Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-109-174/2011
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05214-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1 250 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
Išnagrinėjusi bylą, teisėja
n u s t a t ė :
V. S. 2011 m. lapkričio 16 d. d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 16 d. d., apie 9.40 val., Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairavo automobilį „RENAULT AE 480.19“, priklausantį R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,49 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė jam 1 250 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą kaip neteisėtą ir priimti naują nutarimą, paskiriant V. S. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apelianto nuomone, teismas V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nepagrįstai skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kuri nepasieks administracinės nuobaudos tikslų. Teigia, jog V. S. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
ATPK 301 straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad V. S. nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą, byloje nėra reikšminga. V. S. privalėjo iš anksto numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tuo labiau, kad už transporto priemonės vairavimą, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 tonos, atsakomybėn kyla jau nuo 0,21 promilės.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencinių tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su komfortu asmeniui.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. prašo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. S. skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimu nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog nebuvo pagrindo V. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta, nuobaudą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ATPK 126 straipsio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
V. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, buvo paskirta 1 250 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Sprendimą skirti V. S. švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, apylinkės teismas motyvavo. Apylinkės teismas V. S. taikydamas ATPK 301 straipsio nuostatas ir skirdamas sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams – šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad V. S. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo minimalią įstatymo leistiną normą, atsižvelgė į V. S. darbo pobūdį (vairuotojas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, vadovautasi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka tam, jog V. S. būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas bei skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje būtent įvertinęs kompleksą aplinkybių, teigiamai apibūdinančių pažeidėją, nė vienai jų neteikdamas išskirtinio prioriteto, atsižvelgė į V. S. asmenybę, šeiminę situaciją, darbo pobūdį, įvertino tikslus, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į nežymiai leistiną ribą viršijantį neblaivumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks nuobaudos individualizavimas, apygardos teismo nuomone, neprieštarauja ATPK numatytiems nuobaudos tikslams. V. S. vis dėlto patirs neigiamas padaryto pažeidimo pasekmes, kadangi, pajus žymius finansinius nepatogumus, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams, kaip nurodoma jo atsiliepime į apeliacinį skundą, jis prarado darbą, šiuo metu registruojasi Darbo biržoje dėl galimybės kuo greičiau įsidarbinti ir gauti pajamų šeimai išlaikyti. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju V. S. yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė