Baudžiamoji byla Nr. 1-1940-1034/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66377-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Ingridai Gureckienei,
kaltinamajam G. G.,
jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,
nukentėjusiajai B. T.,
jos atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
G. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2017-11-30 apie 16.06 val., Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo K. Kalinausko gatve link sankryžos su Pylimo gatve, kur degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę sankryžoje, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į kairę per Pylimo gatvę ėjusios pėsčiosios B. T., gim. 1946 m., kurios judėjimo kryptį kirto, automobiliu ja partrenkė ir sužalojo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų B. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus.
Šiais savo veiksmais G. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną važiavo nuo Kalinausko kalno ir darė posūkį į kaitę, į Pylimo gavę. Stovėjo prie sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam pradėjo daryti manevrą, posūkį į kairę, praleido pėsčiąjį ir pravažiavus apie 10 metrų išgirdo dešinėje pusėje barkštelėjimą ir pamatė siluetą. Sustojo ir išlipęs pamatė gulinčią moterį prie automobilio galo. Paklausė moters, kas, kaip, pasakė, kad skauda koją, norėjo keltis, bet jis ir dar vienas žmogus neleido jai keltis, kol neatvyks medikai. Buvo iškviesta policija, paėmė dokumentus, išmatavo įvykio vietą, atidavė dokumentus ir liepė važiuoti į Mėnulio gatvę duoti parodymus. Buvo apie 16.00 val., lietus pereinantis į šlapdribą, apsiniaukę, matomumas prastas. Leidosi nuo Kalinausko kalno, sukti į kairę, į Pylimo g. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, mano, jog apie 10 km/h. Prieš perėją sustojęs nebuvo, bet riedėjo, žmogus praėjo ir pradėjo judėti gatve. Nukentėjusiąją pamatė, kai jau įvyko kontaktas su automobiliu, jis įvyko apie 10 metrų nuo pėsčiųjų perėjos, tiksliai pasakyti negali. Kai išgirdo garsą, sureagavo ir puolė stabdyti mašiną. Kitas asmuo ėjo šaligatviu, jis priėjo po įvykio, sakė, kad paties įvykio nematė, tik išgirdęs garsą priėjo. Kai paklausė nukentėjusios „kaip jūs čia“, ji pasakė „ai, gal nedaėjau porą metų iki perėjos.“ Ji buvo tamsiai apsirengusi, odinis paltas, striukė, ilgas, tamsiai žalios spalvos, rankinė irgi tamsi, apsirengusi tamsiai, galvą užsidengusi kapišonu. Eismo įvykis buvo užfiksuotas registratoriumi, pateikė jį tyrėjai. Registratoriuje data negera nurodoma, ji keičiasi. Įvykis nemalonus, nukentėjo žmogus, norėjo prisiimti kaltę, tačiau pasitaręs su teisininkais suprato, kad jo kaltės čia nėra. Jo kaltė gal moralinė, kad nukentėjo žmogus. Dalyvavo sudarant eismo įvykio planą, klausė, kodėl nepažymėta, kur buvo nukentėjusioji, pareigūnas pasakė, kad šioje schemoje nesibraižo ir nukentėjusios jau nėra. Atvykus pareigūnui Stūgliui nukentėjusioji dar buvo įvykio vietoje. Kai praleidau pėsčiąjį, daugiau pėsčiųjų nematė. Kažkokį siluetą matė tik smūgio metu. Vairas yra kairėje pusėje, vaizdo registratorius yra per vidurį ir jo apžvalgos kampas yra didesnis negu žmogaus, o jis tuo metu žiūrėjo į kelią. Jis pėsčiosios nematė, pamatė kažką tik smūgio metu. Pėsčiąją pamatė tik išgirdęs smūgį ir pamatęs šešėlį. Jo nuomone, įvykis atsitiko, nes pėsčiasis išėjo ne pėsčiųjų perėjoje. Būtų ėjęs per perėją, jį būtų matęs, nes prieš tai praleido pėsčiąjį, o čia nesitikėjo, kad kažkas pažeis Kelių eismo taisykles ir išbėgs į gatvę. Pagal vaizdo medžiagą jis mato, kad nukentėjusioji į gatvę išbėgo. Jeigu ji būtų ėjusi pėsčiųjų perėja, mano, kad nelaimės nebūtų. Vairavimo stažas nuo 1992 m, nebuvo tokių eismo įvykių, per kurį nukentėtų žmogus. Maždaug nuo stulpo nukentėjusioji įžengė į gatvę. Po įvykio buvo toje eismo įvykio vietoje. Tas stulpas nėra apšvietimo stulpas, ten gal sankryžos stebėjimo kamera pritvirtinta. Jau temo, buvo lietus su šlapdriba. Nuo perėjos žymėjimo pabaigos iki stulpo maždaug 8,5 metro, vėliau pamatavo. Po kontakto automobilis pajudėjo apie 3-4 metrus, nes kai išlipo, nukentėjusioji gulėjo prie mašinos galinės dalies. Atsidūrus tokioje situacijoje tikrai negalvojo apie tai, kad kažką fiksuoti, fotografuoti, norėjo padėti nukentėjusiajai, buvo pasimetęs. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jo nuomone, pėsčioji buvo kliudyta už sankryžos ribų, 8,5 metro nuo perėjos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo, pamatė, kad dega žalia šviesa ir gal nepriėjo pora metrų iki sankryžos. Nebuvo taip, kad išbėgo ir nebuvo taip tamsu, kad negalima matyti. Atsitiko didelė tragedija, patyrė dvi operacijas, dabar pradėjo sunkiai vaikščioti. Kaltinamasis jai tuo momentu tikrai padėjo, iškvietė greitąją, policiją, daugiau toje vietoje ji nieko neprisimena. Tai buvo 16.00 val., tamsu nebuvo, pritemę, bet viskas matėsi. Truputį skersai gatvės ji tikrai ėjo, bet ar ten aštuoni metrai nežino. Norėjo pereiti į kitą gatvės pusę, į Pylimo g. Ėjau, pamatė, kad pėstiesiems užsidegė žalia, ji labai mažai dega, todėl kampu ir ėjo, dažnai taip eina ir visi žmonės taip eina. Iki perėjos ji nepriėjo. Smūgis pagal ją buvo gana didelis, stiprus, todėl mano, kad greitis buvo. Kiek nuo šaligatvio įėjo į gatvę, negali pasakyti, gal 5-6 metrus. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23). Perskaičius šiuos parodymus, nukentėjusioji parodė, kad parodymai teisingi, kiek ten tų metrų buvo, tai policininkų reikalas. Nuo tos vietos kur ji krito, mašina nuvažiavo porą metrų į priekį, iš karto nesustojo, tai reiškia, greitis kažkoks buvo. Ėjo tokiu žingsniu, kokiu einu įprastai, tikrai nebėgo. Po susidūrimo sąmonės nebuvo praradusi. Buvo sulaužytas klubo sąnarys, patyrė vieną operaciją, ji buvo nesėkminga, todėl darė antrą operaciją. Sunku pasakyti, ar bus daugiau operacijų. Po įvykio šlubuoja, sunku atsistoti, atsikelti, skausmai yra, daug vaistų vartoja. Po įvykio patyrė skausmus, stresą, penkis mėnesius sėdėjo vežimėlyje, negalėjo visai vaikščioti. Tą dieną buvo su ilgu, tamsiu paltu, atšvaito neturėjo, nebuvo dar tamsu. Nėjo būtent per tą perėją, bandė skersai pereiti iki perėjos. Savo kaltę įžvelgia iš dalies, nes ėjo ne per tą pažymėtą vietą, keletą metrų iki jos, taip vaikšto dažnai, trumpina kelią, jeigu skuba. Ji nematė, kad vairuotojas būtų praleidęs pėsčiąjį, nematė to momento. Jeigu būtų mačiusi, kad lekia mašina, tai nebūtų ėjusi, kai įžengė, mašinos nematė. Neprisimena, ar pėsčiųjų buvo perėjoje. Prieš partrenkimą jokio stabdymo negirdėjo.
Liudytojas Arūnas Stūglys teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko iškviestas, įvykio Kalinausko g. neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui parodytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 8). Liudytojas A. Stūglys paaiškino, kad schema piešta jo, tačiau daug laiko praėjo, aplinkybių neprisimena, prisimena, kad buvo įvykio vietoje, neprisimena, su kuo bendravo. Schema piešiama taip, kaip randama atvykus, pėsčiojo buvimo vietą galima pažymėti. Jeigu nepažymėta, gal ją jau buvo išsivežusi greitoji. Jeigu pėsčiasis yra važiuojamoje dalyje, tai būna schemoje pažymėta kur jis stovi.
Vilniaus apskrities VPK KPV specialisto A. Juselio 2017-11-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-11-30 apie 16.06 val., Vilniuje, Pylimo g. 4, G. G., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, pravažiavus sankryžą, kliudė pėsčiąją B. T. (b. l. 3).
Policijos registro išraše nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, jog automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. partrenkė pėsčiąją B. T., abu dalyviai blaivūs, moteris su kojos skausmu išvežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 5-6).
Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo padėtis įvykio vietoje (b. l. 8).
Iš specialistės J. Majauskaitės-Čobot paaiškinimo matyti, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus B. T. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).
Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame užfiksuotas minėtas eismo įvykis (prisegtas prie bylos viršelio).
Įrodymų vertinimas
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Šiuo atveju – ar G. G. padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, ir, jei taip, ar padaryti pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio, kuriuo metu buvo sužalota B. T., kilimo sąlyga.
Kaip matyti iš BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijos, ši norma yra banketinė, nukreipianti į kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamu atveju į KET 27 punkto pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių 27 punktas nustato, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“.
Vaizdo įrašas patvirtina, kad G. G. vairuojamas automobilis VW Passat, priartėjęs prie Pylimo-Kalinausko gatvių sankryžoje įrengtos pėsčiųjų perėjos, prieš ją pristabdė praleisti per pėsčiųjų perėją einantį žmogų ir judėjo toliau, kai jo važiuojamosios kelio juostos dalyje ir perėja einančių pėsčiųjų nebuvo. Tokią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino kaltinamasis G. G.. Kai G. G., vairuodamas automobilį, praleido pėsčiąjį, ėjusį per pėsčiųjų perėją, važiavo toliau link Pylimo gatvės, nei jo važiavimo krypties eismo juostoje, nei priešingos pusės važiavimo juostoje į pėsčiųjų perėją įžengusių žmonių nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimo praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį nepažeidė.
Pažymėtina, kad byloje tiek paties kaltinamojo G. G., tiek nukentėjusiosios B. T. parodymais, tiek ir eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis, vaizdo registratoriaus įrašu, Vilniaus apskrities VPK KPV specialisto A. Juselio 2017-11-30 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad kontaktas tarp G. G. vairuoto automobilio ir nukentėjusiosios B. T. įvyko jau pravažiavus Kalinausko-Pylimo gatvių sankryžą. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad automobilis VW Passat yra nuo pėsčiųjų perėjos žymėjimo apie 9 m atstumu.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktą, sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. KET 27 punktas nenumato absoliutaus reikalavimo vairuotojams visais atvejais bet kurioje vietoje sustoti ir praleisti į jų važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Priešingas aiškinimas, t. y. neapribojus vairuotojo pareigos tik sankryža, suponuotų situaciją, kuomet pėstieji galėtų kirsti važiuojamąją dalį bet kurioje vietoje, o vairuotojai privalėtų visada sustoti ir juos praleisti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-392-654/2017).
Be to, šiuo atveju reikalinga įvertinti ir atsižvelgti ir į KET nuostatas, kurios numato pėsčiųjų pareigas. Kaip antai, KET 42 punktas, kuris numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. O pagal KET 44 punktą, įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad eisme dalyvaujantis asmuo, šiuo atveju vairuotojas G. G. turi teisėtų lūkesčių, jog kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nesukeltų pavojaus. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017). Šiuo atveju, jeigu pėsčioji būtų ėjusi per pėsčiųjų perėją, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog G. G. praleido per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį. Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009) arba kad ant važiuojamosios kelio dalies gali gulėti pėsčiasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169/2010).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog G. G. matė ar būdamas pakankamai atsargus ir dėmesingas galėjo ir turėjo pastebėti jo vairuojamo automobilio kelyje atsiradusią nukentėjusiąją B. T. bei laiku sustabdyti savo vairuotą automobilį, išvengti eismo įvykio. Iš G. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, matyti, kad jis nenumatė, jog gali partrenkti B. T.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje G. G. tvirtino, kad nukentėjusiąją pamatė, kai jau įvyko kontaktas su automobiliu, jis įvyko apie 10 metrų nuo pėsčiųjų perėjos, tiksliai pasakyti negali, kai išgirdo garsą, sureagavo ir puolė stabdyti automobilį Nurodyti kaltinamojo parodymai nėra paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismo vertinimu, G. G. veiksmai – pristabdymas prieš pėsčiųjų perėją, praleidimas per perėją ėjusio pėsčiojo ir tolesnis savo kelionės tęsimas važiuojant akivaizdžiai nedideliu greičiu nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankami KET reikalavimų laikymosi atžvilgiu. Nukentėjusioji B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad staigiai nutarė eiti į kitą kelio pusę, greitu žingsniu ėjo į kitą pusę (b. l. 23). Teisiamajame posėdyje B. T. parodė, kad nebuvo taip, kad ji išbėgo, tačiau perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji parodė, kad parodymai teisingi. Sugretinus nukentėjusios parodymus su automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu bei kaltinamojo parodymais, darytina išvada, jog nukentėjusioji B. T. į važiuojamąją dalį išėjo staiga, be to, pažymėtina, jog ji nesilaikė pėstiesiems keliamų reikalavimų, numatytų KET 42 punkte.
Automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas patvirtina, kad B. T. į gatvės važiuojamąją dalį įžengė po to, kai automobilis VW Passat jau buvo pradėjęs važiuoti už pėsčiųjų perėjos ženklinimo. Nors eismo įvykio vietos plane neužfiksuota pėsčiosios padėtis, tiek iš kaltinamojo, tiek ir pačios nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji judėjo įstrižai važiuojamosios dalies atžvilgiu. Nukentėjusioji B. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad bandė skersai pereiti iki perėjos, savo kaltę įžvelgia iš dalies, nes ėjo ne per tą pažymėtą vietą, keletą metrų iki jos, taip vaikšto dažnai, trumpina kelią, jeigu skuba.
Pažymėtina, kad įstatymas numato pareigą važiuojamojoje dalyje imtis atsargumo priemonių kiekvienam eismo dalyviui – ne tik vairuotojams, bet ir pėsčiajam. Pagal KET 42 punktą „į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų <...> perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. <...>. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“ (KET 44 punktas).
Šiuo atveju, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nukentėjusioji B. T. į važiuojamąją dalį įžengė neįsitikinusi, jog tai daryti yra saugu, t. y. nepasižiūrėjusi, ar nėra artėjančių transporto priemonių, ir akivaizdžiai nesilaikydama saugaus atstumo nuo jų. Be to, ji ėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose, tuo metu, kai G. G. vairuota transporto priemonė jau buvo pajudėjusi. Per važiuojamąją dalį B. T. ėjo įstrižai, judėdama priešais jau važiuojantį automobilį VW Passat, tokiu būdu sudarydama jam nepastebimą kliūtį kelyje. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog buvo apsiniaukę ir matomumas nebuvo geras, tačiau pėsčioji jokio ryškaus atšvaito neturėjo, be to, buvo apsirengusi tamsiais drabužiais.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismui kyla pagrįstos abejonės, ar G. G. yra kaltas dėl B. T. sveikatos sutrikdymo, bei ar jis, būdamas pakankamai atsargus pagal byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, galėjo bei turėjo jį numatyti ir išvengti kilusių padarinių, tačiau, išnaudojus byloje visas galimybes, šios abejonės nepašalintos, todėl aiškintinos kaltinamojo naudai. Nesant įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis, laikydamasis KET reikalavimų, t. y. būdamas pakankamai atsargus ir dėmesingas, būtų galėjęs pamatyti aukščiau nurodytu būdu prieš pajudėjusį automobilį VW Passat į važiuojamąją dalį įžengusią nukentėjusiąją ir sustabdyti automobilį, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo G. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, G. G. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį tik pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios B. T. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo G. G. paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vaizdo įrašas (vokas su CD-R prisegtas prie bylos viršelio), paliktinas prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
G. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiosios B. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vaizdo įrašą (voką su CD-R prisegtą prie bylos viršelio), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas