Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-110-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00002-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimu V. Ž. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.
V. Ž. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, 2014-12-29 apie 07.05 val. Utenoje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę - automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,68 promilės girtumas (su alkotesterio paklaida), t. y. lengvas neblaivumo laipsnis) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Teismas nutarime konstatavo, kad V. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybiniu pranešimu, asmens duomenimis.
Apylinkės teismas, skirdamas V. Ž. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, V. Ž. asmenybę (neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Taip pat apylinkės teismas nenustatė pagrindo V. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Apeliaciniu skundu V. Ž. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo dalį, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu sutinka tik iš dalies. Apelianto teigimu, jis sutinka su tuo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. apie 7 val. ryto vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors tuo metu jautėsi gerai ir net nepagalvojo, kad nuo vakare vartoto alkoholio jo organizme dar gali būti likęs didesnis nei leistinas alkoholio kiekis. Dėl tokių neapgalvotų savo veiksmų labai gailisi ir padarė išvadas. Pirmosios instancijos teismo prašė jam taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas nutarime nurodė, jog teigiami pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys ir tai, kad jo darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, kad nustatytas girtumas nežymiai viršija vairuotojui leistiną alkoholio kiekį organizme, nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų laikomas pernelyg griežta nuobauda ar prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Tačiau apeliantas mano, jog teismas nutarime nepagrįstai konstatavo, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad ATPK 301 str. 1 d. nėra nurodyta, kad organas ar pareigūnas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik kai yra išskirtinės aplinkybės. Straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad organas (pareigūnas) turi atsižvelgti į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).
Nurodo, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo aplinkybes. Apeliantas teigia, kad neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Alkoholinius gėrimus vartojo išvakarėse, poilsio dieną. Naktį gerai išsimiegojo ir 2014 m. gruodžio 29 d. atsikėlęs ryte gerai jautėsi. Kadangi meteorologinės oro sąlygos buvo sudėtingos, nutarė į darbą (VĮ (duomenys neskelbtini)) atvykti anksčiau, t. y. apie 6 val. ryto, kad galėtų organizuoti tinkamą kelių priežiūros tarnybos darbą. Oficialiai darbas įstaigoje prasideda 8.00 val. Kaip visada į darbą atėjo pėsčiomis. Vairavimas tą rytą buvo susijęs su tarnybiniu būtinumu, nes reikėjo patikrinti kelio Utena - Kaunas būklę. Be to, jam nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo minimalią ribą, o jis jautėsi visiškai blaivus. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio ir nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus. Įstaigos vadovo yra charakterizuojamas teigiamai, o jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Jam teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti ne tik darbo praradimą, bet kartu ir pagrindinio šeimos pragyvenimo šaltinio netekimą. Todėl teismo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukeltų ypatingai sunkių padarinių, būtų per griežta bei neproporcinga jo atžvilgiu ir prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Apeliantas mano, kad teismo skirta už administracinį teisės pažeidimą administracinė nuobauda – 289 Eur bauda ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jį jau nubaudė bei sukėlė neigiamas pasekmes. Pažymi, kad teismo paskirtą 289 Eur baudą 2015 m. sausio 14 d. sumokėjo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pažeidėjas skundą grindžia asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurias pirmosios instancijos teismas įvertino kaip nepakankamas švelnesnei nuobaudai skirti. Teigia, jog V. Ž. padarė pažeidimą, priskiriamą prie sunkių. Mano, kad V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta teisingai, atsižvelgus ir įvertinus visas administracinėje byloje esančias aplinkybes.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Kaip minėta, skundžiamu nutarimu V. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 str. 1 d., kurio sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi už minėto pažeidimo padarymą yra numatyta pagrindinė administracinė nuobauda – bauda, su kuria privalomai skiriama papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Aptariamu atveju V. Ž. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (289 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (vieniems metams).
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Neabejotina tuo, kad V. Ž. padarytas teisės pažeidimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos ir teisės pažeidimą padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Taigi ATPK 301 str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 301 str. nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. Ž., taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali, o tiksliau, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs byloje ištirtus duomenis, paties pažeidėjo, dalyvavusio bylos nagrinėjime, paaiškinimus, apylinkės teismas nenustatė pagrindo V. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali. Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik V. Ž. paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Ž. kaltu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo prisipažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi padaręs teisės pažeidimą, ir šias aplinkybes pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p. V. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas atsakomybės nevengė, šiuo metu jau yra sumokėjęs apylinkės teismo nutarimu jam paskirtą baudą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. Ž. nėra linkęs pažeidinėti KET, nėra piktybinis pažeidėjas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kas rodo, jog toks pažeidimas jam nėra būdingas. Be to, teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad V. Ž. piktnaudžiautų alkoholiu. Pažymėtina ir tai, kad V. Ž. nustatytas neblaivumas – 0,68 promilės nežymiai viršija vairuotojui leistiną alkoholio kiekį organizme (atsakomybė numatyta nuo 0,40 promilės). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad apeliantui vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, apelianto padarytas pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė. V. Ž. dirba, ir byloje yra duomenų, kad jo ir kartu jo šeimos narių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su apelianto teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Iš byloje esančios darbdavio charakteristikos matyti, kad apeliantas charakterizuojamas tik teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad V. Ž. pasižymi darbštumu, profesionalumu, yra pareigingas, atsakingas, nuoširdus, sąžiningas, gerbiamas ir mėgstamas kolektyve.
Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Be to, kaip minėta, įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimas V. Ž. šiuo atveju neatitiktų ir jo padaryto teisės pažeidimo bei asmenybės pavojingumo. Aukštesniojo teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) šiuo atveju V. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant apeliantui švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,
n u t a r i a :
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d nutarimą – panaikinti V. Ž. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams.
Kitą nutarimo dali palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus