Civilinė byla Nr. e2A-2764-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10920-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.20.1.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ 305,75 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2022 m. sausio 29 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), per nesandarų namo stogą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateko vanduo ir butas buvo apgadintas. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą, todėl ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 305,75 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratore (atsakovė daugiabučio namo administratore paskirta 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, o atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo stogo priežiūrą/prevenciją įvyko draudžiamasis įvykis. Pažymėjo, kad ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 305,75 Eur draudimo išmoka ir draudikas turit teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Pažymėjo, kad sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. Atsakovės nuomone, ieškovė apie įvykio priežastis sprendė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas, be to, nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai.
6. Atsakovės teigimu, ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose.
7. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota, ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo, absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę, neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu, o byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio. Akcentavo, kad kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 305,75 Eur nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 305,75 Eur, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bet koks veiksnus žmogus gali nustatyti, ar lubos ir sienos yra drėgnos, tam nereikia jokių specialiųjų žinių, todėl šią aplinkybę pripažino visiems žinoma (CPK 182 straipsnio 1 dalis 1 punktas), o atsakovo atsikirtimus, kad nebuvo pasitelktas ekspertas ar specialistas, atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai vykdė namų būklės stebėjimą ir vertinimą Reglamento 87-88 punktuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovė, privalanti atlikti nuolatinį daugiabučio namo būklės stebėjimą ir trūkumų šalinimą, yra atsakinga už savo pareigų netinkamą vykdymą.
11. Teismas nenustatė, kad virš buto būtų kokios nors inžinerinės konstrukcijos ir/ar inžineriniai tinklai, naudojantys skysčius, o nesant papildomų įtakų, skysčiai, veikiami žemės traukos juda iš aukštesnės vietos į žemesnę. Atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimai bute matyti tik ant lubų ir viršutinėje sienos dalyje, teismas padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad skysčiai į ginčo butą galėjo patekti iš viršaus, t. y. nuo ar per stogo konstrukcijas. Pažymėjo, kad esminė aplinkybė yra ta, kad vanduo pateko iš ar per bendrąsias namo stogo konstrukcijas, o ne vandens susidarymo galimybė, kaip kad įrodinėjo atsakovė.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustačius, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo nesandarumo, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Teismas, priešingai nei teigė atsakovė, vertino, jog pranešimo apie įvykį buvimas ar nebuvimas nėra sąlyga pradėti vykdyti priežiūros pareigas, pranešimas ar nepranešimas neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą, dėl ko nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ginčo butui atsiradusios žalos.
13. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė pagrįstai žalos atlyginimui skaičiavo visą dažomą vientisą lubų ir sienų plotą, nurodydamas, kad technologiškai neįmanoma pagaminti identišką spalvą ir dažant tik dalį sienų ar lubų pasiekti, jog visų lubų ar sienų atspalvis būtų vienodas, kas reiškia, jog remonto darbai paprastai atliekami perdažant visą plokštumą, kas ir buvo padaryta.
14. Teismas taip pat nustatė, kad paskutinis remontas bute buvo atliktas 2021 metais, o ne 1969 metais, kaip kad teigė atsakovė, todėl sprendė, kad nusidėvėjimas neskaičiuotinas. Taip pat vertino, jog dažymo įkainiai nebuvo per dideli, todėl žalos dydį laikė pagrįstu ir įrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovė nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, išimtinai rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, tinkamai neįvertindamas apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, nesigilindamas į ginčo esmę ir nenustatinėdamas būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų apeliantės civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžia, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jos apeliantė netinkamai vykdė/nevykdė administravimo pareigas, tačiau teismas akivaizdžiai padarė procesinės teisės normų pažeidimą įrodinėjimo pareigą perkeldamas apeliantei, dėl ko iš jos nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą.
17. Paaiškina, kad atsakovė, būdama namo administratore, turėjo pareigą stebėti bendrosios dalinės nuosavybės būklę periodiškai, tačiau tai nėra daroma kasdien, ji vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimų dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas, taip pat, vadovaujantis STR.1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintais reikalavimais, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus. Pažymi, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, kad stogas buvo avarinės būklės, dėl ko galėjo grėsti pavojus žmonių sveikatai, gyvybei ir pan.
18. Akcentuoja, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, o vien konstatavimo, kad apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu teikia administravimo paslaugas, neužtenka, nes ji neatsako už trečiųjų asmenų veiksmus, kurie galimai ir sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymi, kad nei ieškovė, nei teismas visiškai nekonkretizuoja, kokių tiksliai veiksmų neatliko apeliantė ir kokiais įrodymais tai grindžiama.
19. Apeliantė nurodo, jog ji neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal LR CK 6.266 straipsnio nuostatas „griežtąją atsakomybę“ – atsakomybę be kaltės, o vien administravimo paslaugų teikimo faktas neginčijamai nepatvirtina neteisėtų veiksmų ir subjekto kaltės.
20. Paaiškina, kad namo administratorė dalies funkcijų, tokių kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Be kita ko, ir Vilniaus miesto savivaldybės administravimo nuostatų 6.2. punkte numatyta, kad administratorius pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip patalpų savininkai laikosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.
21. Apeliantė nurodo, jog rengė informacinius pranešimus gyventojams, kuriais viešai informavo namo gyventojus apie prastą jų daugiabučio namo vandentiekio stovų būklę bei prašė namo gyventojus nuolat informuoti apie menkiausius pastebėtus gedimus, organizavo susirinkimus, į kuriuos ateidavo tik maža dalis namo gyventojų, nuolatos stebėjo ginčo daugiabučio namo techninę būklę, rekomendavo atlikti tam tikrus remontus, skatino namo gyventojus prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorių, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus ir, kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorė gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).
22. Pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvi informacija apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, todėl yra pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.
23. Taip pat paaiškina, kad ieškovės darbuotojas, surašęs defektinį aktą, atsakovės atstovo, kuris vykdo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, neiškvietė, į specialistus nesikreipė, t.y. neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio tyrimo, neaišku ir tai, kokiu būdu ieškovė nustatė kaltininką, nes byloje nėra pateiktas joks aktas, kuriame būtų užfiksuoti trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, o turto sugadinimo akte aiškiai nurodyta, jog įvykis – bendro stovo trūkimas (o ne atsakovės neteisėti veiksmai).
24. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Ieškovė paaiškina, jog apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad vanduo į apdraustą turtą galėjo patekti tik pro daugiabučio namo stogą, todėl byloje esant duomenų, kad ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas vandeniui prasisunkus pro daugiabučio namo stogą, būtent apeliantei kilo pareiga įrodyti, kad ji, būdama ginčo daugiabučio namo administratore, atliko visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, susijusias su šios konstrukcijos priežiūra, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė.
26. Nurodo, kad pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę, o tai reiškia, jog daugiabučio namo priežiūra yra perduota apeliantei.
27. Akcentuoja, jog apeliantė yra profesionalas, atlygintinai teikiantis daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas, kurio pagrindinė funkcija – bendrojo naudojimo objektų priežiūra.
28. Ieškovė paaiškina, kad daugiabučio namo administratoriaus pareiga ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, bet šis juridinis asmuo privalo atlikti nuolatinius namo būklės vertinimus, apžiūras, nuolatinius stebėjimus ir tokiu būdu užkirsti kelią bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijoms. Ieškovės nuomone, priešingi apeliantės teiginiai paneigia pačią daugiabučio namo priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui.
29. Pažymi, kad draudimo sutartyje, pagal kurią draudimo išmoką išmokėjo ieškovė, buvo numatyta 60 Eur išskaita ir pastaroji buvo išskaičiuota iš nuostolio sumos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
32. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamo bendrojo naudojimo objekto priežiūros ir išsaugojimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėjas 2021 m. vasario 22 d. sudarė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo draudėjas apdraudė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 29 d. įvyko ginčo įvykis, kurio metu dėl nesandaraus stogo buvo padaryta žala draudėjo butui, įvyko vandens pratekėjimas. Ieškovė, paskaičiavusi žalos atlyginimą, atlikusi 60 Eur išskaitą, išmokėjo draudėjui 305,75 Eur išmoką. Taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra savivaldybės paskirta administratorė ir administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
35. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, privalanti atlikti nuolatinį daugiabučio namo būklės stebėjimą ir trūkumų šalinimą, yra atsakinga už savo pareigų netinkamą vykdymą, todėl sprendė, kad nustačius, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo nesandarumo, būtent atsakovei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą.
36. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, išimtinai rėmėsi tik ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, nesigilino į ginčo esmę ir nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei konstatuoti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
37. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog už namo administravimą yra atsakinga atsakovė, nes būtent administratorė priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.
38. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vertino, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta dėl skysčio pratekėjimo iš viršaus, t y. nesandaraus stogo konstrukcijos, dėl kurio bute (duomenys neskelbtini), įvyko vandens pratekėjimas į draudėjui priklausantį butą. Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama namo administratore, privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) ir draudiminio įvykio atsitikimo dieną buvo atsakinga už ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Teismas pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą, dėl ko draudėjo turtui buvo padaryta žala.
39. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus, jos nuomone, byloje nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, ir vien konstatavimas, kad ji teikia administravimo paslaugas nereiškia, kad ji atsako už trečiųjų asmenų veiksmus, kurie galimai ir sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliantė taip pat nurodo, kad namo administratorė dalį funkcijų vykdo tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, taip pat, apeliantei (atsakovei) bet kokiu atveju, nebuvo perduotos visos namo bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą negali būti išimtinai perkeliama atsakovei. Atsakovė vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimų dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas. Apeliantės teigimu, ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Anot apeliantės, ieškovės darbuotojas, surašęs defektinį aktą, neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio tyrimo, todėl neaišku, kokiu būdu ieškovė nustatė kaltininką.
40. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
41. Apeliantei tvirtinant, kad ieškovė, nustatinėdama įvykio priežastį, turėjo atlikti išsamius tyrimo veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė (draudikė) surinko duomenis apie apdraustą butą, jos atstovas atvyko į įvykio vietą, buvo surašytas Turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog buto užliejimo priežastis – stogo nesandarumas, nustatyti pažeidimai užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą. Nors apeliantė akcentuoja, kad ieškovė netyrė žalos kilimo priežasčių, neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio tyrimo, neaišku kaip nustatė kaltininką, nepateikė jokio akto, kuriame būtų užfiksuoti trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, pažymėtina, kad ieškovės atstovai atvykę į įvykio vietą nustatė ir užfiksavo užliejimo priežastis, be to, sienų ir lubų drėgnumui nustatyti nereikia jokių specialių žinių, Apžiūros akte jos buvo aiškiai nurodytos ir, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, laikytinos visiems pripažintina aplinkybe, todėl ieškovei net ir nereikėjo pasitelkti specialisto ar eksperto, kuris būtų nustatęs tas pačias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę teismas vertina, kad draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nelaikytina kaip nustatanti jai prievolę, atliekant žalų administravimą, savo sprendimą grįsti išimtinai tik faktine vietos, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiūra, kadangi, viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetą turimų duomenų (įrodymų). Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad nebuvo iškviestas atsakovės atstovas, nebuvo pasitelktas specialistas ar ekspertas, nesudaro pagrindo spręsti apie šio namo bendrasavininkų atsakomybę dėl įvykio ar kad ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.
42. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, fotografijų, užlietos patalpos yra daugiabučio namo viršutiniame (penktajame) aukšte, tuo tarpu vandens nutekėjimo žymės, matomos fotografijose, yra tose apdrausto buto vietose, virš kurių yra bendro naudojimo stogo konstrukcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad tikroji įvykio priežastis yra, kaip ir nurodė ieškovė, ko beje neginčija ir pati atsakovė, skysčių nuo stogo į ginčo butą patekimas iš viršaus ir dėl to įvykęs vandens pratekėjimas. Apeliantė taip pat reiškė abejones dėl to, kad byloje nėra užfiksuota aplieto buto objektų būklė iki įvykio. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė, kvestionuodama ieškovės nurodytą ir teismo konstatuotą šaltinį, iš kurio prasiskverbęs vanduo padarė žalą draudėjos turtui – stogo nesandarumas, jokio kito žalos padarymo šaltinio nenurodo ir neįrodinėja.
43. Savo ruožtu apeliantė, tvirtindama, kad tikroji apdraustojo buto apliejimo priežastis nėra nustatyta, nepateikė jokių ieškovės nustatytas ir užfiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė nereiškė prašymų teismui dėl įrodymų išreikalavimo, o būdama bendro naudojimo objektų administratore, turi visapusišką informaciją apie jos administruojamame daugiabutyje įvykusias avarijas, atliktus darbus, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad ji būtų vykdžiusi bendro naudojimo objektų kasmetines ir periodines apžiūras, fiksavusi jų būklę, iki įvykio iniciavusi bendro naudojimo objektų bendrasavininkų susirinkimus dėl poreikio organizuoti stogo konstrukcijų remontą, nepateikta įrodymų, jog atsakovė vėliau pati bandė nustatyti, jog buto užliejimas įvyko dėl kitų asmenų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė kaip namo administratorė, siekdama paneigti ieškovės nurodomą apliejimo priežastį, galėjo organizuoti aplieto buto apžiūrą, tačiau to nepadarė. Taigi šiuo atveju vien atsakovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms, nei pirmosios instancijos teismo, išvadoms apie apliejimo priežastį.
44. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, jog namo administratorė neturi teisės pati savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, todėl sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju stogo) priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose.
45. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
46. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).
47. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl stogo nesandarumo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai.
50. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
51. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, jog atsakovės administruojamo objekto techninė/profilaktinė apžiūra buvo vykdoma, tokių duomenų į bylą atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, dėl ko buvo sugadintas draudėjo turtas. Apeliantės teiginiai, jog ji rengė informacinius pranešimus gyventojams apie prastą jų daugiabučio namo vandentiekio stovų būklę bei prašė nuolat informuoti apie menkiausius pastebėtus gedimus, organizavo susirinkimus, į kuriuos ateidavo tik maža dalis namo gyventojų, nuolatos stebėjo ginčo daugiabučio namo techninę būklę, rekomendavo atlikti tam tikrus remontus, skatino namo gyventojus prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorių vertintini kaip deklaratyvūs ir neparemti jokiais konkrečiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, tikėtina, laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – stogo nesandarumo trūkumų, dėl kurio, galimai, ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie rodytų, kada paskutinį kartą buvo atlikti stogo patikros veiksmai, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantės, kaip namo administratorės, neveikimas, atėmė galimybę nagrinėjamu atveju eliminuoti atsakovės kaltę, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala.
52. Be to, apeliantė teigia, kad turto sugadinimo akte aiškiai nurodyta įvykio priežastis yra bendro stovo trūkimas, o ne atsakovės neteisėti veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (bendro naudojimo objekto nuolatinio stebėjimo, kasmetinės apžiūros ir kt.) ir įvyko vandens pratekėjimas. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat galima manyti, jog atsakovė atsakomybę bando perkelti daugiabučio namo gyventojams, kad šie jos laiku neinformavo apie gedimus, drėkstančias ar pelijančias sienas, netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad atsakomybę už žalos atsiradimą turi prisiimti namo bendrasavininkiai, atmestini kaip nepagrįsti, nes būtent daugiabučio namo administratoriaus pareiga yra ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, bet ir atlikti nuolatinius namo būklės vertinimus, apžiūras, nuolatinius stebėjimus ir tokiu būdu užkirsti kelią bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijoms. Priešingu atveju, kaip pažymėjo ir ieškovė, tai paneigtų pačią daugiabučio namo priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia namo administratorės pozicija tik patvirtina pastarosios pasyvumą vykdant teisės aktų numatytus reikalavimus dėl namo priežiūros.
53. Apeliantė taip pat ginčija nustatytos žalos dydį, nurodydama, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia ginčijamo buto patirtos žalos dydžio.
54. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais, kadangi apeliantė neginčija nei padarytos žalos masto (apgadinto turto kvadratūros, medžiagiškumo ir kt.), taip pat nepateikia savo pozicijos dėl nuostolio – piniginio žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pakanka žalai apskaičiuoti, tuo tarpu atsakovė nepateikė žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Atsižvelgiant į tai, žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai).
Dėl bylos baigties.
55. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
58. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė