Civilinė byla Nr. e2-1237-1090/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-11966-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 3.1.7.9.; 3.1.7.1.5.; 3.4.5.7.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus
miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,
sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,
dalyvaujant ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Sauliui Daugirdui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Primestus“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Primestus“, prašydama priteisti iš atsakovės 513,22 Eur skolos ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės patirtas išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė pagal 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4704 įsigijo pastatą, adresu Venslaviškio g. 13, Panevėžyje, unikalus Nr. 2798-8003-4018, ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. 2798-8003-4029. Šiam nekilnojamam turtui eksploatuoti atsakovei skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0412-8421, pagal 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N27/04-0149 ir 2013 m. kovo 27 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31). 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-1228-(14.23.2 E.) minima sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. Teigia, jog šiuo metu atsakovė yra skolinga ieškovei 478,73 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 34,49 Eur priskaičiuotų delspinigių už 2021–2022 metus. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. gruodžio 21 d., 2023 m. balandžio 24 d. priminimais kreipėsi į atsakovę dėl pareigos įvykdyti prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas (el. b. apyrašas, b. l. 1–5).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškovės pateikta sutartis yra sudaryta ne tarp ieškovės bei atsakovės, o tarp ieškovės bei atsakovei nežinomo asmens – akcinės bendrovės „Ekranas“, bei sutartimi minėtam asmeniui ieškovė išnuomojo 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. 2701/0013:406, esantį Panevėžyje, Venslaviškio g. 13. Taigi, neaišku, kokių sutarčių pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme sumokėjimo. Ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia absoliučiai jokių atsakovės pareigų ieškovei. Taip pat ieškovė nepateikė nei teismui, nei atsakovei jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pritaikytas būtent 1 procento mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifas, kai pagal teisės aktus turėtų būti taikomas žemės mokesčio tarifas rėžiuose tarp 0,1 procento ir 4 procentų nuo žemės vertės, todėl atsakovei visiškai neaišku, kokiais pagrindais buvo pritaikytas nurodytas žemės mokesčio tarifas. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybių, kad atsakovė privalo padengti jai susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, kadangi nepateikė sutarčių, įrodančių pačios nuomos buvimo faktą bei sutartinių santykių pradžios momentą, todėl visiškai nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu atsakovė yra skolinga ieškovei, ieškovė niekaip nepagrindė susidariusios skolos bei delspinigių dydžio, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (el. b. apyrašas, b. l. 50–53).
4. Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime į ieškinį teigia, jog ieškinys dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pareikštas teisėtai, o ieškinio reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, remiantis byloje surinktais įrodymais, šalių paaiškinimais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (el. b. apyrašas, b. l. 44–45).
5. Ieškovė pateiktame dublike, nesutikdama su atsakovės pateiktais argumentais, nurodo, jog pagrindas mokėti atsakovei žemės nuomos mokesčius buvo aiškiai nurodytas ieškinyje. Atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti skirtas valstybinės žemės sklypas 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N27/04-0149 buvo išnuomotas UAB „Ekranas“, po to 2013 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. 23SŽN- (14.23.55.)-31) Sutartis pakeista, nes Žemės sklypas išnuomotas UAB „Emilė“, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo statinius, o sutartis buvo pripažinta pasibaigusia. Taigi, atsakovei įsigijus statinius, visos teisės ir pareigos, numatytos sutartyse, perėjo atsakovei, nes ji įgijo teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, kuris buvo sudaręs sutartį. Pažymi, jog kadangi 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-1228-(14.23.2 E.) žemės sklypas yra išnuomotas atsakovei, tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie atsakovės įregistruotą nuomos sutartį žemės sklypui, atsakovė turi pareigą mokėti žemės nuomos mokestį kaip žemės sklypo naudotojas (el. b. apyrašas, b. l. 63–65).
6. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, jog iš pateiktų teismui ieškovės procesinių dokumentų yra akivaizdu, jog visiškai neaišku, kokios sutarties pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme sumokėjimo. Pažymi, jog perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinė žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi nuomininkai ir nuomotojas. Šiuo atveju, ieškovės pateiktose sutartyse ir susitarimuose nėra abiejų šalių parašo, todėl akivaizdu, jog ieškovė nepagrindė, jog atsakovė privalo padengti susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą. Taip pat, vis dar lieka neaišku, kokiu pagrindu atsakovei buvo pritaikytas būtent 1 procento mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifas, kai atsiliepime į ieškinį nurodytame teisės akte nurodyta, jog turėtų būti taikomas žemės mokesčio tarifas rėžiuose tarp 0,1 procento ir 4 procentų nuo žemės vertės (el. b. apyrašas, b. l. 69–70).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog pastatai priklauso tik atsakovei, kitų bendraturčių nėra, todėl žemės mokestis skaičiuojamas pagal viešo registro duomenis. Atsakovė naudojasi visu sklypu, kuris skirtas turtui eksploatuoti. Sutarties pakeitimas buvo inicijuotas UAB „Emilė“, kuri kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos. Ji pardavė nekilnojamąjį turtą atsakovei, kuriai perėjo visos teisės ir pareigos pagal sutartį. Vėliau pagrindinė sutartis buvo pripažinta pasibaigusia ir nuo to įsakymo žemės mokestis pradėtas skaičiuoti atsakovei, kaip žemės naudotojai pagal įstatymą. Nuo 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovei nebetaikytas 0,8 mokesčio mažinimo koeficientas, kadangi sutartis nebuvo sudaryta, todėl nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti ne kaip žemės nuomotojui pagal sutartį, o kaip naudotojui pagal įstatymą.
8. Atsakovės UAB „Primestus“ bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsakovė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo apie posėdį informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 2 d.), todėl byla iš esmės išnagrinėta atsakovės UAB „Primestus“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų bei ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog UAB „Primestus“ nuosavybės teise priklauso Pastatas – Konditerijos cechas - parduotuvė, kurio unikalus Nr. 2798-8003-4018, ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. 2798-8003-4029, esantys adresu: Venslaviškio g. 13, Panevėžyje, įgyti 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4704 pagrindu iš UAB „Emilė“, o 0,1483 ha ploto žemės sklypas po statiniais, kurio unikalus Nr. 4400-0412-8421, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai 2004 m. rugsėjo 28 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3487 pagrindu (el. b. apyrašas, b. l. 18–31).
10. Minėtam nekilnojamam turtui eksploatuoti buvo skirtas 0,1483 ha valstybinės žemės sklypas ir tuo pagrindu 2004 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N27/04-0149, iš kurios matyti, jog sutartis sudaryta tarp ieškovės bei akcinės bendrovės „Ekranas“, įmonės kodas 4780222, adresas: Elektronikos g. 1, Panevėžys, ir kurios pagrindu minėtam asmeniui ieškovė išnuomojo 0,1483 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. 2701/0013:406, esantį Panevėžyje, Venslaviškio g. 13 (el. b. apyrašas, b. l. 34–35). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31), kuriuo minėta sutartis pakeista ir žemės sklypas išnuomotas UAB „Emilė“, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo minėtus statinius (el. b. apyrašas, b. l. 32–33). 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-1228-(14.23.2 E.) sutartis buvo pripažinta pasibaigusia (el. b. apyrašas, b. l. 36–37).
Dėl skolos priteisimo
11. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 7 punktą, savivaldybių finansinius išteklius sudaro pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus. Remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas.
12. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
13. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo savo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį, motyvuodama tuo, jog ji nėra sutarties bei papildomo susitarimo, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą, šalis, t. y. ginčijo pačios nuomos buvimo faktą. Minėta, jog 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-31), kuriuo žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Emilė“ (el. b. apyrašas, b. l. 32–33). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2021 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4704 pagrindu iš UAB „Emilė“ (el. b. apyrašas, b. l. 18–31). 2022 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-1228-(14.23.2 E.) nuomos sutartis buvo pripažinta pasibaigusia (el. b. apyrašas, b. l. 36–37). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021–2022 metus.
14. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1-33-1 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintame Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 8 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir/ar valstybinės žemės nuomos sutartis. Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos du mokesčio deklaracijos egzempliorius pateikia Savivaldybės priimamajam. Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuomos mokestį už naudojamą (jeigu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) arba išnuomotą valstybinę žemę privalo mokėti nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, t. y. nuo įstatymuose nustatyto nuosavybės ar nuomos teisės atsiradimo momento. Jei asmuo, įsigijęs nekilnojamąjį turtą, naudojasi žeme nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, tokiam naudotojui žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba už žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo planą, jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai (Tvarkos aprašo 36.1 papunktis).
15. Taigi, atsakovė iki 2022 m. lapkričio 14 d. buvo žemės nuomininkė ir turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, kadangi nuosavybės teise įgydama sutarties objektą, t. y. nekilnojamąjį turtą, įgijo ir prievolę mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sudariusi naują valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl atsakovei nuo 2022 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis, t. y. kaip valstybinės žemės faktiniam naudotojui. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog atsakovei pareiga mokėti žemės nuomos mokestį įsiskolinimo laikotarpiu kilo ir sutarties, ir įstatymo pagrindu.
16. Atsakovė taip pat teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pritaikytas būtent 1 procento mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifas, kai pagal teisės aktus turėtų būti taikomas žemės mokesčio tarifas rėžiuose tarp 0,1 procento ir 4 procentų nuo žemės vertės, todėl atsakovei visiškai neaišku, kokiais pagrindais buvo pritaikytas nurodytas žemės mokesčio tarifas.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ (toliau – Nutarimas) 1.3 papunktyje numatyta, jog nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (Nutarimo 1.4 papunktis). Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (Nutarimo 1.7 papunktis). Vadovaujantis šio nutarimo 1.6 papunkčiu, valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
18. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 (toliau – ir Sprendimas) už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatytas 1,8 proc. žemės vertės metinis tarifas (Sprendimo 1.2.2 papunktis), taip pat Sprendimo 2.1 papunkčiu nustatyta 1.2.2 papunktyje nurodytiems asmenims taikyti – 0,8 mokesčio mažinimo koeficientą.
19. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovei žemės nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas pagal atsakovės nuomojamo žemės sklypo ploto vertę, taikant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendime nustatytus mokesčio tarifus. Kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, kai pagrindinė sutartis buvo pripažinta pasibaigusia, žemės mokestis pradėtas skaičiuoti atsakovei, kaip žemės naudotojai, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovei nebetaikytas 0,8 mokesčio mažinimo koeficientas. Teismo vertinimu, toks valstybinės žemės mokesčio skaičiavimas ir dydis atitinka teisės aktus, atsakovė, nesutikdama su jai taikytu mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifu, nepateikė jokių argumentų ir (ar) savo paskaičiavimų, patvirtinančių, jog jai buvo taikomas netinkamo dydžio tarifas ar kad žemės nuomos skolos dydis apskaičiuotas neteisingai, todėl tokie deklaratyvūs atsakovės argumentai atmestini, kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
20. Ieškovė savo reikalavimus grindžia į bylą pateiktomis 2021–2022 m. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis (el. b. apyrašas, b. l. 5–7) bei Mokesčių mokėtojo kortele (el. b. apyrašas, b. l. 8). Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. Priminimu Nr. IS-9916(15.29E), 2022 m. gruodžio 21 d. Priminimu Nr. IS-10199(15.29Mr.) bei 2023 m. balandžio 24 d. raštu Nr. IS-3152(15.29Mr) priminė atsakovei apie pareigą įvykdyti prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčius (el. b. apyrašas, b. l. 9–17), tačiau duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovei įrodžius, jog atsakovė privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau nėra sumokėjusi 513,22 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021–2022 m. mokestinį laikotarpį, ieškovės reikalavimas dėl 513,22 Eur žemės nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo
22. Pagal Tvarkos aprašo 43 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po Savivaldybės tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigių dydis yra 0,04 proc.
23. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 34,49 Eur delspinigių už 2021–2022 m. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos mokėti žemės nuomos mokesčio, prieštaravimų dėl ieškovės paskaičiuotų delspinigių dydžio nereiškė, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteisiant ieškovės naudai 34,49 Eur dydžio delspinigius (CK 6.258 straipsnis, 6.71 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.
26. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas ieškinį patenkino visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 22,00 Eur žyminis mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei, j. a. k. 111104115, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, j. a. k. 304228958, 513,22 Eur (penkis šimtus trylika eurų 22 ct) skolos ir 34,49 Eur (trisdešimt keturis eurus 49 ct) delspinigių.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, j. a. k. 304228958, į valstybės biudžetą 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Jan Maciejevski