straipsnio analizės akivaizdu, kad byloje
pateiktas rekonstrukcijos projektas prieštarauja nurodytoms materialiosios
teisės normoms ir pagal tokį projektą rekonstrukcija negalima. Be to, byloje
nustatyta, kad faktiškai ieškovas rekonstrukciją jau yra įvykdęs. Apeliacinės
instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad
ieškovas neturi teisės rekonstruoti savavališkai pastatyto statinio.
Apeliacinės
instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumento dėl CK 4.14
straipsnio taikymo. Atsakovai nusipirko pagrindinį daiktą – gyvenamojo namo
dalį – su antraeiliais daiktais – kiemo įrengimais, tarp jų ir pamatais (P).
Atsakovai yra pagrindinio daikto savininkai, todėl antraeilių daiktų likimą
pagal įstatymą ištinka pagrindinio daikto likimas. Iš Nekilnojamojo turto
kadastro ir registro bylos matyti, kad pamatai (P) visada buvo gyvenamojo namo (1A1m)
priklausinys. Taigi į pamatus (P) gali pretenduoti tik gyvenamojo namo (1A1m)
bendraturčiai.
Apeliacinės
instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kodėl
ieškovas įpareigotas nugriauti savavališką statybą.
5. Dėl CPK 93
straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė
priteisti iš ieškovo atsakovui V. U. 816 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau
teismas šios apeliacinio skundo dalies neišnagrinėjo.
IV.
Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties ir Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti
ieškinio reikalavimai ir šią ieškinio dalį patenkinti visiškai; panaikinti
teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas, priešieškinį atmesti, o
ieškinį patenkinti visiškai. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Ieškovas
sutinka su kasatorių argumentais, kad byla buvo nepagrįstai perduota negrinėti
pirmosios instancijos teismui. Ieškovas mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas turėtų išspręsti ginčą ir priimti galutinį sprendimą.
Teismai
neteisingai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl bendrojo naudojimo statinių
atidalijimo tarp bendraturčių, netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 straipsnį,
teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui pamatų (P). Teismas sprendimu atidalijo
dalį kiemo statinių, priteisė atsakovams aikštelę (b1), kanalizacijos šulinius (k1),
(k2), o ieškovui – tik aikštelę (b2), pažeisdamas lygių dalių principą ir
ieškovo nuosavybės teises. Ieškovui besąlygiškai turėjo būti priteista ne tik
aikštelė, bet ir pamatai (P). Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad
ieškiniu prašomi priteisti kiemo statiniai yra šalių naudojamoje žemėje.
Atsakovams priteisti aikštelė (b1), kanalizacijos šuliniai (k1), (k2) yra
atsakovų naudojamoje žemėje. Pamatai (P) yra ieškovo naudojamoje žemėje ir yra
bendri su ieškovui priklausančio namo pamatais. Iš kadastrinės VĮ Registrų
centro bylos matyti, kad pamatai buvo ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir
ūkinio pastato priklausinys. Pastato dalis, kur šiuo metu likę tik pamatai,
sudegė. Taigi esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad pamatai (P) buvo
gyvenamojo namo (3A1p), ūkinio pastato (7I1m), garažo (4G1p) dalis,
atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau daugelį metų jais naudojasi, jie yra
ieškovo naudojamoje žemės dalyje, pamatai yra apgriuvę ir yra būtina juos
tvarkyti, jie turėtų būti priteisti ieškovui.
Pamatus
priteisus ieškovui, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovas yra
įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti
savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę.
Katilinė nėra savavališkas statinys, nepažeidžia atsakovų teisių.
2. Priteisus
pamatus ieškovui, ieškovui pripažintina teisė vykdyti jų rekonstrukciją tais
pačiais motyvais, kuriuos išdėstė Kauno miesto apylinkės teismas sprendime. Pateiktas
ūkio pastato ir garažo rekonstrukcijos projektas niekaip nepažeidžia atsakovų
teisių.
3. Nepagrįsta
Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškinio
reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Teismai
pažeidė CK 4.75 straipsnio nuostatas. Teismai neteisingai vertino byloje
surinktus įrodymus, paisė tik atsakovų norų. Byloje nebuvo jokių kliūčių žemės
sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti. Teismai visiškai neatsižvelgė į
aplinkybę, kad ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka
atitiko daugelį metų faktinį žemės sklypo naudojimąsi, šalių turimas nuosavybės
dalis. Teismai nevertino aplinkybės, kad atsakovai yra aptvėrę jų naudojamą
žemės sklypą ir niekas į jį negali patekti. Teismo nurodytos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-598/2007 ir nagrinėjamos civilinės
bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
Teismai
sąmoningai atmetė ieškovo reikalavimą dėl pamatų priteisimo ieškovui, siekė
patenkinti atsakovų norą naudotis visu 0,1203 ha žemės sklypu. Tokia teismų
pozicija pažeidžia materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės
teises. Atsakovams U. nuosavybės teise priklauso tik 233 kv. m žemės sklypo,
todėl neteisinga suteikti jiems teisę naudotis visu 12 arų žemės sklypu,
pažeidžiant kitų atsakovų teises.
Nepagrįstas
teismo sprendimo motyvas, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas yra
ydingas, nes atsakovai negali patekti į palėpę, ir kad sklypo dalys (C) ir (K)
paskirtos naudotis bendrai. Plotas (C) jokiu būdu nepriskirtinas atsakovams U.,
šį neaiškumą teismas galėjo išsiaiškinti teismo posėdžio metu. Kauno apygardos
teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal ieškinio reikalavimą ir UAB ,,Žemėtvarkos
darbai“ projektą U. nepaskirta žemės sklypo dalis (C). Ši sklypo dalis jiems ir
nepriskirtina, atsakovams priskirtinos naudotis žemės sklypo dalys (E) ir (K)
(K – bendrai).
4. Nepagrįsta teismo
sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis buvo patenkintas priešieškinio
reikalavimas ir ieškovas įpareigotas pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4)
užtvarą ir netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4).
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai negali naudotis varteliais ar pastatyta
užtvara.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Dėl
apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą
CPK 327
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina
apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio kodekso 329 straipsnio 2 ir 3
dalyse nurodyti pagrindai (t. y. kai nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo
pagrindai); 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos
negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
CPK 329
straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas bylos grąžinimo pirmosios instancijos
teismui atvejis: proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas
yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo
būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali
ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 4 d. nutartyje
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė
proceso teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, įrodymų
vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIII skyriaus I
skirsnis), tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios
dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimosi tvarką, atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės principus (CK ketvirtosios knygos V skyriaus IV
skirsnis); kad dėl šių įstatymo pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios
instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, o pagal byloje pateiktus
įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl to
skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 330 straipsnis),
byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio
4 punktas); kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasiūlytina
šalims pateikti papildomus įrodymus, kad būtų sprendžiami nutartyje nurodyti
klausimai.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas bylos esmės neatskleidimą sieja
su negalimumu išnagrinėti bylos remiantis pateiktais įrodymais. Bylos esmės
atskleidimas pirmiausia sietinas su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniu
aktyvumu ir bendradarbiavimu su teismu. Jeigu teismas tinkamai įvykdė pareigą
aiškinti (CPK 198 straipsnio 3 dalis), tačiau šalys neįvykdė pareigos skatinti
proceso eigą, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti priimto sprendimo
ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytu pagrindu.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip
svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra
CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti
atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo
galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir
pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos
teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai
reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios
instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo
6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International
Trading Co“ v. UAB „Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio
20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“,
bylos Nr. 3K-3-121/2009).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vien tai, jog šalims
nesiūlyta pirmojoje instancijoje pateikti papildomų įrodymų pagal CPK 179
straipsnį, apeliacinės instancijos teismo nesutikimas su pirmosios instancijos
teismo atliktu įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš
naujo žemesnės instancijos teismui. Tokiu atveju apeliacinės instancijos
teismas privalo išreikalauti, jo manymu, trūkstamas įrodinėjimo priemones arba
surinkti kitus įrodymus ir ištirti naują įrodymų visumą, konstatuoti faktus, po
to juos teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio
17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“,
bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės turto fondo
skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr.
3K-3-180/2009).
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija neteisingai aiškino ir taikė CPK 327 straipsnio 1
dalies 2 punkto normą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą
praktiką šiuo klausimu. Dėl to Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalis, kuria bylos dalis
perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naikintina ir ši
bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teismas turėjo 151,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010
m. gruodžio 14 d. pažyma. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo
apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės
naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl
jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d.
nutarties dalį, kuria bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Laužikas
Zigmas
Levickis
Pranas
Žeimys