Civilinė byla Nr. e2A-69-436/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01318-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1.; 2.6.2.1. 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6294-1041/2018 pagal ieškovo A. A. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl paskolos sutarties modifikavimo bei delspinigių sumažinimo ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B., notarė V. J., A. K., B. S. K., R. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė teismo modifikuoti tarp šalių 2009 m. birželio 1 d. pasirašytos paskolos sutarties 1 punktą, sumažinant netesybas (delspinigius) nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., paskaičiuotas už laiku negrąžintą sumą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ir nustatyti ieškovo mokėtinų netesybų (delspinigių) atsakovui dydį, skaičiuojant delspinigius už 6 mėnesius – iš viso 1 581,58 Eur; panaikinti trečiojo asmens notarės 2017 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą dalyje dėl 14 231,49 Eur delspinigių išieškojimo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalys 2009 m. birželio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovo šeimos nario (ieškovo sūnaus trečiojo asmens A. K.) prievolių tretiesiems asmenims įvykdymui paskolino ieškovui 17 377 Eur, o ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui šią sumą. Ieškovas prievolės atsakovui įvykdymą užtikrino ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Paskolos sutartimi buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas iki 2009 m. rugsėjo 1 d., o paskolos sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovas privalo mokėti atsakovui 0,5 proc. dydžio delspinigius už negrąžintą sumą, t. y. 182,5 proc. per metus. Šalių sutarimu visos 17 377 Eur paskolos sumos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 15 d. Ieškovo ir jo šeimos narių turtinė padėtis yra bloga: ieškovas nuosavybės teise valdo vos vieną nekilnojamojo turto objektą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Vienintelės jo pajamos yra jam mokama senatvės pensija, kurios užtenka minimaliausių ieškovo poreikių tenkinimui. Ieškovas paskolos sutartį sudarė savo sūnaus trečiojo asmens A. K. interesais, tačiau šis nebegalėjo įvykdyti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl jo sūnui E. K. diagnozuotos sunkios ligos gydymo išlaidų.

3.       Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad paskolos sutartį sudarė šeimos nario A. K. prievolių tretiesiems asmenims įvykdymui, nenurodė prievolių dydžio bei asmenų, kuriems esą turėjo prievolių. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas. 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos tik notarine tvarka. Jokio susitarimo dėl paskolos sąlygų keitimo atsakovas su ieškovu niekada nesudarė. Atsakovas mano, kad sutartis pažeista nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė V. J. prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad paskolos sutartyje buvo išreikšta šalių valia, prievartos ir spaudimo, sudarant šią sutartį, nebuvo. Jokios kitos aplinkybės tarp šalių, susijusios su suteikta paskola, notarei nėra žinomos. Paskolos sutartyje nurodyti tik delspinigiai, palūkanos nenurodytos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė 2009 m. birželio 1 d. sutarties, notarinio registro Nr. 4VJ-6038, sudarytos tarp ieškovo A. A. K. ir atsakovo V. J., 1-mo punkto sąlygą dėl delspinigių dydžio ir sumažino šia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną, pakeitė notarės V. J. 2017 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4VJ-6886, dalyje dėl išieškotinų netesybų, nurodant, kad hipotekos kreditoriui atsakovui V. J. išieškotinas netesybas sudaro 0,05 proc. dydžio delspinigiai už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną; nustatė, kad pagal notarės V. J. 2017 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4VJ-6886, netesybos (delspinigiai) išieškotinos už šešių mėnesių laikotarpį bei priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Eur žyminį mokestį ir valstybei 655 Eur žyminį mokestį bei 27,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovas paskolos sutartį sudarė ir savo vienintelį su sutuoktine būstą prievolės įvykdymui atsakovui įkeitė savo sūnaus trečiojo asmens interesais. Paskolos davėją rado, su juo derėjosi ir gautais pinigais disponavo išimtinai trečiasis asmuo. Šalys paskolos grąžinimo terminą vis pratęsdavo, patvirtinami tai savo parašais. Trečiasis asmuo į bylą pateikė savo paties pildytą raštelį, paaiškindamas, kad už tai, jog terminas paskolai grąžinti būtų pratęstas, trečiasis asmuo mokėjo mokėjimo palūkanas, dėl kurių šalys sutartyje nebuvo susitarę. Iš viso nuo 2009 m. birželio 1 d. (nuo pat sutarties sudarymo) iki 2014 m. kovo 15 d. jis sumokėjo didesnę sumą nei pati paskolos suma. Trečiasis asmuo tai patvirtino ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-993/2018. Atsakovas daugiau nei dvejus metus paskolos neragino grąžinti, kas netiesiogiai patvirtina palūkanų mokėjimo aplinkybes. Atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė.

1.2.                      Atsakovas yra patyręs asmuo paskoliniuose santykiuose. Tuo tarpu ieškovas ir trečiasis asmuo vertintini kaip silpnesnioji ir nepatyrusi sandorio šalis, kuri atsakovui jau yra sumokėjusi pinigų sumą, didesnę nei pati paskola. Taigi, atsakovas yra pasiekęs savo tikslą gauti atlyginimą už naudojimąsi jo paskolintais pinigais. Nesumažinus delspinigių dydžio, ieškovas ir jo sutuoktinė (trečiasis asmuo) atsidurtų prastesnėje padėtyje, nei atsakovas: ieškovai yra pensininkai, dėl prastos sveikatos būklės jie negali dalyvauti civiliniame procese, jų vienintelis gyvenamasis būstas dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo yra įkeistas atsakovui, kurį realizavus, ieškovai neturėtų galimybių įsigyti kito.

1.3.                      Ieškovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį ir delspinigius skaičiuoti už šešis mėnesius, t. y. sumažinti iki 1 581,58 Eur sumos yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas ir atitinkamai keičiamas vykdomasis įrašas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo:

1.1.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles pripažindamas, kad trečiasis asmuo A. K. pagal sutartį yra sumokėjęs atsakovui V. J. 30 801 Eur palūkanų. Atsakovas niekada nesutiko, kad trečiasis asmuo mokėjo jam palūkanas, kai dėl tokių palūkanų mokėjimo tarp šalių nebuvo susitarimo. Teismas be jokio teisinio pagrindo perkėlė atsakovui pareigą įrodinėti aplinkybes, kurių tikrovėje nebuvo. Trečiasis asmuo neįrodė savo teiginių apie tai, kad atsakovui mokėjo palūkanas, išskyrus savo paties ranka rašytą raštelį, kuris sunkiai įskaitomas, akivaizdžiai surašytas vienu metu. Teismas savo išvadas grindė išimtinai trečiojo asmens paaiškinimais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo paaiškinimai dėl palūkanų mokėjimo yra prieštaringi.

1.2.                      Teismas mažino delspinigių dydį, atsižvelgdamas tiek į ieškovo ir jo sutuoktinės sunkią turtinę padėtį, tiek į trečiojo asmens sūnaus sveikatos būklę, tiek į tai, kad paskolą ieškovas ėmė trečiojo asmens interesams. Tačiau ta aplinkybė, kad paskolą ieškovas ėmė trečiojo asmens verslo poreikiams iš viso negali turėti teisinės reikšmės nei sutarties vykdymui, nei jos modifikavimui.

1.3.                      Trečiojo asmens įsipareigojimai kitiems asmenims susidarė 2007 metais ir 2009 metais ir nors trečiasis asmuo 2010-2013 metais deklaravo 161 000 Lt pajamų, be to gavo paskolą iš atsakovo, su kitais kreditoriais jis nėra atsiskaitęs iki šios dienos. Toks trečiojo asmens elgesys patvirtina asmens gyvenimo būdą neatsiskaityti už savo prisiimtas prievoles, tačiau teismas tai vertino kaip pagrindą mažinti netesybas, nors į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo per paskolos grąžinimo laikotarpį būtų mokėjęs nors kokias nors sumas kitiems kreditoriams. Taigi, trečiojo asmens veiksmai yra nesąžiningi civilinės teisės požiūriu, o nesąžiningo asmens teisės negali būti ginamos.

1.4.                      Teismas mažino netesybas atsižvelgiant išimtinai į skolininko interesus, tačiau visiškai nevertino kreditoriaus interesų, tokiu būdu netinkamai taikė materialines teisės normas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Teismas ne tik, kad nevertino atsakovo argumentų apie patirtus nuostolius, apie jo turinę padėtį, bet ir atsisakė prijungti prie bylos visus atsakovo paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas tik baigiamosiose kalbose nurodė, kad negalėjo įsigyti patalpų, jų nuomoti ir gauti pajamų. Šios aplinkybės buvo nurodytos atsakovo atsiliepime į ieškinį, bei prie jo pateiktais įrodymais.

1.5.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė atsakovo teisę įrodinėti atsikirtimus į ieškinį nepripažindamas ieškovo ir trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Būtent šių asmenų apklausa būtų leidusi teismui teisingai nustatyti faktines aplinkybes dėl tikrųjų šalių ketinimų sudarant paskolos sutartį. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti į bylą pateiktų pažymų išdavimo teisėtumą ir atsakovo argumentus, kad jos yra išduotos nepagrįstai, kadangi ieškovui ir trečiajam asmeniui konstatuoti sveikatos sutrikimai negalėjo būti pagrindu neatvykti į teismo posėdį.

1.6.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad paskolos suma negrąžinama nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., kurios grąžinimo terminas atsakovo gera valia buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 15 d. Delspinigiai priteistini tik už šešerių mėnesių laikotarpį, todėl nėra pagrindo jų mažinti net 10 kartų.

1.7.                      Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad ieškovas yra vartotojas, o atsakovas verslininkas. Teismas nustatė, kad paskola imta trečiojo asmens A. K. prievolėms įvykdyti ar verslo sukūrimui (technikos pirkimui), taigi, visai ne vartojimo tikslais. 

1.8.                      Teismas be pagrindo tenkino ieškovo prašymą delspinigius skaičiuoti už 6 mėnesius. Vykdomajame įraše delspinigiai ir taip paskaičiuoti už 6 mėnesius.

1.9.                      Teismas nepagrįstai skaičiavo iš atsakovo priteistiną žyminį mokestį už delspinigių skirtumą už vienerius metus, kadangi delspinigiai vykdomajame įraše buvo paskaičiuoti už 6 mėnesius ir dėl to ginčo nebuvo. Todėl iš atsakovo galėjo būti priteistas žyminis mokestis nuo 14 231,49 Eur sumos, t. y. ne didesnis nei 320,20 Eur. 

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. A. K. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1.                      Šalys buvo susitarusios, kad atsakovui bus mokamos palūkanos už naudojimąsi jo pinigais, gautais pagal sutartį ir tą patvirtina byloje surinkta medžiaga. Nors ieškovas neturi rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodytos atsakovui sumokėtos sumos, tačiau tą patvirtina trečiojo asmens, atsakovo į bylą pateikti sutarties pratęsimai, surašyti atsakovo ranka; trečiojo asmens rašytinis sumokėtų palūkanų paskaičiavimas, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai byloje; baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklausto trečiojo asmens parodymai; duomenys iš teismų informacinės sistemos, patvirtinantys atsakovo atlygintinį dalyvavimą paskolų teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis.

2.2.                      Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog patyrė nuostolius dėl ieškovo savalaikio prievolės grąžinti paskolos sumą neįvykdymo, tačiau šių nuostolių jokiais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus, neįrodinėjo.

2.3.                      Sutarties sudarymo momentu trečiasis asmuo A. K. turėjo daugiau kreditorių, reguliariai mokėjo palūkanas apeliantui, to tarpu deklaracijoje nurodytos piniginės lėšos jau yra išleistos, tačiau deklaracija yra nepatikslinta. Tai, kad piniginės lėšos jau yra išleistos, patvirtina ir Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl trečiųjų asmenų A. K. ir R. K. santuokos nutraukimo, iš kurio matyti, kad santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai jokių piniginių lėšų nebuvo sukaupę.

2.4.                      Teismas yra pripažinęs ieškovo ir trečiojo asmens B. S. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu, tačiau šie asmenys negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime dėl ligos bei pateikė tai patvirtinančias medicinines pažymas teismui. Nei teismas, nei apeliantas nėra kompetentingi spręsti dėl šių asmenų sveikatos būklės, jų ligų simptomų bei jų galimybės dalyvauti procese. Pažymos yra galiojančios, nėra nuginčytos.

2.5.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nustatydamas, kad ieškovas apeliantui turi mokėti netesybas už 6 mėnesius. Tokį ieškinio reikalavimą ieškovas byloje yra pareiškęs.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. 

9.       Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurių jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui – duomenis apie atsakovo skolininkės turto varžytynes, nurodydamas, kad šis įrodymas patvirtina dėl ieškovo veiksmų atsakovo patiriamų nuostolių dydį, kuris atitinkamai yra 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateiktas įrodymas yra gautas po teismo sprendimo priėmimo, o apeliantas juo grindžia savo teiginius dėl patiriamų nuostolių dydžio, teisėjų kolegija šį įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl sutartinių netesybų dydžio

10.       Nustatyta, kad byloje keliamas klausimas dėl 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 4VJ-6038, modifikavimo siekiant sumažinti šalių sutartą netesybų dydį. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,5 procentų dydžio netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną (sutarties 1 punktas), t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 3 dalis).

11.       Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

12.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas (apeliantas), remdamasis tuo, kad ieškovas pažeidė prievolę atsiskaityti pagal paskolos sutartį, kreipėsi dėl priverstinio vykdymo prašydamas išieškoti iš ieškovo skolą, t. y. 17 377 Eur, ir sutartyje aptartus 0,5 procentus už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį, t. y. 15 813,07 Eur. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio, atitinkamai sumažinant sutartines netesybas iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną dydžio ir skaičiuoti jas už 6 mėnesius.

13.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovas ir pažeidė prievolę nustatytu terminu atsiskaityti su atsakovu (apeliantu) pagal paskolos sutartį, jis tą padarė dėl susiklosčiusių sudėtingų šeiminių aplinkybių, paskola buvo faktiškai imta trečiojo asmens - ieškovo sūnaus naudai, jis mokėjo kreditoriui žodžiu aptartas dideles palūkanas, todėl tenkino ieškinį ir modifikavo sutarties sąlygas laikydamas, kad netesybų dydis yra neprotingai didelis ir iškreipia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

15.       Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

16.       Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2019, kt.).

17.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas atsižvelgiant į: 1) sutarties pobūdį ir tikslą (paskola paimta tikslu padėti sūnui); 2) skolininko turtinę padėtį (prastos sveikatos senatvės pensininkas, turintis tik šeimos būstą, kuris įkeistas trečiojo asmens interesais atsakovo suteiktai paskolai užtikrinti); 3) viso laikotarpio sutarties šalių elgesį (atsakovas pratęsinėjo skolos grąžinimo terminus, pagal bylos duomenis, t. y. baudžiamosios bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, tikėtina, kad atsakovui buvo mokamos didelės palūkanos); 4) tai, kad atsakovas verčiasi skolinimo verslu (teikia paskolas skelbdamasis apie tai spaudoje, turi ne vieną skolininką ir tai patvirtinama baudžiamosios bylos medžiaga bei paties atsakovo pateiktais įrodymais); 5) prievolės pažeidimo aplinkybes (visas turimas lėšas skiriant anūko sveikatai ir gyvybei palaikyti nebuvo galimybių grąžinti skolą); 6) CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (sutartinės netesybos, paskaičiuotos už 6 mėnesius prilygsta visai paskolos sumai); 7) tai, kad atsakovas (apeliantas) nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių dydžio: atsakovo pateikti duomenys apie pasiūlymus pirkti nekilnojamąjį turtą, duomenys apie kitų skolininkų turto vykdomas varžytynes ir atsakovo paaiškinimai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas būtent dėl ieškovo veiksmų negrąžinant suteiktos paskolos (kurios vertė siekia 17 tūkst. Eur) negalėjo įsigyti norimo turto (kurio vertė buvo gerokai virš 100 tūkst. Eur) (CPK 178 straipsnis). 

18.       Nurodytų kriterijų vertinimas atitinka tiek įstatymo nuostatas, tiek kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus (žr. nutarties 11, 13-16 punktai) ir sudaro pagrindą pripažinti sutartines netesybas neprotingai didelėmis ir atitinkamai modifikuoti šią sutarties sąlygą. Kartu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti sutartimi sulygtas netesybas ar netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio

19.       Apeliantas teigia, kad teismui nebuvo pagrindo delspinigius skaičiuoti už 6 mėnesius ir koreguoti vykdomąjį įrašą, kadangi jame delspinigiai ir taip paskaičiuoti už 6 mėnesius.

20.       Pažymėtina, jog reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

21.       Byloje nėra ginčo, kad vykdomajame įraše paskaičiuotas delspinigių dydis yra paskaičiuotas tik už pradelstą mokėti 6 mėnesių laikotarpį (17 377 x 0,5 proc. x 182 dienos). Tačiau, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl sutarties sąlygos modifikavimo atitinkamai pakeitė ir notarės V. J. 2017 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4VJ-6886 nurodant, kad delspinigiai skaičiuotini už šešių mėnesių laikotarpį.

22.       Toks pirmosios instancijos teismo nurodymas laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu tiek įstatymo nuostatas bei ieškinyje išdėstytą prašymą išieškomiems delspinigiams taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį, įvertinus aplinkybes, kad notaro vykdomasis įrašas delspinigių išieškojimo dalyje teismo buvo pakeistas nurodant ne konkrečią sumą (turėjo būti nurodyta 1 581,31 Eur = 17 377 x 0,05 proc. x 182), o jo procentinę išraišką (0,05 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23.       Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino ieškovo ir trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, tokiu būdu suvaržydamas atsakovo teisę įrodinėti atsikirtimus į ieškinį bei teisingai nustatyti faktines aplinkybes dėl tikrųjų šalių ketinimų sudarant paskolos sutartį.

24.       Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pripažino šalių dalyvavimą būtinu. Ieškovas A. A. K. ir trečiasis asmuo B. S. K. teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl sveikatos būklės, todėl buvo atleisti nuo tiesioginio dalyvavimo teismo posėdžiuose.

25.       Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens liga gali būti kliūtimi šiam asmeniui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad visais atvejais byloje dalyvaujančio asmens liga sudaro kliūtis teismui išnagrinėti bylą iš esmės tiesiogiai nedalyvaujant sveikatos problemų turintiems asmenims. Atidėti teismo posėdį dėl byloje dalyvaujančio asmens neatvykimo būtina tik tais atvejais, kai be asmeninio šio asmens dalyvavimo teismas negali išspręsti bylos, t. y. teismui nėra žinoma šio asmens pozicija dėl byloje pareikštų reikalavimų. Tačiau tais atvejais, kai byloje dalyvaujančio asmens liga trunka ilgą laiką, teismui yra žinoma šio asmens pozicija dėl byloje pareikštų reikalavimų, t. y. šio asmens neatvykimas nekliudo teismui teisingai išnagrinėti bylą, atidėti teismo posėdį nėra teisinio pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeidžiama kitos proceso šalies teisė į operatyvų kilusio ginčo nagrinėjimą. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą byloje dalyvaujančio asmens pareigą rūpintis greitu bylos nagrinėjimu, inter alia, pasirūpinti, kad byloje jam būtų tinkamai atstovaujama tais atvejais, kai dėl užtrukusios ligos jis ilgą laiką neturi galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-422-464/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdžiuose tiesiogiai nedalyvavo ieškovas A. A. K. ir trečiasis asmuo B. S. K.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad faktiškai iš atsakovo skolinosi ir pinigus naudojo savo reikmėms trečiasis asmuo A. K.. Ieškovas A. A. K. tik formaliai pasirašė sutartį, tuo tarpu trečiasis asmuo B. S. K. yra tik paskolai užtikrinti įkeisto turto bendrasavininkė. Dėl nurodyto akivaizdu, kad šie asmenys faktiškai jokių kitų bylai reikšmingų aplinkybių nežinojo ir tai patvirtinama byloje paties atsakovo pateiktais liudytojo apklausos protokolais iš baudžiamosios bylos ir trečiojo asmens A. K. pozicija bei paaiškinimais. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat fakto, kad ieškovo interesus byloje atstovavo advokatė, spręstina, jog ieškovo A. A. K. ir trečiojo asmens B. S. K. dalyvavimas bylos nagrinėjime tiesiogiai nebuvo būtinas.

27.       Apeliantas taip pat nesutinka su jam priteistu žyminio mokesčio dydžiu (655 Eur), teigdamas, kad žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 14 231,49 Eur sumos, kuria sumažinamas vykdomajame įrašė nurodytas išieškotinų delspinigių dydis. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

28.       Nurodytina, kad ieškiniu buvo pareikšti du reikalavimai: dėl sutarties sąlygos modifikavimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu žyminis mokestis ginčuose dėl sutarčių modifikavimo sudaro 200 Eur, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, kas reiškia, jog atitinkamai toks ginčas laikomas turtiniu ir skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Šiuo atveju nurodytina, kad ieškiniu buvo prašoma modifikuoti būtent turtinę sutarties sąlygą, t. y. sumažinti netesybas nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovo kreipimosi į teismą dieną buvo negrąžinta 17 377 Eur paskolos suma, taigi už vienerius metus mokėtinų sutartinių 0,5 proc. delspinigių suma sudarė 31 713,03 Eur (17 377 Eur x 0,5 / 100 x 365 dienų), o sumažinus delspinigius iki 0,05 proc. – 3 171,30 Eur (17 377 Eur x 0,05 / 100 x 365 dienų). Tokiu atveju šio ieškinio reikalavimo suma sudarė 28 541,73 Eur. Kitas reikalavimas – dėl vykdomojo įrašo pakeitimo apmokestinamas 100 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą ieškinį yra mažinamas 25 proc. 

29.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, mokėtina žyminio mokesčio suma byloje sudarė 642 Eur už pirmąjį reikalavimą ir 75 Eur už antrąjį reikalavimą. Be to, ieškovas byloje buvo pareiškęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šis prašymas apmokestinamas 50 Eur žyminiu mokesčiu (38 Eur jei pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis). Taigi, iš viso žyminis mokestis byloje sudarė 755 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleistas (655 Eur), ieškinį patenkinus, 100 Eur suma, kurią ieškovas buvo sumokėjęs, priteista iš atsakovo ieškovo naudai, o 655 Eur suma, nuo kurios ieškovas buvo atleistas, pagrįstai priteista iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30.       Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas dėl netesybų mažinimo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo taisyklių (CPK 176 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Algimantas Kukalis

        Nerijus Meilutis

        Arūnas Rudzinskas