Civilinė byla Nr. e2-1373-794/2021

                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01495-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Gohaus Lt“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atstovei advokatei B. K., atsakovo M. A. atstovui advokatui Modestui Voguliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Gohaus Lt“, atstovaujamo nemokumo administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“, patikslintą ieškinį atsakovui M. A. dėl žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo BUAB „Gohaus Lt“, atstovaujamo nemokumo administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“, ieškinys atsakovams M. A. ir A. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų solidariai 718.679,61 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       2021 m. gegužės 13 d. teisme priimtas ieškovo BUAB „Gohaus Lt“, atstovaujamo nemokumo administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ patikslintas ieškinys, kuriuo atsisakoma visų reikalavimų atsakovės A. M. atžvilgiu. Patikslintu ieškiniu prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo M. A. 215.675,61 Eur žalos atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., ieškovui BUAB „Gohaus LT“ iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2- 2130-910/2020), nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „BANKROTO LYDERIAI“. Atsakovas M. A. buvo ieškovo BUAB „Gohaus Lt“ vadovas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d., bei nuo 2018 m. spalio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Teisės aktuose numatyta, jog įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, įmonei tapus nemokiai, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. BUAB „Gohaus LT“ buvo pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2017 metus, iš kurių matyti, jog įmonės turtas sudarė 469 819 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 358 560 Eur. Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, M. A. 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą nustatyti naują terminą atsiliepimui ir įstatyme nurodytiems dokumentams pateikti bei atidėti teismo posėdį. Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas M. A. prašymą, 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 2130-910/2020 įpareigojo BUAB „Gohaus LT“ vadovą (šioje byloje atsakovą) pateikti teismui dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, tačiau teismo įpareigojimo, nors pats prašė suteikti papildomą terminą, atsakovas M. A. neįvykdė. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą ir 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui M. A. buvo paskirta 500 Eur bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą. Iš BUAB „Gohaus LT“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog ieškovo turtas sudarė 845 818 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 867 479 Eur. Iš nurodytų duomenų matyti, jog jau 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovas buvo nemokus, todėl vadovui kilo pareiga nuo to momento kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratoriaus nuomone, egzistuoja teisinis ir faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsiradusios žalos bankrutuojančiai įmonei (padidėjus įmonės įsiskolinimui kreditoriams nuo 867 479 Eur iki 1 083 124,61 Eur). Tuo atveju, jeigu įmonei vadovavęs asmuo elgtųsi teisėtai, tinkamai įvykdytų jam tenkančią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, minėta 215 675,61 Eur žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta. Tarp atliktų bendrų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

4.       Atsakovas M. A. atsiliepimu į ieškinį, prašo jį atmesti visiškai. Nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė reikalaujamos žalos apskaičiavimą, kurį laiko skirtumu tarp ieškovo bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, sudarančios 1.083.124,88 Eur ir ieškovo trumpalaikių įsipareigojimų 2018 m. gruodžio 31 dienai, sudarančių 867.479,00 Eur. Toks ieškovo žalos apskaičiavimo būdas, kai žala apskaičiuojama imant skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos ir 2018 m. gruodžio 31 datai buvusių trumpalaikių įsipareigojimų sumos, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kasacinio teismo suformuotai praktikai ir yra neteisingas ir nelogiškas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, apskaičiuojant žalos dydį turi būti skaičiuojamas skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos ir 2018 m. gruodžio 31 datai buvusių visų (tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių) įsipareigojimų sumos. Šitokią išvadą patvirtina aukščiau paminėta teismų praktika, kad žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Be to, jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, visi ieškovo įsipareigojimai (o ne tik trumpalaikiai) būtų laikomi mokėtinais. Be to, ieškovas nepagrįstai nevertino, kad ieškovas turi turto, kuris šiuo metu dar yra nerealizuotas ir kurį realizavus bus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Aukščiau minėtoje teismų praktikoje pažymima, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Taigi, apskaičiuojant žalos dydį, bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma, kuri naudojama kaip atskaitos taškas išaugusiems įsipareigojimams apskaičiuoti, turi būti mažinama pajamomis, kurios bus gautos realizavus turtą ir bus skiriamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

5.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas visiškai

6.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., BUAB „Gohaus LT“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-694-910/2021), nemokumo administratoriumi paskirta UAB „BANKROTO LYDERIAI“. UAB „Gohaus LT“ bankroto bylos Nr. eB2-694-910/2021 medžiaga patvirtina, kad UAB „Gohaus LT“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi vieno iš didžiausią finansinį reikalavimą turinčio kreditoriaus UAB „Eugvita ir Ko“ iniciatyva. Atsakovas M. A. buvo ieškovo BUAB „Gohaus Lt“ vadovas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d., bei nuo 2018 m. spalio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2017 metus. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, jog Ieškovo turtas sudarė 469.818,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 358.560,0 Eur (Ieškinio priedas Nr. 6). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso (kuris nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui) matyti, jog ieškovo turtas sudarė 845.818,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 867.479,00 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 177.531,00 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2). Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties bankroto byloje Nr. eB2-694-910/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01743-2019-2), kurioje patvirtinti BUAB „Gohaus LT“ kreditorių sąrašas ir kreditoriniai reikalavimai, matyti, jog bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 1 083 124,88 Eur. Civilinėje byloje Nr. eB2-1409-910/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01743-2019-2) nagrinėjamas pareiškimas dėl BUAB „Gohaus Lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

7.       Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8.       Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; kt.).

9.       Ginčo santykių metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

10.       Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnyje taip pat nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

11.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.). Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esančių, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus, todėl šios imperatyvios vadovo pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, užtraukiantis jo civilinę atsakomybę, kuri grindžiama specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio

12.       Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; kt.).

13.       Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).  

14.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-694-910/2021), kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., BUAB „Gohaus LT“ iškėlė bankroto bylą. Teismas nutartyje konstatavo, jog 2017 metų balanso duomenimis įmonė deklaravo turto iš viso už 469 818 Eur. Balanso duomenimis, pagrindinę įmonės turto dalį – 456 698 Eur – sudarė trumpalaikis turtas (386 967 Eur atsargos, 69 629 Eur per vienus metus gautinos sumos ir 102 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 358 560 Eur. Įvertinęs balanso duomenis bei ieškovės reikalavimo atsakovei dydį (UAB „Eugvita ir Ko“ 162 275,11 Eur), teismas sprendė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai ženkliai viršija pusę deklaruoto turto, t. y. įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą buvo nemoki jau 2017 metais.

15.       Ginčo atveju byloje nepateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, jog Ieškovas tiek ieškinyje, tiek pareiškime dėl BUAB „Gohaus Lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinės bylos Nr. eB2-1409-910/2021) nurodė, kad atsakovo M. A. vadovaujama bendrovė jau 2017 m. gruodžio mėnesį buvo nemoki (Ieškinio 10 p., pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu 1 p.). Šią aplinkybę grindžia tuo, kad iš buhalterinės apskaitos duomenų matyti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Gohaus Lt“ įsipareigojimai kreditoriams siekė net 358.560,0 Eur, kai tuo tarpu įmonės balanse apskaityto turto vertė sudarė 469.818,00 Eur, taigi turimi pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės pelnas 2017 metais buvo tik 3.134,00 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16.       Bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. gegužės 13 d. teisme priėmus ieškovo BUAB „Gohaus Lt“, patikslintą ieškinį, ieškovas, be kita ko, nurodė, jog atsakovas M. A. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus vadovo keitimosi laikotarpiu, t. y. 2018 m. rugsėjo 26 dienai, iš kurių nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. Ieškovo turtas sudarė 777 698,97 Eur, o pradelsti įsipareigojimai - 362059,45 Eur, taigi tuo metu BUAB „Gohaus LT“ buvo mokus. Ieškovo teigimu, BUAB „Gohaus LT“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis Ieškovo turtas sudarė 845 818 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 867 479 Eur. Todėl ieškovo vertinimu ieškovas buvo nemokus 2018 m. gruodžio 31 d. ir vadovui (atsakovui M. A.) kilo pareiga nuo to momento kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17.       Teismas pažymi, jog ieškovas savo poziciją dėl įmonės nemokumo pakeitė, atsižvelgęs išimtinai tik į atsakovo duomenis, 2021 m. gegužės 4 d. pateiktus bylos nagrinėjimo metu. Minėti įrodymai, tarp jų ir 2018 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti įstatymų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui, taip pat jie nebuvo pateikti teismui ir įmonės bankroto bylos iškėlimo teisme metu, vėliau nemokumo administratoriui, dėl ko teismas atsakovui paskyrė baudą. Be to, 2018 m. balanso duomenų nėra galimybės patikrinti, nes kartu su juo nepateikti kiti objektyvūs įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti balanse įrašytas sumas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina tik nuo atsakovo valios ir kitais objektyviais įrodymais nepagrindžiamus įmonės 2018 metų finansinės būklės duomenis. Tačiau CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Nors juridinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus, tačiau tai nereiškia, jog teismas turi būti šališkas, teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, byloje bylos Nr. 3K-3-630/2012). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju teismas ėmėsi atitinkamų priemonių ir 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareikalavo trūkstamų dokumentų šiam klausimui tinkamai išspręsti (CPK 160 straipsnio 1 dalis). Abiem šalims nepateikus papildomų duomenų ir nenustačius kitų išskirtinių aplinkybių, teismas bylą išnagrinėjo patikslinto ieškinio ribose.

18.       Vertinant ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomas aplinkybes apie įmonės nemokumą, teismas byloje turimais duomenims, konstatuoja, jog įmonė 2018 metų pabaigoje neabejotinai buvo nemoki, tuo metu buvęs vadovas M. A. turėjo pareigą įvertinti įmonės finansinę būklę. Šias aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo pateiktas 2018 m. gruodžio 31 d. balansas, pagal kurį ieškovo turtas sudarė 845.818,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 867.479,00 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 177.531,00 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2). Teismo įsitikinimu, aplinkybės apie įmonės nemokumą tapo žinomos  vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, tačiau tuometiniam vadovui M. A. šis faktas buvo žinomas ir nuo 2017 metų (finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo VĮ Registrų centrui datos). Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatytos dėl bendrovės nemokumo momento aplinkybės nepaneigė, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti 2018 m. gruodžio 31 d. buvus bendrovės gerą finansinę padėtį, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą „UAB „Gohaus LT“ buvimą. Žinodamas apie UAB „Gohaus LT“ prastą finansinę padėtį atsakovas privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gohaus LT“. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad UAB „Gohaus LT“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi bendrai 1 083 124,88 Eur sumai, atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Jeigu atsakovas M. A. būtų savalaikiai, t. y. nustačius įmonės nemokumą, per protingą terminą inicijavęs bankroto bylos iškėlimą UAB „Gohaus LT“ ir išsaugojęs bendrovės balanse apskaitytą turtą, šie kreditorių finansiniai reikalavimai būtų neatsiradę arba savalaikiai padengti iš bendrovės turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neginčija, kad visi neįvykdyti įsipareigojimai atsirado jo vadovavimo laikotarpiu (CPK 178-185 straipsniai).

19.       Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio. Atsakovas savo nesusitikimą grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, atsakovas net ir teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, jokių papildomų duomenų ar paaiškinimų teismui nepateikė.

20.       Atsakovo atsikirtimas, kad ieškovo nurodomos aplinkybės ir žalos apskaičiavimo būdas, kai žala apskaičiuojama imant skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos ir 2018 m. gruodžio 31 dienai buvusių įsipareigojimų sumos prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, nėra pagrįstas. Atsiliepime cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoti teisės išaiškinimai, tačiau šie išaiškinimai visiškai nesusieti su konkrečiomis UAB „Gohaus LT“ veiklos ir tapimo nemokia aplinkybėmis, kreditorinių įsipareigojimu atsiradimo ir kitomis susijusiomis aplinkybėmis, nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Nors atsakovas nesutinka, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.). 

21.       Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo 2018 m gruodžio mėnesį, vertintina, kiek kreditorių reikalavimai padidėjo po šio faktinio įmonės nemokumo momento. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius, prašydamas priteisti žalą iš įmonės vadovo, nurodė, kad žalą sudaro skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (1 083 124,88 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (867 479 Eur) ir ji yra 215.645,88 Eur. Nors nemokumo administratorius nurodė tik naujai atsiradusius kreditorius 2018 m. gruodžio 31 dienai (Ieškinio 12 punktas), o patikslintame ieškinyje nedetalizavo būtent kokie kreditoriniai reikalavimai atsirado nuo 2018 metų gruodžio mėnesio t. y. pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo, tačiau teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties bankroto byloje Nr. eB2-694-910/2021 turinio, atsakovui nepateikus priešpriešinių duomenų, akivaizdu, jog įmonės skola padidėjo ne mažesne nei 215,645,88 Eur suma. Byloje nepateikta duomenų apie įmonės turto realizavimą. Be kita ko, teismas pastebi, jog iš bankroto byloje Nr. eB2-694-910/2021 esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nuo 2018 m. bendrovei buvo užvesta 70 vykdomųjų bylų dėl skolų, įskaitant darbo užmokesčio, įmonės pradelsti įsiskolinimai kitiems kreditoriams, dėl kurių jau pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, sudarė daugiau kaip 400.000,00 Eur. Be jau minėtų įsipareigojimų, nuo 2018 metų pabaigos atsiradę nauji kreditoriniai įsipareigojimai - Kredito unijai „Saulėgrąža“ 187.419,68 Eur sumai, iš jų 7.531,54 Eur palūkanos, 1.337,28 Eur delspinigiai, UAB „Eugvita ir ko“ 68.847,95 Eur sumai, UAB „Severmeta“ 309.802,02 Eur sumai, UAB „Legal Balance“ 28.026,74 Eur sumai, UAB „Hans Group“ 4.754,50 Eur sumai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą už akių (Civilinė byla Nr. e2-2838-1098/2020), UAB „Ecoservice“ 430,76 Eur sumai, E. L. 13.487,00 Eur sumai, UAB „Corpus A“ 1.154,52 Eur sumai, UAB „Solarcamp“ 1.960,00 Eur sumai ir kt. Taigi, vien jau išvardintų kreditorinių reikalavimų suma yra ženkliai didesnė nei nurodyta ieškovo patikslintame ieškinyje. Pažymėtina, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi dokumentai, nors bankroto byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje įmonės valdymo organams buvo nustatytas įpareigojimas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Tokiu atveju, teismo vertinimu, pareigos perduoti dokumentus administratoriui neįvykdymo padariniai tenka pačiam atsakovui. Tokie deklaratyvūs atsakovo teiginiai dėl žalos dydžio ir/ar galimą turto realizavimą, nepateikus atitinkamų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nepaneigia ir teismo padarytos išvados, kad būtent atsakovui tenka atsakomybė už įmonės kreditoriams padarytą jo vadovavimo įmonei metu žalą (CPK 178 straipsnis).

22.       Įvertinus kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas nepaneigė, kad jis nepadarė neteisėtų kaltų veiksmų, pagal įmonės balanso duomenis nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, atsiradusių bendrovei vadovaujant atsakovui įmonei tapus nemokiai, sumos. Ši žala buvo padaryta tiesioginiais atsakovo neteisėtais veiksmais – pažeidus įstatyme numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo: jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, šios žalos bendrovė nebūtų patyrusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.427 straipsnis). Kadangi nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti prezumpciją siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas, t. y. atsakovas. Iš nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. 

23.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė veiksmų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Šie išaugę ir nepadengti įmonės įsipareigojimai vertintini kaip įmonės vadovo neteisėtais ir aplaidžiais veiksmais, nesilaikant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įmonei, o kartu ir kreditoriams, sukelta žala, kurią, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsakovas privalo atlyginti. Darytina išvada, kad, atsakovui 2018 m. gruodžio mėnesį pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gohaus LT“, jos pradelsti įsipareigojimai išaugo 215.645,88 Eur suma (1 083 124,88 Eur - 867 479 Eur). Dėl šios priežasties ši suma pripažintina ieškovui padaryta žala. Nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu, padaryta 215.645,88 Eur žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

24.       Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkinamas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo įstatymų numatyto dydžio procesines palūkanas – 5 % nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

27.       Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismui nusprendus ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovas yra atleistas, proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi, viso 2.592,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

28.       Ieškovė BUAB „Gohaus Lt“ nurodo, kad patyrė 1.980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis (2021-02-23, 2021-04-30 sąskaitas-faktūras ir mokėjimo nurodymus). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, su atstovavimu neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytų maksimalių rekomenduojamo priteisti dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.19). Dėl to jų mažinti nėra pagrindo (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

29.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

30.       Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Gohaus Lt“ iš atsakovo M. A. 215.645,88 Eur (du šimtai penkiolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 88 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (215.645,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.980,00 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. A. valstybei 2.592,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt du eurai 00 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas