Civilinė byla Nr. e2A-439-614/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14876-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3401-534/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano būstas Vilnius“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 339,41 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Ieškovė papildomai paaiškino, jog patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio 1 d. iki 2021 metų balandžio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 339,41 Eur. Ieškovė prašo atmesti atsakovo atsikirtimą, kad atlikti namo remonto darbai nebuvo suderinti su namo gyventojais. Pagal patvirtintą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ 96 straipsnį ieškovė, kaip vykdantis administravimo ir techninės priežiūros funkcijas, privalėjo atlikti vamzdyno keitimo ir remonto darbus, nes defektavimo aktas rodė, kad vamzdyno būklė buvo avarinė, ieškovė privalėjo organizuoti vamzdyno keitimo ir remonto darbus. 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr.DA293277 surašė ne ieškovės darbuotoja, o kvalifikuota specialistė L. S.. Akte nurodoma, kad šilumos vamzdynus reikia pakeisti. Šilumos tiekimo vamzdynas yra bendrojo naudojimo objektai – bendrosios konstrukcijos, kurios buvo avarinės būklės. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jų būklę, todėl, siekiant išvengti gedimo, statybos remonto darbai organizuoti be namo gyventojų pritarimo, buvo vykdyta paslaugų teikėjų apklausa. Nurodo, kad norminiai aktai numato namo administratoriui prievolę pašalinti namo konstrukcijos avarinę būklę.
2. Atsakovas Ž. J. nurodė, kad nesutinka apmokėti ieškovės pateiktos sąskaitos už vamzdžių keitimo darbus. Nurodė, kad butų Nr. 1 ir Nr.2 (duomenys neskelbiami), savininkas vykdė butų sujungimą, jo užsakymu buvo keičiami vamzdžiai, dėl kurių funkcionavimo nebuvo skundų, nebuvo avarijų. Nebuvo organizuotas butų savininkų susirinkimas, nepasirinktas rangovas. Vamzdynų keitimas, remontas atliktas savavališkai be namo gyventojų sutikimo, nesant poreikio atlikti remonto darbus, todėl atsakovas neturi pareigos sumokėti už atliktus vamzdžių keitimo ir remonto darbus. Dėl vamzdžių remonto į atsakovą administratorius nesikreipė, informacijos kokiu principu, kada ir kas paskirstė remonto kaštus, neinformavo. Atsakovas, kaip buto savininkas, niekuomet nebuvo informuotas apie avarinę bendro naudojimo patalpų būklę ir niekuomet nėra matęs ar gavęs avarinės būklės statinio aktų, susijusių su vamzdžiais. Nurodo, kad namo gyventojai apie remonto darbus sužinojo tik gavę pranešimus dėl mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovės ,,Mano būstas Vilnius“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo Ž. J. 339,41 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 463,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB ,,Mano būstas Vilnius“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, buto adresu (duomenys neskelbiami), savininko, pareigos sumokėti namo administratoriui už vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbiami).
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas teikia namo administravimo paslaugas. Iš šalių paaiškinimo teismas nustatė, kad (duomenys neskelbiami) buto Nr. 1 ir Nr. 2 savininkas vykdė butų remonto darbus, juos jungė, buvo atidengtos buto grindys ir apžiūrėtą vamzdžių techninė būklė. 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA293277 kvalifikuota specialistė L. S. nurodė, kad reikalinga pakeisti šildymo magistralę, šildymo stovus, vandens stovus, kol gyventojas neužbetonavo grindų. Akte yra nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad vamzdis yra po privataus buto grindimis, norint apžiūrėti vamzdyną, reikia bute ardyti grindis, grindų pagrindą - betoną. Akte nurodoma, kad reikia nedelsiant organizuoti defektų pašalinimo darbus. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausos pažymą Nr.V20-436908-4, 2020 m. liepos 4 d. Tiekėjų apklausos pažymą Nr.V21-78028-1, 2020 m. rugpjūčio 4 d. Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolą, iš kurių nustatyta, kad namo administratorius skubiai organizavo remonto darbus minimaliomis sąnaudomis.
6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismas sprendė, kad namo administratorius ir techninis prižiūrėtojas, esant avarinei vamzdyno būklei, ėmėsi priemonių pašalinti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Šilumos tiekimo vamzdynas, kaip namo bendroji inžinerinė įranga, yra po privataus buto grindimis užbetonuotas, jis avarinės būklės. Palikus neremontuotą, įvykus vamzdyno avarijai, iškiltų sunkumai su avarijos likvidavimu – joks suremontuoto buto savininkas neleistų ardyti grindų, grindų betono, neleistų privačiame bute vaikščioti svetimiems žmonėms, privačiame bute gyvenantys asmenys patirtų nepatogumus, žymius materialinius nuostolius, būtų pažeistos konstitucijos garantuotos vertybės – teisė į buto neliečiamumą, teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą. Yra neprotinga esant nustatytam defektui ir galimybei be didelių materialinių nuostolių, apsaugant buto savininko konstitucijos ginamas vertybes, neorganizuoti ir nešalinti objekto gedimo, defekto, nustatyto kvalifikuoto specialisto. Laukti kol inžinerinė šildymo sistema suges ir tada remontuoti, ypač šaltuoju metų laiku, suponuotų materialinius namo butų savininkų nuostolius, name gyvenančių asmenų sveikatos sutrikimus. Ateityje, nustačius ir nepašalinus gedimo, susidėvėjimo, ieškovui grėstų materialiniai nuostoliai už pareigų neatlikimą, turėtų buto savininkui, po kurio buto grindimis yra vamzdynas, atlyginti nuostolius. Iš teismui pateiktų įrodymų, teismas sprendė, kad kvalifikuotas specialistas nustatė defektą, ieškovas organizavo remonto darbą apklausęs paslaugų teikėjus, įvertinęs gautus pasiūlymus, pranešimais informavęs namo gyventojus.
7. Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, kurią teismas palygino su atsakovo pateiktais mokėjimo pavedimais, nustatė, kad atsakovas nemokėjo piniginių sumų už atliktos inžinerinės sistemos remonto darbus. Ieškovė teismui pateikė atliktų darbų aktą, išrašytas sąskaitas faktūras už remonto darbus. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, kaip namo administratorė, tinkamai organizavo avarinio objekto remonto darbus, siekiant išvengti didesnių materialinių nuostolių, o atsakovas, vadovaudamasis CK 4.76 straipsniu, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, teismas ieškovės ieškinį tenkino.
8. Teismas atmetė atsakovo pateiktą įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, nes jis surašytas neišanalizavus namo projektinės dokumentacijos, neįvertinus vietoje name faktinių aplinkybių, neapžiūrėjus techninės inžinerinių sistemų būklės, neįvertinus laikotarpio kada įrengta sistema, koks jos patvarumas, kokioje vietoje yra šildymo sistema, kada kyla poreikis inžinerinę sistemą pakeisti, remontuoti. Teismo vertinimu, šia raštas yra savivaldybės darbuotojo nuomonė, spėliojimas, o ne konkrečiomis ištirtomis aplinkybėmis padaryta išvada.
9. Ieškinį patenkinęs, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)ir 463,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovas Ž. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. apie atliktus vamzdynų keitimo darbus atsakovui ir kitiems namo patalpų savininkams tapo žinoma tik gavus ieškovės 2020 m. rugsėjo mėn. sąskaitas už suteiktas paslaugas. Namo gyventojams nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys vamzdynų keitimo būtinumą bei darbų kainos racionalumą (sąmatos, darbų atlikimo aktai, sąskaitos ir pan.), taip pat nebuvo gauti jų sutikimai dėl minėtų darbų atlikimo;
10.2. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų darbų ir defektavimo aktas Nr. DA293277 (toliau — Aktas) įrodo šilumos vamzdynų avarinę būklę bei poreikį ieškovei skubiai imtis priemonių, siekiant išvengti kylančios ar galėjusios kilti grėsmės asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Aktas yra neinformatyvus, jame nėra aprašomi pastebėti defektai, kaip jau buvo minėta, niekaip neaprašyta / neįvertina vamzdynų būklė (ar vamzdynai galimai avarinės būklės), taip pat visiškai nėra apibrėžta kieno atsakomybės ribose yra nustatyti defektai, t. y. privataus buto savininko ar bendrojo naudojimo. Akte pateikta fotofiksacija taip pat yra blogos kokybės, iš nuotraukų net objektyviai negalima įvertinti vamzdynų techninės būklės bei reikalingumo neva skubiai atlikti remonto darbus. Vadovaujantis STR 97 punktu, klausimas dėl vamzdynų keitimo bei remonto darbų turėjo būti teikiamas svarstyti namo patalpų savininkams ir tik jiems priėmus sprendimą bei davus sutikimus minėtiems vamzdynų keitimo bei remonto darbams, šie darbai galėjo būti organizuojami ir vykdomi. Nesant namo patalpų savininkų sprendimo dėl vamzdynų keitimo ir remonto darbų, taip pat nesant ir atsakovo sutikimo dėl minėtų darbų atlikimo, laikytina, jog remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi atsakovui nekyla pareiga apmokėti išlaidų už vamzdyno remonto ir keitimo darbus, kuriuos ieškovė nupirko nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, be namo patalpų savininkų sprendimo ir sutikimo;
10.3. L. S., įvardijimas kaip kvalifikuotos specialistės taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi jokių duomenų apie L. S. kvalifikaciją ar užimamas pareigas byloje nebuvo pateikta;
10.4. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, o būtent 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausos pažyma Nr. V20-436908-4, 2020 m. liepos 4 d. Tiekėjų apklausos pažyma Nr. V21078028-1 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolu, nustatyta, jog namo administratorius (ieškovė) skubiai organizavo remonto darbus minimaliomis sąnaudomis;
10.5. Tiekėjų apklausos pažymos duomenimis buvo apklaustas tik vienas tiekėjas — UAB „Norai“, kuris vėliau ir laimėjo darbų konkursą, todėl neįmanoma įvertinti tiekėjo UAB „Norai“ pasiūlytos kainos racionalumą bei konkurencingumą rinkos atžvilgiu. Be to, aplinkybė, jog UAB „Norai“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodoma, jog UAB „Norai“ dirba ilgalaikės sutarties su ieškove pagrindu akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė net nebandė organizuoti konkurso ginčo darbų atlikimui. Tai tik patvirtina apelianto argumentus, jog ginčo darbai nebuvo nupirkti už namo patalpų savininkams palankiausią kainą;
10.6. pažymėjo, jog remiantis byloje pateiktu Atliktų darbų akto Nr. 1 (toliau — Atliktų darbų aktas) skyriaus „Ardymo darbai“ punktais Nr. 2-3, į atliktų darbų sąrašą buvo įskaičiuoti ir medinių grindų ploto demontavimas bei betoninių grindų ploto demontavimas, kurių kaina 265,34 Eur. Apelianto teigimu, šios kainos įtraukimas į Atliktų darbų aktą ir paskirstymas visiems Namo patalpų savininkams, apelianto įsitikimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi minėti darbai buvo atlikti ne UAB „Norai“, o buto savininko savarankiškai, atliekant buto remonto darbus. Atliktų darbų akto 59-61 punktuose ir Atliktų darbų akto skyriuje „Kiti darbai“ 1 punkte įvardintų grindų uždengimo putoplasto sluoksniu, grindų armavimo metaliniu tinklu, medinių grindų sumontavimo darbų įtraukimas į visų namo patalpų savininkų apmokamų darbų kainą taip pat kelia pagrįstų abejonių. Atsakovo teigimu, tiek grindų išmontavimo darbai bei su šiais darbais susijusios sumos, tiek grindų sumontavimo darbai, kurių poreikis atsirado ne dėl atliktų vamzdyno keitimo darbų, tačiau dar prieš vamzdynų keitimo darbus priimto buto savininko sprendimo atlikti buto remontą, neturi būti įtraukiami į atliktų darbų aktą ir sumos už šiuos darbus neturi būti dalinamos tarp visų namo patalpų savininkų, o turi būti apmokamos išskirtinai buto savininko lėšomis;
10.7. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštą Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos (duomenys neskelbiami) yra savivaldybės darbuotojo nuomonė, spėliojimas, o ne konkrečiomis ištirtomis aplinkybėmis padaryta išvada. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius, Pastatų administravimo poskyris, remiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 įsakymu Nr. 30-2212/20 „Dėl būtų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės vykdytojų paskyrimo“ (toliau — Įsakymas), yra paskirtas vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę.
11. Ieškovė UAB ,,Mano būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
11.1. kartu su 2021 m. rugpjūčio 10 d. dubliku ieškovė pateikė įrodymus apie tai, jog namo gyventojai buvo tinkamai informuoti apie planuojamus skubius avarinės būklės vamzdynų keitimo ir remonto darbus. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pranešimas Nr. VIL-20-000376 patvirtina ir aplinkybę apie tai, jog namo gyventojai buvo informuoti apie darbus atliekančią įmonę bei darbų įvykdymo kaštus bei tai, jog mokestis už atliktus darbus bus paskirstytas išsimokėtinai 10 mėnesių laikotarpiui (dubliko priedas Nr. 4). Savo nesutikimą dėl atliktų vamzdynų keitimo darbų atsakovas išreiškė tik 2021 m. vasario 15 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kuomet namo gyventojai, kartu ir atsakovas buvo tinkamai informuoti apie name atliktinus bendrojo naudojimo objekto – vamzdynų keitimo darbus bei šių darbų kaštus (šią aplinkybę patvirtinta kartu su atsakovo 2021 m. rugsėjo 22 d. tripliku pateikti el. laiškas);
11.2. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės kaip administratorės rūpestingą ir sąžiningą veikimą, tiek tai, jog remdamasis 2021 m. birželio 17 d. kvalifikuotos šilumos įrenginių eksploatuotojos L. S. defektiniame akte konstatuotomis aplinkybėmis apie tai, jog name esančių vamzdynų dalis yra kritinės būklės, todėl kyla būtinybė skubos tvarka organizuoti vamzdynų keitimo ir remonto darbus, siekiant išvengti grėsmės gyventojų sveikatai ir aplinkai. Atsižvelgdama 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų darbų ir defektavimo akte Nr. DA293277 nurodytą vamzdynų kritinę būklę, ieškovė veikė apdairiai ir sąžiningai bei atitinkamai skubiai organizavo bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų keitimo ir remonto darbus, remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktu, kuris detalizuoja, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, arba galima dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas privalo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo darbus. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi „Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę“. Pagal Europos Tarybos ir Parlamento Reglamento (ES) Nr. 305/2011 priedą Nr. 1 statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti šiuos esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Reglamentas numato, kad privalo būti užtikrinamas mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikata ir aplinka, sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, tvarus gamtos išteklių naudojimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų darbų ir defektavimo aktą Nr. DA293277 surašiusios specialistės L. S. kvalifikaciją. Duomenys apie specialistės L. S. kvalifikaciją ir atestaciją yra viešai prieinami. Informaciją apie tai, jog L. S. yra asmuo, atsakingas už įmonės ar pastato šilumos įrenginių eksploatavimo organizavimą, ir nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. energetikos darbuotojo pažymėjimo (sertifikato Nr.) SŠ-2030 pagrindu (galioja iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.) L. S. yra suteiktos teisės organizuoti įmonės ar pastato šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimą galima matyti VšĮ „Nauja Kvalifikacija“ internetiniame portale - Atestuotų (sertifikuotų) darbuotojų registre;
11.3. remiantis ,,Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Mano Būstas Vilnius“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių‘‘ (toliau – Taisyklės) IV skyriaus 7 punktu, dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbų būtinumo, stichinių nelaimių ar kitokių nenugalimos jėgos poveikio padarinių šalinimui ir kt.) kai pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu, administratorius turi tiesę tiekėją atrinkti apklausos būdu. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pasinaudota Taisyklių 7 punkte numatyta išimtimi, kadangi pradėjus vykdyti remonto darbus, buvo nustatytos didesnės darbų apimtys, t. y. kurių nebuvo galima numatyti iš karto, kadangi dalis bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos yra privačioje nuosavybėje, todėl kaip greitesnį būdą ieškovė pasirinko vykdyti telefoninę rangovų apklausą. Be to, savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigą skubos tvarka atlikti avarinės būklės vamzdynų keitimo ir remonto darbus ieškovė privalėjo įgyvendinti ir pagal 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 ,,Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 7.7 papunktį, kuris nustato, jog jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius pagal teisės aktų reikalavimus turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė;
11.4. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas neteikė argumentų ir įrodymų dėl vamzdynų remonto darbų sąnaudų ir parašų tikrumo, todėl šių argumentų atsakovui neteikus ir jais nesiremiant bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas (apeliantas) šiais argumentais negali remtis apeliaciniame procese;
11.5. nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. kovo 18 d. rašte ,,Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos (duomenys neskelbiami)“ išdėstytais motyvais ir 2021 m. balandžio 27 d. rašte ,,Dėl atlikto neplaninio patikrinimo“ konstatuotais ieškovės veiksmų neatitikimais teisės aktų nustatytais reikalavimais. Šiuose raštuose išdėstyta informacija vertintina kaip nepagrįsta, o tariami ieškovės pažeidimai konstatuoti faktiškai neapžiūrėjus ir neatlikus namo inžinerinių bendrojo naudojimo sistemų būklės, neatsižvelgiant į tai, jog ieškovė veikė apdairiai, sąžiningai ir išimtinai namo gyventojų interesais, siekdama išvengti galimai kilsiančių materialinių nuostolių bei žalos gyventojų sveikatai bei aplinkai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovo 339, 41 Eur skolą, procesines palūlanas ir bylinėjimosi išlaidas.
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, buto adresu (duomenys neskelbiami), savininko, pareigos sumokėti namo administratoriui už atliktus magistralinio vamzdyno keitimo ir vamzdynų remonto darbus adresu (duomenys neskelbiami).
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių vamzdynų avarinę būklę ir keliamą arba galėjusią kilti grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, turtui; ieškovės organizuoti darbai buvo atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų, be namo patalpų savininkų sutikimo ir sprendimo, todėl remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi bei kasacinio teismo praktika, apeliantui neturi kilti pareiga mokėti už atliktus darbus.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Mano būstas Vilnius“ administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), kuriame yra ir atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbiami).
18. Administratorius veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai).
19. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktą). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. punktas).
20. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbiami)Nr. 1 ir Nr. 2 savininkas vykdė butų remonto darbus, kurių metu buvo išardytos betoninės grindys ir atidengti šildymo vamzdynai. Kvalifikuota specialistė L. S., apžiūrėjusi vamzdyną, 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA293277 (toliau – Aktas) nurodė, kad visas šildymo vamzdynas yra sukorodavęs. Akte konstatuota, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Minėtame akte nurodyta rekomendacija nedelsiant organizuoti sprendimo, dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo, priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus.
21. Atsižvelgdamas į šios nutarties 21 punkte nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kvalifikuotai specialistei nustačius, jog visas šildymo vamzdynas yra sukorodavęs, ieškovė, kaip vykdanti administravimo ir techninės priežiūros funkcijas, privalėjo nedelsiant organizuoti vamzdyno keitimo ir remonto darbus.
22. Apeliantas nurodo, kad ieškovės organizuoti darbai buvo atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų, be namo patalpų savininkų sutikimo ir sprendimo, todėl remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi bei kasacinio teismo praktika, apeliantui neturi kilti pareiga mokėti už atliktus darbus.
23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šildymo vamzdynas yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
24. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).
25. Ginčui aktualiu laikotarpiu privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (redakcija nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 2 d.). Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas)“. Reglamento 84 punkte buvo nustatyta, kad prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirtini reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu (Reglamento 86 punktas). Reglamento 96 straipsnyje nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir /ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 24-26 punktuose aptartą teisinį renglamantavimą, tai, kad vamzdyno remonto išlaidos buvo susijusios būtent su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat atsižvelgdamas į šios nutarties 21 punkte nustatytas aplinkybes ir tai, kad šilumos tiekimo vamzdynas, kaip namo bendroji inžinerinė įranga, yra po privataus buto grindimis užbetonuotas, jis visas sukorodavęs (avarinės būklės), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, kaip namo administratorė, tinkamai organizavo avarinio objekto remonto darbus, siekiant išvengti didesnių materialinių nuostolių, o atsakovo argumentus, kad ieškovės organizuoti darbai buvo atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų, be namo patalpų savininkų sutikimo ir sprendimo, todėl remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi bei kasacinio teismo praktika, apeliantui neturi kilti pareiga mokėti už atliktus darbus, atmeta kaip nepagrįstus.
27. Atsakovo argumentai, kad nei jis, nei kiti namo gyventojai nebuvo informuoti apie planuojamus atlikti darbus bei argumentai dėl specialistės L. S. kvalifikacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu su 2021 m. rugpjūčio 10 d. dubliku ieškovė pateikė įrodymus apie tai, jog namo gyventojai buvo tinkamai informuoti apie planuojamus skubius avarinės būklės vamzdynų keitimo ir remonto darbus (dubliko priedas Nr. 4), o duomenys apie specialistės L. S. kvalifikaciją ir atestaciją yra viešai prieinami. Informaciją apie tai, jog L. S. yra asmuo, atsakingas už įmonės ar pastato šilumos įrenginių eksploatavimo organizavimą, ir nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. energetikos darbuotojo pažymėjimo (sertifikato Nr.) SŠ-2030 pagrindu (galioja iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.) jai yra suteiktos teisės organizuoti įmonės ar pastato šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimą yra skelbiama VšĮ „Nauja Kvalifikacija“ internetiniame portale - Atestuotų (sertifikuotų) darbuotojų registre.
28. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų dėl remonto sąnaudų ir ieškovės pateiktuose dokumentuose esančių parašų tikrumo, nes pirmosios instancijos teisme šie klausimai nei keliami, nei sprendžiami nebuvo.
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
30. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
32. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra SF Nr. AVC 22-034 (726 Eur sumai); 2022 m. sausio 7 d. Darbų ataskaita; pažyma Nr. FT22010J1LWL. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš apelianto Ž. J. priteistina 726 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ž. J., gim. 1970 m. vasario 24 d., ieškovei UAB ,,Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Eglė Surgailienė