Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-1073-172-2011].doc
Bylos nr.: 1A-1073-172-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas P

Pranešėjas P.Frolovas                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1073/2011

Teisėjas V. C.                                              Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00058-2011-2

    Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.10.1.; 2.1.14.

(S)

         

             




 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2011 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

teisėjų Virginijos Švedienės, Jūratės Damanskienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,

gynėjoms Renatai Janušytei, Raimondai Nesterovienei,

nuteistiesiems S. N., J. C.,

nuteistojo S. N. įstatyminei atstovei A. N.,

vertėjai Irinai Pilžis,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nukentėjusiosios M. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto bei tęsti mokslą Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre.

J. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš S. N. ir J. C. solidariai nukentėjusiajai M. S. 383,64 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei lygiomis dalimis 300 Lt (po 150 Lt iš kiekvieno) nukentėjusios turėtų išlaidų advokatui.

Taip pat nuosprendžiu konfiskuota iš S. N. ir J. C. lygiomis dalimis 40 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

S. N. ir J. C. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, t.y. jie, 2011-01-22, apie 20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrai veikdami, Visagino mieste, Vilties gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 17, panaudodami fizinį smurtą, t.y. J. C. pastūmus nukentėjusiąją M. S., ir taip ją pargriovus ant žemės, bei traukiant iš jos rankų rankinę, S. N., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, sudavė nukentėjusiajai į galvą ne mažiau kaip vieną kartą, ir tokiu būdu pagrobė M. S. priklausančią rankinę, 70 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 50 Lt vertės, 20 Lt, raktas nuo buto, 25 Lt vertės, elektroninis raktas nuo laiptinės įėjimo durų, 11 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6020“, 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“ pakrovėjas, 15 Lt vertės, pakelis grietinės, 2,64 litų vertės, pakelis rūkytos lašišos, 5 Lt vertės, bandelė, 1 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai M. S. sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą, kuris vertintinas, kaip nežymus, bei 399,64 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais S. N. ir J. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

 

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. S. prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2011-07-15 nuosprendį: netaikyti S. N. ir J. C. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo, priteisti iš nuteistųjų 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 100 Lt turėtų proceso išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

Nukentėjusioji mano, kad nuteistiesiems buvo paskirtos per švelnios bausmės. S. N. ir J. C. padarė pavojingą nusikaltimą, panaudodami smurtą – suduodami smūgį į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį. Nuteistieji nusikalstamą veiką padarė tyčia, iš anksto ją suplanavę. Teismas neaptarė bendrininkų vaidmens nusikalstamos veikos daryme. Bendrininkai abu buvo vykdytojai. Apeliantės manymu, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta S. N. ir J. C. atsakomybę sunkinančia. Be to, M. S. nuomone, nusikalstama veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, kadangi nuteistieji tarėsi dėl būsimo plėšimo.

M. S. manymu, teismas nepagrįstai nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusioji pažymi, kad nuteistieji nepripažino dalies tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, nepripažino, kad sudavė nukentėjusiajai į galvą.

Nukentėjusioji teigia, jog teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, 2 aplinkybių nepripažino sunkinančiomis bei nepagrįstai nepilnai pripažintą kaltę vertino kaip pilną pripažintą. Nukentėjusiosios manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes, nuteistiesiems skirtos bausmės turėjo viršyti 3 metus laisvės atėmimo ir nebuvo pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Be to, skunde teigiama, jog apylinkės teismas turėjo priteisti visą nukentėjusiosios prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodo, kad iki šiol vartoja gydytojos paskirtus psichotropinius vaistus, bijo vaikščioti gatvėmis, bijo žmonių, ypač vakare, pablogėjo jos dėmesio koncentracija ir atmintis. Byloje nėra nei vieno nuteistųjų turtinę padėtį patvirtinančio dokumento. Teismas nepagrindė, kodėl nukentėjusiosios patirta neturtinė žala turėtų būti mažesnė, nei jos prašoma.

 

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjos, taip pat nuteistojo S. N. įstatyminė atstovė ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Nukentėjusiosios M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

 

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems S. N. ir J. C., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Už S. N. ir J. C. padarytą nusikalstamą veiką skirdamas jiems bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jie  padarė apysunkį nusikaltimą, abu teisiami pirmą kartą, bausti administracine tvarka, S. N. nusikalto būdamas nepilnametis.

Aplinkybę, kad savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jų atsakomybę lengvinančia. Vien tai, kad jie neprisipažino, jog sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvą, negali būti pagrindu nepripažinti jų prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, jie pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Smūgių sudavimo vieta šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, kadangi atsakomybė pagal BK 180 str. kyla nepriklausomai nuo fizinio smurto panaudojimo pobūdžio.

Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino S. N. ir J. C. bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. N. ir J. C. plėšimo metu veikė bendrai, kiekvienas atliko konkrečius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu siekiant bendro tikslo, jie turėjo bendrą nusikalstamą sumanymą – panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą. Todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau, net ir konstatavus dar vienos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindo griežtinti jiems paskirtas bausmes. Už nusikalstamos veikos padarymą apylinkės teismas S. N. skyrė 9 mėnesių, o J. C. 1 metų laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 180 str. sankciją nuteistiesiems gali būti skiriamos ir švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas nuteistiesiems skyrė per švelnias bausmes.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad S. N. ir J. C. nusikalto pirmą kartą, S. N. nusikalto būdamas nepilnametis, jie savo kaltę pripažino, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu bausmės tikslai jiems gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo.

Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo S. N. įstatyminė atstovė A. N. pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai M. S. buvo pervesta 2841,82 Lt padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, t.y. pusė visos nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų sumos.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2011-07-15 nuosprendžiu S. N. ir J. C. paskirta bausmė nėra per griežta.

Apylinkės teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Todėl, nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegijos nuomone, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė. Priešingai, nei teigia nukentėjusioji savo skunde, sumažindamas M. S. prašomos priteisti neturtinės žalos sumą, apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į sukeltų pasekmių mastą bei trukmę, kaltinamųjų turtinę ir socialinę padėti bei amžių. Nors nukentėjusioji teigia, kad iki šiol nepasveiko, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų (medicininių dokumentų), galinčių patvirtinti, kad nusikalstami S. N. ir J. C. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė kokius nors ypatingus, ilgalaikius ar neatstatomus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jos būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, turėjo dažnai lankytis pas gydytojus. Taip pat įvertino ir tai, kad S. N. ir J. C. yra jauno amžiaus, S. N. nepilnametis, abu mokosi, savarankiškų pajamų neturi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei į teismų praktiką analogiškose bylose, apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti, yra pagrįsta.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji M. S. prašo priteisti iš nuteistųjų S. N. ir J. C. 100 Lt jos turėtų išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir pateikia tai patvirtinantį kvitą.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidomis teismas gali pripažinti ir kitas nukentėjusiojo turėtas išlaidas. Kolegija pažymi, kad šios įstatymo nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).

Nagrinėjamuoju atveju, nuteistieji apylinkės teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Nukentėjusiosios turėtas išlaidas sudaro išlaidos už apeliacinio skundo surašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji pati nedalyvavo ir atstovo neturėjo. Vadovaujantis teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad patys nuteistieji apeliacine tvarka neskundė apylinkės teismo nuosprendžio ir procesas įvyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas, jos turėtos išlaidos apeliacinio skundo surašymui nepriteistinos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

nukentėjusiosios M. S. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                 Pavelas Frolovas

 

Teisėjai                                                                                                        Virginija Švedienė

 

                                                                             Jūratė Damanskienė