Civilinė byla Nr. e2A-354-775/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05657-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20; 3.3.1.18.3 

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m.  balandžio 20  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui K. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Ž. (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui K. Ž. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei nustatyti nepilnametės dukters U. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui  ir  priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 130 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo dokumentų pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 šalių atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 pakeistas 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas bei nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19538-214/2017 buvo panaikintas 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 buvo pakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei nustatytas 120 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nuo 2021 m. sausio 22 d. dėl atsakovo naudoto smurto dukra gyvena su ieškove. Dukters gyvenamąją vietą palikus su atsakovu, būtų pažeidžiami nepilnametės interesai, kadangi atsakovas su dukra elgiasi netinkamai, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė prižiūri ir auklėja dukrą, deda pastangas ir visas lėšas, kad galėtų užtikrinti jos visavertį gyvenimą. Ieškovės nurodymu dukters maistui, drabužiams, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir kt. reikalinga apie 450 Eur suma ir ši pareiga turi būti paskirstoma abiem tėvams.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nustatė U. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 130 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo ieškovei 485 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad U. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. Ž. ir J. Ž.. Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 ieškovės ir atsakovo atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas pakeistas ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19538-214/2017 buvo panaikinta 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimo dalis dėl ieškovės neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 buvo pakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir iš ieškovės priteistas 120 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

6.       Įvertinęs tai, kad atsakovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto nepilnametės dukters atžvilgiu, į tai, kad atsakovui taikomos kardomosios priemonės – uždrausta bendrauti su U. Ž.., taip pat atsižvelgdamas į pačios nepilnametės norą gyventi su mama ir tai, jog ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama nepilnametei gyventi, teismas nusprendė ieškinio dalį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo patenkinti, pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

7.       Įvertinęs, kad nors atsakovui taikoma kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dukrai ne tik nedraudžia bendrauti su tėvu, bet nepilnametei pageidaujant, ji galinti su tėvu bendrauti pagal savo norą, teismas nenustatė atsakovo ir nepilnametės dukters konkrečios bendravimo tvarkos.

8.       Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, teismas atsižvelgė į vaiko amžių (17 metų), užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Įvertinęs, kad ieškinio nagrinėjimo metu minimalios algos dydis yra 642 Eur, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. dar padidės iki 730 Eur, padarė išvadą, kad U. Ž. išlaikymui yra būtina ieškovės nurodyta 463 Eur suma per mėnesį.

9.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi, dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis į rankas apie 700 Eur, ieškovė dar finansiškai remia pilnametę dukrą. Atsakovas nedirba, jo gaunamas pajamas sudaro 140 Eur neįgalumo pašalpa ir 123 Eur priežiūros išmoka. Atsakovui nustatytas ribotas darbingumas (atsakovo teigimu – 10 procentų). Atsakovui nuomos sutarties pagrindu suteiktas Kauno miesto savivaldybės gyvenamasis būstas. Nekilnojamojo turto, automobilių atsakovo vardu neregistruota. Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Atsakovas nurodė, kad gyvena santuokoje, tačiau su sutuoktine gyvena atskiruose butuose, yra sudaręs vedybinę sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad retkarčiais nelegaliai uždarbiauja, daro masažus, yra baigęs masažo kursus, kalbų kursus. Šiuo metu masažo paslaugų negali teikti dėl pandemijos. Dukrai gyvenant kartu, išlaidų dukrai neskaičiavo, vykdavo atostogauti, dalyvaudavo renginiuose, dukra buvo užsienyje (Jungtinėse Amerikos Valstijose), turėjo telefonus. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes apie dalyvavimą renginiuose, atostogas, keliones, kad su sutuoktine gyvena skirtinguose butuose, sprendė, kad atsakovas nėra sąžiningas, yra linkęs neatskleisti visų gaunamų pajamų.

10.       Teismas padarė išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, profesines galimybes, sveikatos būklę atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes,   kad jis gauna ir gali gauti papildomų pajamų, t. y. daro masažus, yra baigęs masažisto ir kalbų kursus, nurodė, kad pinigų dukrai gyvenant kartu neskaičiavo, teismas sprendė, jog atsakovas yra pajėgus dukrai teikti minimalų 130 Eur išlaikymą per mėnesį. Todėl padarė išvadą, kad sumažinti priteistiną išlaikymo dydį nėra pagrindo, nes ieškovei ir taip tenka ženkliai didesnė nepilnametės dukters išlaikymo dalis – 333 Eur (463-130). Be to, U. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi juo našta, nes atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas ir kurias ieškovė privalo padengti pati, kadangi skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai prie jų neprisideda. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia visiškai, nevykdo laikinųjų apsaugos priemonių.

11.       Nustatęs, kad ieškovė byloje patyrė 485 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis ir 460 Eur teisinės pagalbos išlaidos, ir tenkinęs ieškinį, nurodytas bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė ieškovei priteisti iš atsakovo.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Taip pat prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Dukrai gyventi pas motiną nėra saugu. Teismas nesiaiškino dukros santykių su motinos sugyventiniu.

1.2.                      Apeliantas nesutiko su priteisto išlaikymo dydžiu, kadangi teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri yra labai sunki. Atsakovas pažymėjo, kad jam nustatytas dešimties procentų darbingumo lygis. Anksčiau jis galėjo papildomai užsidirbti, teikdamas masažo paslaugas, tačiau jo pajamos nebuvo pastovios. Nuo 2018 metų šias paslaugas teikti uždrausta, nes atsakovas neturi medicininio išsilavinimo. Tuo tarpu teismas vertino, kad atsakovas minėtas paslaugas teikia ir šiuo metu.

1.3.                      Atsakovas nurodė, kad jo sveikata vis blogėja. 2009 m. metais jam buvo nustatytas dvidešimties procentų darbingumo lygis, 2011 metais – penkiolikos procentų, 2013 metais – dešimties procentų. Žemesnio nedarbingumo lygio būti negali.

1.4.                      Atsakovas neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo, tai patvirtina ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovo vieną mėnesį buvo išieškota 9 Eur, o kitą – 17 Eur priteisto laikino išlaikymo suma.

1.5.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovo poreikius. Atsakovui reikia mokėti mokesčius, kurių dydžio teismas taip pat nevertino, nusipirkti maisto, vaistų. Buto nuomos mokestis, kiti mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro daugiau kaip pusę atsakovo gaunamų pajamų.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas. Priešingai, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino atsakovo darbo užmokestį, jo nesąžiningą elgesį.

2.2.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neatsakė į užduodamus klausimus apie sutuoktinės darbo užmokestį, nenurodė, kodėl negyvena kartu su sutuoktine. Atsakovas pasakojo, kad gyvendamas su dukra keliavo, nors jo oficialios pajamos tiek tada, tiek dabar buvo tik neįgalumo išmoka. Nurodė, kad siūlė dukrai sumokėti už korepetitoriaus paslaugas, tačiau dukra atsisakė.

2.3.                      Nors atsakovas yra nedarbingas, jis pats nurodė, kad uždarbiauja papildomai, yra baigęs tiek masažo, tiek kalbų kursus. Turi galimybę dirbti jei ne pilnu krūviu, tai bent daliniu ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Be to, neįgalumas nesutrukdė sukurti naują šeimą.

2.4.                      Atsakovas nenurodė kokią sumą galėtų skirti nepilnametės dukters išlaikymui.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko amžių (17 m.), būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), sparčiai didėjančias maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat sprendimo priėmimo metu nustatytą minimaliosios algos dydį – 642 Eur (468,41 Eur atskaičius mokesčius), teisingai nustatė nepilnametei kas mėnesį reikalingą išlaikymo sumą (463 Eur).

16.       Teismas iš byloje pateiktos 2021 m. birželio 11 d. pažymos apie atsakovo pajamas nustatė, kad 2021 m. kovo–birželio mėnesiais atsakovo mėnesinės pajamos sudarė apie 179,81 Eur; pagal atsakovo į bylą pateiktą 2021 m. birželio 14 d. raštą jo mėnesinės pajamos sudaro 250,72 Eur; kas mėnesį patiriamos jo išlaidos taip pat yra 250,72 Eur. 2021 m. birželio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 260 Eur per mėnesį; taip pat patvirtino, kad iki 2021 m. sausio pabaigos kartu su juo gyvenančiai dukteriai išlaikyti jis skirdavo tiek lėšų, kiek reikėdavo, nurodė dukterį viskuo aprūpindavęs, keliaudavę su ja Lietuvoje ir užsienyje. Teismas vertino ir atsakovo galimybes užsidirbti, nes 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 263 Eur per mėnesį; jis retkarčiais uždarbiauja, darydamas masažą; dukteriai gyvenant su juo, skirdavo lėšų visiems jos poreikiams tenkinti. Atsakovo advokatė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas yra baigęs masažo, kalbų kursus, tačiau jau dvejus metus negali verstis masažuotojo veikla, todėl iš jo priteistas išlaikymo dukteriai dydis (130 Eur) būtų jam nepakeliama našta.

17.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo argumentai, kad nustatytas išlaikymo dydis jam yra našta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes 10 procentų darbingumo lygis atsakovui nustatytas dar 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau, būdamas tik 10 procentų darbingas, jis disponavo pakankamomis pajamomis ir galėtų tenkinti ne minimaliuosius poreikius, bet ir visus vaiko poreikius, susijusius su lavinimu, pramogomis, poilsiu, jis finansiškai rėmė ir kitus ieškovės vaikus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nėra sąžiningas, linkęs neatskleisti visų gaunamų pajamų. Kadangi atsakovas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2021 m. sausio mėnesio atsirado nuo jo nepriklausančios objektyvios priežastys, iš esmės apribojusios atsakovo finansines galimybes, teismas vertino, kad nėra pagrindo keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį.

18.       Teismas pažymėjo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog neturi objektyvios galimybės užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia darbine veikla ir iš jos gauti bent minimalias mėnesines pajamas (130 Eur), kurias skirtų dukteriai išlaikyti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas neatskleidė bendrų šeimos (savo ir savo dabartinės sutuoktinės) ūkio pajamų, todėl tokį jo elgesį vertino kaip nesąžiningą, trukdantį byloje nustatyti objektyvią jo finansinę padėtį.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis panaikinta ir bylą grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

20.       Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, pakeisdami ankstesniu teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatydami jo (bylos šalių dukters) gyvenamąją vietą su ieškove (motina), turėjo pagrindą iš naujo peržiūrėti vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio klausimą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnametės dukters poreikių turinį, atsižvelgė į jos amžių, užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, minimaliosios algos dydį ir padarė išvadą, jog nepilnametės išlaikymui būtina 463 Eur suma per mėnesį. Atsakovas kasaciniame skunde teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš jo 130 Eur dydžio išlaikymą, pažeidė išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką, nes neįvertino vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes.

22.       Taikydamas proporcingumo principą nagrinėjamoje byloje ir vertindamas tėvų turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog abu vaiko tėvai neturi nekilnojamojo turto, automobilių, ieškovė gauna apie 700 Eur darbo užmokesčio į rankas, o atsakovas nedirba ir gauna 140 Eur neįgalumo pašalpą bei 123 Eur priežiūros išmoką. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad atsakovas dėl jam nustatytos ligos yra neįgalus, tačiau laikėsi nuomonės, jog jis yra ribotai darbingas (10 procentų), tokia jo sveikatos būklė netrukdė gauti papildomų pajamų ir išlaikyti dukterį, kai ši gyveno su tėvu, todėl, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaiko tėvas yra pajėgus teikti minimalų 130 Eur išlaikymą per mėnesį. Vis dėlto toks apeliacinės instancijos teismo atliktas vertinimas negali būti pripažintas išsamiu ir atitinkančiu minėtą proporcingumo principą.

23.       Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti priteistą išlaikymą. Teismo išvada dėl atsakovo riboto darbingumo padaryta netinkamai vertinant ir interpretuojant atsakovo darbingumo lygio pažymoje nurodytus duomenis. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4, 7, 8, 11 punktų nuostatas). Asmuo laikomas nedarbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustato 0–25 procentų darbingumo lygį ir kai asmuo negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. Iš dalies darbingu asmuo laikomas (pripažįstamas) nustačius 30–55 procentų darbingumo lygį.

24.       Iš byloje pateiktų atsakovo darbingumo lygio pažymų matyti, kad atsakovui nustatytas netektas darbingumas kito nuo 80 iki 90 procentų. Pagal 2013 m. lapkričio 18 d. darbingumo lygio vertinimo aktą išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodytas atsakovo netektas darbingumas – 90 procentų. Tai yra jo bazinis darbingumas, įvertintas procentais pagal darbingumui įtaką darančias ligas. Toje pačioje darbingumo lygio pažymoje yra padarytas bazinio darbingumo ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti vertinimas, pripažįstama, kad atsakovas yra nedarbingas, t. y. objektyviai negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. Tokio asmens (vaiko tėvo) elgesys siekio užsidirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti aspektu negali būti vertinamas analogiškai kaip darbingų ar iš dalies darbingų asmenų.

25.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šioje byloje nurodytoje teismų praktikoje (žr. 22–23 punktus), tiek ir teismų praktikoje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio, iš esmės vertinta darbingų ar iš dalies darbingų tėvų turtinė padėtis ir jų galimybės išlaikyti vaikus. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, tokia neįgaliųjų teisė negali būti aiškinama atsietai nuo Konvencijos tikslo – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, ir vieno iš bendrųjų principų, įtvirtintų Konvencijoje – pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo. Todėl sprendžiant apie nedarbingo dėl ligos tėvo turtinę padėtį ir jo galimybes užsidirbti negali būti a priori (iš anksto) remiamasi kriterijais darbingų tėvų turtinei padėčiai ir jų galimybės išlaikyti vaiką proporcingumui įvertinti.

26.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog neturi objektyvios galimybės užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia darbine veikla ir iš jos gauti bent minimalias mėnesines pajamas, padaryta netinkamai vertinant byloje nustatytus duomenis. Bylos duomenimis patvirtinta, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę yra nedarbingas, gauna neįgalumo pensiją ir priežiūros (pagalbos) tikslinę išmoką. Tokių mokamų išmokų tikslas – užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas, neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnis). Taigi šiuo atveju būtent valstybės mokamomis išmokomis, taip pat suteiktu socialiniu būstu, socialine pašalpa lengvinama atsakovo finansinė našta dėl jo neįgalumo ir užtikrinamos neįgalaus nedarbingo asmens (atsakovo) minimalios pajamos. Dėl to išlaikymo dydis turi būti apskaičiuotas ir priteistas atsižvelgiant į objektyviai esančią tėvo turtinę padėtį (objektyviai jo gaunamas pajamas).

27.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu neįgalus, nedarbingas dėl ligos asmuo suranda galimybę užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla ir iš jos gauti papildomų pajamų, atitinkama pajamų dalis turėtų būti skiriama ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tačiau toks asmuo negali būti įpareigojamas gauti papildomų pajamų, atitinkamai jeigu toks asmuo nesuranda ar negali užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, per se (savaime), neįvertinęs konkretaus asmens galimybių tai daryti, negali remtis argumentu, kad pareigos išlaikyti vaiką vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad retkarčiais darydavo masažą, skirdavo savo lėšų visiems dukters poreikiams tenkinti, o atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas jau dvejus metus nebegali verstis masažuotojo veikla. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kvalifikaciją ir galimybę verstis tokia veikla, galimas iš tokios veiklos pajamas, apeliacinės instancijos teismas išsamiau ir netyrė nurodytų aplinkybių, tačiau padarė deklaratyvią išvadą, kad tokie paaiškinimai (kad atsakovas negali užsiimti masažu, gauna pakankamai lėšų) prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Iš esmės byloje jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįsta nei atsakovo galimybė užsiimti minėta veikla, nei kokios nors apčiuopiamos (tikėtinos gauti) pajamos. Vien tai, kad atsakovas nurodė anksčiau dirbęs tam tikrą darbą, negali savaime įrodyti ir pagrįsti galimybės jam gauti papildomų pajamų, dėl kurių šalių dukters poreikiams tenkinti galėtų būti priteisiama didesnė išlaikymo suma.

28.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

29.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas gaunamas atsakovo pajamas, nepagrįstai neatsižvelgė į galimus išieškojimo ribojimus iš tikslinių socialinių išmokų. Šie ribojimai yra reikšmingi ir vertinant tėvų turtinę padėtį, kadangi teismas, spręsdamas dėl turtinės tėvų padėties, turėtų įvertinti ir tai, ar iš tam tikrų pajamų galės būti vykdomas išlaikymo išieškojimas. Nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo išieškojimas vykdomas pagal CPK VI dalyje įtvirtintas bendras vykdymo proceso taisykles, taikomas teismo sprendimams (nutartims, nutarimams ir įsakymams) civilinėse bylose vykdyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš valstybės biudžeto lėšų gauna priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį tokių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Įstatyme įtvirtinti tam tikri ribojimai išieškojimui iš skolininko pajamų. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas skolininkui priklausančias sumas, iš kurių negalima išieškoti, įtvirtina baigtinį sąrašą tokių skolininkui priklausančių sumų (CPK 739 straipsnis), kurios, nors ir laikytinos skolininko pajamomis, bet dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Tokių skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių išmokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą, ar kitų svarbių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019, 24 punktas). Tokio pobūdžio pajamos gali būti vertinamos tik kaip asmens galimybė užtikrinti jo paties būtinųjų specifinių poreikių tenkinimą, tačiau šios pajamos negali turėti įtakos mokėtino išlaikymo dydžiui, kadangi iš tokių tikslinių išmokų išieškojimas yra negalimas. Todėl, kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties, prie pajamų, iš kurių jis galėtų skirti išlaikymą nepilnametei dukteriai, nepagrįstai buvo priskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

30.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsakovas nėra sąžiningas, nes nelinkęs atskleisti visų savo gaunamų pajamų. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant vaiko poreikių tenkinimo klausimą, turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, todėl, nė vienai iš šalių neteikiant įrodymų, galinčių patvirtinti esant kitokią, nei pagal pateiktus byloje duomenis nustatyta, tėvo turtinę padėtį, teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsakovui nurodžius, kad jis yra sudaręs naują santuoką, tačiau nepateikus bendrų šeimos ūkio pajamų, teismas turėjo ne apsiriboti teiginiu, kad atsakovas yra nesąžiningas, o turėjo būti aktyvus ir pareikalauti tokių duomenų, taip pat ir vedybinės sutarties su dabartine sutuoktine, jei, kaip teigia atsakovas, yra tokią sudaręs, taip pat kitų įrodymų, banko išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti jo išlaidas, atitinkamai daryti išvadas apie tikėtinai vykdomą papildomą veiklą ir iš jos gaunamas papildomas pajamas.

31.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. teismo išvados nepakankamai motyvuotos, neatsižvelgta į įrodymų pakankamumo taisykles, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties taikymą, todėl padarytas materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio proporcingumas yra faktinės aplinkybės, kurių kasacinis teismas nenustato (CPK 353 straipsnis). Kadangi išlaikymo dydžiui ir jo proporcingumui nustatyti reikia nustatyti ir įvertinti naujus įrodymus, šiuo pagrindu nutarė civilinę bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

33.       Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbingumo lygio pažymas, išduotas 2010 m. balandžio 1 d.; 2011 m. lapkričio 28 d.; 2013 m. lapkričio 18 d.; 2021 m. lapkričio mėnesio mokėjimo kvitus.

34.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas sprendžia, kad minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę pasisakyti dėl šių įrodymų vertinimo atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl siekiant visapusiškai įvertinti ginčo aplinkybes juos priima.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, rengdamasis pakartotinai nagrinėti bylą apeliacine tvarka, įvertinęs kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, 2023 m. sausio 10 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą pateikti papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį.

36.       2023 m. kovo 13 d. apeliantas pateikė santuokos sudarymo įrašą, 2021 m. liepos 15 d. povedybinę sutartį, duomenis apie savo sutuoktinės gautas pajamas, apie atsakovo gautas išmokas, išrašus iš atsakovo banko sąskaitos,  komunalinių sąskaitų mokėjimo išlaidas ir neįgaliojo pažymėjimą.  Nauji įrodymai buvo išsiųsti susipažinti ieškovei.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti įrodymai pateikti, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, ir yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, jie priimami ir prijungiami prie bylos.

38.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 

39.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje dalyvavo apeliantas, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai yra pakankami, kad būtų galima įvertinti teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

41.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo K. Ž. materialinį išlaikymą dukrai U. Ž., mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. Ž..

42.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir jo galimybes dėl sveikatos blogėjimo gauti pajamas, todėl prašo išlaikymo dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo argumentais.

43.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko mėnesio poreikiai sudaro 463 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo nustatytų vaiko poreikių neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo nustatyti tikslius vaiko poreikius, įvertinti valstybės mokamą išmoką vaikui ir tėvo turtinę padėtį bei taikyti proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.

44.       Pažymėtina, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį turi būti skiriama  apie 463 Eur suma. Tokį poreikį ieškovė detalizavo, pateikdama prie ieškinio poreikių lentelę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (17 metų) , užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į minimalios algos dydį (642 Eur), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730 Eur, sprendė, kad ieškovės nurodyta 463 Eur suma per mėnesį U. Ž. išlaikymui yra būtina. Pažymėjo, kad ieškovė į vaiko poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungtyniškumo principu, konstatuoja, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis), be to, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertintinos vaiko naudai, todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl vaiko poreikių dydžio.

45.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 463 Eur vaiko poreikių suma mažintina ieškovės nurodyta 111 Eur valstybės mokama vaiko pinigų suma, todėl abiejų tėvų teiktinas U. Ž. išlaikymo dydis yra 352 Eur.

46.       Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47.       CK

48.       Bylos duomenimis, ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi, dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis į rankas apie 700 Eur. Atsakovas K. Ž. nedirba, jam nustatytas ribotas 10 procentų darbingumas. Pagal darbingumo lygio pažymoje padarytą bazinio darbingumo ir atsakovo veiklos bei gebėjimo dalyvauti vertinimą, pripažįstama, kad atsakovas yra nedarbingas, t. y. objektyviai negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis, jo gaunamas pajamas sudaro 173 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 138 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Atsakovui nuomos sutarties pagrindu suteiktas Kauno miesto savivaldybės gyvenamasis būstas – butas (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto, automobilių atsakovo vardu neregistruota. Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi, nurodė, kad gyvena santuokoje, su sutuoktine gyvena atskiruose butuose, yra sudaręs vedybinę sutartį.  Atsakovas raštu paaiškino, kad individualia veikla neužsiima, masažų nedaro nuo 2019 metų dėl pablogėjusios sveikatos. Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas jokių papildomų pajamų negauna. Pagal povedybinę sutartį visas sutuoktinių turtas yra atskirtas.

49.       Išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad  ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo. Atsakovo gaunamos pajamos, t. y. šalpos neįgalumo pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, yra mokamos atsakovui užtikrinti jo paties būtinųjų specifinių poreikių tenkinimą. Dėl nustatyto nedarbingumo atsakovas negali dirbti ir gauti papildomų pajamų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir vadovaudamasis Konstitucijoje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas prašo sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir priteisti iš atsakovo po 70 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. 

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nuostatas, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimą, sumažinant iš apelianto priteistą vaikui išlaikymą nuo 130 Eur iki 70 Eur. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51.       Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

52.       Ieškovės pateiktas ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pilnai, tačiau apeliacinėje instancijoje sprendimą iš dalies pakeitus ir vaikui priteistą išlaikymą sumažinus nuo 130 Eur iki 70 Eur, t. y. šį reikalavimą patenkinus 53,85 proc., patenkinta reikalavimų dalis sudaro 76,93 proc.: 1) reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo patenkintas pilnai; 2) reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo 53,85 proc. ( 100 proc. + 53,85 proc. / 2 = 76,93 proc.).

53.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymus apie jos patirtas 485 Eur bylinėjimosi išlaidas: 25 Eur žyminis mokestis ir 460 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

54.       Atsakovui, vadovaujantis 2021 m. balandžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1048-3743, buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje pateikta pažyma dėl 185,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

55.       Pažymėtina, kad valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą, tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 14 straipsnio 11 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patyrė kita šalis, neatleidžiami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022). Taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui.

56.       Ieškinį patenkinus iš dalies (76,93 proc.), iš atsakovo ieškovei proporcingai priteistinos 373,11 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos 42,90 Eur atsakovo turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose 

57.       Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 248,25 Eur, kasacinės instancijos teisme – 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 488,25 Eur.

58.       Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59.       Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 46,15 proc., nes ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nuo 130 Eur sumažintas iki 70 Eur. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai iš ieškovės valstybei priteistina 225,33 Eur atsakovo patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

60.       Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 18,13 Eur, kasacinio teismo instancijoje – 1,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 19,60 Eur. Atsakovas nuo išlaidų mokėjimo valstybei atleistas. Iš ieškovės proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui valstybei priteistina 10,55 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 130 Eur išlaikymą sumažinti iki 70 Eur.

Priteisti iš atsakovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 373,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 42,90 Eur atsakovo turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

                 Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 225,33 Eur atsakovo turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (įmokos kodas 5630) bei 10,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                      Edita Šliumpienė