Civilinė byla Nr. 2A-672-565/2014

Teisminio proceso Nr.2-45-3-00710-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 44.5.2.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Švenčionių rajono savivaldybė, Švenčionių rajono vietos veiklos grupė „Švenčionių partnerystė“, Z. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 812 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ (draudėjo) buvo sudaryta verslo draudimo sutartis. 2011-11-02 buvo užlietas  ieškovo draustas turtas – butas, esantis Stoties 4-1, Švenčionyse. Draustas butas buvo užlietas iš virš jo esančio buto Nr.2, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 5 812 Lt draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė nurodė, kad užliejimo šaltinis nėra nustatytas, tai galėjo būti ir  lapais užsikimšę  viso namo bendrasavininkams priklausantys lietvamzdžiai, kurie yra įrengti vandeniui nutekėti nuo pastato plokščio stogo ir yra pastato viduje, šių vamzdžių dalis praeina per butą Nr. 2. Užpiltas butas Nr.1 yra ne tik po atsakovės butu, bet ir po trečiojo asmens Z. G. butu, o lietvamzdžiai priklauso namo bendrasavininkams – atsakovei, tretiesiems asmenims Z. G. ir Švenčionių rajono savivaldybei. Visais buto Nr.1 užliejimo atvejais atsakovei priklausančio buto lubos ir grindys buvo sausos.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. 

Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo (draudiko) ir trečiojo asmens Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ (draudėjo) buvo sudaryta verslo draudimo sutartis (draudimo laikotarpis nuo 2011-06-07 iki 2012-06-06 ) (b.l. 7), kuria ieškovas apdraudė trečiojo asmens naudojamus pastatus, esančius Stoties 4, Švenčionyse, tame tarpe ir nuo vandens užliejimo. 2011-11-02 buvo užlietas  ieškovo draustas turtas, t.y. butas, esantis Stoties 4-1, Švenčionyse. Ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui Švenčionių rajono vietos veiklos grupei „Švenčionių partnerystė“ 5 812 Lt  draudimo išmoką. Ieškovas teigia, kad butas Nr.1 buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr.2, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai yra nepakankami  išvadai priimti, jog  draustos patalpos yra užlietos dėl atsakovės kaltės. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog ši pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes neprižiūrėjo rūpestingai ir atidžiai jai priklausančio turto, t.y. buto Nr. 2, tačiau, nenustačius užliejimo šaltinio ir priežasties,  ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir pats tuo pažeidė Draudimo įstatymo 82 str. 3 d., draudžiančią draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Priešingu atveju draudikas  prisiima riziką dėl galimybės išieškoti  išmokas iš atsakingo už žalą asmens.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, kurios dydis byloje yra nepagrįstas ir neįrodytas. Byloje nėra nuostolių dydžio apskaičiavimo – numatomų atlikti būtinųjų remonto darbų ir jų vertės paskaičiavimo, todėl atliktų darbų išlaidų negalima  gretinti, įvertinti ir spręsti dėl išmokos dydžio pagrįstumo.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismų praktikoje pažymima, kad užliejimo priežastį turi įrodyti asmuo, kuris užliejo butą, įrodinėdamas priežastį, jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo turto dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad užliejimas įvyko dėl ne nuo jos priklausiusių aplinkybių.

Be to, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užlietas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užliejimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas Todėl teismas savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė užliejimo priežasties, kadangi ieškovui šiuo atveju pakako įrodyti tik užliejimo šaltinį.

2. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės neveikimu, t.y. nesugebėjimu užtikrinti, kad vanduo netekėtų į ieškovo apdraustas patalpas. Neteisėtus veiksmus patvirtina turto žalos deklaracija, 2011-11-03 pranešimas - apskaičiavimas bei liudytojų parodymai, kurių teismas nepagrįstai nevertino ir priėmė sprendimą, didesnę reikšmę suteikdamas atsakovės pateiktoms ir jokiais įrodymais nepatvirtintoms aplinkybėms.

Atsakovė, teigdama, kad užliejimo priežastis buvo lietaus nuotekų vamzdžiai, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų tokiems savo motyvams pagrįsti. 2011-11-02 jokie asmenys lietaus nuotekų vamzdžių netikrino ir išvados dėl to, kad šie vamzdžiai buvo užkimšti lapais, dėl ko tinkamai negalėjo nutekėti lietaus vanduo ir ieškovo draudėjui buvo padaryta žala, niekas nepateikė. Iš teismui pateikiamos hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-11-03 visiškai nelijo, todėl nelogiška pripažinti, kad tokiu atveju apdraustas butas galėjo būti užlietas dėl lietaus nepratekėjimo per užkimštus laitaus nutekėjimo vamzdžius.

3. Ieškovo pateikti 2011-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 0163 ir 2011-11-30 atliktų darbų aktas yra tinkami rašytiniai įrodymai, iš kurių matoma reali užlietam butui padaryta žala, todėl atmestini teismo sprendimo motyvai, kad draudimo išmokos dydis yra nepagrįstas ir žala neįrodyta.

              Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovei priklausančiame bute jokių techninių gedimų nebuvo. Pastato, esančio Stoties 4, Švenčionyse, lietaus nutekėjimo įrenginių pastato išorėje nėra. Lietaus vandens nutekėjimas įrengtas pastato viduje. Vandens nutekėjimo vamzdis eina atsakovės buto palube, toliau eina vertikaliai siena, skiriančia atsakovės butą nuo trečiojo asmens Z. G. buto. Pastato stogas yra horizontalus, su nuolydžiu į lietaus vandens nutekėjimo vamzdį. Ant šio vamzdžio viršaus sumontuotos grotelės, kurias rudenį uždengia nuo medžių nukritę lapai. Tuomet ant pastato stogo kaupiasi vanduo. Vandens masė prasiskverbia pro kliūtį, užpila vamzdį ir per detalių sudūrimus prasiskverbia į išorę.

2. Atliktų darbų akte Nr. 1-4 nurodyti darbai buvo nereikalingi, nes yra įrengtos pakabinamos lubos.

3. Žalą atlyginti gali ją padaręs asmuo: nupirkdamas reikalingas medžiagas, savo lėšomis atlikdamas darbus, sugadintą daiktą pakeisdamas kitu lygiaverčiu daiktu. Šios galimybės atsakovė neturėjo, nes visi apskaičiavimai, darbai buvo daromi be atsakovės žinios.

              Trečiasis asmuo Švenčionių rajono savivaldybė su apeliaciniu skundu sutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2013-04-29 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 1-3 dienomis kritulių nebuvo, o atsakovės bute gyvenantis D. M. po buto Nr.1 užliejimo nurodė, kad yra užsikimšusi kriauklė ir kad jis viską sutvarkys. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad vanduo tekėjo dėl užsikimšusių lietaus vandens nutekėjimo latakų.

Trečiasis asmuo Z. G. su apeliaciniu skundu nesutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad nei ji, nei atsakovė tyčia neatliko neteisėtų veiksmų, turint tikslą užlieti pirmame aukšte esančias patalpas. Nėra nustatyta, kad trečiajam asmeniui priklausančiame bute buvo vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžių pažeidimai. Trečiasis asmuo taip pat palaiko atsakovės poziciją, kad nėra tinkamai įrodytas žalos dydis.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė 2013-10-11 mirė (206 b.l.), todėl 2014-03-27 nutartimi mirusi atsakovė buvo pakeista jos teisių perėmėjais J. M. ir N. M. (227 b.l.).

CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.10185 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog žala ieškovo apdraustoms patalpoms atsirado dėl I. M. neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad ieškovo apdraustos patalpos, t.y. butas, esantis Stoties 4-1, Švenčionyse, buvo užlietos iš viršaus. Virš buto, esančio Stoties 4-1, Švenčionyse, yra trys butai, kurių vienas priklauso trečiajam asmeniui Z. G., o kiti du įvykio metu priklausė I. M.. Byloje nėra įrodymų, kad virš užlietų patalpų yra tik I. M. priklausę butai, trečiasis asmuo Z. G. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad užpiltas ieškovo apdrausto buto koridorius yra po jos ir po I. M. butais (145-146 b.l.). Nelaikytina įrodyta aplinkybė, kad ieškovo apdraustas butas buvo užlietas iš I. M. buto dėl užsikimšusios kriauklės. Šią aplinkybę nurodė trečiasis asmuo Z. G. ir liudytojos B. B. ir V. G. iš I. M. buto nuomininko D. M. žodžių, tačiau pats D. M. teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Be to, trečiojo asmens ir liudytojų parodymai apie tai, ką joms pasakė D. M., yra skirtingi, liudytoja B. B. parodė, kad į I. M. priklausiusį butą ji nebuvo užėjusi, o liudytoja V. G. parodė, kad buvo užėjusi į butą, tačiau buto grindys ir patalpa, kurioje yra dušas ir kriauklė, buvo sausos.

Byloje esantys įrodymai taip pat rodo, kad tarp trečiojo asmens Z. G. ir I. M. butų sienų eina bendro naudojimo lietaus vandens nuo stogo nutekėjimo vamzdis, kuris užsikemša ir dėl to vanduo užlieja pastato, esančio Stoties 4, Švenčionyse, patalpas, I. M. šią problemą kėlė nuo 2008 metų. Nors ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė 2013-04-29 pažymą, kad Švenčionims artimiausios Pabradės vandens matavimo stoties duomenimis 2011 metų lapkričio 1-3 dienomis kritulių nebuvo, tačiau duomenys apie kritulių nebuvimą yra Pabradės vandens matavimo stoties duomenis, ir neįrodo, kad lietaus nebuvo ir Švenčionyse. Pažymėtina, kad ieškovo apdraustas butas 2011-04-18 panaudos sutarties pagrindu yra naudojamas trečiojo asmens Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ (draudėjo), kuris, kaip šio buto valdytojas, taip pat yra atsakingas už žalą, padarytą dėl pastato trūkumų.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad I. M. privalėjo įrodyti ieškovo apdraustų patalpų užliejimo priežastį, nes patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio I. M. priklausiusio buto. Kaip jau nurodyta, byloje nėra įrodymų, kad virš ieškovo apdraustų užlietų patalpų yra būtent I. M. priklausantis butas ir būtent iš šio buto buvo užlietos ieškovo apdraustos patalpos. Be to, patalpos buvo užlietos 2011-11-02, užliejimo metu ir nustatant užliejimo priežastį I. M. nedalyvavo, o su pretenzija dėl įvykio į I. M. ieškovas kreipėsi tik 2012-01-24 (21 b.l.), t.y. po užliejimo praėjus beveik trims mėnesiams ir jau suremontavus užlietas patalpas, taip užkirsdamas kelią I. M. tuoj po įvykio imtis priemonių įrodymams dėl užliejimo priežasties surinkti ir pateikti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teusmo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                     Rūta Burdulienė

Rūta Petkuvienė

Jelena Šiškina