Civilinė byla Nr. 2A-407/2011

                  Procesinio sprendimo kategorija 36.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1630-479/2010 pagal ieškovo Latvijos įmonės AS „Parex banka“ (procesinių teisių perleidėjas akcinė bendrovė „Parex bankas“) ieškinį atsakovei L. T., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mėnulė“ dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Parex bankas“ ieškiniu prašė iš atsakovės L. T. banko naudai solidariai priteisti 2 134 826,76 Lt, taip pat iš atsakovės prieteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 25 348,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas, areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 2 134 826,76 Lt sumos.

Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad pagal 2006-10-18 kreditavimo sutartį Nr. KS/557 trečiajam asmeniui BUAB „Mėnulė“ buvo suteikta 870 000 Lt paskola. Ši sutartis buvo pakeista ir įmonei „Mėnulė“ buvo suteikti papildomi kreditai. Paskolų grąžinimą 2006-10-18 sutartimi Nr. LS/557 laidavo atsakovė L. T.. Ieškovas, UAB „Mėnulė“ nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pareiškė tiek kreditorinį reikalavimą BUAB „Mėnulė“ bankroto byloje, tiek pareikalavo iš atsakovės pagal laidavimo sutartį sumokėti skolą ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-21 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės L. T. ieškovui AB „Parex bankas“ 2 134 827 Lt skolai sumokėti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą skolos sumą, nuo 2010-03-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė 25 348 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad atsakovei buvo žinomos paskolų suteikimo aplinkybės, atsakovė žinojo apie sandorius, kurių įvykdymą ji užtikrina laidavimo sutartimi. Teismui nepateikta pakankamų duomenų, jog atsakovė buvo neteisėtai verčiama sudaryti laidavimo sutartį (LR CPK 178 str.).

Laidavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kokia tvarka išsiieškos skolas, todėl atsakovė neturi LR CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės, jog skolų išieškojimas būtų nukreiptas iš pradžių į trečiojo asmens turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apygardos teismas netenkino šių prašymų:

a) išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr.30-2-00350-09 medžiagą, susijusią su laidavimo sutarčių, pagal kurias iš atsakovės priteistos milijoninės lėšos, sudarymu;

b) į teismo posėdį nebuvo iškviesti nei banko atstovai, dalyvavę laidavimo sutarčių sudaryme, nei D. J., kuris buvo susitaręs su ieškovės darbuotojais dėl paskolų suteikimo, nei kiti BUAB „Mėnulė“ tikrieji savininkai ir vadovai;

c) netenkintas prašymas BUAB „Mėnulė” įtraukti į bylą atsakovu.

Pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs papildomų įrodymų, užkirto kelią atsakovei civilinėje byloje pateikti priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tokiu būdu buvo pažeista esminė atsakovės teisė į teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą, o taip pat nebuvo pasiektas civilinio proceso tikslas - apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

2. UAB „Mėnulė“ direktoriui Z. T. kreipiantis į teismą su prašymu iškelti UAB „Mėnulė“ bankroto bylą, įmonės turtas sudarė 3 654 440 Lt, o įmonės įsipareigojimai sudarė 3 271 676 Lt, t. y. UAB „Mėnulė“ turi pakankamai turto, kad atsiskaitytų su visais kreditoriais, įskaitant ir ieškovą.

Be to, ieškovo reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas turto įkeitimu. Ieškovui įkeistas turtas 2006-11-22 sutartinės hipotekos 03120060013 1 31 lakšte įkainotas 4 593 000 litų sumai, papildomai ieškovui buvo įkeistas turtas, 2007-03-22 sutartinės hipotekos 03120070003577 lakšte įkainotas 1 960 000 litų sumai. Atsakovės nuomone, net ir atsisakęs hipotekos žemės sklypui 2501-0023-0067, bankas turi pakankamai UAB „Mėnulė“ įkeisto turto savo reikalavimams patenkinti. Ieškovas yra prioritetinis kreditorius, kadangi savo kreditorinį reikalavimą gali patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 str. 2 d.).

3. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Kadangi laiduotojas atsako už pagrindinį skolininką, o pasibaigus bankroto procedūrai ir skolininką UAB „Mėnulė“ likvidavus, baigiasi pagrindinė prievolė, todėl baigiasi ir šalutinė akcesoriška laiduotojo prievolė (CK 6.128 str. 3 d., 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).

Civilinės bylos Nr.2-1803-123/2009 nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su UAB „Mėnulė“ bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais. Šiuo metu nėra žinoma, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje, nėra duomenų apie tai, kad ieškovas bankroto byloje atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, UAB „Mėnulė“ nėra likviduota, todėl šioje byloje priimtas ir vėliau įgyvendintas sprendimas gali pažeisti atsakovės teises bei atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus.

4. CK 6.88 straipsnyje nustatyta, kad, kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. 2006-10-18 sudaryta kreditavimo sutartis yra nutraukta nuo 2009-03-10 ir nuo šios datos laikytina, kad yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Kadangi antrą kartą su tapačių reikalavimu (pirmą kartą ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1803-123/2009 paliktas nenagrinėtu) ieškovas kreipėsi 2010-03-10, t.y. praėjus lygiai metams po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo, apygardas teismas turėjo į tai atsižvelgti ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį palikti nenagrinėtą, o netenkinus šio prašymo, atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apygardos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymų.

Šioje byloje yra nagrinėjimas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš solidaraus bendraskolio - laiduotojo. Byloje nėra pareikštas reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, todėl atsakovės nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagą neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, atsakovė galėjo pati šią medžiagą į bylą pateikti.

Pagrįstai netenkintas atsakovės prašymas į teismo posėdį kviesti banko atstovą, su byla nesusijusį D. J.. Visuose teismo posėdžiuose dalyvavo banko atstovas, kuris tinkamai ir išsamiai atsakė į visus atsakovės atstovo klausimus. Kiti banko atstovai būtų pakartoję tas pačias aplinkybes. Neaišku, kokius neiškviestus į bylą tikruosius BUAB „Mėnulė” savininkus ir vadovus atsakovė turi omenyje. Kredito suteikimo UAB  „Mėnulė” metu pati atsakovė buvo tiek UAB „Mėnulė” vienintelė akcininke, tiek jos vadove.

Pagrįstai netenkintas ir atsakovės prašymas dėl BUAB „Mėnulė” įtraukimo į bylą atsakovu. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

5. Laidavimo sutartyje nustatyta solidarioji laiduotojos L. T. atsakomybė. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.14 str. 3 d.). Nepriklausomai nuo to, kad bankui, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą, yra įkeistas turtas, sutartinė prievolė laiduotojai grąžinti skolą išlieka. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).

6. Laiduotojos pareiga atsiskaityti su kreditoriumi yra savarankiškas įsipareigojimas, nepriklausantis nuo skolininko įsipareigojimų galiojimo. Byloje nagrinėjamu atveju Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nėra taikomos, o taikomos teisės normos, nustatančios laiduotojo kaip solidaraus bendraskolio atsakomybę bei skolos išieškojimo iš jo tvarką.

7. Kadangi kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir iš atsakovės buvo pareikalauta įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o ji to nepadarė, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog pasibaigė laiduotojo pareiga pagal laidavimo sutartį, nes praėjo daugiau negu trys mėnesiai nuo sutarties nutraukimo, yra nepagrįsti ir išsakyti nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Kasacinis teismas 2009-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 pasisakė, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Esant tokiai sąlygai, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.

8. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes apie neva tokią sunkią jos turtinę padėtį, jog ji nepajėgtų sumokėti žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra ir negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią atsakovės turtinę būklę, o šeimos metinės turto ir pajamų deklaracijos atsakovė teismui nepateikė. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad galės sumokėti žyminį mokestį vėliau, t.y. per ilgesnį laikotarpį, todėl nebuvo pagrindo atsakovei atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Byloje nustatyta, kad AB „Parex bankas“ ir UAB „Mėnulė“ 2006-10-18 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/557, pagal kurią UAB „Mėnulė“ (kredito gavėjas) suteiktas 870 000 Lt kreditas (sutarties 2.1 p.), kurio grąžinimo data 2009-10-17 (sutarties 2.6 p.). Tą pačią dieną, t.y. 2006-10-18 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/557, pagal kurią kredito gavėjo UAB „Mėnulė“ direktorė L. T. laidavo už UAB „Mėnulė“ pagal 2006-10-18 kredito sutartį KS/557. Laidavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjams tinkamai neįvykdžius  visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjai atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutarties 6.1 punkte nustatyta banko teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti tuo atveju, kai kredito gavėjų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis.

2007-02-26 UAB „Mėnulė“ buvo papildomai suteikta 1 600 000 Lt kredito, kurio grąžinimo terminas nustatytas 2013-09-30 (Susitarimas Nr. 2 dėl 2006-10-18 kreditavimo sutarties Nr. KS/557 sąlygų pakeitimo). Tą pačią dieną, t.y. 2007-02-26 buvo pakeistos 2006-10-18 laidavimo sutarties Nr. LS/557 sąlygos, nustatant kredito, už kurį laiduojama, sumą 2 470 000 Lt, o galutinį kredito grąžinimo terminą nurodant 2013-09-30.

UAB „Mėnulė“ nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, bankas 2009-02-24 raštu Nr. MB4.1-1058 įspėjo, kad nuo 2009-03-09 sutartis bus laikoma nutraukta.

Remdamasis šiomis sutartimis ir bylos aplinkybėmis ieškovas prašo iš atsakovės L. T. priteisti skolą, susidariusią pagal 2006-10-18 kreditavimo sutartį. Skolos dydis 2 134 826,76 Lt (2 100 000 išduoto ir negrąžinto kredito, 29 287,18 Lt priskaičiuotų bet nesumokėtų palūkanų, 5 539,58 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių).

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis BUAB „Mėnulė“ 2009-03-25 iškelta bankroto byla (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1147-538/2009), kurioje 2009-10-26 patvirtintas AB PAREX bankas 2 134 826,76 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, o 2011-04-14 nutartimi kreditorius  AB PAREX bankas buvo pakeistas į AS Parex banka. 2011-06-16 BUAB „Mėnulė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad BUAB „Mėnulė“, jai iškeliant bankroto bylą, turėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, be to, bankas turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus UAB „Mėnulė“ kreditorius (CK 4.198 str. 2 d.), todėl, kol nėra žinoma, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas bus patenkintas BUAB „Mėnulė“ bankroto byloje, ši byla stabdytina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno, kelių ar visų atsakovų. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (LR CK 6.6 str. 7 d.).

BUAB „Mėnulė“ ir laiduotoja L. T. yra solidarūs bendraskolininkiai pagal 2006-10-18 kreditavimo sutartį (sutarties 3.1 punktas). Be to, kaip teisingai pažymėjo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturi LR CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės, jog skolų išieškojimas būtų nukreiptas iš pradžių į trečiojo asmens turtą, kadangi laidavimo sutarties 6.1 punkte nustatyta ieškovo teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuos tuo atveju, jeigu kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai patvirtina, kad bankas turi teisę reikalauti įvykdyti BUAB „Mėnulė“ prievoles pagal 2006-10-18 kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais iš solidarios bendraskolininkės (laiduotojos) L. T. dar iki BUAB „Mėnulė“ bankroto pabaigos ir stabdyti bylą iki paaiškės, kokia apimtimi kreditoriaus AS „Parex banka“ reikalavimas bus patenkintas iš BUAB „Mėnulė“ turto, netikslinga.

Bylos išnagrinėjimui nereikšmingi atsakovės argumentai, kad jos kaip laiduotojos šalutinė akcesoriška prievolė baigiasi skolininką BUAB „Mėnulė“ likvidavus ir pasibaigus BUAB „Mėnulė“ prievolei pagal kreditavimo sutartį. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO bei viešus Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „Mėnulė“ 2011-06-16 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau nėra likviduota.

Atsakovė prašo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog CK nedraudžia šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 straipsnyje nustatytus terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminus. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-245/2011). 2006-10-18 laidavimo sutarties Nr. LS/557 9.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykdymo, todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis terminas.

        Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino eilės jos prašymų, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisingumu ir teisėtumu, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos visos sprendimo priėmimui reikšmingos bylos aplinkybės. Ieškovė, prašymais, kurių pirmosios instancijos teismas netenkino, siekė įrodyti, kad laidavimo sutartis yra fiktyvi, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, todėl teismas pagrįstai ieškovės prašymus (prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, prašymus į bylą įtraukti ar apklausti su laidavimo sutarties sudarymu susijusius asmenis) atmetė kaip pareikštus dėl su byla nesusijusių įrodymų.

Tai, kad apygardos teismas netenkino prašymo išreikalauti ikiteisminio  tyrimo Nr.30-2-00350-09 medžiagą, susijusią su laidavimo sutarčių, pagal kurias iš atsakovės priteistos milijoninės lėšos, sudarymu, skirtingai nei teigia apeliantė, nesudarė jai procesinių kliūčių pareikšti priešieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atsakovės prašymo trečiojo asmens BUAB „Mėnulė“ procesinę padėtį byloje pakeisti į atsakovo, pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pagrįstai, kadangi ieškiniu BUAB „Mėnulė“ šioje byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai.

Dėl atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su teismo nutarties, kuria apeliantei atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi ši nutartis nebuvo apeliacinio apskundimo objektas. Be to, skundą dėl nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, galėtų paduoti tik asmenys, dėl kurių šios nutartys priimtos (CPK 100 str. 2 d.).

Šie motyvai yra pakankami, kad pripažinti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarę bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (atsakovės).

Pagal bylos duomenis apeliantei 2010-07-23 nutartimi buvo atidėtas 25 348 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 25 348 Lt (CPK 84, 93 str.) už apeliacinį skundą atidėto žyminio mokesčio.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarė 4, 05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios atsakovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 348 lt (dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,05 lt (keturis litus penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teisėjai                                                              Artūras Driukas

      Algirdas Gailiūnas

                                                                            Konstantinas Gurinas