Byla Nr. 1A-21-1020/2018

            Proceso Nr. 1-01-1-23611-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:    1.2.14.1.1.;1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 19 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei ir Paulinai Petrauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,

nuteistajam E. V. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (E. S. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. N. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. S. turto vagystė įsibrovus į patalpą) – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (O. Ž. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. M. turto vagystė) - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti A. R. turto vagystę) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. G. turto vagystė įsibrovus į patalpą) – 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos bausmės skirtos už kitas nusikalstamas veikas, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. V. priteistas nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas:

- nukentėjusiajai E. S. - 200 eurų;

- nukentėjusiajam D. N. - 200 eurų;

- civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ - 185 eurų;

- nukentėjusiajai O. Ž. - 241 euras;

- nukentėjusiajai A. M. - 215 eurų;

- nukentėjusiajam A. R. - 20 eurų;

- nukentėjusiajai V. G. - 150 eurų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. gegužės 18 d., 20.17 val., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo koridoriaus pagrobė ten stovėjusį neprirakintą E. S. priklausantį dviratį „Batavus“, kurio vertė 200 eurų.
2. Be to, E. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. birželio 14 d., apie 15.19 val., iš (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, 15 aukšto bendro naudojimo koridoriaus pavogė neprirakintą D. N. priklausantį kalnų dviratį „B1“, kurio vertė 200 eurų.
3. Taip pat E. V. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent, jis 2016 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 16.30 val., sugadinęs 9 aukšto laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grotuotų durų spyną, kurios vertė 20 eurų, pateko į minėtą laiptinę, kur, nukirpęs ten stovėjusio vaikiško dviračio „Trek“ spyną, kurios vertė 15 eurų, pavogė I. S. priklausantį vaikišką dviratį „Trek“, kurio vertė 150 erų.
4. Be to, E. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. liepos 15 d., apie 10.00 val., būdamas AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo stalo pavogė O. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 240 eurų, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 euras.
5. Taip pat, E. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. liepos 29 d., apie 12.25 val., iš (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, 9 aukšto laiptinės pagrobė prirakintą A. M. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 eurų, su užraktu, kurio vertė 15 eurų.
6. Be to, E. V. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 15.50 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje sugadino ten stovėjusio dviračio „Mudyfox Anarchy 400“ rakinimo trosą, kurio vertė 20 eurų, taip pasikėsino pavogti A. R. priklausantį dviratį „Mudyfox Anarchy 400“, kurio vertė 350 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas A. R..
7. E. V. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent, jis 2016 m. lapkričio 4 d., apie 15.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, rūsyje nulaužęs rūsio sandėliuko, priklausančio V. G., pakabinamą durų spyną, neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, ir išlaužęs durų staktą, kurios vertė 30 eurų, įsibrovė į sandėliuką, iš kur pagrobė V. G. priklausantį dviratį „DHS“, kurio vertė 120 eurų.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
9. Apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad būtent jis padarė nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl šis nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas. E. V. teigia, jog prokuroras ir bylą pirmąja instancija nagrinėjusi teisėja galimai slepia nusikalstamas veikas, dėl to, pagal apelianto prašymus, nepradėtas ikiteisminis tyrimas. E. V. teigimu, liudytojų V. D. ir S. S. parodymai teisme nebuvo tinkamai įvertinti, jais jis yra šmeižiamas, neva padaręs dviračio vagystę, ir dėl šių veikų jis, E. V., patyrė neturtinę žalą. Teismo, prokuroro, minėtų liudytojų veiksmuose apeliantas įžvelgia nusikalstamų veikų požymių. E. V. taip pat nurodo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir aplaidžiai, nes prokuroras buvo šališkas. E. V. parodymai nebuvo patikrinti, nors jie rodo jo nekaltumą. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nuotrupomis, kurios nepatvirtina net kad nukentėjusieji apskritai turėjo vogtą turtą bei neįrodo šio turto praradimo fakto. Dėl E. S. ir D. N. turto vagystės E. V. nurodo, kad teismas, pagrįsdamas jo kaltę dėl šių veikų padarymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių negalima nustatyti, ar asmuo, esantis įraše, iš tikrųjų yra E. V.. Dėl I. S. vagystės epizodo E. V. nurodo abejojantis ne tik biologinio tyrimo objektyvumu, tačiau ir specialisto G. P. kvalifikacija – pastarojo teiginiai apie turimą išsilavinimą, įvertinus jo kalbos žinias bei lietuvių kalbos gramatikos, raštvedybos taisyklių laikymąsi, neatitinka tikrovės, abejotina kokiais pagrindais šis asmuo įgijo išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Apeliantas pažymi ir, jo manymu, neaiškias rastos nuorūkos, su nustatytais biologiniais pėdsakais, radimo, jos ištyrimo ir pateikimo byloje aplinkybes. Dėl O. Ž. ir A. M. turto vagysčių epizodų teismas E. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolais ir liudytojų parodymais – gretindamas liudytojos R. A. parodymus su asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokole esančiais duomenimis. E. V. tikina, jog šie duomenys vieni kitiems prieštarauja, todėl jais nebuvo galima remtis kaip patvirtinančiais, kad būtent E. V. pavogė dviratį, nes liudytojas A. A. teisme, neva jį ikiteisminio tyrimo metu atpažinęs, teigė nėkart iki tol nematęs E. V., tačiau apylinkės teismas visgi konstatavo, kad pastarasis asmuo E. V. atpažino. Remdamasis tuo, E. V. teigia, kad nėra liudytojų, kurie matė dviračio ir telefono pagrobimą. Dėl A. R. turto vagystės epizodo E. V. nurodo, kad teismas rėmėsi ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog užrakto elementai buvo pažeisti tirti pateiktomis replėmis, tačiau apeliantas jokių sutapimų tarp šiomis replėmis paliktų žymių ir žymių esančių ant užrakto elementų neįžvelgia. Dėl V. G. turto vagystės epizodo apeliantas nurodo, kad liudytojas A. G. matė vyrą su dviračiu iš toli, o tai neleidžia identifikuoti šio asmens, be to, E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl šio epizodo nėra paneigti bylos medžiagoje esančiais duomenimis.
10. E. V. nesutinka ir su teismo išvadomis dėl byloje priteistų žalos dydžių. Anot apelianto, nukentėjusieji ir prokuroras objektyviais duomenimis nepagrindė byloje nustatytų žalos dydžių ir teismui pateikė klaidingus duomenis. Kratų metu pas jį nebuvo rastas nei vienas iš pagrobtų daiktų, nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų dėl šių daiktų pirkimo-pardavimo, todėl civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti.
11. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, jo pateiktų argumentų pagrindu, nagrinėjo bylą neįsigilinęs į jos esmę, taip pat nesutiko prie bylos medžiagos pridėti E. V. prašomų pridėti dokumentų, ir taip trukdė dirbti valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai bei jos advokatams. Pasak apelianto, bylą nagrinėjusios teisėjos procesiniai dokumentai neatitinka valstybinės kalbos ir įstatymų jiems keliamų reikalavimų, nesilaikoma raštvedybos, gramatikos taisyklių, teisėja neatitinka ir etikos reikalavimų – dėl šių argumentų apeliantas mano, kad teisėja diskredituoja teisėjo vardą ir dėl sistemingų pažeidimų spręstinas jos drausminės atsakomybės klausimas, nuosprendžiu jos padarytos išvados neatitinka tikrovės, ją galima įtarti tyčia meluojant.
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje E. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

    Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus - įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, pateikė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados tiek dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo, tiek dėl nustatytų žalos dydžių. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. V. padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė teisingas ir ne per griežtas bausmes, o priimdamas tokį teismo nuosprendį, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
14. Apeliantas kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visgi jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo jokių abejonių nekeliantys ir objektyvūs jo kaltės įrodymai, o ne vien apelianto kritikuojami asmenų parodymai: net keli vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pats apeliantas, gabenantis pagrobtus dviračius; jo sulaikymas įvykio vietoje kėsinantis pagrobti vieną iš dviračių; pas jį rasti įrankiai, kurių dalis kaip nustatė trasologijos specialistai, buvo naudoti sulaužant dviračių prirakinimo mechanizmą; vienoje iš įvykių vietų rasti jo DNR pėdsakai ir kt., kurie visumoje aiškiai rodo nuteistojo E. V. nusikalstamo veikimo būdą grobiant svetimą turtą, kuris kartojosi ir po daugelio ankstesnių jo teistumų.
15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės pagrobiant nukentėjusiosios E. S. dviratį. Šioje dalyje apelianto kaltę patvirtina ne tik teismo nuosprendyje aptarti nukentėjusiosios parodymai, bet ir netrukus po įvykio pateiktas namo, iš kurio pagrobtas nukentėjusiosios dviratis, patalpų vaizdo įrašas bei atitinkami vaizdo įrašų momentai, užfiksuoti prie apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose. Kaltinamojo ir gynybos pozicija, kad įrašai prasti ir iš jų negalima nustatyti užfiksuoto asmens, atmestina, nes teisėjų kolegijai, kuri nagrinėjo baudžiamąją bylą teismo posėdyje dalyvaujant nuteistajam E. V., nekyla jokių abejonių, kad įraše užfiksuotas ir pvz. 2016 m. gegužės 19 d. protokolo priede esančiose nuotraukose (t. 1, b. l. 71) esantis asmuo yra būtent teismo posėdyje dalyvavęs E. V.. Minėta nuotrauka išties nėra itin geros kokybės, bet ji yra visiškai pakankama konstatuoti teismui abejonių nekeliančią išvadą, kad pagal veido bruožų visumą, šukuoseną, kūno sudėjimą ir kitus bruožus, teismo posėdyje dalyvavęs E. V. ir vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra vienas ir tas pats asmuo. Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdyje akcentuoti dviračio pavadinimo skirtumai (Butavus – Batavus) yra neesminiai ir apsirikimas nurodant viena raidę pirminiuose parodymuose bei teisme niekaip neturi įtakos nei išvadų dėl nustatytų faktinių aplinkybių, nei nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimui. Teismas pastebi, kad nukentėjusioji E. S. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti E. V., jos nurodyta žala laikytina protinga, sąžininga, iš esmės atitinka kitų nukentėjusiųjų nurodytas ir panašių daiktų vertes bei rinkos kainas, todėl teismo priteistas 200 eurų turtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.
16. Nagrinėjamoje byloje labai panašūs E. V. kaltės įrodymai yra surinkti ir dėl nukentėjusiojo D. N. dviračio vagystės. Ši nusikalstama veika buvo padaryta labai panašiu laiku ir būdu, t. y. iš Vilniuje esančio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų pagrobtas dviratis. Kaip ir prieš tai aptartu E. S. dviračio vagystės atveju, taip ir šiame epizode apeliantas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, kurios vaizdo įrašas yra pateiktas byloje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nariams, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, kad įraše užfiksuotas ir 2016 m. birželio 21 d. protokolo priede esančiose nuotraukose (t. 1, b. l. 143-145) užfiksuotas asmuo pagal jo veido bruožus, šukuoseną ir kūno sudėjimą yra būtent teismo posėdyje dalyvavęs E. V.. Teismo posėdyje apklausti D. N. ir R. N. pakankamai detaliai papasakojo dviračio įsigijimo aplinkybes, remonto ir kitas dviračio vertę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, D. N. ir R. N. parodymais dėl dviračio vertės abejoti nėra jokio pagrindo, ji yra protinga, sąžininga, iš esmės atitinka kitų nukentėjusiųjų nurodytas ir panašių daiktų vertes bei rinkos kainas, todėl teismo priteistas 200 eurų turtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.
17. Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl inkriminuotos I. S. dviračio vagystės. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pagrįstas nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo rasta cigaretės nuorūka, specialisto G. P., radusio šią nuorūką, paaiškinimais, Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada ir raštu apie tai, jog ant minėtos nuorūkos rasti biologiniai pėdsakai sutampa su nuteistojo DNR genotipu. Apeliantas ir jo gynėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir kelia abejones dėl cigaretės radimo aplinkybių, specialisto G. P. kvalifikacijos ir jo biologinio pėdsako suradimo patikimumo bei objektyvumo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes įsigilino ir rimtai vertino apelianto keltas abejones. Priimdamas teismo nuosprendį, teismas nurodė labai aiškius ir detalius tokio sprendimo argumentus, atspindinčius, kad aptartais duomenimis abejoti nėra pagrindo, kad jie visiškai pagrįstai vertinti kaip patikimi E. V. kaltės įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija visiškai sutinka ir pastebi, kad byloje esančio 2016 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priede po atskiromis nuotraukomis esantys paaiškinimai tik iš pirmo žvilgsnio gali kelti abejones, kiek nuorūkų iš tiesų įvykio vietoje buvo rasta. Antai po viena iš nuotraukų, kurioje matomas namo laiptinės vaizdas, yra nurodyta „Foto Nr. 5 Vietos kur buvo rastas nuorūkas. Bendras vaizdas“ (t. 2, b. l. 6). Pati nuotrauka padaryta iš didesnio atstumo, todėl nuotraukoje cigaretės nuorūkų nematyti. Visgi, kitoje nuotraukoje iš labai arti nufotografuota viena cigaretės nuorūka bei prie jos gulinti liniuotė, kuri matoma ir prieš tai aptartoje nuotraukoje. Po šia nuotrauka nurodyta „Foto Nr. 6 Nuorūkas. Bendras vaizdas.“. Iš tokių prierašų matyti, jog specialistas žodį „nuorūkas“ vartojo nurodydamas vieną, o ne kelias cigaretes. Tą patvirtina ne tik jo paaiškinimai teisme, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aiškiai nurodyta, kad buvo rasta viena nuorūka („<...> kampe guli numesta cigaretės „2N GOLD“ nuorūka.“. Minėto protokolo dalyje apie paimtus daiktus taip pat nurodyta ta pati cigaretė, grafoje apie kiekį pažymint „1 vnt.“. Iš viso to akivaizdu, kad tirti buvo pateikta ir ištirta tik viena ir ta pati cigaretės nuorūka, kuri buvo rasta įvykio vietoje. Rasto pėdsako tipas (DNR pėdsakas) sąlygoja itin patikimą išvadą, jog šią nuorūką paliko būtent nuteistasis, o turint omenyje kitus byloje esančius įrodymus ir specifinę įvykio vietą, t.y. tai, kad į ją pro užrakintus metalinius vartus galėjo patekti tik laiptinės gyventojai; kad vartų užraktas buvo sugadintas; kad pagal asmenų parodymus, ten gyvenantys asmenys nerūko; kad įsilaužus buvo pagrobtas dviratis ir kt., teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šią cigaretės nuorūką paliko asmuo, kuris ir padarė  dviračio, buvusio minėto namo laiptinėje, vagystę, t.y. E. V.. Byloje pagrobto dviračio ir sugadintos spynos vertės (atitinkamai 150 ir 15 eurų) nustatytos nukentėjusiajai nurodant protingus ir sąžiningus nuostolius, kuriuos, kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo kompanija taip pat pripažino pagrįstais, taigi, teismo išvados ir šioje dalyje yra teisingos.
18. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės, pagrobiant nukentėjusiosios O. Ž. turtą. Priešingai nei visuose kituose epizoduose, šioje dalyje E. V. nuteistas už mobilaus ryšio telefono su SIM kortele pagrobimą. Nuteistojo kaltę šioje dalyje pirmiausia pagrindžia itin svarbūs pašte dirbusios nukentėjusiosios O. Ž. parodymai apie tai, jog ji turėjo telefoną darbo vietoje iki kliento atėjimo, kuris galimai pagrobė jos telefoną. Kai ji nusisuko nuo kliento ir nuėjo ieškoti laiško, nematė ką daro klientas. Grįžusi ir atidavusi laišką klientui pastebėjo, kad nėra telefono. Jokio kito kliento po to nebuvo, o minėtas klientas buvo nuteistasis E. V.. Teismas pastebi, kad šios nukentėjusiosios teisme nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. praėjus vos kelioms valandoms nuo įvykio (t. 2, b. l. 52). Jokio pagrindo nukentėjusiajai apkalbėti jos aiškiai įtariamą ir įvardintą asmenį nebuvo. Ji teigė, kad tuo metu pašte buvo tik kelios senyvo amžiaus moterys, stovėjusios prie kitų langelių, be to, po kelių minučių ji skambino savo telefono numeriu, tačiau skambučiai buvo atmetami, taigi, pašte, t. y. jos darbo vietoje, telefonas neskambėjo. Nukentėjusiosios pirminį įtarimą ir nuteistojo E. V. kaltę šioje dalyje patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, tarp jų iš dalies ir paties E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis pripažino buvęs pašte. Nuteistasis savo kaltę tyrimo metu neigė, tvirtindamas apie pašte buvusius kitus žmones ir juos filmavusias vaizdo kameras (t. 2, b. l. 73), tačiau akivaizdu, kad jo parodymai prieštaravo tiek nukentėjusiosios parodymams, tiek faktinėms bylos aplinkybėms, nes įvykio vietoje nebuvo jokių vaizdo kamerų (t. 2, b. l. 45-49). Jau minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. A. parodymai bei nuteistojo atpažinimas pagal nuotraukas. Minėtas liudytojas, nors teisme iš tiesų neatpažino nuteistojo, visgi nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir atpažinimo fakto. Ikiteisminio tyrimo metu jis pagal veido bruožus ir šukuoseną atpažino E. V. kaip asmenį, kuris 2016 m. liepos mėnesį pardavė jam telefoną „Samsung“. Prieš tai vykusios apklausos metu šis liudytojas nurodė, kad telefoną E. pardavė Romų tabore, kuriame minėtas asmuo lankėsi ir anksčiau. Tokius šio liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir atitinka ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir E. V. sulaikymo laikas bei vieta. Iš byloje esančio policijos pareigūno V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus pranešimą apie mobilaus ryšio telefono pagrobimą iš pašto ir įtariamą E. V., netrukus po įvykio, t. y. 12 val. 50 min., nepraėjus nei trims valandoms nuo įvykio, Rodūnios kelyje, t. y. greta liudytojo A. A. nurodytos telefono pardavimo vietos, pastebėjo dažną romų taborų lankytoją E. V., kuris ir buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 68). Visi šie duomenys tarpusavyje jungiasi tampria logine ir chronologine grandine, vieni kitus atitinka, taigi, pirminis nukentėjusiosios įtarimas, kad nusikalstamą veiką jos atžvilgiu padarė E. V., pasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo ir nukentėjusiosios nurodyta telefono verte jo įsigijimo metu – 300 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis telefonas buvo kurį laiką naudotas, priteisdamas nukentėjusiajai patirtą žalą netgi sumažino jo vertę iki 240 eurų. Tokių nukentėjusiosios parodymų dėl patirtos žalos ir teismo išvadų kontekste, teismas nemato jokio pagrindo dar labiau mažinti nustatytą ir iš nuteistojo priteistą žalos dydį, taigi, skundą šioje dalyje taip pat atmeta.
19. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto įvykdytos A. M. priklausiusio dviračio vagystės. Šioje dalyje teismas tinkamai vertino nukentėjusiosios A. M. ir liudytojos R. A. parodymus, kurie tarpusavyje sutapo, buvo nuoseklūs ir visumoje išsamiai bei aiškiai atspindėjo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš liudytojos R. A. parodymų matyti, kad pastaroji, išėjusi iš savo buto, pamatė tarp kaimynės dviračio ir kopėčių, kur nėra vietos, keistai stovintį nepažįstamą asmenį. Jai iškart šis asmuo pasirodė įtartinas, todėl pastaroji paklausė, ar jis ko nors laukia. Po to, ji įlipo į liftą ir nunešė lagaminą į automobilį, o grįždama pamatė, kad nėra nei minėto asmens, nei dviračio ankstesnėje jo vietoje, bet matė jo kraštelį, kai jis buvo nešamas laiptais. Kol nusileido ir pakilo praėjo labai trumpas laiko tarpas, liftą buvo užėmusi ji, kitų asmenų laiptinėje nebuvo. Ši liudytoja dar ikiteisminio tyrimo metu pakankamai detaliai apibūdino jos matytą asmenį, nurodė jo ūgį, amžių, kūno sudėjimą ir teigė, kad galėtų jį atpažinti tiek pagal nuotraukas, tiek gyvai, ką vėliau ir padarė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atpažindama E. V., kurį jau pirmo atpažinimo metu įvardino kaip asmenį, pavogusį kaimynės dviratį (t. 2, b. l. 91-92). Teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, jie buvo visiškai nuoseklūs viso proceso metu. Tai, ką ji matė, ji nurodė ne tik pareigūnams, bet ir nedelsiant po dviračio pagrobimo nukentėjusiajai A. M.. Nukentėjusiosios parodymai apie kaimynės minėtas įvykio aplinkybes atitinka liudytojos R. A. parodymus, taigi apelianto argumentai, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, nepagrįsti.
20. Apelianto ginčijamu teismo nuosprendžiu E. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl pasikėsinimo įvykdyti A. R. dviračio vagystę. Šiuo atveju apelianto pateiktus gynybos argumentus pirmiausia paneigia faktas, kad nuteistąjį dviračio savininkas sulaikė įvykio vietoje darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis siekė įtikinti teismą, kad įvykio vietoje buvo sulaikytas ne grobdamas dviratį, o tariamai eidamas pas pažįstamą M. Tokia jo versija pagrįstai atmestina, ne vien tik todėl, kad jis negalėjo nurodyti jokių minėtos M. duomenų, bet ir dėl to, kad jo kaltę, siekiant pagrobti dviratį, aiškiai patvirtina nukentėjusiojo parodymai apie jo sulaikymo aplinkybes (prie jo dviračio pasilenkęs asmuo kažką sukinėjo, dviratis buvo paverstas, asmuo pradėjo bėgti, kišenėje turėjo atsuktuvą, rankos buvo tepaluotos, sulaikytas teigė, kad nukentėjusysis sugaiš laiko dėl bylos ir kt.) bei pas E. V. surasti įrankiai, kuriais buvo sugadintas dviračio prirakinimo mechanizmas (2017 m. spalio 17 d. specialisto išvada Nr. 140-(4811)-IS1-5554 konstatuota, kad pateikto tirti lankstaus užrakto metaliniai elementai buvo pažeisti tirti pateiktomis replėmis). Tokią specialisto išvadą teismo posėdyje visiškai patvirtino ir tyrimą atlikęs specialistas, paaiškindamas, kaip buvo atliekamas tyrimas ir kodėl davė tokią išvadą. Taigi, apelianto argumentai apie jo buvimo įvykio vietoje priežastis buvo atmesti, remiantis objektyviais ir visiškai patikimais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė šiuos abejonių nekeliančius E. V. kaltės įrodymus, pasisakė, kodėl atmeta E. V. gynybos argumentus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendis ir šioje dalyje yra pagrįstas ir teisingas. Apelianto akcentuojama klaida, nurodant įvykio vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (turėjo būti (duomenys neskelbtini)), yra neesminė, kita vertus, ji net nėra padaryta teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės. Teismo nuosprendžiu nustatytas 20 eurų žalos atlyginimas už sugadintą dviračio prirakinimo užraktą yra pagrįstas nukentėjusiojo parodymais ir nėra nei per didelis, nei nesąžiningas.  
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo E. V. kaltės, pagrobiant nukentėjusiosios V. G. dviratį. Šioje dalyje teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojo A. G. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G., būdamas balkone, pamatė lauke vyrą, kuris vedėsi panašų į jo motinai priklausantį dviratį nuleistomis padangomis. Jis atpažino motinos dviratį, taip pat įsidėmėjo vyro aprangos spalvą, kitus bruožus, kuriuos vėliau nurodė tiek savo motinai, tiek policijos pareigūnams. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ne tik nukentėjusiosios V. G. parodymai, bet ir policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 22), taip pat objektyvios įvykių po dviračio vagystės aplinkybės. Apie įvykį pranešus policijai, liudytojas bandė vytis ir ieškoti dviratį pagrobusio asmens, tačiau jo nerado. Iš nukentėjusiosios V. G. parodymų matyti, kad jai esant policijos automobilyje prie savo namo, o sūnui nuėjus į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas dviratis, ji pamatė asmenį, kuris visiškai atitiko sūnaus prieš tai nurodytus dviratį pagrobusio asmens bruožus ir aprangą. Teismas pastebi, kad tuo metu liudytojas A. G. nuteistojo nematė, nes buvo rūsyje. Kai nukentėjusioji, pagal sūnaus nurodytus požymius atpažino dviratį pagrobusį asmenį ir sušuko apie tai, minėtas asmuo ėmė bėgti. Tokius nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina ir papildo jau minėto policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kaip buvo sulaikytas pabėgti bandęs E. V. (t. 3, b. l. 22). Teismas pastebi, kad ir šiuo atveju pas nuteistąjį buvo rasti to paties tipo įrankiai, kokius jis turėjo pasikėsinant pagrobti A. R. dviratį (replės, atsuktuvas ir kt.). Liudytojas A. G. atpažino E. V. kaip asmenį, kurį matė su pagrobtu mamos dviračiu. Taigi, gynybos akcentuojamos aplinkybės, kad įvykio vietoje nebuvo rasti pėdsakai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti E. V., jau minėtų duomenų kontekste, niekaip nepaneigia nuteistojo kaltės. Šiuo atveju nukentėjusiosios nurodyta pagrobto dviračio vertė (120 eurų) ir žala, padaryta išlaužiant durų staktą (30 eurų), yra protinga ir sąžininga, todėl teismo nuosprendis pagrįstas ir teisingas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. V. nusikalstamos veikos pagal baudžiamąjį įstatymą yra kvalifikuotos tinkamai, o paskirtos bausmės nėra per griežtos ar neteisingos. Teismas tinkamai įvertino padarytų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, todėl net keliolika kartų už panašias veikas teistam asmeniui paskyrė pakankamai švelnią subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, peržiūrėti ar dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo.
23. Apeliaciniu skundu, taip pat bylos nagrinėjimo metu nuteistasis akcentavo tiek prokuroro, tiek teismo šališkumą tiriant ir teisme nagrinėjant bylą, taip pat kitus pažeidimus ir rašybos klaidas, kurios, nuteistojo nuomone, nederamos prokurorui ir teismui. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje neįžvelgė jokių konkrečių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, juolab pažeidimų, kurie kokiu nors būdu galėjo turėti įtakos skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumui ar jo pagrįstumui. Pagrįstas ir teisingas teismo nuosprendis negali būti keičiamas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
24. Atsižvelgdama į visus ankščiau nurodytus argumentas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                                                                  Jurgita Kolyčienė

                                                                                                                                                          Ernestas Rimšelis

                                                                                                                                                          Aiva Survilienė