Civilinė byla Nr. e2A-1136-790/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00808-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo     2019 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumo ir įpareigojimo atnaujinti pirkimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Axioma servisas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB „LITESKO“ sprendimą nutraukti tarptautinio viešojo pirkimo „Elektroninių karšto vandens skaitiklių apskaitos duomenų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose surinkimo paslaugos“, pirkimo Nr. 400787 (toliau – ir pirkimas), procedūras ir įpareigoti atsakovę atnaujinti pirkimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė skundžiamame sprendime neišviešino tikrųjų pirkimo nutraukimo priežasčių, o pirkimo nutraukimo priežastis nurodė tik atsakyme į pretenziją, apribodama ieškovei galimybę įvertinti tokį sprendimą teikiant pretenziją ir pažeidė ne tik viešųjų pirkimų principus, bet ir tiekėjų teisę įvertinti perkančiojo subjekto sprendimus.

4.       Atsakovė galėjo numatyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas įpareigos ją perduoti UAB Alytaus šilumos tinklams karšto vandens skaitiklius. Šalių ginčas tęsėsi jau ilgą laiką ir atsakovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti, kad civilinės bylos nagrinėjimas turės baigtis. Dėl šios priežasties atsakovė pirkimo sutartyje nustatė aiškias sąlygas, kas įvyktų, jeigu teismo sprendimu ji būtų įpareigota perduoti atitinkamą turtą UAB Alytaus šilumos tinklams ir nebevykdytų veiklos Alytaus miesto savivaldybėje. Pirkime dalyvavę tiekėjai turėjo susipažinti su visa pirkimo medžiaga, todėl kiekvienas iš jų galėjo įvertinti aplinkybes, kad pirkimo sutarties vykdymo apimtis gali sumažėti. Atsakovė negali vykdyti veiklos tik Alytaus miesto savivaldybėje, tačiau kituose miestuose ji vis dar vykdo veiklą, todėl sprendimas nutraukti visą pirkimą yra neproporcingas.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino atsakovės sprendimą, priimtą 2019 m. balandžio 30 d. komisijos protokolu, nutraukti pirkimo procedūras, ir įpareigojo atsakovę atnaujinti pirkimą, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė apie tarptautinį pirkimą paskelbė tuo metu, kai jau ilgiau nei dvejus metus vyko teisminis procesas, kuriame, be kita ko, buvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „LITESKO“ perduoti ieškovėms Alytaus miesto savivaldybei ir UAB Alytaus šilumos tinklams visą Alytaus miesto šilumos ir karšto vandens tiekimo veikloje naudojamą turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimas – tai civilinio ginčo, prasidėjusio 2016 m., rezultatas, todėl jis negali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė.

7.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo poreikis pirkti paslaugas Alytaus mieste išnyko ir pirkimas tapo negalimas. Tai, kad teismas gali nuspręsti įpareigoti atsakovę perduoti Alytaus miesto šilumos ūkio turtą, be kita ko, ir UAB „LITESKO“ įrengtus karšto vandens skaitiklius, UAB Alytaus šilumos tinklams, negali būti laikoma netikėta aplinkybe. Kai skelbiant pirkimą vyksta teisminiai ginčai, turi būti prognozuojami galimi teismų sprendimai, neatmetant galimybės, kad bus priimtas kitoks sprendimas, nei tikimasi. Teisminių ginčų metu skelbiant viešąjį pirkimą turi būti apsidraudžiama ir į pirkimo sąlygas turi būti įrašomi tam tikri saugikliai arba pirkimas turi būti skaidomas į dalis.

8.       Nors atsakovė nurodo, kad objektų, kuriuose būtų teikiamos paslaugos, skaičius Alytaus miesto savivaldybėje sudaro 42,71 proc. viso pirkimo objekto ir pirkimo objekto apimčių pasikeitimas iš esmės keičia patį pirkimą, šios aplinkybės nepatvirtina, kad neteikdama paslaugų Alytaus miesto savivaldybėje, atsakovė negalėtų vykdyti pirkimo procedūrų kitose savivaldybėse. Pirkimo sutarties 5.2 papunktyje nustatyta, kad atsiskaitymas vykdomas už faktiškai suteiktas paslaugas, o užsakovas neįsipareigoja per visą sutarties galiojimo terminą užsakyti paslaugų visai numatytai maksimaliai sutarties sumai. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškindamas pirkimo sutarties nuostatas, teismas konstatavo, kad atsakovei nebūtų reikėję sumokėti tiekėjui atitinkamo mokesčio už pirkimo objektą Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovė neturi pirkti paslaugų tik vienoje iš septynių savivaldybių, tačiau ji gali vykdyti pirkimą ir įgyti paslaugas kituose miestuose. Neužsakius paslaugų vienoje iš savivaldybių, nesikeistų pagrindinių pirkimo sąlygų esmė ar pirkimo dokumentų turinys.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių pripažįstamas pagrįstu tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas nuo jos priklausančias teisėtas priemones, siekdama pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių perkančiosios organizacijos pastangas siekiant įgyvendinti šį projektą. Perkančioji organizacija turi pareigą išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius, viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kai atitinkamos padėties nebegalima ištaisyti. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad egzistavo nenumatytos aplinkybės. Teismo vertinimu, atsakovė neišnaudojo visų nuo jos priklausančių teisėtų priemonių, siekdama pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes, todėl ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras naikintinas ir atsakovė įpareigotina atnaujinti pirkimą.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė prašo sumažinti neproporcingai dideles ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teisminis ginčas dėl Alytaus šilumos ūkio turto perdavimo prasidėjo dar 2016 m. rugpjūčio 17 d. Minėtoje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad karšto vandens skaitikliai neturi būti perduoti ir turi likti atsakovei. Tokią poziciją savo sprendime patvirtino ir bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atsakovė paskelbė apie pirkimą 2018 m. rugsėjo 28 d., nes ji, vykdydama karšto vandens tiekimą atitinkamų miestų gyventojams, privalėjo užtikrinti nepertraukimą elektroninių karšto vandens skaitiklių apskaitos duomenų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose surinkimą. Pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą, atsakovė, skelbdama pirkimą, negalėjo numatyti teisminio ginčo, vykstančio apeliacinės instancijos teisme, pabaigos momento, šio ginčo baigties ir to, ar neatsiras kliūčių tęsti pirkimo procedūras. Faktinė aplinkybė, sudariusi pagrindą nutraukti pirkimo procedūras – Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo atsakovė įpareigota perduoti UAB Alytaus šilumos tinklams miesto šilumos ūkio turtą, įskaitant ir UAB „LITESKO“ įrengtus karšto vandens skaitiklius – atsirado tik 2019 m. kovo 28 d. Po šio sprendimo priėmimo pasikeitė poreikis dėl pirkimo objekto, nes nebeliko poreikio pirkti paslaugas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pirkimo objekto pasikeitimas po teisminio ginčo gali būti kvalifikuojamas kaip aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti.

10.2.                      Tuo atveju, kai keičiasi esminės pirkimo sąlygos, pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują. Perkantysis subjektas negali tikslinti pirkimo dokumentų sąlygų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju pirkimu buvo numatyta įgyti paslaugas 946 objektuose su sumontuota įranga (5 782 antenos), kuria teikiama karšto vandens skaitiklių duomenų nuskaitymo paslauga. 404 objektai (2 344 antenos) yra Alytaus miesto savivaldybėje. Kadangi Alytaus miesto savivaldybėje esančių objektų skaičius sudaro 42,71 proc. viso pirkimo objekto, atsakovė negalėjo neatsižvelgti į tai, kad pirkimo objektas pasikeičia iš esmės, ir tęsti pirkimą. Vykdydama pirkimo procedūras ir sudarydama sutartį nelikus objektyvaus poreikio, susijusio su pirkimo objektu, atsakovė nusižengtų esminiams viešųjų pirkimų principams. Vienintelė galimybė vykdyti tolimesnes procedūras – tai pirkimo objekto apimčių pakeitimas keičiant pirkimo sąlygas, tačiau šiuo atveju tai neįmanoma, nes pirkimo dokumentai negali būti keičiami po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

10.3.                      Teismas nepagrįstai susiejo pirkimo procedūrų vykdymą su pirkimo sutarties vykdymu ir, vadovaudamasis pirkimo sutarties projekto 5.2 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad atsakovė atsiskaitys už faktiškai suteiktas paslaugas, konstatavo, jog pirkimas gali būti toliau vykdomas perkant paslaugas kituose miestuose. Aptariama pirkimo sutarties nuostata reglamentuoja situaciją, kai vykdant sutartį keičiasi paslaugų teikimo vieta ir apimtis. Jei faktinės aplinkybės keičiasi pirkimo vykdymo metu dar iki sutarties sudarymo, perkantysis subjektas privalo vadovautis ne dar neįsigaliojusiomis sutarties nuostatomis, tačiau pirkimo vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktais ir pirkimo sąlygomis. Pirkimo procedūrų užbaigimas sutarties pasirašymu reikštų, kad pirkimo sutartimi yra sutariama ir dėl paslaugų teikimo Alytaus miesto savivaldybėje, nors atsakovė nedisponuoja šioje teritorijoje esančiu turtu. Tokia situacija nulemtų neracionalų lėšų panaudojimą, nes pagal pirkimo sutarties nuostatas įsigaliojus pirkimo sutarčiai jos keitimas (atsisakant paslaugų Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje) sudarytų pagrindą sumokėti paslaugų teikėjui tam tikrą pinigų sumą, net jam nepradėjus teikti paslaugų. Esant tokioms aplinkybėms, įpareigojimas vykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti sandorį prieštarautų esminiams viešųjų pirkimų principams.

10.4.                      Teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Nors byla nėra sudėtinga, nereikalauja specifinių žinių ir vyko rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant ieškovės atstovui, ieškovė pasitelkė vieną iš brangesnių teisines paslaugas teikiančių advokatų kontorų Lietuvoje. Į prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra įtrauktos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu ir pateikimu, tačiau atsakovės atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šios ieškovės išlaidos negalėjo būti priteistos, kol nėra išspręstas klausimas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. Be to, ieškovė atskirai pareiškė prašymą atskirąjį skundą nagrinėjusiam teismui priteisti išlaidas, atsiradusias dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo atsakovę perduoti UAB Alytaus šilumos tinklams miesto šilumos ūkio turtą, įskaitant UAB „LITESKO“ įrengtus karšto vandens skaitiklius, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, netikėta aplinkybe. Atsakovės ir UAB Alytaus šilumos tinklų ginčas vyko nuo 2016 metų, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėto ginčo objektas visą bylos nagrinėjimo laiką buvo aiškus, todėl atsakovė privalėjo ir galėjo numatyti ginčo baigtį. Tai, kad atsakovė tikėjosi kitokios ginčo baigties, nesuponuoja išvados, jog jai nepalankus sprendimas ir iš jo kylančios pasekmės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

11.2.                      Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad priėmus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą pasikeitė poreikis dėl pirkimo objekto apimties – nebeliko poreikio pirkti paslaugas Alytaus miesto savivaldybėje – taip pat nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Atsakovė pirkimo dokumentuose nurodė, kad paslaugos bus perkamos pagal jos poreikį, ji neįsipareigojo įgyti maksimalaus paslaugų kiekio. Paskelbus pirkimą šios sąlygos buvo išviešintos visiems suinteresuotiems subjektams. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad pasibaigus atsakovės licencijai veikti atitinkamoje savivaldybėje, tiekėjo, laimėjusio pirkimą, įsipareigojimai toje savivaldybėje taip pat baigiasi. Atsakovei netekus teisės vykdyti veiklą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje nei pirkimo objektas, nei pirkimo sąlygų turinys nepasikeitė, todėl atsakovei nekilo pareiga tikslinti pirkimo sąlygas. Pirkimas gali būti toliau vykdomas atsakovei neįsigyjant paslaugų Alytaus mieste, bet perkant jas kitose teritorijose.

11.3.                      Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, priešingai, prašomos priteisti išlaidos yra mažesnės. Ieškovės prašoma priteisti 1 400 Eur suma – tai atlyginimas už visus civilinėje byloje pateiktus dokumentus, todėl šių išlaidų dydis yra proporcingas. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovės pateiktas atskirasis skundas netenka teisinės prasmės, todėl teismas pagrįstai priteisė visas ieškovės patirtas išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

13.       Atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. paskelbė ir vykdo tarptautinį pirkimą „Elektroninių karšto vandens skaitiklių apskaitos duomenų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose surinkimo paslaugos“ skelbiamų derybų būdu. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Pirkimų įstatymo, VPĮ, kitų teisės aktų nuostatomis, pirkimo dokumentais, tarp jų – UAB „LITESKO“ skelbiamų derybų bendrosiomis sąlygomis, šio pirkimo specialiosiomis sąlygomis ir jų priedais.   

14.       Ieškovė pateikė pirkimui pasiūlymą, tačiau 2019 m. gegužės 3 d. gavo atsakovės pranešimą, kad atsirado aplinkybių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, todėl vadovaujantis Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, pirkimo procedūros yra nutrauktos. Iš atsakovės pirkimo komisijos 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolo matyti, kad atsakovės pirkimo komisija sprendimą nutraukti pirkimo procedūras priėmė tuo pagrindu, kad ruošiant pirkimo sąlygas buvo numatytas elektroninių karšto vandens skaitiklių apskaitos duomenų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose surinkimo paslaugos teikimas ir Alytaus miesto savivaldybėje, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. civilinėje byloje Nr. 2A-301-516/2019 priėmus sprendimą, kad UAB „LITESKO“ turi perduoti UAB Alytaus šilumos tinklams miesto šilumos ūkį, įskaitant įrengtus karšto vandens skaitiklius, nebelieka poreikio pirkti paslaugas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovės pirkimo komisijos nuomone, vadovaujantis Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, tikslinga pirkimo procedūras nutraukti.

15.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovės manymu, atsakovė galėjo numatyti aplinkybes, dėl kurių nutraukė pirkimą, be to, pirkimo dokumentuose reglamentuojama situacija, kad pirkimo sutarties vykdymo apimtis gali sumažėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės argumentams. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ji negalėjo numatyti teisminio ginčo, vykstančio apeliacinės instancijos teisme, pabaigos momento, šio ginčo baigties ir to, ar neatsiras kliūčių tęsti pirkimo procedūras. Atsakovės tvirtinimu, po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė poreikis dėl pirkimo objekto, nes nebeliko poreikio pirkti paslaugas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurioje esančių objektų skaičius sudaro 42,71 proc. viso pirkimo objekto, ji, vykdydama pirkimo procedūras, nusižengtų esminiams viešųjų pirkimų principams. Atsakovės manymu, vienintelė galimybė vykdyti tolimesnes procedūras – tai pirkimo objekto apimčių pakeitimas keičiant pirkimo sąlygas, tačiau šiuo atveju tai neįmanoma, nes pirkimo dokumentai negali būti keičiami po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Su tokiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

16.       Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Šis teisinis reguliavimas analogiškas tam, kuris nustatytas VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Pastebėtina, kad VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., 7 straipsnio 5 dalis taip pat nustatė, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, tačiau tam buvo keliama papildoma sąlyga – Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI-1605 redakcija).

17.       Kasacinis teismas, aiškindamas, VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad „pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas <…> – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <…> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011). 

18.       Kasacinis teismas, plėtodamas teismų praktiką aptariamu klausimu, yra išaiškinęs, kad „pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių, atsižvelgiant į <…> pirkimo tikslą ir tiekėjų interesą sudaryti sutartį – ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė), pagrįstai taikytina tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi (kiek tai nuo jos priklauso) visas kitas įmanomas teisėtas priemones <…>. Vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą <…> atsižvelgtina į tai, ar dėl aplinkybių, kurias perkančioji organizacija pripažįsta nenumatytomis ir trukdančiomis toliau tęsti pirkimo procedūras, ji iš esmės prarado suinteresuotumą pirkimo objektu <…>, ar šis dar išlikęs, tačiau jo įgyvendinimas pagal pirmines sąlygas tampa sudėtingesnis <…>. Tokiam vertinimui gali būti aktualūs vėlesni perkančiosios organizacijos veiksmai (pvz., naujo pirkimo paskelbimas iš esmės identiškomis sąlygomis), kitos faktinės aplinkybės, taip pat prielaidos modifikuoti šalių teisinius santykius.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kasacinio teismo teigimu, „nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 64 punktas). Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Fracasso ir Leitschutz, C-27/98).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinis teismas gali priimti sprendimą įpareigoti ją perduoti UAB Alytaus šilumos tinklams miesto šilumos ūkį, įskaitant karšto vandens skaitiklius, galėjo protingai numatyti dar prieš pradėdama pirkimo procedūras. Kaip minėta, atsakovė apie pirkimą paskelbė 2018 m. rugsėjo 28 d., tuo metu tarp Alytaus miesto savivaldybės, UAB Alytaus šilumos tinklų ir UAB „LITESKO“ kilęs ginčas dėl atitinkamų susitarimų, susijusių su miesto šilumos ūkio nuoma ir modernizavimu, pripažinimo negaliojančiais ir miesto šilumos ūkio turtą sudarančio turto perdavimo (grąžinimo) jau buvo nagrinėjamas teisme ir pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs sprendimą dėl ginčo (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimas). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo metu buvo paduoti, bet dar neišnagrinėti, apeliaciniai skundai. Teisminiame ginče atsakovė priešieškinio reikalavimais prašė pripažinti negaliojančiais atitinkamus susitarimus, susijusius su Alytaus miesto šilumos ūkio nuoma ir modernizavimu, reiškė reikalavimus dėl šilumos ūkį sudarančio turto perdavimo UAB Alytaus šilumos tinklams. Teisminis ginčas iš esmės buvo susijęs su šalių tarpusavio įsipareigojimais pripažinus negaliojančiais susitarimus dėl Alytaus miesto šilumos ūkio nuomos ir modernizavimo, t. y. konkrečios grąžintino turto apimties, atsiskaitymų ir kt. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė,  skelbdama apie ginčo pirkimą, kuriuo buvo perkamos paslaugos 3 metų terminui (žr. pirkimo specialiųjų sąlygų 1.11 papunktį), turėjo objektyvią galimybę numatyti, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje procesinį sprendimą, ji pirkimo procedūrų vykdymo ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu nebeturės galimybės vykdyti šilumos tiekėjo veiklos Alytaus miesto savivaldybėje, privalės perduoti (grąžinti) Alytaus miesto šilumos ūkį sudarantį turtą UAB Alytaus šilumos tinklams. Nors Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu nusprendė neįpareigoti atsakovės kartu su kitu šilumos ūkio turtu perduoti karšto vandens skaitiklių UAB Alytaus šilumos tinklams, tačiau ieškovės apeliaciniuose skunduose kėlė ginčą dėl tokio sprendimo pagrįstumo. Todėl atsakovė, pradėdama pirkimo procedūras, galėjo numatyti ir galimą kitokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl karšto vandens skaitiklių perdavimo.

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai savaime nėra vertinami kaip neprognozuojama ir iš anksto nenumatyta aplinkybė, pateisinanti pirkimo procedūrų nutraukimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Todėl teisminiai ginčai, vykstantys pradedant pirkimą, susiję su perkančiojo subjekto poreikiu pirkimo objektui (ar jo daliai), taip pat savaime neturėtų būti laikomi nežinoma ir protingai nenumatoma aplinkybe. Kai skelbiant pirkimą vyksta teisminiai ginčai, kurių baigtis gali turėti įtakos poreikio pirkimo objektui (ar jo daliai) pasikeitimui, perkančioji organizacija turėtų prognozuoti galimus teismų sprendimus, jų poveikį pirkimo procedūroms, esant reikalui, tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygas.  

21.       Šios nutarties 17 ir 18 punktuose aptartoje teismų praktikoje suformuluota, kad sprendžiant dėl pirkimo procedūrų nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių teisėtumo, reikia atsižvelgti ir į tai, ar dėl tam tikrų aplinkybių išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui, kokios yra prielaidos modifikuoti šalių teisinius santykius.

22.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį dėl Alytaus miesto šilumos ūkį sudarančio turto perdavimo UAB Alytaus šilumos tinklams, atsakovei neliko poreikio pirkti paslaugas tik Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tačiau pirkimo dokumentuose yra numatyta, kad perkamos paslaugos bus teikiamos ne tik Alytaus miesto savivaldybėje, bet ir Biržų, Druskininkų, Kelmės, Marijampolės, Telšių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse. Pastarosiose savivaldybėse paslaugos turi būti teikiamos 537 objektuose, kuriuose įrengti skaitikliai (žr., pvz., pirkimo specialiųjų sąlygų 3 priedo Techninės specifikacijos priedo Techninių sąlygų elektroninių karšto vandens skaitiklių apskaitos duomenų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose surinkimo paslaugos teikimui (toliau – Techninių sąlygų) 1.12, 2.4 papunkčius). Todėl negalima spręsti, kad atsakovės suinteresuotumas pirkimo objektu iš esmės yra išnykęs.

23.       Be to, teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi ginčo pirkimo dokumentus, nustatė, kad juose atsakovė numatė galimybę tiek pirkimo procedūrų, tiek sutarties vykdymo metu dėl objektyvių priežasčių keisti (mažinti) perkamų paslaugų apimtį, be to, numatė galimybę iki pirkimo sutarties sudarymo apskritai atsisakyti paslaugų tam tikrose savivaldybėse, kuriose baigiasi šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties galiojimas. Antai, Techninių sąlygų 2.5.8 papunktyje yra numatyta, kad objektų kiekiai gali keistis atsižvelgiant į sutarties su paslaugų teikėju sudarymo (įsigaliojimo) datą ir iki tokios sutarties įsigaliojimo įrengtų skaitiklių kiekius. Techninių sąlygų 2.5.9 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jei laikotarpiu nuo pirkimo paskelbimo iki sutarties pasirašymo užsakovo su atitinkamo miesto/rajono savivaldybe sudaryta šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartis netenka galios (nutrūksta ir (ar) pasibaigia jos terminas ir nebetęsiamas jos faktinis vykdymas), paslaugų teikėjas atitinkamoje teritorijoje esančiuose objektuose paslaugos teikti neprivalo. Be to, Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedu esančio sutarties projekto 5.2 papunktyje nustatyta, kad užsakovas neįsipareigoja per visą sutarties galiojimo terminą užsakyti paslaugų visai numatytai maksimaliai sutarties vertei.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas pirkimo sąlygas, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria susitarimai dėl Alytaus miesto šilumos ūkio nuomos ir modernizavimo pripažinti negaliojančiais ir atsakovė įpareigota perduoti šilumos ūkį sudarantį turtą nuomotojui, iš esmės gali būti vertinama kaip pirkimo sąlygose numatyta aplinkybė (šilumos ūkio faktinio valdymo pabaiga), sudaranti pagrindą sumažinti perkamų paslaugų apimtį. Kitaip tariant, atsakovės nurodyta aplinkybė pagal pirkimo dokumentus sudaro pagrindą modifikuoti pirkimo teisinius santykius, o ne juos nutraukti. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad vienintelė galimybė vykdyti tolimesnes procedūras – tai pirkimo objekto apimčių pakeitimas keičiant pirkimo sąlygas, teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti, reiškiami neatsižvelgus į aptartas pirkimo sąlygas. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, tolesnių pirkimo procedūrų vykdymas, net ir atsakovei praradus poreikį pirkti dalį paslaugų, nereikalauja keisti pirkimo sąlygų.     

25.       Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirkimo procedūrų užbaigimas sutarties pasirašymu reikštų, kad pirkimo sutartimi yra sutariama ir dėl paslaugų teikimo Alytaus miesto savivaldybėje. Kaip minėta, pirkimo sąlygos neįpareigoja atsakovės pirkimo sutartyje susitarti dėl paslaugų teikimo tose savivaldybėse, kuriose baigiasi šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties galiojimas.

26.       Nors sutiktina su atsakove, kad dėl prarasto suinteresuotumo pirkti paslaugas Alytaus miesto savivaldybėje pirkimo objektas sumažėja pakankamai ženkliai (atsakovės skaičiavimais, 42,71 proc.), vis dėlto nėra pagrindo sutikti su tuo, kad tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas pažeistų esminius viešųjų pirkimų principus. Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkantysis subjektas užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad visiems tiekėjams pirkimo sąlygose buvo išviešinta galimybė dėl objektyvių priežasčių keisti (mažinti) perkamų paslaugų apimtį, atsisakyti paslaugų savivaldybėse, kuriose baigiasi šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties galiojimas. Šios pirkimo sąlygos tiekėjų nebuvo ginčijamos. Tai reiškia, kad visi tiekėjai savo pasiūlymus turėjo pateikti atsižvelgdami, be kita ko, ir į tai, kad gali sumažėti perkamų paslaugų apimtis net savivaldybės ar kelių savivaldybių mastu. Pastebėtina, kad pagal pirkimo dokumentus tiekėjai pasiūlyme turi nurodyti paslaugos kainą už skaitiklį per mėnesį (skaitiklių duomenų surinkimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo užsakovui paslaugai) ir paslaugos kainą už 1 darbo valandą (įrangos remonto paslaugai), o ne tik bendrą pasiūlymo kainą. Todėl atsakovės nurodoma aplinkybė nelemia objektyvaus negalimumo įvertinti pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį, teismų praktikoje suformuluotus teisėto pirkimo procedūrų nutraukimo kriterijus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis įpareigoti UAB „LITESKO“ perduoti UAB Alytaus šilumos tinklams miesto šilumos ūkį, įskaitant įrengtus karšto vandens skaitiklius, Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies taikymo prasme negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe, dėl kurios atsakovė galėjo teisėtai nutraukti pirkimo procedūras. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Atsakovė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu priteisti iš jos ieškovei 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, manydama, kad tokia suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovės vertinimu, byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialiųjų žinių, posėdis vyko rašytinio proceso tvarka. Be to, atsakovės manymu, į prašomą priteisti sumą buvo nepagrįstai įtrauktos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, parengimą. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

29.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos sumos pagrįstumo teismas turi motyvuoti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, kt.). 

31.       Iš ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės patirtos 1 400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti susideda iš 600 Eur, sumokėtų už ieškinio parengimą, ir 800 Eur, sumokėtų už dubliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą bei rašytinių paaiškinimų parengimą. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.2–8.3, 8.15–8.16  papunkčiais, maksimali rekomenduojama priteisti išlaidų suma už tokių procesinių dokumentų parengimą galėtų sudaryti 4 657,44 Eur sumą (ši suma apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Taigi, ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra ženkliai mažesnės, nei maksimali rekomenduojama priteisti suma, apskaičiuota pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles.

32.       Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos kriterijus, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo ieškovės sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto išlaidavimo. Šiuo atveju nesutiktina su atsakove, kad nagrinėjama byla buvo nesudėtinga, nereikalavo specialiųjų žinių. Priešingai, ginčas kilo specifinių teisinių žinių reikalaujančioje viešųjų pirkimų srityje, todėl advokatui buvo būtina išanalizuoti tiek VPĮ, tiek jį įgyvendinančius teisės aktus, tiek formuojamą teismų praktiką. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad jie išsamiai motyvuoti teisės aktų, teismų praktikos nuostatomis.

34.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad į priteistas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai įtrauktos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą. Visų pirma pastebėtina, kad šios išlaidos nebuvo paskirstytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1104-302/2019, kuria buvo išnagrinėtas atsakovės atskirasis skundas. Kita vertus, remiantis kasacinio teismo formuojama CPK 93 straipsnio 1 dalies aiškinimo praktika tokios išlaidos turi būti paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus sprendimą vienos iš šalių naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

35.       Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra ženkliai mažesnė, negu apskaičiuota pagal Rekomendacijas, priteistino užmokesčio suma, todėl skundžiamu teismo sprendimu buvo pagrįstai priteista iš atsakovės.

36.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 400 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra ženkliai mažesnė, negu apskaičiuota pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali rekomenduojama priteisti suma, todėl ji priteistina iš atsakovės.    

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, juridinio asmens kodas 110818317, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“, juridinio asmens kodas 304602530, naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Marius Bajoras

Danutė Gasiūnienė

Vytautas Zelianka