Civilinė byla Nr. e2-2-647/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00593-2021-4

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12;

 (S)

    2.6.10.2.4.2; 3.2.6.5

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,

sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ atstovui advokatui Ramūnui Mikulskiui,

atsakovui A. N., atsakovo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ ieškinį atsakovui A. N. dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minsko 7“ ieškiniu prašo: pripažinti, kad YouTube platformoje asmeninėje atsakovo A. N. paskyroje tikrovės neatitinka ir ieškovės UAB „Minsko 7” dalykinę reputaciją pažeidžia šie teiginiai (toliau – Ginčo teiginiai): 1) po 2021-02-19 vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „Ąžuolyno g. tampa „kalnų upe“. Gal statęs UAB Minsko 7 direktorius galėtų padovanoti baidarių?..“-, 2) po 2021-02-19 vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos”; 3) po vaizdo įrašu 2021-02-17 paskelbti teiginiai „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos” ir „Net statybų metu niekas išleidžiamų nuotekų „nematė” Vilniaus rajono savivaldybė, statybų priežiūrą atlikęs UAB Sweco Lietuva, rangovas UAB Naresta.“; 4) po 20021-01-29 vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „Logistikos verslo centro nuotekos „palaistė“ gyventojų veją, daržus ir šiltnamius” ir „Po užliejimų geriamas vanduo tampa rudas, vietinė kanalizacija užliejama ir persipildžius jos turinys plaukia kiemuose...“; 5) po 2021-01-25 vaizdo įrašu paskelbtas teiginys: „Gretimas M7 sport sklypas ir Topolių g. išgraužta nuotekų“; 6) po 2021-01-24 vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „Dėl nesurenkamų nuotekų kurios išteka už sklypų ribų išplaunamos Topolių ir Ąžuolyno g. “ir „Greta M7 sport sklypo Ąžuolyno g 47 yra du neužstatyti gyvenamieji sklypai, kurie priklauso UAB Minsko 7. Ši įmonė neišsprendusi nuotekų nuo kitų sklypų ir pastatų šiame siekia statyti trečią pastatą. Nuo teritorijų tekančios nuotekos išardo gatvių pagrindus, jos tampa nepravažiuojamos ir nepraeinamos. Įstatyme numatyta, kad nuotekos negali būti išleidžiamos į kelią, negali daryti žalos kitiems ir turi būti surinktos pas save.“; 7) po 2021-01-19 vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „M7 ir M7 sport išleidžiamos nuotekos užlieja kelius ir gyvenvietę“ ir „Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ Įstatyme nenumatyta, kad nuotekų priimtuvas gali būti gatvė ir gyventojų sklypai. Nepaisant gyventojų skundų VRSA ir VTPSI to „nepastebėjo“ ir išdavė leidimus statyboms bei statinius priėmė...“; 8) po 2021-01-19 vaizdo įrašu paskelbti teiginiai „Gyventojai iš savo sklypų siurbia M7 ir M7 sport nuotekas...“ ir „Užpiltas įvažiavimas, takai, kiemas, daržai, šiltnamiai, gerbūvis, rūsiai, kanalizacija, geriamo vandens gręžiniai... Ardomos pastatų konstrukcijos ir daroma didelė žala.“; 9) po 2020-11-24 vaizdo įrašu paskelbtas teiginys ,M7 nuotekų plaunamas kelias ir užlieti gyv. sklypai“; 10) po 2020-11-24 vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 Sport nuotekomis užtvindyta gyvenvietė”; 11) po 2021-02-14 vaizdo įrašu paskelbtas teiginys „M7 savo teritorijos sniegą išveža keli metrai už tvoros“ ir „Gyventojai prašė išvežti sniegą kad M7 neužlietų gyvenvietės. Kodėl pasirinkta sniego neišvežti toliau, o sukrauti šalia? Kažin ar keli metrai už tvoros sniego suvežimas padės išvengti dar vieno užtvindymo... ”.

Taip pat prašo įpareigoti atsakovą A. N. per 24 val. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dienos iš atsakovui A. N. priklausančios asmeninės paskyros YouTube platformoje pašalinti aukščiau minėtus teiginius; priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeidimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad yra nekilnojamojo turto bei kitų verslo projektų vystytoja. 2018 - 2019 m. ieškovės užsakymu buvo pastatyti du pastatai, t. y. sandėliavimo ir komercinės paskirties pastatas „M7” (adresu (duomenys neskelbtini)) bei sporto paskirties pastatas „M7 Sport” (adresu (duomenys neskelbtini)). UAB „Minsko 7” verslo aplinkoje yra gerai žinoma ir gerą vardą turinti bendrovė. Tačiau šią dalykinę reputaciją visomis įmanomomis priemonėmis siekia pakirsti netoliese minėtų pastatų (tame pačiame kvartale) gyvenantis atsakovas A. N., kuris tiek per visuomenės informavimo priemones, tiek ir per kitus internetu viešai prieinamus informacijos šaltinius skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas A. N. internetinėje platformoje YouTube (www.youtube.com) savo asmeninėje paskyroje (kanale) talpina „M7“ ir „M7 Sport“ pastatų vaizdo įrašus, po kuriais rašo tikrovės neatitinkančius ir UAB „Minsko 7” šmeižiančius vaizdo įrašų pavadinimus ir komentarus. Šiuose internetinėje platformoje YouTube patalpintuose vaizdo įrašuose yra vaizduojama visame vietovės kvartale esanti problema, susijusi su lietaus vandens susikaupimu (nenutekėjimu), dėl ko yra užliejami Ąžuolyno ir Topolių gatvėse esantys žemės sklypai, tarp jų, be kita ko, ir žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti „M7“ ir „M7 Sport“ pastatai. Tačiau YouTube platformoje patalpintų vaizdo įrašų antraštėse (pavadinimuose) ir komentaruose visiškai nepagrįstai lietaus nuotekų nenutekėjimas yra siejamas su „M7“ ir „M7 Sport“ statiniais, kurie buvo pastatyti ieškovės užsakymu, ir ieškovės UAB „Minsko 7” veikla. Visų žemės sklypų, kuriuose yra minėti statiniai, inžinerinių dalių, įskaitant techninį projektą, atliko UAB „Architektas E. G. ir partneriai“. Įvertinusi statybos projektus, įskaitant ir jame esančius skaičiavimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimus. Tiek projektavimo, tiek ir statybos darbų stadijose griežtai buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, o prie inžinerinių (įskaitant ir lietaus nuotekų) tinklų prisijungta pagal savivaldybės išduotas prisijungimo sąlygas. Užbaigus statybos darbus, buvo atlikta statinių ekspertizė, statiniai valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkami naudoti išduodant statybos užbaigimo aktus, patvirtinančius, jog statiniai pastatyti pagal projekto sprendinius. Pažymi, jog tiksli lietaus nuotekų nenutekėjimo priežastis nėra nustatyta (konstatuota), o remiantis preliminariu ekspertų vertinimu, vandens nutekėjimo sutrikimą lėmė ne pastatų statyba, tačiau netinkamai Vilniaus rajono savivaldybės įrengtos nuotekų tinklų sistemos, kurios yra nepajėgios apdoroti vandens kiekio. Įvertinus šią priežastį, ieškovė geranoriškai ėmėsi veiksmų inicijuojant daugelį susitikimų su savivaldybe, kuri, įvertinusi esamą situaciją, iškasė papildomus melioracijos griovius privačių žemės sklypų ribose (pažymėtina, jog su melioracijos griovio įrengimu nesutiko tik atsakovas, į kurio žemės sklypą yra nukreipiamas visas kvartalo vanduo). Taip pat, siekdama kiek įmanoma prisidėti prie lietaus nuotekų srauto suvaldymo ir viso kvartalo gerbūvio, ieškovė savo iniciatyva ir sąskaita ėmėsi savo lietaus nuotekų sistemos pertvarkymo, kad būtų kuo efektyviau išspręsta visame privačių sklypų kvartale esanti problema, iš šių sklypų savininkų nereikalaujant jokio išlaidų kompensavimo. Nei ieškovės vykdoma veikla, nei jos vykdyta pastatų statyba niekaip nesusijusi su kvartale esančių žemės sklypų užtvindymu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui ne kartą raštu buvo atsakyta apie susiklosčiusios situacijos atsiradimo priežastis, numatytų veiksmų planą, tačiau atsakovas, nepaisydamas turimos teisingos informacijos, tyčia skleidžia tikrovės neatitinkančias ir jokio objektyvaus pagrindimo neturinčias žinias, ir tokiu būdu kenkia ieškovės dalykinei reputacijai. Neigiama informacija apie ieškovę ir jos ūkinę - komercinę veiklą neigiamai atsiliepia ieškovės verslo sėkmei, trukdo užmegzti naujus verslo ryšius, pritraukti naujų investuotų, sulaiko („atbaido“) klientus, ir tokiu būdu apsunkina turto realizavimą. Šiuo atveju atsakovo paskleista informacija neabejotinai pakeitė ir toliau keičia ieškovės veiklos vertinimą ir požiūrį į ją, t. y. sumažėjo ir toliau menkinamas teigiamas ieškovės vertinimas. Iš paskleistų vaizdo įrašų ir po šiais vaizdo įrašais paskleistų teiginių sudaromas klaidingas įspūdis, kad ieškovės išvystyti objektai yra nekokybiški, taip pat kad ieškovės požiūris į aplinkinių gyventojų ištikusias problemas ir jų sprendimą yra abejingas, nors ieškovė tiek finansiškai, tiek ir organizacine prasme geranoriškai prisidėjo prie visų žemės sklypų savininkų bendros problemos sprendimo net nereikalaudama išlaidų kompensavimo. Informacija buvo paskleista itin plačiai, todėl ieškovė prašo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad tiek atsakovo žemės sklypas, tiek ir kaimyniniai žemės sklypai užliejami lietaus nuotekomis iš ieškovės sklypo dėl jos pasirinktų ir įgyvendintų statybos techninių sprendinių. Akcentuotina, jog Ginčo teiginių paskelbimu jis nesiekia žeminti ieškovės dalykinės reputacijos. Priešingai, tokiu būdu atsakovas tik siekia atkreipti pačios ieškovės ir įgaliotų institucijų dėmesį į probleminę situaciją, susidarančią lietaus nuotekoms iš ieškovės sklypo užliejant atsakovo ir kaimyninius žemės sklypus, ir prašo ją išspręsti. Be to, atsakovo skelbiamos informacijos turinys savyje talpina ir viešojo intereso – viešosios infrastruktūros – miesto gatvės apsaugą nuo lietaus nuotekų iš ieškovės sklypo. Atsakovas neginčija, kad dalis Ginčo teiginių iš tiesų gali būti priskiriami žinios kategorijai (statement of fact), kadangi juos galima patikrinti, taikant objektyvios tiesos kriterijų. Nors šalys nesutaria dėl problemos sprendimo būdo ir jos priežasčių, tačiau nurodo, jog net pati ieškovė savo ieškinyje pripažįsta atsakovo sklypo užliejimo faktą, todėl darytina išvada, jog ieškinys pareikštas visiškai nepagrįstai. Ginčo teiginių pagrįstumą, be kita ko, patvirtina ir šiuo metu atsakovo turimi fragmentai iš ieškovės vykdytų statybos darbų projektinės dokumentacijos. Nurodo, kad atsakovas nepaskleidė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, kuria galėtų būti padaryta bet kokia žala ieškovės reputacijai. Ginčo teiginiai yra pagrįsti faktiniais duomenimis. Net ir tuo atveju, jei teismas manytų egzistuojant pagrindą daryti išvadą (quod non), ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas dėl neįrodyto žalos fakto ir dydžio. Vien deklaratyvūs teiginiai niekaip nepatvirtina nei žalos padarymo fakto, nei tuo labiau žalos padarymo dydžio, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo visais atvejais atmestinas kaip neįrodytas, pareikštas ieškovei nepagrįstai siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita. 

4.       Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Minsko 7“ atstovas advokatas paaiškino, kad buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija patalpinant tikrovės neatitinkančią informaciją į Youtube platformą, lietaus nenutekėjimo problemą siejant su ieškovės pastatytais statiniais. Tiek projektavimo, tiek darbų stadijoje buvo griežtai laikomasi visų reikalavimų, prie inžinerinių tinklų prisijungta pagal savivaldybės išduotas prisijungimo sąlygas, užbaigus statybos darbus buvo atlikta statinių ekspertizė ir statiniai valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti išduodant statybos užbaigimo aktus pagal projektą be jokių nukrypimų. Atsakovas galėjo kreiptis į tam tikras institucijas dėl savo pažeistų teisių, o ne talpinti įmonės dalykinę reputaciją menkinančią vaizdo medžiagą į Youtube. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas rugsėjo 6 d., o ieškovei net nebuvo įteiktas. Sutikimas iš statybos inspekcijos dėl būtinų inžinerinių tinklų, statinių ir kelio tiesimo valstybinėje žemėje buvo gautas kovo mėnesį. Atsakovo tikslai buvo ne spręsti problemą, o sumenkinti ieškovės dalykinę reputaciją. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesiėmė veiksmų, kurie išspręstų nuotekų nubėgimo problemą tame rajone. Vanduo nuteka iš aplinkinių sklypų, o ne iš ieškovės teritorijos. Atsakovas, viešindamas informaciją apie nuotekų problemą, jokių duomenų, kad kažkas galimai padaryta neteisingai statybų metu, neturėjo. Specialistas E. M. pateikė išvadą, kad UAB „Minsko 7“ pastatyti pastatai nesąlygojo atsakovo ir kaimyninių žemės sklypų užliejimo. Ieškovė modernizavo lietaus nuotakas iš savo lėšų, bet tai nereiškia, kad pripažino, jog kažkas buvo atlikta negerai. Visame kvartale nėra įrengta tinkama nuotekų nutekėjimo ir surinkimo sistema, todėl pretenzijos turi būti reiškiamos savivaldybei.

6.       Atsakovas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad situacija jį palietė 2019 m. rugpjūčio 8 d., kai ryte pamatė savo visą sklypą, užlietą vandeniu. Pasidomėjus paaiškėjo, kad artimiausi kaimynai jau nuo 2018 m., kai atsirado pirmasis pastatas, kreipėsi į savivaldybę ir prašė, kad pažiūrėtų, kas negerai su tais pastatais. 2019 m. buvo pastatytas M7 sport ir įmonės direktoriui atsakovas parašė skundą su vaizdo medžiaga ir nuotraukomis, iš kurių matėsi, kad vanduo bėga iš UAB „Minsko 7“ vamzdžio. Iš pradžių buvo sakoma, kad savivaldybė kažko nepadarė, tačiau 2020 m. pats įmonės vadovas sakė, kad problema, kad galbūt rangovas kažko nepadarė. Pats įmonės vadovas sakė, kad to vamzdžio turėjo nebūti ir pripažino, kad problema yra. Nurodė, kad visada su direktoriumi kalbėjo mandagiai ir pagarbiai, kartu su gyventojais prašė spręsti nuotekų problemą. Gyventojai dėl užliejimų patiria žalą ir išlaidas dėl užliejamų kiemų. Visi gyventojai kreipėsi į savivaldybę, kuri paaiškino, kad jokių nuotekų sistemos nėra, o UAB „Minsko 7“ leidimo negavo dėl prisijungimo sąlygų. Buvo pasamdyti ekspertai, kalbėta su savivaldybe ir įmonės direktoriumi. Buvo surengti susitikimai savivaldybėje su gyventojais ir UAB „Minsko 7“ vadovu, kur savivaldybė nusprendė užkimšti tą nuotekų vamzdį, tačiau vėliau įmonės vadovas padavė savivaldybę į teismą dėl turto sugadinimo ir pats tą vamzdį atkimšo. Atsakovas nurodė, kad nudažė vandenį dažais ir nufilmavo, kur teka vanduo iš UAB „Minsko 7“ vamzdžio, o jis teka į Ąžuolyno g., Pupinės g., aplinkinius privačius sklypus. Šį vaizdo įrašą paskelbė internete. Youtube platforma turi griežtus reikalavimus, nes pavyzdžiui, parašius kažką įžeidžiančio, vaizdo įrašai pašalinami. Šią platformą naudoja saviraiškai bei išreiškia nuomonę apie susidariusią situaciją. Paaiškino, kad iš vaizdo įrašų negauna jokios finansinės naudos, neturi sekėjų ir tikrai nesiekia pažeminti ar sumenkinti įmonės UAB „Minsko 7“ reputaciją. Teiginiai paskelbti susidarius savo nuomonę iš specialistų išvadų, konsultacijų ir pokalbių.

7.       Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. M. išvadoje konstatuota, kad sistema pagal skaičiavimus pajėgi surinkti vandenį tik pirmąsias 20 min., vanduo teka iš ieškovės statytų statinių. Televizijos laidoje „Kakadu“ UAB „Minsko 7“ direktorius M. D. patvirtino, kad sistemos nepajėgios atlaikyti visų vandenų ir davė pažadą tas nuotekas sutvarkyti. Savivaldybėje vyko susitikimas su gyventojais, kuriame ieškovės atstovas, direktorius pripažino problemą ir teigė, kad ruošiasi reikšti pretenzijas rangovui UAB „Naresta“ dėl netinkamai atliktų darbų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys atmestinas.

8.       Byloje nustatyta, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2017 m. birželio 9 d. pateikė UAB „Minsko 7“ technines sąlygas reikalavimams nutekamųjų vandenų nuleidimui į gyvenvietės kanalizaciją. Užsakovas (t. y. UAB „Minsko 7“) įpareigotas suprojektuoti ir pakloti naujus kanalizacijos tinklus, prisijungiant esamą nuotekų tinklą Vilties g. (tomas 2, el. b. l. 139). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė sutikimą UAB „Minsko 7“ tiesti/statyti/rekonstruoti įvažiavimui ir išvažiavimui į sklypą – nuovažai valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 52-53). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos kontrolės komitete 2021 m. kovo 15 d. vyko posėdis, kuriame nuspręsta įpareigoti ir kontroliuoti UAB „Minsko 7“, kuri per 3 mėn. privalo savo teritorijoje lietaus vandenį (tomas 2, el. b. l. 27-28). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. birželio mėn. rašte informavo (duomenys neskelbtini) bendriją, kad patikrinimo metu nustatyta, jog dalis inžinerinių tinklų (lietaus kanalizacijos vamzdis) yra valstybinėje žemėje, o sutikimas tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje niekam išduotas nebuvo (tomas 2, el. b. l. 50). Byloje pateikta 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvada Nr. SI-958-072021, kurioje nurodyta, kad M7 logistikos techninio projekto ir M7 sporto centro projektiniai sprendiniai ir jų netinkamas įgyvendinimas sąlygoja paviršinio (lietaus) vandens perteklių, kuris sukelia pasekmes: tretiesiems asmenims žalą arti jo (apačioje, greta) esamiems pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims); galimai daro įtaką sveikatai patekdamas į gruntinius vandenis neišvalytas / nefiltruotas. Taip pat Statytojo 4 sklypuose atlikti statybiniai darbai įtakoja Ąžuolyno g., Ąžuolyno ir Topolių g. sankryžą bei aplinkinių gyvenamų sklypų užliejimą ir patvinimą po 20 min. intensyvesnių kritulių (tomas 1, el. b. l. 127-182). Specialistas E. M. pateikė konsultaciją, kurioje paneigė 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadą ir nurodė, jog iš M7 logistika ir M7 sport sklypų ištekantis perteklinis paviršinių nuotekų kiekis priklauso nuo iškritusių kritulių gausos. Iškirtus iki 20 mm kritulių kiekiui tikėtina, kad iš M7 logistika ir M7 sport sklypų paviršinės nuotekos neišteka arba išteka nedidelis jų kiekis. Didžiąją dalį lietaus nuotekų, patenkančių į Probleminius sklypus, galimai išteka iš kaimyninių privačių sklypų (apie 50-55 proc.) bei nuo gatvių ar savivaldybei priklausančių teritorijų (apie 45-50 proc.). Iškirtus 20 - 40 mm kritulių, nuotekų kiekis, patenkantis į Probleminius sklypus, nuo atskirų zonų pasiskirsto taip: Apie 50 proc. atiteka iš M7 logistika ir M7 sport sklypų, apie 30 proc. atiteka nuo privačių sklypų ir apie 20 proc. sudaro nuo gatvių ar savivaldybei priklausančių sklypų atitekančios nuotekos (tomas 2, el. b. l. 78-132). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo patarėjo potvarkiu, buvo panaikintas 2021 m. rugsėjo 17 d. savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (tomas 2, el. b. l. 74-77). Byloje taip pat pateiktos foto nuotraukos bei vaizdo medžiaga apie užlietus sklypus.

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo bei atsakovo paskleistų teiginių kvalifikavimo ir vertinimo

9.       Nagrinėjamu atveju ginčijami teiginiai buvo paskleisti platformoje www.youtube.com, atsakovui A. N. priklausančioje asmeninėje paskyroje, todėl CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu būtina įvertinti, ar teiginiai gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

10.       Ieškovė byloje reiškia reikalavimą pripažinti, kad Ginčo teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Nurodo, kad neigiama informacija apie ieškovę neigiamai atsiliepia verslo sėkmei, trukdo užmegzti naujus verslo ryšius, pritraukti naujų investuotojų, sulaiko klientus ir tokiu būdu apsunkina turto realizavimą.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

12.       Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

13.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 18 punktas; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 21 punktas).

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

15.       Ieškovės teigimu, atsakovo išsakyti teiginiai yra žinia, nes jie yra konstatuojamojo pobūdžio, informacija juose pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nurodo, kad minėtais teiginiais sudaromas klaidingas įspūdis, kad statybos leidimas ieškovei buvo išduotas naudojant korupcinio pobūdžio veiksmus. Mano, kad keletas teiginių nors ir galėtų būti priskirti nuomonės kategorijai, tačiau būtina įvertinti visos paskleistos informacijos daugetą, nes atsakovo Youtube paskyroje daugelis teiginių yra konstatuojamojo pobūdžio (naudojamos kabutės ir sarkazmas). Teismo vertinimu, vien lingvistinė konstrukcija negali apspręsti, ar teiginiai yra žinia ar nuomonė. Dalis teiginių yra klausiamojo pobūdžio („Ąžuolyno g. tampa „kalnų upe“. Gal statęs UAB Minsko 7 direktorius galėtų padovanoti baidarių?“; ...<...> Kodėl pasirinkta sniego neišvežti toliau, o sukrauti šalia?“) bei pateikta nuomonė (...<...> „Kažin ar keli metrai už tvoros sniego suvežimas padės išvengti dar vieno užtvindymo“). Kita vertus, ginčijamuose sakiniuose iškeliamos problemos dėl užtvindytų gatvių bei ne tik atsakovo, bet ir kitų kvartalo gyventojų žemės sklypų užliejimo. Ginčo teiginiuose pakankamai konkrečiai įvardijamos problemos, kurios iliustruojamos paskelbtais vaizdo įrašais. Teismo vertinimu, atsakovas išreiškė savo subjektyvų požiūrį į analizuojamą, probleminę situaciją, siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą, nes, kaip minėta, užliejimo problema apima ne tik atsakovo, bet ir aplinkinių gyventojų sklypus.

16.       Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visų atsakovo pasisakymų tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertina, kad atsakovo teiginiai yra pateiktos situacijos vertinimas ir išvados apie tai. Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus įvykio vertinimas. Nors atsakovo pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). 

17.       Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

18.       Teismas pažymi, kad tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė pripažįsta, jog asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo ar neetiškai išreikštos kritikos, nuomonės ar vertinimo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). 

19.       Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovo paskleista nuomonė pažeidė ieškovės neturtines teises – dalykinę reputaciją, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant, nesiekiant pakenkti, žeminti ir menkinti. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, dalykinę reputaciją žeminanti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

20.       Atsakovas savo asmeninėje Youtube platformoje pateikė 11 vnt. filmuotos medžiagos su komentarais po kiekvienu įrašu. Teismo vertinimu, atsakovo Ginčo teiginiuose nėra ieškovės žeminančių pasisakymų ir teiginių, atsakovas pateikė savo situacijos vertinimą, komentarais siekė atkreipti dėmesį į problemą, kuri susijusi ne tik su atsakovu, bet ir su kitų kvartalo gyventojų interesais. Teiginiuose pateikti samprotavimai apie įmonės elgesio vertinimą negali būti priskirti prie teiginių, pasižyminčių siekiu pažeminti ieškovę.

21.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista, nes atsakovo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovę ar kitaip specialiai jai pakenkti. Teismo vertinimu, atsakovas, pateikdamas vaizdo įrašus su Ginčo teiginiais neiškraipė faktų, nepateikė melagingos informacijos, o turėjo tikslą išryškinti problemą, siekiant kuo greičiau pašalinti problemos padarinius. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę bei Vilniaus rajono savivaldybę dėl užliejimo problemos išaiškinimo ir galimų sprendimo būdų suradimo. Net pati ieškovė neneigia, kad problema egzistuoja, tačiau sprendimo būdai rasti nebuvo, priešingai, savivaldybei nusprendus užkimšti iš ieškovės teritorijos išeinantį vamzdį, kad vanduo netekėtų į gatves ir neužtvindytų aplinkinių sklypų, ieškovė kategoriškai uždraudė tai padaryti savivaldybės pasamdytiems darbuotojams. Taip pat ieškovės atstovas raštu kreipėsi į savivaldybę, kad atsakovui ir jo atstovei nebūtų pateikti tam tikri dokumentai ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme, nes prašoma pateikti informacija yra konfidenciali.

22.       Vertinant atsakovo teiginių realius padarinius ieškovės dalykinei reputacijai, pažymėtina tai, kad nors atsakovo teiginiai buvo paskelbti Youtube platformoje, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kokius rimtus faktinius neigiamus padarinius šie teiginiai sukėlė ieškovės dalykinei reputacijai. Nors ieškovė nurodė, kad pateikta informacija trukdo ieškovės verslo sėkmei, nepritraukia naujų investuotojų, apsunkina turto realizavimą, krito pasitikėjimas šia įmone, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad dalykinės reputacijos pažeidimas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai ir teismas dalykinės reputacijos pažeidimą gali pripažinti tik byloje esant konkrečių duomenų ir įrodymų, kad dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų pasikeitė asmens (ieškovės) savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į ją, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų pateikta nebuvo. Teismas pažymi, kad didžiajai daliai pasaulio valstybių pripažinus Baltarusijos Respubliką valstybe – agresore, dalyvaujančia daug taikių žmonių žūčių atnešančiame kare, šios valstybės sostinės vardo naudojimas įmonės pavadinime išryškina pavadinimo etikos, o ne dalykinės reputacijos klausimą.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.  

25.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad patyrė 4453,60 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai, todėl šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovės.

26.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (5 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

27.       Teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Atmetant ieškinį, šios laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Minsko 7“, į. k. 304450478, atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 4453,60 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui 2021 m. kovo 5 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                          Alfredas Juknevičius