Civilinė byla Nr. 2A-701-796/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05840-2019-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3;

 (S)

                                                                                    3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Priekabos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Skolų valdymo sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo, juo prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Eur skolos, 740,85 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB ,,Priekabos“ ir Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. gegužės 26 d. sudarė sutartį, pagal kurią policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, UAB „Priekabos“ savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, jas saugoti bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. Paaiškino, kad atsakovo valdyta transporto priemonė „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB ,,Priekabos“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. balandžio 24 d. informavo ieškovę, jog transporto priemonę vairavo atsakovas. Nurodė, kad dėl atsiradusių išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atsako solidariai. Ieškovės teigimu, atsakovas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. liko skolingas 7 137,98 Eur. Atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį, ieškovė reikalavimą mažina iki 4 000 Eur. Nurodė, jog pagal 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus pradinė kreditorė UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nuvežimą ir saugojimą.

3.       Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad jis niekada nebuvo ir nėra ieškovės nurodyto automobilio teisėtas savininkas ar jo atstovas, todėl jis neturėjo ir iki šiol neturi teisės atsiimti transporto priemonės iš saugojimo aikštelės. Pažymėjo, jog gavęs teismo nutarimą (2016 m. sausio mėn. pradžioje) jis buvo nuvykęs į automobilio saugojimo aikštelę pasidomėti, ar gali jį atsiimti, tačiau aikštelės darbuotojas paaiškino, jog automobilio grąžinti negali, nebent būtų pateiktas automobilio savininko notaro patvirtintas įgaliojimas. Mano, jog šiuo atveju atsakove turėtų būti automobilio savininkė ar jos įpėdiniai, kurie priėmė jos palikimą. Atsakovas taip pat nurodė, jog 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis negali būti teisėtu pagrindu reikšti jam reikalavimus, nes šios sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo metu automobilis „Renault 19“ nebuvo minėtos sutarties dalyku, sutarties 1 priede šio automobilio nėra. Prie šios sutarties yra pridėtas 3 priedas, kuriame jau yra nurodytas automobilis „Renault 19“, tačiau šis priedas sudarytas tik 2018 m. kovo 27 d., todėl negali būti laikomas 2015 m. spalio 12 d. sutarties dalyku, nes šios sutarties sudarymo ir įsigaliojimo metu net neegzistavo pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė. Mano, jog reikalavimo perleidimo sutartis ir jos 3 priedas atsakovui yra niekiniai, todėl negali būti teisiniu pagrindu tenkinti ieškinį. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad skolininkui buvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, jos kopija ar bent išrašas. Atsakovas taip pat mano, kad automobilio saugojimo išlaidų suma neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų ir turėtų būti mažinama, nes pradinis kreditorius akivaizdžiai ignoravo kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pradinis kreditorius iki 3 priedo pasirašymo dienos būtų ieškojęs automobilio savininko ar reiškęs pretenzijas jam ar jo įpėdiniams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,Priekabos“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, kuria UAB ,,Priekabos“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje automobilių saugojimo aikštelėje paslaugą sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas įteiktas atsakovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu atsakovui už padarytus pažeidimus skirta administracinė nuobauda ir nutarta automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant grąžinti teisėtam savininkui arba jo atstovui. 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonę „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė atsakovas. VĮ ,,Regitra“ 2018 m. balandžio 16 d. duomenimis, transporto priemonė „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro mirus valdytojui (savininkui), kaip transporto priemonės valdytoja – savininkė buvo registruota J. K.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,Priekabos“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 15/10/12, kuria UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių. Šalys sudarė 1 priedą prie sutarties, kuriame nurodomos perleidžiamos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones (sąraše atsakovo vairuotos transporto priemonės nėra). 2018 m. kovo 27 d. tarp ieškovės ir UAB ,,Priekabos“ pasirašytas 3 priedas prie sutarties, kuriuo UAB ,,Priekabos“ perleidžia ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovo vairuota transporto priemonė „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

8.       Teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo kaip sutarties objektą įvardijo pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į skolininkų prievoles, nurodytas sutarties 1 priede. Tarp 1 priede nurodytų skolinių įsipareigojimų atsakovas nėra įvardytas. Įvertinęs cesijos sutarties turinį, teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Priekabos“ reikalavimo perleidimo sutartimi tarėsi ir dėl būsimų reikalavimo teisių perleidimo. Byloje pateiktas 2018 m. kovo 27 d. 3 priedas nelaikytinas cesijos sutarties šalių susitarimu dėl sutarties pakeitimo ir (ar) papildymo, nes neatitinka tokiam susitarimui keliamų reikalavimų, yra neapibrėžtas, be to, šalys reikalavimo perleidimo sutartyje aiškiai įvardijo sutarties objektą ir nenumatė periodinių reikalavimo teisių perleidimo sąlygų galimybės, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turi pradinis kreditorius. Teismas konstatavo, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinas sumas pagal 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, o 2018 m. kovo 27 d. 3 priedas nelaikytinas sudėtine sutarties dalimi, todėl negali būti savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimui pagrįsti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovės ieškinį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir jos 1, 3, 4 priedais ieškovė yra perėmusi reikalavimo teises į skolas už kelias dešimtis priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių. Dalis šių skolų yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl dalies jų yra sudarytos teismų patvirtintos taikos sutartys. Palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, tai sudarytų sąlygas atnaujinti procesą jau išnagrinėtose bylose.

9.2.                      Teismas nesilaikė šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai padarė išvadą, kad trečiasis asmuo neperleido ieškovei reikalavimo teisės į atsakovą. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirminė kreditorė UAB „Priekabos“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Spręsdamas klausimą dėl šios reikalavimo teisės perleidimo, teismas netinkamai vertino reikalavimo perleidimo sandorį. Pačioje 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatytos konkrečios perleidžiamos reikalavimo teisės, nes jos yra nurodytos šios sutarties prieduose. Trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista ieškovei 2018 m. kovo 27 d. pasirašius 3 priedą, kuris yra neatsiejama reikalavimo perleidimo sutarties dalis.

9.3.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenurodė, ar atsakovas privalo atlyginti automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Net ir tuo atveju, jeigu reikalavimo teisė nebuvo perleista, atsakovo prievolė išlieka trečiajam asmeniui UAB „Priekabos“.

9.4.                      Teismas nepagrįstai nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, jeigu manė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti.

9.5.                      Teismas sprendime nurodė, kad reikalavimo teisė į atsakovo prievolę ieškovei nebuvo perleista, tačiau dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo iš esmės nepasisakė, todėl buvo neatskleista bylos esmė ir nepagrįstai susiaurintas bylos įrodinėjimo dalykas.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir pagrįstai padarė išvadą, jog sutarties 3 priedas nėra sudėtinė reikalavimo perleidimo sutarties dalis ir nepagrindžia reikalavimo teisės perleidimo ieškovei. Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutarties 1 priede transporto priemonė „Renault 19“ nėra nurodyta, nes ši transporto priemonė į saugojimo aikštelę atvežta tik 2015 m. lapkričio 28 d. Ieškovė negalėjo sumokėti trečiajam asmeniui už neegzistuojančią pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę.

10.2.                      Ieškovės ir trečiojo asmens 2015 m. spalio 12 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nėra sąlyginė, šios sutarties pagrindu jokios pareigos atsakovui neatsiranda, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

12.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Faktinės bylos aplinkybės

14.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,Priekabos“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,,Priekabos“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje automobilių saugojimo aikštelėje paslaugas. Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonę „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda ir nutarta automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedelsiant grąžinti teisėtam savininkui arba jo atstovui. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, ši transporto priemonė yra išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro mirus valdytojui (savininkui), transporto priemonės valdytoja – savininkė buvo J. K.

15.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,Priekabos“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 15/10/12, pagal kurią UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių. Ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat pasirašė 1 priedą prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame yra išvardytos perleidžiamos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones. 2018 m. kovo 27 d. ieškovė ir UAB ,,Priekabos“ pasirašė 3 priedą prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12, kuriuo UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones. Minėtame 3 priede yra nurodyta transporto priemonė „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo neperleido ieškovei reikalavimo teisės į atsakovą. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirminė kreditorė UAB „Priekabos“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Spręsdamas klausimą dėl šios reikalavimo teisės perleidimo, teismas netinkamai vertino reikalavimo perleidimo sandorį. Apeliantė nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatytos konkrečios perleidžiamos reikalavimo teisės, nes jos yra nurodytos šios sutarties prieduose. Trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista ieškovei 2018 m. kovo 27 d. pasirašius 3 priedą, kuris yra neatsiejama reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalis.

17.       Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas, ar ieškovei buvo perleista trečiojo asmens UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė, atsiradusi dėl priverstinio transporto priemonės „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. 

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 ir kt.).

19.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

20.       Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,Priekabos“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,,Priekabos“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje automobilių saugojimo aikštelėje paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonę į minėtą aikštelę nuvežė ir saugojo trečiasis asmuo UAB „Priekabos“. Taigi pradinės kreditorės UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė nėra nuginčyta, todėl ji galėjo būti reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalyku.

21.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar pradinės kreditorės UAB „Priekabos“ reikalvimo teisė buvo perleista ieškovei. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinas sumas pagal 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, o 2018 m. kovo 27 d. 3 priedas nelaikytinas sudėtine sutarties dalimi, todėl negali būti savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimui pagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

22.       Visų pirma, 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ susitarė, kad šia sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius iš pradinio kreditoriaus perima visas reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, kylančias iš skolininkų prievolių. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė kyla iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus ir (arba) sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (Sutarties 1, 2 punktai). Minėtos sutarties 3 punkte numatyta, kad pradinio kreditoriaus nuvežtos ir (ar) saugomos transporto priemonės nurodytos sutarties 1 priede. Taigi pačioje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje išsamus perleidžiamų reikalavimo teisių sąrašas nenurodytas, iš sutarties turinio matyti, jog konkrečių reikalavimo teisių perleidimas bus įforminamas šalims pasirašant sutarties priedą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1 priede atsakovo valdyta transporto priemonė „Renault 19“ nėra nurodyta. Minėta transporto priemonė yra nurodoma 3 priede, kurį ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė 2018 m. kovo 27 d. Pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę teikė aplinkybei, jog 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje 3 priedas nėra nurodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pačioje 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje jos 3 priedas nėra įvardijamas kaip sudėtinė šios sutarties dalis, tačiau ši aplinkybė yra aiškiai nurodoma 2018 m. kovo 27 d. 3 priede, kuriame pažymima, jog šalys sudaro 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12 3 priedą. Pažymėtina, kad sutarčių teisės normos nedraudžia sutarties šalims tokiu būdu įforminti anksčiau sudarytos sutarties pakeitimą. Vadinasi, 2018 m. kovo 27 d. 3 priedas laikytinas sudėtine 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12 dalimi.

23.       Antra, pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį negali būti apsiribojama pažodiniu jos tekstu, o turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, turi būti vertinama sutarties esmė bei tikslas. Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo faktas, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens pasirašyti sutarties 1 ir 3 priedai rodo ieškovės ketinimus priimti, o trečiojo asmens ketinimus perleisti reikalavimo teises, kurias trečiasis asmuo įgijo priverstinai nuveždamas ir saugodamas transporto priemones pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus ir (arba) sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. Šią šalių valią patvirtina ne tik ieškovės teikti paaiškinimai, bet ir kitos reikalavimo teisės perleidimo sutarties, t. y. trečiojo asmens UAB „Priekabos“, paaiškinimai. Byloje esančiame teismui siųstame UAB „Priekabos“ elektroniniame laiške nurodoma, kad trečiasis asmuo visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas faktines aplinkybes, ir pažymima, kad 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei, be kita ko, buvo perleista reikalavimo teisė, atsiradusi dėl transporto priemonės „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo.

24.       Trečia, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, 2018 m. kovo 27 d. pasirašius 3 priedą prie 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 15/10/12, ieškovė 2018 m. balandžio 18 d. su pranešimu kreipėsi į buvusią transporto priemonės savininkę J. K. ir informavo apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo atsiimti transporto priemonę ir sumokėti įsiskolinimą. Be to, 2018 m. balandžio 26 d. pranešimu ieškovė kreipėsi ir į atsakovą, kurį taip pat informavo apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo atsiimti transporto priemonę ir sumokėti įsiskolinimą. Analogiški reikalavimai atsakovui buvo pareikšti ir 2018 m. gegužės 23 d. pakartotiniu pranešimu. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad po 2018 m. kovo 27 d. 3 priedo pasirašymo ieškovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus dėl skolininko informavimo ir faktiškai įgyvendino kreditoriaus teises.

25.       Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo perleista trečiojo asmens UAB „Priekabos“ reikalavimo teisė, atsiradusi dėl priverstinio transporto priemonės „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovė nėra perėmusi trečiojo asmens UAB „Priekabos“ reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, jog reikalavimo teisė nebuvo perleista, teismas nebepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo ir atsakovo atsikirtimų pagrįstumo, netyrė ir nevertino šiam klausimui išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, todėl bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai nurodė, jog trečiojo asmens reikalavimo teisė ieškovei nebuvo perleista, ir dėl to išsamiai nenustatė, neištyrė, neįvertino ir nepasisakė dėl šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumu. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra būtina nustatyti ir vertinti papildomas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27.       Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                 Irma Čuchraj

                                                                                                                              Marius Dobrovolskis

                                                                                                                              Kristina Domarkienė