Civilinė byla Nr. e2-2103-853/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00765-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.6.18.1; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą „ZOOM“, ieškovės UAB „Kelio servisas Utenoje“ atstovui D. K., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Z., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui B. K., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos vandenys“ atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kelio servisas Utenoje“ ieškinį atsakovei UAB „Skangera“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1812,65 Eur skolą, 30,63 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ieškovė pagal 2020 m. vasario 19 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. BS-02-19 ir 11 PVM sąskaitų faktūrų atsakovei UAB „Skangera“ suteikė paslaugas ir pardavė prekes remontuodama ir aptarnaudama atsakovės klientų pateiktas transporto priemones. Atsakovė paslaugas ir prekes priėmė dėl jų kokybės ieškovei jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovė 2021 m. kovo 31 d. atsakovei išsiuntė pranešimą dėl įsiskolinimo padengimo, atsakovė nurodė, jog bus padengti visi įsiskolinimai.

Atsakovė UAB „Skangera“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės sąskaitose faktūrose nurodytomis darbų apimtimis bei su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog šie darbai buvo suteikti atsakovės pavedimu, atsakovės klientams. Pasak atsakovės, nėra aišku kokioms transporto priemonėms, kokiems subjektams ir kokia apimtimi buvo teikiamos paslaugos. Ieškovė neįrodė ieškinio dalyko.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovė pagal 2020 m. vasario 19 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. BS-02-19 būdama subrangove atsakovės UAB „Skangera“ klientams, kurias laimėjo viešuosiuose pirkimuose, suteikė paslaugas ir pardavė detales iš anksto suderinusi paslaugų apimtis ir gavusi atsakovės patvirtinimą. Atsakovės klientai pagal ieškovės suteiktas paslaugas su atsakove yra visiškai atsiskaitę, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nėra aišku, kokios transporto priemonės, kokiems subjektams ir kokia apimtimi buvo teikiamos paslaugos. Ieškovė nėra pateikusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas tenkintų ieškovės ieškinį.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. vasario 27 d. su atsakove UAB „Skangera“ sudarė sutartį Nr. SU-113 dėl automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimo Utenoje. Sutarties subtiekėja – ieškovė UAB „Kelio servisas Utenoje“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos stengėsi išspręsti kilusį nesutarimą, siūlydama sudaryti ir trišalį susitarimą, tačiau nepavyko. Pastebėjo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informavo (įspėjo) Paslaugų teikėją (atsakovę), jeigu ji iki 2021 m. balandžio 26 d. įskaitytinai nepašalins sutarties pažeidimų (Paslaugų teikėjo nevykdymo ar netinkamo sutarties vykdymo) sutartis bus nutraukta. 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2D-7805 vienašališkai nutraukė sutartį, todėl prašo tenkinti ieškovės reikalavimą.

Ieškovės UAB „Kelio servisas Utenoje“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog trišalės sutarties nepavyko sudaryti dėl atsakovės veiksmų.

Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Utenos vandenys“ atstovė teismo posėdžio metu ieškovės ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, jog ieškovės suteiktos paslaugos buvo kokybiškos ir pretenzijų neturi.

Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovė suteikė kokybiškas paslaugas. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovės UAB „Skangera“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomas, prašymo atidėti teismo posėdį nėra gauta.

Ieškinys tenkintinas         

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Skangera“ ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, tai yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei UAB „Utenos vandenys“ sudarė Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilių remonto ir priežiūros paslaugų teikimo tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų. Ieškovė (tiekėja) UAB „Kelio servisas Utenoje“ ir atsakovė (užsakovė) UAB „Skangera“ 2020 m. vasario 19 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. BS-02-19, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal atsakovės užsakymą teikti automobilių remonto ir priežiūros paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų nurodė, jog pagal jų ir atsakovės sudarytas sutartis realiai automobilių remonto darbus atliko ieškovė. Teismo posėdžio metu visi trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų atstovai parodė, jog ieškovės paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, pretenzijų dėl remonto paslaugų teikimo neturi, todėl ieškinio reikalavimai, pasak jų, yra tenkintini.

Byloje nustatyta, jog atsakovė (užsakovė) įsipareigojo: atsiskaityti ieškovei (tiekėjui) už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 2.2.1. punktas); sąskaitas faktūras laikomos patvirtintos ir tinkamos tik po atsakovo (užsakovo) patvirtinimo ar pasirašymo dienos. Kitais atvejais laikomas kaip negaliojančios (Sutarties 2.2.1. punktas); PVM sąskaitos faktūros siunčiamos šiuo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros atsiųstos kitais elektroniniais paštais laikomas negaliojančios. Ieškovė atsakovei už paslaugas ir parduotas detalės 2020 m. lapkričio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0015915 – 130,00 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0015947 – 269,00 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0015970 – 312,00 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016103 – 418,00 Eur sumai; 2021 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016296 – 26,50 Eur sumai; 2021 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016295 – 355,98 Eur sumai; 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016311 – 11,00 Eur sumai; 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016574 – 216,28 Eur sumai; 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016620 – 24,62 Eur sumai; 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą KUS Nr. 0016621 – 24,62 Eur sumai ir 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0016647 – 24,60 Eur sumai. Iš viso ieškovė atsakovei suteikė paslaugų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 1812,65 Eur sumą. Atsakovei visos PVM sąskaitos faktūros buvo išsiųstos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Nors atsakovė UAB „Skangera“ nesutinka su ieškovės reikalavimais, nes ieškovės sąskaitose faktūrose nėra nurodytos darbų apimtys bei tai, kad šie darbai buvo suteikti atsakovės pavedimu, atsakovės klientams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors atsakovės atstovas ginčija automobilių remonto darbus, tačiau šias aplinkybes paneigia tiek byloje dalyvaujantys tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, kur nurodė, jog už realiai ieškovės suteiktas paslaugas buvo / bus sumokėta atsakovei, tiek ir pačio atsakovo konkliudentiniai veiksmai, visos sąskaitos faktūros buvo išsiųstos atsakovės nurodytu elektroniniu adresu, nurodant instituciją ir automobilio valstybinį numerį, tačiau atsakovė gavusi elektroninį laišką, pretenzijų nereiškė, bet ir derėjosi dėl tiesioginio mokėjimo ieškovei už suteiktas paslaugas (2021 m. balandžio 2 d. el. laiškas) bei 2021 m. spalio 22 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu atsakovės įgaliotas asmuo, tvarkantis buhalterinę apskaitą, suderino 1812,65 Eur kredito sumą 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Kaip minėta, bylos šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovės remonto darbai buvo netinkami, tačiau byloje nustatyta priešingai, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų pretenzijų dėl darbų kokybės neturi.

Nors atsakovė nurodo, vieną iš ieškinio formalų nesutikimo motyvą, kad ieškovė nėra pateikusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, tačiau byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad realiai remonto darbai buvo atlikti, juos atliko ieškovė, dėl remontų darbų kokybės tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų nereiškia, konstatuotina, jog remonto paslaugos buvo suteiktos, todėl vien tik formaliai nesant priėmimo–perdavimo aktų nėra pagrindo atmesti ieškinį.

CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi, atsakovė yra prievolę pažeidusi šalis (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ieškovė savo prievolę įvykdė, t. y. atliko darbus, todėl atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti – sumokėti už atliktus darbus (CK 6.487 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina už faktiškai atliktus darbus ir detales 1812,65 Eur suma ieškovei. 

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.261 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju atsakovė praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus. Atsakovei taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi atsakovė – uždaroji akcinė bendrovė, prekes pirko ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet ūkinei veiklai vykdyti, šiuo atveju tarp šalių susiklostė komerciniai santykiai. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2021 m. antrąjį pusmetį, tai palūkanoms apskaičiuoti taikoma 2021 m. antrąjį pusmetį galiojanti palūkanų norma, kuri yra 0,00 procento, todėl iš atsakovės turi būti priteisiamos 8,00 proc. (8 + 0,00) dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovė ir atsakovė, kaip minėta, yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, tarp šalių sudaryta rangos sutartis įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos įstatymo nuostatos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis). Ieškovė atliko paslaugas, atsakovė įgijo pareigą atsiskaityti nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo ir palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis) ir 30,63 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., kurių norma yra 8 proc.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 41,00 Eur žyminis mokestis, tenkinus ieškovės ieškinį, priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovės ieškovės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Skangera“, j. a. k. 302555402, ieškovės UAB „Kelio servisas Utenoje“, j. a. k. 303032209, naudai:

– 1812,65 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvylikos eurų 65 ct) skolą;

– 30,63 Eur (trisdešimt eurų 63 ct) palūkanų;

– 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų;

– 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 1883,28 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. balandžio 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                          Andželika Butkuvienė