Administracinė byla Nr. I-36-621/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01650-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7.; 15.8.; 55.1.3

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjams D. G., K. G. ir jų atstovei advokato padėjėjai I. K.,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.,

dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P., N. A.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. G., D. G. atstovės advokato padėjėjos I. K. pasirašytą patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-525-(14.31.110.) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai D. G. ir K. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-525-(14.31.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 1SS-1886-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja D. G. ir K. G. ir jų atstovė advokato padėjėja I. K. teismo posėdžių metu paaiškino, kad savo poziciją išdėstė ankstesniuose teismo posėdžiuose, palaiko patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes. Patikslintame skunde (I t., b. l. 36–45) nurodė, kad ginčas kilo tada, kai 2010 metais kaimynai V. pardavė savo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), E. ir D. P.. Kadangi tiek pareiškėjų sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tiek kaimyninis sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti pagal preliminarius kadastrinius matavimus, pareiškėjai užsisakė žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2013 m. rugsėjo 6 d. M. P. individualios įmonės matininkas R. P. parengė pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. 2013 m. spalio 10 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 31 SK-(14.31.110.)-2097 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo, vadovaudamasis LR žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.2.5. punktu, atsižvelgdamas į Šiupylių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1235, žemės sklypo savininko K. G. 2013 m. spalio 8 d. gautą prašymą, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 30 d. įgaliojimą Nr. lĮ-(1.9)-587 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal M. P. individualios įmonės matininko R. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Pažymėjo ir tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2013-09-06 Nr. 9-6 gretimo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. P. pasirašė. Ginčas dėl žemės sklypo ribos kilo, kai gretimo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai E. ir D. P. užsisakė žemė sklypo kadastrinius matavimus. Tuomet, tai yra 2014 m. vasario 17 d., NŽT Šiaulių skyrius pareiškėjui K. G. atsiuntė raštą Nr. 31SD-(14.31.104)-995, kuriame nurodė, kad atliekant jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos buvo pažymėtos ne tomis pačiomis ribomis ir turės būti tikslinamos. Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas ir rašte nurodoma: „<...> 2005 m. lapkričio 29 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo darbuotojos J. M. buvo surašytas šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Surašant šį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą jūs taip pat dalyvavote ir jį pasirašėte. 2005 m. lapkričio 29 d. žemės valdos ribų paženklinimo abrise, kurį Jūs taip pat pasirašėte ir su žemės sklypo ribomis sutikote, matyti, kad žemės sklypo ribos (1-2 taškai), įbraižytos lygiagrečiai esančiam keliui, ilgis yra 37,6 m. Tuo tarpu M. P. IĮ matininko R. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje esančiame žemės sklypo plane ši žemės sklypo kraštinė pažymėta 39,51 m ilgio. Dėl netinkamai pažymėtų žemės sklypo ribų žemės sklypo plotas nuo 0,2900 ha padidėjo iki 0,3007 ha (107 kvadratinių metrų) <...>“. Pažymėjo, kad nei žemėtvarkos darbuotojos J. M. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nei abrise nėra pasirašiusi pareiškėja D. G.. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016-06-13 sprendime Nr. 1SS-1886-(10.5) <...> nustatė, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyresnioji technikė J. Č. 2000-11-16 vietovėje paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Šio žemės sklypo ribos nurodytos VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyresniosios technikės J. Č. 2000-11-16 parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje (toliau – ir abrisas) ir 2001-12-13 parengtame plane M 1:10000 (toliau – ir Planas)“, tačiau įvertinus tuos du abrisus, žemės sklypų ribos nesutampa. Abrisai buvo braižomi urbanizuotoje teritorijoje. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi vyresnioji technikė J. Č. braižė abrisą, kaip ir nėra aišku, kodėl žemėtvarkos darbuotojos J. M. abrise, žymint sklypo plotą, neįvertinti inžineriniai kiemo statiniai, kurie visada priklausė pareiškėjams, kaip turtas, perduotas naudotis dar 1987 metais, bei eglaitės, pasodintos ant sklypo ribos, pagal kolūkio „Tarybinė žemė“ suteiktų naudotis žemės sklypų Nr. 12 ir Nr. 17 ribas. Ir jeigu abrisas buvo sudarytas tik siekiant „išspausti“ reikalingus sklypo plotus, juo vadovautis negalima, abrisas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjai savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko 2013 metais ir juos įregistravo VĮ Registrų centre. Esant pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planui su tiksliais kadastriniais matavimais (kadastro duomenų tikslinimas įregistruotas VĮ Registrų centre nuo 2013 m. spalio 15 d., įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas 2013 m. spalio 10 d. Nr. 31SK-(14.31.110.)-2097), jokie kiti planai (abrisai, laikinieji planai), sudaryti iki šio plano, nebeturi reikšmės. Tai yra techniniai, informacinio pobūdžio, orientaciniai ir netikslūs dokumentai (abrisas yra braižomas pieštuku, o laikinas planas yra pernelyg abstraktus). Sklypo ribos nėra nustatomos pagal abrisą ir sklypo ribos pagal abrisą neregistruojamos. Abrisas yra preliminarus brėžinys, reikalingas planui parengti, o sklypo ribos laikinajame plane galioja iki sklypo geodezinių matavimų. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios pagal esamus dokumentus. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, nes ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015). Sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusias ar sutartas ribas; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. (Kauno civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2A-1624-657/2015). Prašo patikslintą skundą tenkinti.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė D. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka. Palaiko atsiliepime ir ankstesniuose teismo posėdžiuose išdėstytą poziciją. Atsiliepime (I t., b. l. 78–86) nurodė, jog pareiškėjai teigia, kad skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-525-(14.31.110) teritorinio skyriaus vedėjas keičia pareiškėjų M. P. individualios įmonės matininko R. P. 2013 metais atliktus kadastrinius matavimus. Pažymėjo, jog nesutinka su tokiu teiginiu, sprendime nurodyta, kad tvirtinami ne pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo, o besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. P. ir D. P., kadastro duomenys, kuriuos nustatė matininkas S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis bus galima pakeisti po to, kai NŽT Šiaulių skyrius parengs išvadą dėl pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir pareiškėjai atliks žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pateiks NŽT Šiaulių skyriui naują žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir prašymą pakeisti nustatytus kadastro duomenis. Ginčas yra kilęs tarp dviejų besiribojančių privačių žemės sklypų savininkų dėl bendros žemės sklypų ribos: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. P. ir D. P., ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui K. G.. Paneigiant pareiškėjų teiginius dėl skundžiamo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-525-(14.31.110) teisingumo pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama, reiškia, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn. 0,2900 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas K. G. 2006 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P91/06-1880 ir tą pačią dieną perduotas. Prie šios sutarties buvo pridėtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo parengtas žemės sklypo planas (M1:2000), kuriame žemės sklypo ribos buvo pažymėtos pagal 2005-11-29 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą. Tos pačios dienos žemės valdos ribų paženklinimo abrise buvo nurodyta, kad žemės sklypo ribų linijų ilgiai yra 37,6 m, 80,5 m, 35,1 m, 80,3 m ir pareiškėjas K. G. su tokiomis ribomis sutiko, patvirtindamas tai parašu žemės valdos ribų paženklinimo abrise ir paženklinimo-parodymo akte. Žemės sklypo ribos atitiko Šiupylių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2000-06-22 įsakymu Nr. 1235 suprojektuotas ribas. Todėl galima teigti, kad pareiškėjai nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento žemės sklypu galėjo naudotis būtent tomis ribomis, kuriomis jiems žemės sklypas buvo perduotas. Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo ribų linijų ilgiai buvo ribų posūkio taškų 37,6 m, 80,3 m, 35,1 m ir 80,5 m. Pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus 2013 m. (žemės sklypas paženklintas 2013-09-06) atliko M. P. individualios įmonės matininkas R. P.. Žemės sklypo matavimus buvo suderinusi besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė E. P.. Pagal pareiškėjo K. G. prašymą, žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-10-10 sprendimu Nr. 31 SK-(14.31.110.)-2097 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. 2013-10-11 NŽT Šiaulių skyrius gavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės E. P. prašymą, kuriame ji nurodė, kad matuojant pareiškėjams priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jai matininkas R. P. nustatė klaidingus matavimo duomenis, teigė, kad sklypo riba eina per eglių kamienų vidurį, pasirašė, nes suklydo, tik vėliau pastebėjo, kad jos sklypas (duomenys neskelbtini) dėl matavimų susiaurėja 2 metrais ir paprašė anuliuoti parašą. NŽT Šiaulių skyrius, nagrinėdamas 2013-10-11 E. P. prašymą, nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo privatizuotas, t. y., kad žemės sklypo linijos ilgis tarp posūkio taškų 1-2 (ties (duomenys neskelbtini) gatve) pailgėjo nuo 37,6 iki 39,51 metro (1,91 m) lyginant su planu, kuriame pavaizduotos 2005-11-29 paženklintos ribos tarp posūkio taškų 1-2, o žemės sklypo plotas padidėjo 107 kv. m (3007 kv. m -2900 kv. m=107 kv. m). Atkreipė dėmesį, kad ir pagal namų valdos techninės apskaitos bylą pareiškėjų sklypas niekada nebuvo 30 arų ploto, o sklypo ribos linijos ilgis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tebuvo 36 metrai. 0,40 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 369) (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas 2001 m. lapkričio 16 d., jo ribos parodytos žemės sklypo valdos ribų paženklinimo abrise, parengtame VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo vyresniosios technikės J. Č.. Žemės sklypo (projektinis Nr. 369) planas parengtas 2001-12-13, jame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai tarp posūkio taškų (70 m, 72 m, 30,96 m., 21,58 m, 35,89 m, 50,0 m), pagal šį planą Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 31-13287 buvo atkurtos nuosavybės teisės B. V. į buvusio savininko V. V. nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinant jam natūra 0,40 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjų teiginius, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo vėliau suformuotas nei pareiškėjų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir, kad suformuotas „perkeliant į tą vietą 40 arų nuosavybės“. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) privačion nuosavybėn buvo perleistas pagal 2001-12-13 parengtą žemės sklypo planą, parengtą pagal Šiupylių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000-06-22 įsakymu Nr. 1235 suprojektuotas ribas, 2015 m. gruodžio mėn. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atlikęs matininkas pagrįstai vadovavosi 2001-12-13 žemės sklypo planu, abrisu, žemės reformos žemėtvarkos projektu. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai, patikrinę kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009-09-03 įsakymo Nr. 1P-98, nustatyta tvarka, nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (skyrius atliko Kadastro nuostatų 544 punkte nurodytus veiksmus, 67 punkto nustatyta tvarka vertino, kad nėra kliūčių suderinti planą, tinkamai pakviesti į ženklinimą kviestiniai asmenys, tinkamai išnagrinėta K. G. pateikta pretenzija pagal kadastro nuostatų 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 punktų reikalavimus, tinkamai išsiųsti dokumentai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, priimdamas skundžiamą 2016-04-19 sprendimą Nr. 31SK-525-(14.31.110), pagrįstai patvirtino žemės sklypo  kadastro duomenis ir nėra jokio pagrindo naikinti šio sprendimo. Pareiškėjai skunde nurodė, kad į teismą kreipiasi dėl ribų nustatymo, tačiau nenurodė, kokias kadastro nuostatų ar kadastro duomenų surinkimo taisyklių nuostatas pažeidžia jų skundžiamas administracinis aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų skundu.

Pareiškėjų D. G. ir K. G. patikslintas skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių  skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo 31SK-525-(14.31.110.), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininko S. T., veikiančio individualios veiklos pagrindu, 2015 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 1SS-1886-(10.5) teisėtumo ir pagrįstumo (I t., b. l. 14, 16–18).

Pareiškėjai ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Ši aplinkybė nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, asmuo gali kreiptis į teismą tik dėl savo teisės ar intereso pažeidimo. Kadangi ginčijamu sprendimu nebuvo keičiami pareiškėjui priklausančio sklypo kadastriniai duomenys, pareiškėjo teisės į jo valdomą žemės sklypą nebuvo pažeistos, o dėl kito asmens teisių, remiantis minėto straipsnio nuostata, pareiškėjas kelti ginčo negali. Todėl šioje byloje vertinamas ginčas tik toje apimtyje, ar ginčijamais sprendimais nebuvo pažeisti pareiškėjo įstatymu saugomi interesai, kadangi, kaip patvirtina bylos įrodymai, ginčas kilo dėl atsakovo patvirtintų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų, nes tokiu sprendimu keičiasi pareiškėjų ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo riba ir pareiškėjų želdiniai ir inžineriniai kiemo įrenginiai atsiduria kaimynų sklype.

Nustatyta, kad matininkas S. T., veikiantis individualios veiklos pagrindu, paženklinęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas vietovėje, surašė 2015 m. gruodžio 28 d. šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 01 bei parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) planą pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas S. T. 2016 m. kovo 31 d. minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pateikė NŽT Šiaulių skyriui tikrinti. 2016 m. kovo 30 d. aiškinamajame rašte matininkas S. T. nurodė, kad „E. P. ir D. P. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) geodeziškai pamatuotas remiantis preliminariu (pradiniu) žemės sklypo planu, abrisu ir Šiupylių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Nustatant ginčytiną bendrą ribą tarp matuojamo žemės sklypo ir gretimo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio K. G., remtasi ir pastarojo žemės sklypo preliminariais (pradiniais) matavimais. Bendri posūkių taškai Nr. 3 ir Nr. 4 (pagal naujai parengtą žemės sklypo planą) įtvirtinti, nepažeidžiant gretimo sklypo išmatavimų, t. y. prie gatvės paliekant 37,6 m plotį, o gale sklypo – 35,10 m plotį, kaip ir nurodyta preliminariame plane. Kaip yra žinoma, K. G. yra atlikęs savo žemės sklypo geodezinius-kadastrinius matavimus (vykd. M. P. IĮ, 2013 m.), tačiau jais nebuvo remtasi, kadangi juose nustatyti išmatavimai ir plotas yra padidėję lyginant su preliminariu planu, dėl to atsiranda E. ir D. P. žemės sklypo ploto trūkumas.“ 

NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. balandžio 15 d. patikrinęs minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 31KAM-29390, suderino žemės sklypo planą ir ginčijamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-525-(14.31.110.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 841.1.1.2.5 punktu, atsižvelgdamas į Šiupylių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1235 „Dėl Šiaulių rajono Šiupylių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, piliečių E. P. ir D. P. 2016 m. kovo 31d. gautą prašymą, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą Nr. 11-1611-(1.9.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko S. T., veikiančio individualios veiklos pagrindu, 2015 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2016 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1SS-1886-(10.5) netenkino pareiškėjų skundo dėl atliktų kadastrinių matavimų (I t., b. l. 16–17).

Pareiškėjai savo nesutikimą grindžia tuo, kad skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-525-(14.31.110) teritorinio skyriaus vedėjas keičia pareiškėjų M. P. individualios įmonės matininko R. P. 2013 metais atliktus kadastrinius matavimus; teigia, kad NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 31SS-24-(14.31.45) neteisingai aiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atliekant tikslius kadastrinius matavimus, ribos negali būti keičiamos, NŽT Šiaulių skyrius, priimdamas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3lSK-525-(14.31.110), nevertino, kad pareiškėjų pasodintos eglaitės ir kanalizacijos išsėmimo duobė, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribos nusistovėjusios jau beveik 30 metų, ir daro prielaidą, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) plotas niekada 40 arų nebuvo, galimai neteisingai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjai mano, kad jų žemės sklypas buvo pirmiau suformuotas, kritiškai vertina žemės sklypų abrisus, mano, kad pagal juos kadastrinių matavimų teisingumo nebuvo pagrindo vertinti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, argumentuodamas, kad skundžiamu sprendimu buvo tvirtinamos ne pareiškėjų nuosavybės teisės turimo žemės sklypo, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priklausančio E. P. ir D. P., kadastro duomenys, kuriuos nustatė matininkas S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. Pažymėjo, jog pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenis bus galima pakeisti po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius parengs išvadą dėl kadastrinių matavimų ir pareiškėjai atliks naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateiks NŽT Šiaulių skyriui naują žemės sklypo planą. Patikrinę minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir nenustatę aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, suderino žemės sklypo planą, o NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu patvirtino nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius (ginčas kilo atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus) reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių žemės sklypo ribų stabilumo principo taikymą, yra Nuostatai, kurių 21 punkte nustatyta, kad „Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. 

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.“

              Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba  patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos  teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (pvz. žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-1918/2013). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010).

Nuostatų 123 punkte nurodyta, jog jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka. O Nuostatų 126 punkte nurodyta, jog kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Teisėjų kolegija palyginusi matininko S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane (I t., b. l. 98) atliktus kadastrinius matavimus, nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su šio žemės sklypo abrise (I t., b. l. 122) ir plane nurodytais žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatė, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, kadastrinių matavimų plane pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, yra 46,89 m, t. y.  3,11 m trumpesnis nei nurodytas abrise ir plane; kadastrinių matavimų metu nustatytas linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, kadastrinių matavimų plane pažymėtų Nr. 2 ir Nr. 3, yra 69,40 m, t. y. 0,60 m trumpesnis nei nurodytas abrise ir plane; kadastrinių matavimų metu nustatytas linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, kadastrinių matavimų plane pažymėtų Nr. 3 ir Nr. 4, yra 67,95 m, t. y. 4,05 m trumpesnis nei nurodytas abrise ir plane; kadastrinių matavimų metu nustatytas linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, kadastrinių matavimų plane pažymėtų Nr. 4 ir Nr. 5, yra 33,57 m, t. y. 2,61 m ilgesnis nei nurodytas abrise ir plane; kadastrinių matavimų metu nustatytas linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, kadastrinių matavimų plane pažymėtų Nr. 5 ir Nr. 6, yra 20,78 m, t. y. 0,80 m trumpesnis nei nurodytas abrise ir plane; kadastrinių matavimų metu nustatytas linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, kadastrinių matavimų plane pažymėtų Nr. 6 ir Nr. 1, yra 36,67 m, t. y. 0,78 m ilgesnis nei nurodytas abrise ir plane.

Iš matininko S. T. 2016 m. kovo 30 d. aiškinamojo rašto matyti, kad E. P. ir D. P. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) geodeziškai pamatuotas remiantis preliminariu (pradiniu) žemės sklypo planu, abrisu ir Šiupylių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Nustatant ginčytiną bendrą ribą tarp matuojamo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio K. G., remtasi ir pastarojo žemės sklypo preliminariais (pradiniais) matavimais. Bendri posūkių taškai Nr. 3 ir Nr. 4 (pagal naujai parengtą žemės sklypo planą) įtvirtinti, nepažeidžiant gretimo sklypo išmatavimų, t. y. prie gatvės paliekant 37,6 m plotį, o gale sklypo – 35,10 m plotį, kaip ir nurodyta preliminariame plane. Taip pat matininkas pažymėjo, jog K. G. yra atlikęs savo žemės sklypo geodezinius-kadastrinius matavimus (vykd. M. P. IĮ, 2013 m.), tačiau jais nesirėmė, kadangi juose nustatyti išmatavimai ir plotas yra padidėję lyginant su preliminariu planu, dėl to atsiranda E. ir D. P. žemės sklypo ploto trūkumas. 

        Liudytojas matininkas S. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog atliko E. P. ir D. P. priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Matavo atstumus, žiūrėjo, ar atitinka pradinius dokumentus. Pamena, jog buvo ginčas dėl vieno taško, kuris neatitiko pradinių dokumentų. Kaimyniniame sklype ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo viršplotis lyginant su preliminariais matavimais. Matuojamam sklypui ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) trūko žemės sklypo ploto ir bandė tą žemės sklypo plotą atstatyti. Jo atlikti matavimai atitiko leistinumo ribas, tačiau ne 100 procentų. Gretimo žemės sklypo neatitiko žemės sklypo plotas ir išmatavimai buvo padidėję. O jo matuojamo žemės sklypo išmatavimai yra sumažėję. Savo aiškinamajame rašte dėl kito žemės sklypo, priklausančio N. A., nieko nenurodė. Nustatė ribas pagal E. ir D. P. prašymą ir pagal teritorijų planavimo dokumentus. Matuodamas žemės sklypą į faktinį žemės sklypo naudojimą turi atsižvelgti, tačiau šiuo atveju iš dalies buvo atsižvelgta. Kaimynų G. žemės sklypo linijos pailgėjo, o P. sumažėjo. Pateikė žemėtvarkos skyriui informaciją (aiškinamajame rašte), jog žemės sklypai persidengia, nesutampa. Taip pat pateikė kadastrinių matavimų bylą, tačiau jokio sprendimo (atsakymo) negavo. Su jo atliktais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) matavimais G. nesutiko.

Kaip minėta, atliekant kadastrinius matavimus negali būti vykdomos jokios rekonstrukcijos, kadastrinių duomenų nustatymas yra vykdomas matuojant jau suprojektuotus objektus ir nekeičiant anksčiau nustatytų ribų. Bylos duomenimis nustatyta, kad matininkas S. T. nustatydamas ginčytiną bendrą ribą tarp matuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio K. G., rėmėsi pastarojo žemės sklypo preliminariais (pradiniais) matavimais. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr.31SK-(14.31.110.)-2097 patvirtinti pareiškėjo K. G. žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal M. P. individualios įmonės matininko R. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro bylą, jie yra galiojantys ir nenuginčyti. Teisėjų kolegija, pažymi, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjai buvo atlikę savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslius kadastrinius matavimus, todėl remtis žemės sklypo preliminariais kadastriniais matavimais nebuvo jokio pagrindo.

Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtino aplinkybę, jog faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino liudytojas S. T., atsakovų atstovas, nurodydamas, jog žinojo, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengia, tačiau vis tiek patvirtino žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2016 m. gegužės 10 d. raštas Nr. (8.8.11)GIS1-86 patvirtina, jog žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) riba nesutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribomis (I t., b. l. 147).

Teismo vertinimu, atsakovas NŽT Šiaulių skyrius prieš tvirtindamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenis turėjo vadovautis Nuostatų 126 punktu, t. y. priimti sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuodamas žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurio žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalėjo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 31SK-525-(14.31.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 1SS-1886-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų, dėl to yra naikintini.

Pareiškėjų atstovė taip pat teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 

Teisėjų kolegija, pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjų prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjų prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jiems teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų D. G. ir K. G. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-525-(14.31.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 1SS-1886-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą. 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai                                                                                                       Žanas Kubeckas

                                                                                                                          Arvydas Martinavičius

                                                    Jarūnė Sedalienė