Civilinė byla Nr. 2S-2051-230/2015

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00932-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.1.; 3.4.4.11.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pilviškių hidroelektrinė“ skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2-1227-305/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pilviškių hidroelektrinė“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui A. M., išieškotojams E. G., D. S., M. S., skolininkui E. G. dėl antstolio veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ pateikė skundą antstoliui, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. antstolio A. M. patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-8309, kuriuo antstolis patvarkė areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turtą, panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. turto arešto aktą Nr. S-8428 UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atžvilgiu, t. y. panaikinti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turto areštą, panaikinti 2015 m. birželio 2 d. antstolio A. M. patvarkymą Nr. S-8471 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ lėšas ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00369, panaikinti 2015 m. birželio 2 d. antstolio A. M. patvarkymą Nr. S-8472 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ lėšas ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00369. Skunde nurodė, kad minėti antstolio A. M. veiksmai (UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turto, piniginių lėšų areštas) yra neteisėti, nes UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ nėra M. S., D. S. ir E. G. skolininkė. Iš UAB „Pilviškių hidroelektrinės“ nėra priteista jokių piniginių sumų nurodytų išieškotojų atžvilgiu. Antstoliui A. M. nėra pateikta jokio vykdomojo rašto, kurio pagrindu antstolis galėtų atlikti veiksmus UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atžvilgiu. Tiek Kauno apygardos teismas, tiek Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra priėmę procesinius sprendimus dėl išieškojimo iš E. G., o ne iš UAB „Pilviškių hidroelektrinė“. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ neatsako už savo akcininko E. G. skolas (įsipareigojimus) E. G.. CK 2.50 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savo turtu juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ nekilnojamasis turtas, ką patvirtina VĮ Registrų centras duomenys, priklauso nuosavybės teise ne skolininkui E. G., o UAB „Pilviškių hidroelektrinė“. Įmonės lėšos taip pat priklauso ne įmonės akcininkui, o juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcininkams nuosavybės teise priklauso tik bendrovės akcijos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnis). Tokiu būdu antstolis A. M. neturi jokio teisinio pagrindo atlikti vykdymo veiksmus UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atžvilgiu. Antstolio argumentai, kad bendrovės turtas bus iššvaistytas ar sugadintas, nesudaro teisinio pagrindo areštuoti bendrovės turto civilinio proceso tvarka. Už bendrovės turto iššvaistymą, pasisavinimą ar tyčinį sunaikinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl nusikalstamus veiksmus atlikę asmenys privalės būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

Antstolis A. M. 2015-06-09 patvarkymu su skundu nesutiko, nurodydamas, kad skolininkas E. G. valdo UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ 100 procentų akcijų. Jokio kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi. Skolininkui priklausančios akcijos areštuotos, tačiau skolininkas, valdydamas UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijas, šiuo metu esantis vienintelis jos darbuotojas ir laikinasis direktorius, gali įtakoti jų vertę, pakeisdamas, sumažindamas minėtai įmonei priklausančio turto vertę, išeikvodamas įmonei priklausančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į išieškotojo E. G. prašymą ir siekiant maksimaliai užtikrinti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turto apsaugą, taip pat netiesiogiai ir išieškotojų interesus, buvo areštuotas įmonės turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, panaikino 2015 m. gegužės 28 d. antstolio A. M. patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-8309, kuriuo antstolis patvarkė areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turtą, 2015 m. gegužės 28 d. turto arešto aktą Nr. S-8428 UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atžvilgiu, t. y. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turto areštą, 2015 m. birželio 2 d. antstolio A. M. patvarkymą Nr. S-8471 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ lėšas ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00369, 2015 m. birželio 2 d. antstolio A. M. patvarkymą Nr. S-8472 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ lėšas ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00369.

Teismas nustatė, jog antstolio A. M. kontoroje yra trys vykdomosios bylos Nr. 0135/12/00369, Nr. 0135/14/02228 ir Nr. 0135/15/00723 dėl piniginių sumų išieškojimo išieškotojams E. G., D. S. ir M. S. iš skolininko E. G.. 2015 m. gegužės 28 d. antstolis A. M. priėmė patvarkymą Nr. S-8309 dėl turto arešto, kuriuo antstolis patvarkė areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turtą. 2015 m. gegužės 28 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-8428, kuriame tarp areštuotų daiktų yra pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinys (inžinerinis įrenginys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys (inžinerinis įrenginys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys UAB „Pilviškių hidroelektrinė“. 2015 m. birželio 2 d. antstolis A. M. priėmė patvarkymą Nr. S-8471 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ pingines lėšas, esančias sąskaitose AB DNB banke, ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo. 2015 m. birželio 2 d. antstolis A. M. priėmė patvarkymą Nr. S-8472 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ pingines lėšas, esančias sąskaitose AB Šiaulių banke, ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ nei vienoje iš minėtų vykdomųjų bylų nėra skolininkė, tačiau šiose vykdomosiose bylose skolininku esantis E. G. nuosavybės teise turi 100 % UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų. Taigi nagrinėjamu atveju skolininku yra fizinis asmuo, todėl pagal CPK 586 straipsnio bei 585 straipsnio 4 dalies nuostatas šiose vykdomosiose bylose turto areštas, kaip vienas iš vykdymo veiksmų, gali būti taikomas tik skolininko E. G. turto atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad CPK XLVIII skyriaus nuostatos reglamentuoja būtent skolininko, o ne trečiųjų asmenų turto areštą. Turtas gali būti tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis, tačiau turi nuosavybės teise priklausyti skolininkui (CPK 688 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo areštuotas UAB „Pilviškių hidroelektrinė“, t. y. trečiojo asmens, turtas, piniginės lėšos. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad skolininkas E. G. nuosavybės teise turi 100 % UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog E. G. nuosavybės teise priklauso ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turtas, piniginės lėšos, esančios UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ priklausančiose bankų sąskaitose. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2340-259/2010 (vėlesnis civilinės bylos numeris – 2-965-259/2011) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šia nutartimi be viso kito taip pat buvo uždrausta E. G., kaip vieninteliam UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 ieškinys 2011 m. sausio 10 d. sprendimu buvo tenkintas iš dalies (jo pagrindu ir yra išduotas 2012 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas Nr. 2-965-259/2011). Taigi teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi E. G. nustatyti draudimai galioja iki šiol, nes Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimas iki šiol neįvykdytas. Todėl šiai dienai egzistuoja apsaugos priemonės, apsaugančios nuo galimų skolininko E. G. sprendimų, kurių pagrindu UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas E. G. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigojant įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis visus kreditorius ir suteikiant teisę pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pasisakė dėl patvarkymų panaikinimo, kurie tiesiogiai lietė E. G., kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, tačiau teismas spręsdamas šią bylą E. G., kaip kreditoriaus, neįtraukė į bylą proceso dalyviu, todėl egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Be to, teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina dar ir todėl, jog panaikinus antstolio patvarkymus įmonė galės nevaržomai sudaryti sandorius, kurių pasėkoje įmonės akcijų vertė bus sumažinta, kas iš esmės pažeis E. G., kaip kreditoriaus, galimybę atgauti visą skolą. Taip pat pažymi, kad antstolio patvarkymai yra susiję su tolimesniu 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutarties įgyvendinimu ir 2011-01-10 teismo sprendimo įvykdymu. Skundžiama nutartis, kuria buvo panaikinti patvarkymai, sudaro galimybes realiam minėto teismo sprendimo neįvykdymui, kas prieštarauja teismo sprendimo privalomumo esmei.

Pareiškėja UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir nurodo, jog CPK 513 str. 1 d. numato, kad bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Įstatymas nereglamentuoja, kad priimant nutartį dėl antstolio veiksmų, šie klausimai būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka, įtraukiant į bylą suinteresuotus asmenis, ar būtų būtinas procesinių dokumentų pateikimas. Be to, UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ nėra susijusi su apeliantu E. G. jokiais sutartiniais, prievoliniais ar kitais teisiniais santykiais. E. G. nėra UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kreditorius, todėl jis neturi teisinio suinteresuotumo, sprendžiant su UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turto ir lėšų areštu susijusius klausimus. Dėl E. G. materialiųjų teisių ir pareigų 2015-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi nebuvo nuspręsta. Be to, CPK 329 str. 1 d. numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentas, kad panaikinus antstolio patvarkymus įmonė galės nevaržomai sudaryti sandorius, kurių pasėkoje įmonės akcijų vertė bus sumažinta, taip pat yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti 2015-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo jo akcininko turto, savo turtu juridiniai asmenys atsako pagal savo prievoles. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles. Tokiu būdu juridinio asmens turtas nepriklauso jo dalyviams, šiuo atveju skolininkui E. G.. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad kitoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudžia E. G., kaip vieninteliam UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas.

              Skolininkas E. G. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. E. G. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės paduoti atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal nedalyvaujančio byloje asmens E. G. atskirąjį skundą, nutrauktinas. Be to, E. G. nepagrįstai teigia, kad teismas neįtraukė jo į bylą proceso dalyviu, todėl egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų realų ar potencialų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis ­– sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Skundžiama nutartimi nebuvo nuspręsta dėl išieškotojo materialiųjų teisiu ir pareigų. Antstolio A. M. priimti patvarkymai, kurie buvo panaikinti skundžiama nutartimi, yra procesinio pobūdžio (vykdymo) veiksmai, kuriais nenuspręsta dėl asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio A. M. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0135/12/00369, Nr. 0135/14/02228 ir Nr. 0135/15/00723 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojams E. G., D. S. ir M. S.. Pareiškėja UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ skundu prašė panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-8309, 2015 m. gegužės 28 d. turto arešto aktą Nr. S-8428 UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atžvilgiu, 2015 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. S-8471 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ lėšas ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00369, 2015 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. S-8472 areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ lėšas ir jas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00369. Antstoliui A. M. skundo netenkinus ir perdavus jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas skundą tenkino. Išieškotojas E. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria skundas buvo patenkintas, ir atskirajame skunde nurodo, jog teismas pasisakė dėl patvarkymų panaikinimo, kurie tiesiogiai lietė E. G., kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, tačiau teismas E. G., kaip kreditoriaus, neįtraukė į bylą proceso dalyviu, todėl egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka ir laiko jį pagrįstu.

Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011). Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-343/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., byla Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-103/2010). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

CPK XXXI skyriuje numatytos ypatingosios teisenos bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų, kurios nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos numato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo tokios kategorijos byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla ir paaiškėjus, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi teismas, ypatingosios teisenos tvarka  nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, nėra atleistas nuo pareigos nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymus dėl turto ir lėšų arešto. Pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ skunde kaip išieškotojai buvo nurodyti visi trys skolininko E. G. kreditoriai – E. G., D. S., M. S.. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo gautas 2015 m. birželio 9 d. Tą pačią dieną teismų informacinėje sistemoje Liteko skyrelyje „Šalys“ kaip išieškotojai buvo nurodyti E. G., D. S., M. S.. Iš byloje esančių procesinių dokumentų įteikimo pažymų matyti, jog pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis buvo išsiųsta ne tik pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atstovei advokatei S. E. Š., antstoliui A. M., tačiau ir kitiems proceso dalyviams – E. G., M. S., E. G., D. S. (pastarajai teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, jai jų neatsiėmus pašte) (b. l. 34–39). Tačiau tiek iš byloje, tiek iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, jog civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nors išieškotojai E. G., D. S., M. S. formaliai ir buvo nurodyti skunde bei teismų informacinėje sistemoje Liteko, tačiau realiai jie į procesą (į bylos nagrinėjimą) nebuvo įtraukti, t. y. jiems nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir tokiu būdu išreikšti savo nuomonę dėl skunde išreikštų prašymų bei reikalavimų, be to, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nebuvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Taigi informuoti būtina visada, kai rašytinio proceso tvarka byla nagrinėjama iš esmės, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., nereikia informuoti apie sprendimo už akių priėmimą atsakovo, jei jis gavo ieškinio nuorašą, žinojo apie ieškovo prašymą priimti sprendimą už akių nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, to nepaisydamas, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikia, taip pat nereikia informuoti apie preliminaraus teismo sprendimo dokumentiniame procese ar teismo įsakymo bylose dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą). Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars). Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 17 d. išnagrinėjęs civilinę bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išieškotojų E. G., D. S., M. S., su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs ginčas, į bylą faktiškai neįtraukė, kadangi šiems asmenims neužtikrino civiliniame procese numatytų galimybių dalyvauti bylos nagrinėjime ir įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis turėjo įtakos tiek apelianto E. G., tiek ir kitų išieškotojų teisėms ir pareigoms, nes šiuo atveju priimta teismo nutartis yra susijusi su jų teisių ir pareigų pakeitimu/panaikinimu, t. y. panaikinus areštą, taikytą pareiškėjos UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ turtui ir piniginėms lėšoms, sumažėjo ar galbūt visiškai išnyko galimybė patenkinti išieškotojų interesus, padengiant įsiskolinimą. Nors vykdymo procese nėra sprendžiamas ir antstolis nesprendžia dėl vykdymo proceso dalyvių materialiųjų teisių ir pareigų, o atlieka tik procesinius (vykdymo) veiksmus, tačiau šie veiksmai yra glaudžiai susiję su vykdymo proceso dalyvių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir yra atliekami jų pagrindu, t. y. procesiniai (vykdymo) veiksmai yra susiję su išieškotojo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir nuo jų atlikimo priklauso išieškotojų materialiųjų teisių (ne)įgyvendinimas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų,  ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                       Nijolia Indreikienė