Civilinė byla Nr. e2-395-464/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00331-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Finiens“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Construction Ace“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Finiens“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo likviduota uždaroji akcinė bendrovė ,,LNTV“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Finiens“ 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 dėl paaiškėjusių naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 patenkino ieškovės BUAB ,,Construction Ace“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės 1 477 299 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Skolos priteisimo pagrindu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, yra šalių 2012 m. lapkričio 7 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovės atsakovei sumokėtas avansas buvo priteistas ieškovei.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 pripažino niekine ir negaliojančia 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį ir prie jos sudarytus susitarimus. Taigi, paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2087-852/2017, t. y. kad preliminarioji sutartis, kurios pagrindu priteista skola, yra niekinė ir negaliojanti, todėl ir skola pagal tokią sutartį negalėjo būti priteista. Atsakovės manymu, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti ir ieškiniui atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovės BUAB ,,Finiens“ prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 procesą atsisakė priimti ir grąžino prašymą jį padavusiam asmeniui.  

5.       Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

6.       Nustatęs, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. sausio 24 d. iki prašymo pateikimo 2024 m. balandžio 8 d. praėjo daugiau kaip penkeri metai, taigi naikinamasis terminas yra suėjęs, be to, prašymą atnaujinti procesą atsakovė grindžia  Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. priimtu sprendimu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, atitinkamai, ir prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip nauja nurodoma aplinkybė nėra įvykusi, teismas atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir grąžino jį atsakovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovė BUAB ,,Finiens“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti, atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 procesą. Nurodo tokius argumentus:

7.1.       Pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, formali bei neatitinka privalomųjų CPK 270 straipsnio reikalavimų, taikomų teismo nutartims. Teismas nevertino jokių prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų, neanalizavo visiškai jokių prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindu ir prašoma atnaujinti procesą.

7.2.       Prašymo atnaujinti procesą pateikimo dieną, t. y. 2024 m. balandžio 8 d., nebuvo suėjęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas tokiam prašymui paduoti, kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo preliminarioji sutartis buvo pripažinta negaliojančia, priimtas 2024 m. sausio 16 d.

7.3.       CPK 368 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas penkerių metų naikinamasis terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti aiškinamas sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankroto administratorius per 6 mėnesius nuo bendrovės dokumentų jam perdavimo turi patikrinti bendrovės sudarytus sandorius. Jokie dokumentai atsakovės bankroto administratorei nebuvo perduoti, nutartis atsakovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. ir nuo šios dienos skaičiuotinas 6 mėnesių terminas, kuris turi būti vertinamas kartu su CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu naikinamuoju terminu. Taigi, įvertinus abu šiuos terminus prašymas galėjo ir turėjo būti pateiktas iki 2024 m. gegužės 7 d. (2018 m. lapkričio 7 d. + 6 mėn. + 5 m.).

7.4.       Teismui neteisingai ir be jokių motyvų konstatavus, kad yra suėjęs naikinamasis terminas prašymui pateikti, susidarė situacija, akivaizdžiai pažeidžianti viešąjį interesą ir sukurianti prielaidas bei sąlygas galioti teismo sprendimui, kuriuo suklastotos sutarties pagrindu iš bankrutuojančios bendrovės yra priteista itin didelė 1 477 299 Eur suma.

7.5.       Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 dar nėra įsiteisėjęs, nes Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas tos bylos trečiojo asmens apeliacinis skundas, neturi teisinės reikšmės. Prašymas, be kita ko, grindžiamas ir tokiomis naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pagal toje byloje pateiktų specialistų išvadas parašai ant preliminariosios sutarties yra suklastoti.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  

Dėl rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėto įrodymo     

8.       Apeliantė BUAB ,,Finiens“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. birželio 19 d., t. y. vos dieną  iki nustatytos teismo posėdžio datos, pateikė rašytinius paaiškinimus, o su jais – ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024, prašydama juos priimti. Nurodė, kad vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti jos prašymą, buvo teismo sprendimo, kuriuo grindžiamas proceso atnaujinimas, neįsiteisėjimas. Kadangi faktinė situacija yra pasikeitusi, prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 priimti bei vertinti joje nustatytas aplinkybes, susijusias su preliminariosios sutarties negaliojimu ir neteisėtumu.

9.       Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniame procese taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

10.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytas terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti.

11.       Nagrinėjamu atveju savo rašytiniais paaiškinimais apeliantė siekia papildyti savo atskirojo skundo argumentus naujomis aplinkybėmis, praplėsti skundo nagrinėjimo ribas, todėl rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

12.       Klausimas dėl kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo nesprendžiamas kaip neaktualus, nes teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali ir savo paties iniciatyva naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, susipažinti su teismų priimtais procesiniais sprendimais. 

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijų  

13.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 20 punktas).

14.       Prašymai atnaujinti procesą turi būti paduodami ir nagrinėjami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 370 straipsnyje yra reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka, t. y. teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) visų pirma išsprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) po to prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) jeigu šis prašymas patenkinamas, atnaujinta byla išnagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių procesinių stadijų turi būti atliekami tik jai priskirtini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 46 punktas).

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės BUAB ,,Finiens“ 2024 m. balandžio 8 d. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir grąžino jį apeliantei, nustatęs, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis penkerių metų terminas nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo šiam prašymui pateikti. Pažymėtina, kad  pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas apeliantės prašymo priėmimo klausimą, neatsižvelgė į pirmiau aptartą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką bei stadijas, jau pradinėje stadijoje išspręsdamas klausimą, susijusį su tokio prašymo padavimo terminais.

16.       CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.

17.       Taigi, iš minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tik tuo, ar šis prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus formaliuosius turinio ir formos reikalavimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, kuriuos nustačius prašymą priimti atsisakoma. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

18.       Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negalėtų būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Praleistas terminas, taip pat ir naikinamasis, savaime nekliudo pareiškimo priėmimui ir jo skyrimui nagrinėti teismo posėdyje, tai aiškiai matyti ir iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teismo veiksmų, nagrinėjant klausimą teismo posėdyje, aptarimo: „Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje <...>“. Taigi, teismo posėdžio sušaukimo galimybė niekaip nesiejama su CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pasibaigimu.

19.       Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

20.       Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi, ir tada, kai be pateisinamos priežasties yra praleistas terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą.

21.       Aptartos CPK 370 straipsnio nuostatos bei kasacinio teismo praktika, formuojama atsižvelgiant į civilinio proceso principus, proceso atnaujinimo instituto tikslus bei proceso teisinį reguliavimą, suponuoja aiškinimą, kad su terminu paduoti atitinkamą prašymą susiję klausimai nekliudo spręsti tokio pareiškimo priėmimo ir jo skyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio arba žodinio, teismui tokį būtinumą nustačius, proceso tvarka, juo labiau kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, įskaitytinai susijusius ir su termino praleidimu, o prašymą pateikęs asmuo gali būti teismo įpareigotas pateikti papildomus su tuo susijusius įrodymus.

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų, neatsižvelgė į tai, kokie klausimai pradinėje šio proceso stadijoje negali būti sprendžiami, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakęs ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. dėl aplinkybių, susijusių su CPK 368 straipsnyje įtvirtintais terminais.

23.       Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tai konstatavus, dėl atskirojo skundo argumentų nepasisakytina. Tik pagal procesines taisykles išsprendus prašymo priėmimo klausimą galės būti įvertinta, ar prašymo atnaujinimo pagrindas, įskaitant ir termino tokiam prašymui paduoti aspektą, egzistuoja.          

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme     

24.       Apeliantės pateiktas prašymas priteisti bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant toje byloje baigiamąjį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis). Įstatymas nenumato, kad būtų sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kurios patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą bei jų apskundimą aukštesnės instancijos teismui, kai bylos procesas dar ne tik nepasibaigęs, bet net ir neprasidėjęs (apeliantės procesinį dokumentą atsisakyta priimti).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Finiens“ prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė