Civilinė byla Nr. 2-1004-587/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18749-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
113.1.; 128.2.; 128.19. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjui A. O., suinteresuotam asmeniui E. O., nedalyvaujant pareiškėjui A. O., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. O. ir A. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. O. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą po M. O., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2007 m. kovo 25 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. O. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, teisę išsipirkti iš valstybės 2,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį paveldėjo A. O. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. O. a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5, 38).
Pareiškėjas A. O. prašė patenkinti pareiškimą, kuriame nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jų su A. O. tėvas M. O. 1990-02-17 sudarė santuoką su E. L., po santuokos O., 1997-08-28 santuoka buvo nutraukta. 2007-03-25 jų tėvas M. O. mirė. Po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo bylos užvedimo nesikreipė, kadangi tėvai jokio paveldimo turto įgiję nebuvo. Manė, kad jokio turto po tėvo mirties nebuvo. M. O. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) M. O. Čekiškės apylinkės deputatų tarybos sesijos 1994-02-14 protokolu Nr. 1 buvo suteiktas 2,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Iki savo mirties tėvas negalėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, nes tuometinis Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nesugebėjo laiku paruošti reikiamų dokumentų. Jie nežinojo, kad 2,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinis ir neprivatizuotas. Šį sklypą jie su dar gyvu tėvu ir mama dirbo, jame augino daržoves. Visiškai neseniai iš motinos sužinojo, kad minėtas sklypas valstybinis ir neprivatizuotas, nes po tėvo mirties liko nesutvarkyti kažkokie dokumentai ir net negali viso sklypo privatizuoti. Ketindami su savo mama privatizuoti tėvui suteiktą 2,50 ha asmeninio ūkio žemės esantį (duomenys neskelbtini), 2013-09-16 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių ir sužinojo, kad po tėvo mirties, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmeninio ūkio žemės sklypą tėvas įgijo santuokoje su jų motina, todėl šis asmeninis ūkis laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir todėl sutuoktinių dalys laikomos lygiomis. Po tėvo mirties jam suteiktos teisės išsipirkti asmeninio ūkio žemę niekas nepaveldėjo, o pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti dėl to, kad buvo nepilnamečiai ir nežinojo apie esantį palikimą.
Pareiškėjas A. O. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. O. prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino analogiškai, kaip ir pareiškėjas A. O..
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius į teismo posėdį savo atstovo neatsiuntė, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, kad terminas yra praleistas dėl svarbių, svarių, objektyvių priežasčių, kurios nepriklauso nuo asmens prašančio atnaujinti terminą, laiko tikslinga, kad šis terminas būtų atnaujintas (b. l. 24-25).
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjų A. O. ir A. O. tėvas M. O. mirė 2007-03-25 (b. l. 9,10, 13, 39). Paveldėjimo byla po M. O. mirties neužvesta nebuvo (b. l. 40). M. O. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Tuo pačiu adresu iki šiol savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi pareiškėjų motina E. O. (b. l. 8). Pareiškėjų tėvai M. O. ir E. O. susituokė 1990-02-17, išsituokė 1997-08-28 (b. l. 11-12). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2013-09-26 rašto matyti, kad Kauno rajono Čekiškės apylinkės deputatų tarybos 1994-02-14 sesijoje, protokolas Nr. 1 M. O. šeimai skirta 2,50 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) Už žemę 1996-11-27 E. O. sumokėjo valstybės vienkartinę išmoką. Žemės privatizavimui įmokos panaudotos nebuvo. Taip pat nurodyta, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 dalį, fiziniam asmeniui mirus, teisę gauti nuosavybėn, neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso numatyta tvarka (b. l. 14).
CK 5.57 str. 1 d. numato, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę.
Spręstina, kad pareiškėjai dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu nesikreipė ne dėl savo kaltės. Pareiškėjai buvo nepilnamečiai tuo metu, kai mirė jų tėvas, be to, apie teisę privatizuoti žemės sklypą sužinojo tik gavę 2013-09-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus atsakymą, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjams turi būti atnaujintas terminas palikimui po jų tėvo mirties priimti.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444, 445 straipsniai). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006).
M. O. mirties ir palikimo atsiradimo metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186), kurio 21 straipsnis nustato, jog turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. LTSR santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad M. O. asmeninio ūkio žemės sklypas buvo suteiktas santuokos metu, po M. O. mirties jam suteiktos teisės išsipirkti asmeninio ūkio žemę niekas nepaveldėjo, todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, kad pareiškėjai atitinkamai po savo tėvo mirties paveldėjo teisę išsipirkti iš valstybės po ¼ dalį 2,50 ha žemės ūkio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai laikytina, jog yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177, 178, 185 str.).
Atnaujinus terminą palikimui priimti ir nustačius pareiškėjų prašomą faktą, pareiškėjai galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir turės teisę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl jų tėvo M. O. naudotos asmeninio ūkio žemės, t.y. juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybei – 27,69 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 576 str. teismas
n u s p r e n ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti praleistą terminą po M. O., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2007 m. kovo 25 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, teisę išsipirkti iš valstybės 2,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį paveldėjo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. O. a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjų A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 13,84 Lt (trylika litų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Lina Žemaitienė