Civilinė byla Nr. e2-857-807/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10469-2021-4
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.1.1.3.10; 2.6.1.3.6; 2.6.29.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. J.,
sekretoriaujant R. V.,
dalyvaujant ieškovės BKB Kredito unijos Centro taupomoji kasa atstovui advokatui T. J.,
atsakovo J. A. atstovui V. V.,
atsakovės A. A. atstovui advokatui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BKB Kredito unijos Centro taupomosios kasos ieškinį atsakovams J. A., A. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Asnita“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė BKB Kredito unija Centro taupomoji kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų J. A. (toliau – Atsakovas1) ir A. A. (toliau – Atsakovas2) 10558,76 Eur skolos bei 621,41 Eur palūkanų, iš viso 11180,74 Eur sumą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas1 yra skolingas Ieškovui 10 558,76 Eur negrąžinto kredito ir 621,41 Eur kredito palūkanų už naudojimąsi pinigais pagal Ieškovo ir Atsakovo1 sudarytą kredito sutartį, o Atsakovas2 laidavo už Atsakovo1 prievoles, kurių pastarasis neįvykdė, todėl jas atlyginti privalo Atsakovas2. Nurodė, kad Ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2018-02-06 nutartimi iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas J. S., kuris nustatė, kad 2014-11-18 tarp Ieškovo ir Atsakovo1 buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu Ieškovas suteikė Atsakovui 115413,60 Eur dydžio kreditą. Prievolių pagal kredito sutartį vykdymo užtikrinimui buvo įkeistas pagal kredito sutartį Atsakovo1 įsigytas nekilnojamasis turtas. Sutarties vykdymo metu įkeistas turtas buvo parduotas, o gautomis lėšomis buvo padengta didžioji dalis paskolos. 2015-12-03 papildomu susitarimu prie kredito sutarties Ieškovas ir Atsakovas1 susitarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2020-12-25. Nurodo, kad 2015-12-03 tarp Ieškovo ir Atsakovo2 buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu Atsakovas2 prisiėmė įsipareigojimą atsakyti visu savo turtu Ieškovui, jeigu Atsakovas1 neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai Atsakovo1 prievoles pagal 2014-11-18 kreditavimo sutartį (laidavimo sutarties 1.1 punktas). Šalių susitarimu nustatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško Trečiojo asmens prievolių įvykdymo (laidavimo sutarties 4.2 punktas). Atsakovo1 įsiskolinimas Ieškovui 2021-04-14 duomenimis sudaro 10 558,76 Eur negrąžinto kredito ir 621,41 Eur kredito palūkanų už 385 kalendorines dienas (10 558,76 Eur x 5,5 proc. ÷ 360 (1,614 Eur/k.d.) x 385 k.d. = 621,41 Eur), iš viso 11180,17 Eur. Ieškovas šiuo ieškiniu neprašo priteisti iš Atsakovų 268,89 Eur dydžio delspinigių, kurie nurodyti paskolos sąskaitos išraše. Kadangi iki šios dienos Atsakovas1 savo prievolių Ieškovui neįvykdė, o Atsakovas2 2015-12-03 laidavimo sutartimi prisiėmė prievolę atsakyti kartu su Atsakovu1 (solidariai), tačiau jos geranoriškai negrąžino net iš dalies, Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipiasi į teismą ir prašo priteisti iš Atsakovų 10 558,76 Eur skolos bei 621,41 Eur palūkanų, iš viso 11 180,74 Eur sumą solidariai.
2. Atsakovė A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji dar 2018 m. pradžioje nutraukė santuoką su kitu atsakovu. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą apie jį buvo informuotas ir kreditorius – dabartinis ieškovas. Jis neprieštaravo tokiam sprendimui, pagal kurį atsakovė niekam nieko neskolinga. Ji taip pat nepamena, kad būtų sudariusi 2015-12-03 dienos laidavimo sutartį bei nedisponuoja jos kopija. Gali būti, jog šis dokumentas jai buvo pateiktas (pakištas) pasirašyti jos buvusio sutuoktinio arba Kredito unijos darbuotojų, tačiau bet kokiu atveju ji negalėjo suprasti jo turinio, nes Atsakovė tuo metu buvo tik kelis metus iki to Lietuvoje pragyvenusi užsienietė iš Baltarusijos ir nors galbūt ir mokėjusi kelias svarbiausias frazes lietuviškai, tačiau tikrai nebuvo įgali skaityti (ir svarbiausia – suprasti) teisinių dokumentų. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu tikriausiai reikės įvertinti Laidavimo sutarties originalumą – nes, gali būti, jog šalių valia yra/buvo ne tik išreikšta netinkamai bei nesuprantamai, bet dar ir apgaulingai. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Dublike ieškovė BKB Kredito unija Centro taupomoji kasa nurodė, kad Atsakovės teiginiai dėl Ieškovo neprieštaravimo santuokos nutraukimui yra nepagrįsti. Ieškovas nebuvo informuotas apie santuokos nutraukimą, nebuvo įtrauktas į procesą dėl santuokos nutraukimo, o iš Atsakovės pateikto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad Atsakovai procese dėl santuokos nutraukimo apskirtai teismui pateikė melagingus duomenis apie savo prievoles kreditoriams, t. y. kad prievolių neturi. Atsakovė teikia poziciją, jog neatsimena, kad būtų pasirašiusi kokias nors laidavimo sutartis, tačiau tokie argumentai yra nemotyvuoti, nes vertinant Atsakovės teiginius dėl parašų tikrumo paminėtina, kad tiek kredito sutartyje, tiek laidavimo sutartyje asmenų parašai nesiskiria ir negalima būtų preziumuoti, kad sutartį pasirašė ne tie asmenys. Taip pat nepagrįsti teiginiai ir dėl sutarties originalumo, nes atsakovai turėjo tikslą įsigyti būstą, kai sutartį sudarė būdami santuokoje ir būstą įsigijo adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotą kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Būtent už šio būsto įsigijimui ir įrengimui suteiktą kreditą Atsakovai ir liko skolingi.
4. Atsakovė A. A. triplike pažymėjo, kad ji pamena kaip buvo sudaryta pati Kredito sutartis, tačiau nepamena Laidavimo sutarties sudarymo fakto 2015-12-03. Labai tikėtina, kad buvęs atsakovės sutuoktinis J. A., kuris iš esmės pinigus skolinosi savo asmeninio verslo vystymui, galėjo sudaryti Laidavimo sutartį be jos valios ir sutikimo. Atsakovė neatmeta ir to fakto, kad jos buvęs sutuoktinis galėjo ne tik pateikti pasirašyti Laidavimo sutartį bet ir ją suklastoti. Mano, jog tik atliktus parašo ekspertizę, bus galima daryti vienareikšmę išvadą, ar Laidavimo sutartį pasirašė atsakovė ar kiti asmenys ir bus galima paneigti arba patvirtinti ar atsakovė buvo išreiškusi valią sudaryti tokį sandorį. Nurodė, jog atitinkamus prašymus atsakovė reikš vėlesnėse proceso stadijose, priklausomai nuo šalių procesinių pozicijų tolimesniame bylos nagrinėjime.
5. A. J. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2014-11-18 kreditavimo sutartis, pagal kurią neva buvo suteikta paskola, yra apsimestinė, sudaryta kitam sandoriui pridengti. Realiai piniginės lėšos pagal minėtą sutartį buvo suteiktos UAB „Asnita“, kodas 303187896, buveinė Pamėnkalnio g. 28-7, Vilnius. Minėta aplinkybė puikiai žinoma ieškovui. Ieškovas Kredito unija Centro taupomoji kasa dar 2017-04-18 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl skolos priteisimo (civ. bylos Nr. e2-4274-656/2017) ir ieškinyje ieškovas nurodė, kad UAB „Asnita“ buvo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statytoju. J. A. ir A. A. turėjo ketinimų nuosavybės teise įsigyti butą UAB „Asnita“ statytame name ir kreipėsi į ieškovą dėl finansavimo. Ieškovas, sudarydamas 2014-11-18 kreditavimo sutartį tokį finansavimą suteikė (buvo suteikta tikslinė paskola), tačiau pinigines lėšas pervedė tiesiogiai UAB „Asnita“, kuri savo įsipareigojimų neįvykdė, pinigines lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Pažymi, kad J. A. kurį laiką mokėjo kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas. Tačiau tas lėšas jam perduodavo su ieškovu ir UAB „Asnita“ susiję asmenys. Tam tikru momentu jie nustojo perdavinėti pinigines lėšas, todėl nuo to momento J. A. ieškovui nustojo mokėti ir susidarė ieškinyje nurodyta skola. Turimais duomenimis netiesioginis ieškinys buvo patenkintas ir įsiskolinimo suma buvo priteista iš UAB „Asnita“, nurodant pervesti pinigines lėšas į sąskaitą, esančią Kredito unija Centro taupomoji kasa, tačiau šis sprendimas iki šiol neįvykdytas. Šios bylos medžiaga gali turėti reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl ją būtina išreikalauti ir prijungti prie bylos Nr. e2-857-807/2022. J. A. teigimu, jis 2014 m. dirbo nekilnojamojo turto agentu, jam buvo pasiūlyta dalyvauti kaip tarpininkui butų statybos finansavime ir, pardavus butus, gauti procentą nuo pardavimo sandorio. Butai turėjo būti pastatyti UAB „Asnita“, tačiau minėta įmonė dėl tam tikrų priežasčių (matomai dėl nepakankamų finansinių rodyklių) negalėjo gauti finansavimo iš kredito įstaigų. Tada buvo pasiūlyta sudaryti J. A. vardu kreditavimo sutartį ir gauti jo vardu pinigines lėšas iš Kredito unijos Centro taupomoji kasa. Lėšos buvo pervestos tiesiogiai UAB „Asnita“ ir J. A. jų net nematė ir jomis nedisponavo. J. A. duomenimis analogiškos sutartys buvo sudarytos ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis, o lėšos pervedamos UAB „Asnita“. Pažymi, kad ieškovas ir UAB „Asnita“ yra susiję asmenys. 2014-11-18 kreditavimo sutarties sudarymo metu UAB „Asnita“ direktorės pareigas ėjo D. Z. – bendrovės akcininkė, turinti 100 proc. balsų. 2014-11-20, praėjus vos dviem dienoms po kreditavimo sutarties sudarymo ji paliko savo postą. Tačiau D. Ž. nuo 2014-08-05 iki 2015-03-04 buvo Kredito unijos Centro taupomoji kasa valdybos narė. Tai akivaizdūs požymiai, kad 2014-11-18 kreditavimo sutartis – tai yra apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, o J. A. ir A. A. tapo įrankiais kitų asmenų rankose, kurie net neketino statyti nekilnojamojo turto, o gautas lėšas tiesiog pasisavino.
6. Teismo posėdyje ieškovės BKB Kredito unijos Centro taupomoji kasa atstovas advokatas T. J. ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Paaiškino, kad ginčas kilęs iš paskolos teisinių santykių, dėl skolos dydžio - 10558,70 Eur, ginčo nėra. Skola negrąžinta, terminas suėjęs. Dėl to, kad sandoriai buvę apsimestiniai – įrodymai nepateikti. 2015-12-03 paskolos sutartis buvo keičiama, sudarytas laidavimas. Atsakovai pirko ir UAB „Asnita“ turtą ir tam šie pinigai buvo naudojami. 2015-07-23 skolos dalis (12000 Eur) buvo apmokėta, taigi paskola neapsimestinė. Nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovų santuokos nutraukimo 2018 m., šios skolos klausimas nebuvo spręstas. Todėl ir reiškiamas ieškinys, pagal kurį atsakovai turi atsakyti solidariai, bet ne subsidiariai.
7. Teismo posėdyje atsakovo J. A. atstovas advokatas V. V. su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai pažymėjo, jog naudos gavėju buvo UAB „Asnita“, o skolos dydis toks, koks ieškinyje. Skyrybų procese ši skola nebuvo nagrinėta.
8. Teismo posėdyje atsakovės A. A. atstovas advokatas R. R. su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė nelabai supratusi ką ji ten pasirašiusi, nes vyras paprašė ir ji per daug neįsigilino, pasirašė. Atsakovė neturi sutarties, jokios turtinės naudos neturėjusi; pirko (duomenys neskelbtini) šeima turtą iš UAB „Asnita“, jai dalį pinigų dovanojusi jos mama iš Baltarusijos, dėl papildomo susitarimo ginčo nėra.
9. Trečiasis asmuo BUAB „Asnita“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Įmonės pabaiga“, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, 2014-11-18 Būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) Specialiosios dalies nustatyta, kad Kredito unija Centro taupomoji kasa (kredito davėjas) ir J. A. (kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį dėl 115413,60 Eur kredito, skirto būsto pirkimui ir įrengimui. Nustatyta, kad kredito suteikimo ir išmokėjimo būdas – pavedimu pervedant lėšas į kredito gavėjo sąskaitą kredito unijoje atidarytą sąskaitą (sutarties 1.1, 1.2, 2.1-2.3 punktai). Taip pat nustatyta, kad pagal turto įkeitimo sandoris turi būti sudarytas iki 2014-12-31, o per 6 mėn. nuo paskolos išmokėjimo turi būti įrengtas butas ir pateiktas atnaujintas turto vertinimas (sutarties 2.3.2.1, 2.3.2.2 punktai); kredito paėmimo terminas - iki 2014-12-31 (sutarties 2.4 punktas). Kaip nustatyta, kredito atidėjimo terminas – 12 mėnesių, kredito grąžinimo pradžia - 2015 m. gruodžio mėn., galutinis kredito grąžinimas – 2044-11-25 (sutarties 2.6 punktas). Pagal sutarties 2.10 punktą nustatyta, kad užtikrinimo priemonė – hipoteka 73,78 kv. m. bendrojo ploto buto, (duomenys neskelbtini), pagal 2.11 punktą – papildoma užtikrinimo priemonė yra vekselis.
11. 2014-11-19 Papildomu susitarimu (duomenys neskelbtini) tarp Kredito unijos Centro taupomoji kasa (kredito davėjas) ir J. A. (kredito gavėjas) pakeistas Sutarties 2.3.2.1 punktas, kuriuo įkeitimo sandoris turi būti sudarytas iki 2015-02-18 ir kt.
12. 2014-11-19 ir 2015-12-03 Papildomi susitarimai (duomenys neskelbtini) tarp Kredito unijos Centro taupomoji kasa (kredito davėjas) ir J. A., A. A. (kredito gavėjas) patvirtina, kad 2014-11-18 Būsto kredito sutartis (duomenys neskelbtini) papildyta A. A. laidavimu.
13. Kredito unijos Centro taupomoji kasa J. A. sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2021-03-29 nustatyta, kad 2014-12-15 J. A. pervedė 115413,58 Eur sumą UAB „Asnita“, nurodant paskirtį - J. A., A. A. būsto (duomenys neskelbtini) pirkimui UAB „Asnita“.
14. Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015-06-23 iki 2016-09-19 priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. A. ir A. A..
15. Vilniaus apygardos teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2973-262/2018, patvirtina, kad Kredito unijai Centro taupomoji kasa, į. k. 302595471, iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. S..
16. 2018-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1175-930/2018 pareiškėjų J. A. ir A. A. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tenkintas, santuoka nutraukta, patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai „pareiškė, jog kitų kreditorių, išskyrus aukščiau nurodytą, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi“ (2.3 punktas).
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnį, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-98/2008; Nr. 3K-3-428/2010; Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Dėl vartotojų teisių apsaugos
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-11-18 sudaryta Būsto kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė Kredito unija Centro taupomoji kasa (juridinis asmuo, kredito įstaiga) sudarė kredito sutartį su atsakovu J. A. (fizinis asmuo), kuria atsakovui suteikė 115413,60 Eur kreditą ir kurio grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka bei atsakovės A. A.(fizinio asmens) laidavimu. Kreditas suteiktas gyvenamam būstui įsigyti ir įsirengti. Byloje nėra požymių, kad minėtas sandoris buvo sudarytas komerciniais ar profesiniais tikslais, todėl teismas neturi abejonių, kad ginčo santykiuose atsakovai yra vartotojai.
19. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje (ginčui aktuali CK redakcija) įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-141/2006; Nr. 3K-3-211/2008). Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, nesąžiningų ir įtvirtinančių esminę šalių nelygybę sąlygų požymių neįžvelgtina. Sudarytos sutarties konkrečių nesąžiningų sąlygų neįvardija ir pačios ginčo šalys.
Dėl ieškinio reikalavimų
20. Ginčo byloje ieškovė akcentuoja, kad atsakovai nėra įvykdę kredito sutarties sąlygų ir yra skolingi 10558,76 Eur negrąžinto kredito, 621,41 Eur kredito palūkanų už naudojimąsi pinigais ir šį reikalavimą ieškovė reiškia kaip solidarų atsakovų atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovė A. A. nurodo, kad ji nežinojusi apie savo buvusio sutuoktinio (kito atsakovo) sudarytus sandorius, nes ji yra užsienietė ir nemoka bei nesupranta lietuvių kalbos, o dokumentą galimai pasirašiusi jo nesupratusi ir jokių ji dokumentų neturi, be to, dalį lėšų jai davė motina, kuri gyvena Baltarusijoje. Atsakovas J. A. atsikirsdamas nurodo, kad realiai lėšomis disponavo UAB „Asnita“, o jis pinigų negavęs. Taip pat nurodo, jog kurį laiką jis mokėjo kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, tačiau tas lėšas jam perduodavo su ieškove ir UAB „Asnita“ susiję asmenys, o tam tikru momentu jiems nustojus perdavinėti pinigines lėšas, atsakovas ieškovei nustojo mokėti ir susidarė ieškinyje nurodyta skola. Toks ginčo šalių pozicijos turinys leidžia daryti išvadą, kad ginčas kilęs iš ieškovės, kaip kredito įstaigos, ir atsakovų sudarytos kredito sutarties teisinių santykių.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
22. Pateiktais rašytiniais įrodymais - 2014-11-18 Būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) Specialia dalimi nustatyta, kad Kredito unija Centro taupomoji kasa (kredito davėjas) ir J. A. (kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį dėl 115413,60 Eur kredito, skirto būsto pirkimui ir įrengimui. Kaip nustatyta minėta sutartimi, kredito suteikimo ir išmokėjimo būdas – pavedimu pervedant lėšas į kredito gavėjo sąskaitą kredito unijoje atidarytą sąskaitą (sutarties 1.1, 1.2, 2.1-2.3 punktai). Taip pat nustatyta, kad pagal turto įkeitimo sandoris turi būti sudarytas iki 2014-12-31, o per 6 mėn. nuo paskolos išmokėjimo turi būti įrengtas butas ir pateiktas atnaujintas turto vertinimas (sutarties 2.3.2.1, 2.3.2.2 punktai); kredito paėmimo terminas - iki 2014-12-31 (sutarties 2.4 punktas). Šios sutarties nuostatos patvirtina, kredito atidėjimo terminas – 12 mėnesių, kredito grąžinimo pradžia - 2015 m. gruodžio mėn., galutinis kredito grąžinimas – 2044-11-25 (sutarties 2.6 punktas). Pagal sutarties 2.10 punktą nustatyta, kad užtikrinimo priemonė – hipoteka 73,78 kv. m. bendrojo ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), o pagal 2.11 punktą – papildoma užtikrinimo priemonė yra vekselis.
23. Be to, 2014-11-19 Papildomu susitarimu (duomenys neskelbtini) tarp Kredito unijos Centro taupomoji kasa (kredito davėjas) ir J. A. (kredito gavėjas) buvo pakeistas Sutarties 2.3.2.1 punktas ir šalys susitarė, kad įkeitimo sandoris turi būti sudarytas iki 2015-02-18 ir kt.
24. Byloje esantis Kredito unijos Centro taupomoji kasa J. A. sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2021-03-29 patvirtina, kad 2014-12-15 J. A. pervedė 115413,58 Eur sumą UAB „Asnita“, nurodant paskirtį - J. A., A. A. būsto (duomenys neskelbtini) pirkimui UAB „Asnita“. Taigi su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad jis realiai pinigų būsto įsigijimui ir įrengimui negavo, o kredito suma ieškovės buvo pervesta UAB „Asnita“, teismas sutikti negali, nes kaip matyti iš aptartų įrodymų, į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 115413,60 Eur suma, kuri turėjo būti skirta būsto pirkimui ir įrengimui.
25. Kritiškai vertintinas ir kitas atsakovo argumentas, kad kurį laiką jis mokėjęs kredito grąžinimo įmokas todėl, kad tas lėšas jam perduodavo su ieškove ir UAB „Asnita“ susiję asmenys, kuriems nustojus perdavinėti pinigines lėšas, atsakovas nustojo ieškovei mokėti ir susidarė ieškinyje nurodyta skola. Kaip minėta, byloje esantis J. A. sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2021-03-29 patvirtina, kad 2014-12-15 pradinis likutis 0 Eur, pirmas veiksmas – mokėjimo operacija 115413,58 Eur sumai, nurodant paskirtį - J. A., A. A. (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kitos minėtos sąskaitos mokėjimo operacijos, jų eiliškumas ir turinys patvirtina, kad atsakovo sąskaitoje buvo fiksuojamas delspinigių mokėjimas, palūkanų priskaitymai, ir kaip nustatyta, per laikotarpį nuo 2014-12-15 iki 2021-03-29 susidarė 11449,06 Eur skola. Taigi jokių mokėjimų atsakovui iš kitų asmenų tam, kad atsakovas sumokėtų ieškovei įmokas, nenustatyta. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors atsakovas nesutinka su ieškove, pareiškusia reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau kartu iš atsakovo paaiškinimų yra akivaizdu, kad pats atsakovas pripažįsta skolą ieškovei, teigdamas, kad nustojęs mokėti įmokas ieškovei dėl to, kad jam (kaip atsakovas teigia) neperduodavę lėšų su ieškove ir UAB „Asnita“ susiję asmenys, ko pasekoje ir susidarė skola. Taigi atsakovas jau anksčiau suprato ir dabar supranta, kad atsakovo skola ieškovei susidarė dėl to, kad nebuvo tinkamai ir laiku mokamos atsakovo įmokos pagal sudarytas 2014-11-18 Būsto kredito sutarties (duomenys neskelbtini) (su papildymais ir pakeitimais) nuostatas.
26. Taigi atsakovo pozicija, kad, viena vertus, jam ieškovė nėra pervedusi jokių lėšų pagal 2014-11-18 Būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kita vertus, tuo pačiu nurodant, kad jis mokėjo įmokas pagal 2014-11-18 Būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ieškovei tol, kol jam buvo mokamos tam tikrų asmenų lėšos ir nustojus tas sumas mokėti susidarė skola, nepatvirtinta nei nuosekliais bei logiškais paaiškinimais, nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
27. Pažymėtina, kad atsakovas J. A. nuo ieškinio reikalavimo gynėsi ir tuo, kad 2014-11-18 kreditavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, o atsakovai tapo įrankiais kitų asmenų rankose, kurie net neketino statyti nekilnojamojo turto, o gautas lėšas tiesiog pasisavino. Kaip minėta, atsakovė A. A., nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ji jokių dokumentų neturi ir galimai pasirašydavusi dokumentus (įskaitant laidavimą) būdama suklaidinta, nes nemokanti ir nesuprantanti lietuvių kalbos, yra užsienietė.
28. Pažymėtina, kad pagal CK 6.70 straipsnį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, laidavimu, garantija, ir kitais sutartyje numatytais būdais. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas. CK 6.78 straipsnyje, nustatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Prie pagrindinės prievolės užtikrinimo priskirtinas ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Byloje nustatyta, kad 2014-11-19 ir 2015-12-03 Papildomais susitarimais (duomenys neskelbtini) tarp Kredito unijos Centro taupomoji kasa (kredito davėjas) ir J. A., A. A. (kredito gavėjai) 2014-11-18 Būsto kredito sutartis (duomenys neskelbtini) papildyta A. A. laidavimu. Laidavimo sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad laiduotojas prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, Kredito unijai, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai Skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartį, Skolininko ir Laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Taigi esant tokioms Laidavimo sutarties sąlygoms, kurių laiduotoja atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovei, skolininkui (atsakovui) netinkamai vykdant kredito sutartį, laidavimo santykiai baigėsi.
29. Byloje esantis Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015-06-23 iki 2016-09-19 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė J. A. ir A. A.; minėtam turtui nuo 2015-07-10 iki šiol yra įregistruota sutartinė hipoteka. Pasisakant dėl atsakovų nurodomų argumentų tiek dėl kredito sutarties kaip apsimestinio sandorio, tiek dėl dokumentų įforminimo aspektų, teismas mano, jog yra visiškai neįtikėtina bei neatitinka protingo ir apdairaus asmens elgesio standartų, kad atsakovai, pasirašydami ir ant kredito unijos pateiktų dokumentų, ir ant notaro paruoštų dokumentų, kurių pagrindu jų vardu buvo įregistruotas ginčo nekilnojamasis turtas viešame registre, nesigilino į jų turinį bei prasmę arba jų būtų nesupratę. Ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos nebuvo vykdomos sklandžiai ir laiku, neeliminuoja atsakovų prisiimtų įsipareigojimų (pavyzdžiui, pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.). Teismo vertinimu, jei atsakovų nurodomos aplinkybės apie šį kreditavimo sandorį, kaip apsimestinį, būtų teisingos ir pagrįstos, tai atsakovai nedelsdami turėjo imti ginti savo teises dar sandorio sudarymo metu ar netrukus po jo sudarymo, juolab, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovų atstovai yra profesionalūs teisininkai – advokatai, kurie, kaip jie patys teigę, atstovavo savo klientus jau ne kartą; be to, kaip teigė patys atsakovai, atsakovas J. A. yra verslu (nekilnojamojo turto srityje) užsiimantis asmuo.
30. Kaip minėta, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams J. A. ir A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nuo 2015-06-23 iki 2016-09-19, kas reiškia, kad 2016-09-19 šis nekilnojamasis turtas buvo perleistas. Taigi negalima tokia situacija, kad atsakovai ginčo kreditavimo sandorį įvardija kaip apsimestinį vien dėl to, kad kreditavimo sandorio pagrindu suteiktomis lėšomis atsakovai įgijo nuosavybę, kurią vėliau perleido kitiems asmenims.
31. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad kredito sutartis buvo sudaryta atsakovams puikiai suvokiant tiek joje nurodytas sąlygas, tiek pareigą mokėti įmokas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčo kreditavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris ir kad dėl kreditavimo sutarties prisiimto laidavimo atsakovė buvo suklaidinta, todėl teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais ir ieškinys tenkintinas (CPK 12, 178 straipsniai).
32. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai būtų visiškai atsiskaitę su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl solidariai iš atsakovų ieškovei priteistina 10558,76 Eur skolos bei 621,41 Eur palūkanų (iš viso 11180,17 Eur suma).
33. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą yra pagrindas ieškovei solidariai iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
34. Kiti atsakovų argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjam ginčui, todėl teismas jų neaptaria ir atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
37. Byloje turėjo būti sumokėtas 251 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 251 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 125,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
39. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 7,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl šią sumą lygiomis dalimis valstybei priteisia iš atsakovų, (t. y. po 3,72 Eur iš kiekvieno atsakovo) (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės BKB Kredito unijos Centro taupomoji kasa ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BKB Kredito unijai Centro taupomoji kasa, įmonės kodas 302595471, 10558,76 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 76 ct) skolos, 621,41 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 41 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (11180,17 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 258,44 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų), t. y. po 129,22 Eur iš kiekvieno atsakovo, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja D. J.