Civilinė byla Nr. e2A-529-856/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26532-2019-9

              Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.6;

              3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

              (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-931/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ ieškinį atsakovei G. V. dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vartotojos G. V. prašymo panaikinimo, ginčo nagrinėjimo iš esmės ir vartotojos G. V. reikalavimo atlyginti 1 100 Eur pripažinimo nepagrįstu, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švarus pasaulis“ kreipėsi į teismą, prašydama atmesti atsakovės G. V. reikalavimą atlyginti 1 100 Eur kilimo vertės kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovei 67,77 Eur dydžio skolą už suteiktas kilimo valymo paslaugas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dienos taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti 1 100 Eur žalą yra nepagrįstas, kilimo sugadinimo aplinkybės yra neįrodytos, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) priimtas nutarimas, kuriuo ieškovė įpareigota atsakovei atlyginti 1 100 Eur kilimo vertės, yra nemotyvuotas, paremtas ne įrodymais, o spėjimais, galimybių teorija, visiškai nevertinant ieškovės pateiktos medžiagos ir argumentų ginčą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje.

3.       Pasirašydama sutartį vartotoja patvirtino, jog yra tinkamai informuota dėl teikiamų paslaugų sąlygų, kainos, galimų pasekmių. Paslaugų teikėjui nežinant, kokios tiksliai cheminės medžiagos buvo panaudotos, ir perspėjus vartotoją, jog kilimas greičiausiai neišsivalys, vartotoja vis tiek reikalavo, jog paslaugų teikėjas suteiktų valymo paslaugą ir pabandytų kilimą išvalyti. Kilimo apžiūros vietoje metu vartotoja pati nurodė, jog tose vietose, kur šiuo metu kilime matomi stačiakampio formos pašviesėjimai, visada stovėjo kambario baldai. Akivaizdu, jog tose vietose kilimas nebuvo tiek nusidėvėjęs, kadangi tose vietose ant kilimo nebuvo vaikščiojama ir panašiai. Todėl tos vietos atspalvio prasme natūraliai išsiskiria ir tai nėra suteiktos valymo paslaugos pasekmė. Atsakovė nei ieškovei, nei VVTAT nepateikė nuotraukų, kaip kilimas atrodė po atlikto valymo namuose, prieš kilimą perduodant valymui ieškovei. Atsakovei suteikta kilimo valymo paslauga negalėjo sąlygoti kilimo sugadinimo, kadangi kilimas buvo valomas sausuoju būdu, kai tuo tarpu, ką patvirtina ir pati atsakovė, kilimą pirmiausia buvo bandyta valyti namų sąlygomis drėgnuoju būdu.

4.       Atsakovė neįrodė ieškovės atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.295 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl paslaugų teikėjui kylančios atsakomybės už netinkamai suteiktas paslaugas. Ieškovė tinkamai suteikė kilimo valymo paslaugas atsakovei, tačiau atsakovės lūkesčiai grąžinti kilimui jo pirminę išvaizdą buvo techniškai neįmanomi, atsakovė apie tai buvo informuota, tačiau už suteiktas kilimo valymo paslaugas su ieškove neatsiskaitė.

5.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareiga įrodyti, jog informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui, t. y. ieškovei. Šalių sudarytoje sutartyje nėra informacijos apie kilimo būklę atiduodant jį valymui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės pateiktas kilimas buvo su tam tikrais defektais, trūkumais, spalvos pakitimais, dėmėmis ir pan. Vartotojos kilimas yra iš viskozinio pluošto, todėl sutartyje nurodytas standartinis įspėjimas šiam konkrečiam kilimui netaikytinas. Ieškovei kilimas buvo perduotas tinkamos kokybės, o ieškovė, netinkamai suteikdama paslaugas, sugadino kilimą, kuris tapo nebetinkamas naudojimui.

6.       Kilimo ženklinimo etiketėje gamintojo yra pateikta informacija apie kilimo priežiūrą. Iš VVTAT nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė nesivadovavo kilimo gamintojo rekomendacijomis ir kilimą išvalė drėgnuoju būdu. Pagal „Kilimų sauso valymo technologijų aprašymą“, sausuoju būdu valymas atliekamas tik mechaniškai veikiant kilimą, t. y. nuo kilimo pašalinami pašaliniai daiktai, kilimas kelis kartus nusiurbiamas, išpurtomas, sušukuojamas ir suvyniojamas. Taigi, objektyviai nėra galimybės, kad kilimas būtų buvęs taip sugadintas. Ieškovės darbuotojos ir atsakovės telefoninis pokalbis patvirtina, kad ieškovė kilimą valė drėgnuoju būdu. Be to, pačioje sutartyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad kilimas bus valomas drėgnuoju būdu.

7.       Ieškovė skambino atsakovei jau žinodama, kad kilimas yra sugadintas. Atsakovė 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į ieškovę dėl kilimo valymo, o kilimas buvo grąžintas 2018 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovės manymu, kilimas buvo išvalytas po pirmo skambučio, o ieškovei pastebėjus, kad kilimas sugadintas, buvo skambinta antrą kartą (įrašant skambutį).

8.       Atsakovė informavo ieškovę, kad tam tikros priemonės kilimo valymui buvo naudotos. Vis dėlto, naudotos priemonės jokios įtakos kilimui nepadarė, t. y. kilimas neturėjo jokių trūkumų ir/ar defektų, kai jis buvo atiduotas ieškovei. Paslaugos buvo suteiktos netinkamai, perduotas kilimas buvo negrįžtamai sugadintas, todėl atsakovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (įvertinus kilimo kainą (1 400 Eur) ir natūralų nusidėvėjimą (buvo naudojamas 7-8 mėnesius), kilimo vertė sudaro 1 100 Eur. Ieškovės atstovas 2018 m. rugpjūčio 18 d. susisiekė su atsakove telefonu ir pripažino, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, bei pasiūlė atsakovei pagalvoti, kokio dydžio žalos atlyginimo ji norėtų, tačiau nesutiko su atsakovės nurodyta suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Švarus pasaulis“ ieškinį atmetė. 

10.       Teismas konstatavo, jog paslaugos užsakymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje bendrojoje informacijoje yra nurodyta, kad gali išlikti šlapimo dėmės, jei prieš tai jos bandytos valyti namuose. Atsakovė neginčija, kad ji minėtas šlapimo dėmes valė namuose, suprato, kad išvalius kilimą dėmės ar kvapas gali likti, tačiau vis tiek sutiko pabandyti išvalyti kilimą. Teismas nustatė, jog ant kilimo be tų dėmių, dėl kurių kreipėsi atsakovė, yra 120x50 cm ir 140x20 cm oranžinio atspalvio dėmės, kilimo viduryje matoma apie 27x20 cm balkšva dėmė bei 70 cm nuo kilimo krašto matoma kita 25-22 cm nevienodo intensyvumo balkšva dėmė ir dar trys mažesnės apie 5-7 cm dėmės. Visame kilimo paviršiuje matomos nevienodo dydžio šviesesnės ir tamsesnės smėlio spalvos smulkios dėmės. Atsakovė tokio kilimo valymo pasekmių tikrai nesitikėjo ir negalėjo tikėtis. Sutartyje nėra įspėjimo apie galimybę sugadinti kilimą, nenurodyta net ir ieškovės darbuotoja, skambinusi atsakovei pasiteirauti dėl kilimo valymo.

11.       Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat remiasi sutartyje esančiu įspėjimu: „galimi defektai, už kuriuos įmonė neatsako: gaminių susitraukimas ar išsitempimas, spalvos pasikeitimas ar susiliejimas, medžiagos susitraukimas, medžiagos sluoksnių išsilydymas dėl prastos dažų kokybės bei impregnacijos, siūlų atsiklijavimas, siūlų iširimas. Taip pat vilnonių kilimų audinio pažeidimai dėl šlapime esančios rūgšties“, nurodo, jog šlapimo dėmės iš vilnonių kilimų išsivalo nevisiškai, nes kilimo pluoštas yra pažeidžiamas šlapimo sudėtyje esančiomis medžiagomis. Tačiau teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad kilimas susitraukė ar išsitempė, pasikeitė viso kilimo spalva ar spalvos susiliejo, susitraukė medžiaga. Tuo atveju, jei ieškovė remiasi aplinkybe, kad dėmės - tai spalvos pasikeitimas, ji privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tai įvyko dėl prastos dažų kokybės bei impregnacijos, tačiau tokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.

12.       Teismas nurodė, jog kitas sutartyje esantis įspėjimas susijęs su vilnoniais kilimais, tačiau nagrinėjamu atveju kilimas nebuvo vilnonis. Ieškovė teigia, kad šis įspėjimas turėtų būti taikomas ir viskozinei medžiagai, nes šlapimo dėmės iš vilnonio kilimo pasišalina ne visiškai, nes kilimo pluoštas yra pažeidžiamas šlapime esančiomis medžiagomis. Tačiau teismas nurodė, jog nors atsakovės kilimas ir nebuvo vilnonis, ji, prašydama atlyginti žalą, nesiremia aplinkybe, kad nebuvo pašalintos būtent šlapimo dėmės, o prašo atlyginti žalą, nes kilimas buvo sugadintas, ir ši aplinkybė byloje nustatyta.

13.       Teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo įspėta apie tai, kad po kilimo valymo ne tik šlapimo dėmės gali neišsivalyti, tačiau tų dėmių padaugės ar galimai visas kilimo paviršius bus padengtas dėmėmis, ir konstatavo, jog pareiga įrodyti CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui. Teismas taipogi konstatavo, jog UAB „Švarus pasaulis“, kaip verslininkas, teikiantis profesionalias valymo paslaugas, sudarydamas kilimo valymo paslaugos sutartį su vartotoja, netinkamai įvykdė pareigą suteikti informaciją vartotojui apie teikiamą paslaugą ir galimas pasekmes, todėl turi pareigą atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

14.       2018 m. gruodžio 19 d. VVTAT patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, jog „Dėl po valymo paslaugos neišvalytų dviejų dėmių, dėl kurių kreipėsi vartotoja, visame kilimo plote po valymo paslaugos atsiradusių nevienodo dydžio, nevienodo intensyvumo šviesesnės ir tamsesnės smėlio spalvos didesnių ir smulkių dėmių, kilimo viename ir kitame krašte oranžinio atspalvio dėmių, kilimo valymo paslauga neatitinka kokybinių rodiklių, kokių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį. Paslaugų teikėjas vartotojai tinkamai nesuteikė informacijos apie kilimo būklę prieš sutarties sudarymą, t. y. nenurodė defektų ir kitų trūkumų, kurie buvo kilimą priduodant valymui, ir nenurodė garantijų dėl vartotojos kilimo defektų (dėmių) valymo“. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog ieškovė nesutiko su VVTAT patikrinimo akto išvadomis, tačiau nurodė, kad ieškovės nesutikimai su minėta išvada buvo grindžiami kitokiu įrodymu vertinimu, o galutinį įrodymų vertinimą byloje atlieka teismas.

15.       Teismas nurodė, jog ieškovė iš esmės neginčijo fakto, kad kilimas yra sugadintas, taip pat neginčijo atsakovės patirtų 1 100 Eur nuostolių dydžio, tačiau ieškovės atstovas 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė siūlė atsakovei atlyginti trečdalį sugadinto kilimo vertės, t. y. ieškovės manymu, trečdalį kaltės turi prisiimti atsakovė, kadangi kilimas buvo pateiktas valymui dėl dviejų šlapimo dėmių, trečdalį – kilimą valiusi namų tvarkytoja ir trečdalį - ieškovė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atvykusiam ieškovės darbuotojui ji paaiškino, kad kilimas yra su šlapimo dėmėmis, ieškovės atstovas sutartyje atžymėjo „Drėgnas kilimų valymas“, ir „kvapo šalinimas“. Atsakovė teigia nurodžiusi atstovui, kad dėmes buvo bandoma valyti. Aplinkybes, kad atsakovė neneigė valiusi šlapimo dėmių, kelis kartus į mėnesį kilimą valydavo drėgnai, patvirtino ne tik pati ieškovė, bet ir ieškovės pateiktas į bylą garso įrašas. Garso įrašo metu atsakovė skambinusiai ieškovės darbuotojai pakartojo, kad ant kilimo esančias dėmes buvo bandoma valyti namuose. Į bylą pateiktoje sutartyje būtent ir pažymėta, kad kilimas paimtas dėmių ir kvapo šalinimui, 2018 m. liepos 26 d. sutartyje jokių gaminio skiriamųjų požymių ar esamų defektų nėra nurodyta. Teismas konstatavo, jog nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kaip atrodė kilimas jį paimant 2018 m. liepos 26 d., tačiau informaciją apie vartotojo pateiktą gaminį nurodyti sutartyje tenka paslaugų teikėjui, taigi, ir įrodyti, jog buvo paimtas sugadintas ar turintis skiriamųjų bruožų gaminys, tenka nagrinėjamu atveju ieškovei. Ieškovė nepagrįstai įrodinėjimo pareigą siekia perkelti vartotojai.

16.       Teismas nesutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad kelias dienas prieš ieškovei paimant kilimą, jis buvo valytas drėgno valymo siurbliu, atsižvelgus į viskozės aprašymą, kad viskozė itin neatspari drėgmei ir sunkiai džiūsta, kilimas buvo sugadintas jau prieš pradedant jį valyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad kilimas siurbliu, turinčiu drėgno valymo funkciją, buvo valomas bent kartą į mėnesį, jokių pastabų, kad kilimas buvo sugadintas, sutartyje nėra pažymėta.

17.       Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas citavo viskozės apibrėžimą ir specifines viskozės savybes, tačiau, kaip nurodyta patikrinimo akte, nagrinėjamu atveju kilimas austas iš tencelio pluošto, kuris, kaip nurodyta ir ant kilimo esančioje gamintojo etiketėje, geriau dėvimas, lengviau prižiūrėti, nors ir nerekomenduojama drėgnose vietose. Atsakovė, duodama paaiškinimus, taip pat nurodė, kad kilimo įsigijimo metu pardavėjas informavo, jog būtent šitą kilimą galima valyti drėgna šluoste, todėl teismas padarė išvadą, jog teigti, kad atsakovės namų tvarkytoja, valydama kilimą drėgno valymo siurbliu, sugadino kilimą, negalima.

18.       Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kad kilimas buvo drėgnas, todėl jis buvo pažeistas jį laikius susuktą iki kilimo valymo. Teismas pažymėjo, kad jei kilimas buvo drėgnas, tai privalėjo būti pažymėta sutartyje. Net ir jei kilimas būtų paimtas drėgnas, ieškovė, kaip teikianti profesionalias kilimų valymo paslaugas, turėjo valymui paimtą gaminį laikyti atsižvelgus į ant gaminio esančią etiketę, kurioje yra nurodytos ir gaminio savybės bei priežiūra. Tačiau, kaip teigia pati ieškovė, priėmusi kilimą 2018 m. liepos 26 d. ieškovo technologė kilimą apžiūrėjo tik 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus 11 kalendorinių dienų nuo savo žinion iš vartotojos paimto kilimo. Dėl nustatytų kilimo dėmių tose vietose, kur galimai stovėjo baldai, atsakovė nurodė, kad kilimas būdavo pasukamas, todėl teigti, kad visą laiką tose vietose stovėjo baldai, negalima. Patikrinimo akte nurodyta, jog kilimo viename ir kitame krašte matomos 120x50 cm ir 140x20 cm dydžio oranžinio atspalvio dėmės, ir jei remtis ieškovės atstovo argumentais, kad kilimą atsakovė pati sugadino valydama jį drėgno valymo siurbliu, tai tos vietos, kuriose galimai stovėjo baldai ir jie valymo metu nebūdavo atkeliami, jos neturėtų būti pažeistos. Tačiau iš pateikto patikrinimo akto matyti, kad būtent kilimo kraštuose matomos oranžinės dėmės, t. y. kilimas pakeitęs spalvą. Tai, kad kilimas bus valomas drėgnai, nurodyta sudarytoje sutartyje. Atsakovė pripažino, kad telefonu jos paklausus, ar tikrai bandyti kilimą plauti, ji sutikusi. Teismas nurodė, jog atsakovė, kaip vartotoja, sutiko kilimą plauti, bet atsakovė, kaip vartotoja, nebuvo informuota apie galimas valymo pasekmes.

19.       Sutartyje nurodyta, jog įmonė neatsako už kilimą, jei kilimas yra be sudėties ir/ar priežiūros ženklų. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad kilimas turėjo etiketę, kurioje nurodyta ir kilimo sudėtis, ir priežiūra. Taigi, ieškovė, kaip profesionalias kilimų valymo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, turi pareigą pasirinkti tinkamą vartotojo pateikto gaminio valymo būdą. Iš pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, jog nors ieškovė teigė valiusi kilimą sausuoju būdu, tačiau daugelis ieškovės argumentų susiję su aplinkybe, kad atsakovė pati leido kilimą valyti drėgnu būdu. Paklaustas teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip ir neatsakė į klausimą, kokiu iš tikro būdu buvo valytas kilimas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė, kaip verslininkė, kuriai įstatymu numatyta pareiga įrodyti suteiktos paslaugos kokybę, įrodymų, patvirtinančių paslaugos kokybę ir atitinkamai paneigiančių VVTAT patikrinimo akte ir nutarime nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Kilimas buvo sugadintas ne dėl vartotojos nepakankamo rūpestingumo, neapdairumo ir neatidumo, o dėl ieškovės, kaip profesionalios paslaugų teikėjos, pareigų netinkamo vykdymo, t. y. nepasirinkus tinkamo kilimo valymo būdo ir nesuteikus vartotojai visos reikiamos informacijos, turinčios įtakos sutarties sudarymui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad  ieškovė nekokybiškai atliko kilimo valymo paslaugą, po kurios kilimas buvo sugadintas, vartotoja nebuvo tinkamai informuota apie galimas valymo pasekmes ir ji nebegali šio kilimo naudoti namuose, t. y. patyrė žalą, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad VVTAT 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas yra neteisėtas, kadangi jame nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švarus pasaulis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d.  sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Byloje esančiame garso įraše, kur girdimas pokalbis tarp atsakovės ir ieškovės darbuotojos (garso įrašo 1 min. 40 s. – 2 min. 16 s.), atsakovė nurodė: „Ten žinokit, ten yra vaiko šlapimo dėmė, bet mes buvom išsikvietę į namus valymą siurbliu, siurbė tuo šlapiu, ir užpurškė, kaip supratau ant tos dėmės, užpurškė gyvūnų sysalų kvapų naikiklį, ko negalima daryti, ir atsirado kvapas, o kvapo nebuvo, nes čia keliuko sysalai, tai jisai buvo tik šiek tiek geltonas, bet kvapo nebuvo, bet nežinau ką ten ta moteriškė užpurškė to viso dalyko ir atsirado kvapas nuo jo, nes jisai nedžiūvo tas kilimas. <...> (garso įrašo 3 min. 10 s. – 3 min. 27 s.) „Tai aš sakau, mums jį sugadino su tuo, ten ta sysalų dėmė iš principo ji tik buvo geltona, ir kvapo tikrai nebuvo, bet kai užpurškė tų visų dalykų, tada atsirado kvapas ir nedžiūvo jisai, nes, matyt, jo daug pripurškė.“ Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino sprendžiant klausimą ne tik dėl apeliantės, kaip paslaugų teikėjos, atsakomybės, tačiau ir dėl pačios atsakovės atsakomybės dydžio.

20.2.                      Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, žino, jog iš celiuliozinių pluoštų grupei priklausančių pluoštų pagaminti kilimai negali būti valomi šlapiuoju būdu, o vis tik tokį kilimą išvalius šlapiuoju būdu, jam reikalingas specialius džiovinimas. Kilimo gamintojo pateiktame aprašyme nurodyta, jog dėl kilimo specifikacijos ir valymo informacijos rekomenduojama apsilankyti internetinėje svetainėje www.jacarandacarpets.com. Šioje svetainėje pasirinkus aktyviąją nuorodą „fitting & care” yra pateikta kiekvienam vartotojui prieinama informacija apie tencelio ir viskozės pluošto kilimų priežiūrą. Šių pluoštų kilimų priežiūra nėra atskirta, taikomos vienodos rekomendacijos. Grafoje „Spills and stains“ [vert. išsiliejimai ir dėmės] rašoma „Never rub or scrub which can ‘burst’ the pile surface causing permanent damage“ [vert. Niekada netrinkite ir nešveiskite, nes tai gali „susprogdinti“ viršutinį paviršių ir padaryti ilgalaikę žala]; „Do not add water“ [vert. nepilkite vandens]; „Avoid home cleaning chemicals which may set the stain, damage the pile, or leave a sticky residue prone to re-soiling” [vert. Venkite namų valymo chemikalų, kurie gali įtvirtinti dėmę, sugadinti paviršių ar palikti lipnias liekanas, kurios gali vėl tepti]. Šiuo atveju pati atsakovė nurodė, jog specialiai vaiko šlapimo dėmėms valyti pasisamdė į namus iškviečiamą valytoją, kuri kilimą valė drėgnu siurbliu ir užpurškė ieškovei tiksliai nežinomos chemijos. Taip pat atsakovė nurodė, jog kilimas drėgnomis priemonėmis buvo valomas bent porą kartų per mėnesį.

20.3.                      Remiantis byloje esančiais įrodymais, pateiktais šalių paaiškinimais, darytina išvada, jog kilimas, kurio negalima valyti drėgnuoju būdu, nuo jo įsigijimo, t. y. 2017 m. lapkričio 25 d., iki kilimo atidavimo valyti ieškovei, t. y. 2018 m. liepos 26 d., reguliariai buvo valomas bent du kartus per mėnesį drėgnuoju būdu, taip pat šlapimo dėmių valymui buvo naudojamos nenustatytos cheminės medžiagos ir bandoma valyti vėlgi drėgnuoju būdu. Nepavykus šio kilimo išvalyti pasirinktais būdais, buvo kreiptasi į ieškovę, tačiau perduodant kilimą ši informacija nebuvo suteikta. Taigi, kilimas buvo suvyniotas ir pristatytas į valymo patalpas. Ieškovės patalpose suvyniotas kilimas buvo laikomas iki kilimo valymo procedūros pradėjimo. Tai, jog kilimas reguliariai buvo valomas drėgnuoju būdu, nebuvo taikomas specialus džiovinimo būdas ir kilimą paėmus ieškovės valymo paslaugų atlikimui kurį laiką buvo suvyniotas, yra priežasčių visetas, dėl ko galutinė kilimo išvaizda ir būklė netenkino atsakovės lūkesčių.

20.4.                      Šiuo atveju negalima teigti, jog ieškovė yra visiškai atsakinga už kilimo sugadinimą (CK 6.297 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir visą atsakomybės naštą nepagrįstai perkėlė ieškovei vien dėl tos priežasties, jog paslaugų teikimo sutartyje ieškovė nenurodė jokių gaminio skiriamųjų požymių ar esamų defektų, ar kitų pastabų dėl kilimo būklės.

21.       Atsakovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovės pateiktas kilimas buvo su tam tikrais defektais, trūkumais, spalvos pakitimais, dėmėmis ir pan., nes sutartyje nebuvo pažymėti jokie kilimo defektai ar trūkumai; be to, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad kilimas jo atidavimo ieškovei metu turėjo esminių trūkumų/defektų. Taigi, laikytina, kad ieškovei kilimas buvo perduotas tinkamos kokybės (su dvejomis dėmėmis), o būtent ieškovė, netinkamai suteikdama paslaugas, sugadino kilimą.

21.2.                      Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie kilimo valymą namų sąlygomis (tame tarpe ir cheminių medžiagų panaudojimą) buvo informavusi ieškovės darbuotoją, atvykusį pasiimti kilimo, todėl būtent ieškovei teko pareiga visą reikšmingą informaciją pažymėti sutartyje, tačiau tai padaryta nebuvo, kas reiškia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės galimai neturėjo įtakos ieškovės teikiamai paslaugai. Perduotas kilimas nebuvo drėgnas, tačiau ieškovės darbuotojas buvo informuotas apie kilimo buitinį valymą. Šios aplinkybės, be kita ko, paneigia ir apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog atsakovei tariamai nesuteikus informacijos apie kilimo valymo būdą namų sąlygomis, kilimas ieškovei paėmus jį valymui dėl tokios informacijos nesuteikimo buvo netinkamai laikomas, nepagrįstas, kadangi faktiškai visą informaciją atsakovė suteikė. Ieškovei, kaip profesionalei, turėjo ir galėjo būti žinoma, kad atsakovės kilimas gali būti valomas tik sausu būdu. Iš VVTAT nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė nesivadovavo kilimo gamintojo rekomendacijomis ir kilimą išvalė drėgnuoju būdu.

21.3.                      Nors ieškinyje ieškovė laikėsi pozicijos, jog kilimas buvo valomas tik sausuoju būdu, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad kilimas galimai buvo valomas drėgnuoju būdu. Tad kritiškai vertintini apeliantės argumentai, kad kilimas buvo sugadintas, nes atsakovė naudojo drėgną siurblį valant kilimą. Atsakovė informavo ieškovę, kad tam tikros priemonės kilimo valymui buvo naudotos. Vis dėlto, naudotos priemonės akivaizdžiai jokios įtakos kilimui nepadarė. Ieškovė, būdama profesionale, matydama, kad kilimas yra dėmėtas, drėgnas, paveiktas cheminių medžiagų ar pan., tikrai būtų tokias aplinkybes pažymėjusi šalių sudarytoje sutartyje, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovės atlikti veiksmai su kilimu sąlygojo kilimo sugadinimą, tokių teiginių niekaip neįrodant, yra laikytini deklaratyviais.

21.4.                      Atsakovė iš pokalbių su ieškovės darbuotojais suvokė, kad gali nepavykti išvalyti dėmių ant kilimo, tačiau nebuvo informuota apie galimą naujų dėmių susidarymą, t. y. kilimo visišką sugadinimą. Atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad tuo atveju, jeigu kilimas būtų buvęs grąžintas tokios pat būklės, t. y. su šlapimo dėme, ji jokių pretenzijų nebūtų reiškusi, tačiau šiuo atveju kilimas grąžintas visiškai sugadintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

22.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. liepos 26 d. atsakovė su ieškove sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta ir pasirašyta atsakovės namuose, ieškovės įgaliotam asmeniui nuvykus į atsakovės namus paimti kilimo. Sutartyje pažymėta, jog kilimas paimtas dėmių šalinimui, kvapo šalinimui.

24.       2018 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės darbuotojai susisiekė telefonu su atsakove, buvo daromas garso įrašas. Atsakovė pripažino, kad užfiksuotas tarp jos ir ieškovės darbuotojo vykusio pokalbio telefonu garso įrašas. Pokalbio metu atsakovė, paklausta ar tikrai plauti kilimą, patvirtino, kad kilimą reikia valyti, plauti.

25.       2019 m. rugpjūčio 17 d. išvalytas kilimas buvo pristatytas į atsakovės namus. Atsakovė, apžiūrėjusi kilimą, įvertinusi, kad jis yra sugadintas, atsisakė jį priimti ir sumokėti ieškovei 67,77 Eur už valymo paslaugas.

26.       2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovei ir ieškovei susisiekus, atsakovė nurodė, jog nesutinka atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t. y. sumokėti 67,77 Eur, ir prašė ieškovės atlyginti dalį kilimo vertės – 1 100 Eur.

27.       Ieškovei nesutikus su atsakovės reikalavimu atlyginti 1 100 Eur už kilimo sugadinimą, atsakovė kreipėsi į VVTAT su alternatyviais reikalavimais: netinkamos kokybės prekę (paslaugą) pakeisti tinkamos kokybės preke (paslauga)/ar neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas jiems pašalinti/ar pakeisti paslaugos teikėjo prarastą ar sugadintą daiktą ar medžiagą lygiaverčiais/atlyginti daikto ar medžiagos vertę.

28.       2018 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikėjos (ieškovės) patalpose, dalyvaujant vartotojai, jos vyrui, ieškovės atstovui ir VVTAT atstovei vyriausiajai specialistei, buvo apžiūrėtas vartotojos kilimas ir įvertinta jo kokybė po valymo. 2018 m. gruodžio 19 d. surašytas VVTAT patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

29.       2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė, nesutikdama su VVTAT patikrinimo akto išvadomis, pateikė VVTAT raštą su prieštaravimais patikrinimo aktu. 2019 m. vasario 27 d. ieškovė gavo atsakymą į jos pateiktą raštą su prieštaravimais dėl patikrinimo akto.

30.       VVTAT 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino vartotojos G. V. (atsakovės) reikalavimą atlyginti 1 100 Eur dydžio kilimo vertę, įpareigojo UAB „Švarus pasaulis“ (ieškovę) vykdyti nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31.       Byloje nėra ginčo, jog ieškovė pripažino, kad atsakovės kilimas po atlikto valymo buvo sugadintas, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovė nesutinka, jog dėl po kilimo valymo atsiradusių defektų kalta tik ieškovė. Ieškovės įsitikinimu, kilimas, kurio negalima valyti drėgnuoju būdu, remiantis atsakovės paaiškinimais, nuo jo įsigijimo iki kilimo atidavimo valyti ieškovei reguliariai buvo valomas bent du kartus per mėnesį drėgnuoju būdu, taip pat šlapimo dėmių valymui buvo naudojamos nenustatytos cheminės medžiagos, tačiau perduodant kilimą ši informacija ieškovei nebuvo suteikta. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovė siūlė atsakovei atlyginti trečdalį sugadinto kilimo vertės, t. y. ieškovės manymu, remiantis CK 6.297 straipsniu, trečdalį kaltės turi prisiimti atsakovė, kadangi kilimas buvo pateiktas valymui dėl dviejų šlapimo dėmių, trečdalį – kilimą valiusi namų tvarkytoja ir trečdalį – ieškovė.

32.       Žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl kaltininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl nukentėjusiojo kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas). Pagal CK 6.297 straipsnį, jeigu nukentėjęs asmuo ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

33.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip vartotojos, prisidėjimo prie kilusios žalos, reikšminga yra tai, ar atsakovė, suteikdama informaciją ieškovei ir atiduodama kilimą valymo paslaugoms, sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo įspėta ieškovės (CK 6.2287 straipsnio 1 dalis), ar neabejotinai žinojo ją esant.

34.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atstovas su atsakove sudarytoje sutartyje atžymėjo „Drėgnas kilimų valymas“ ir „kvapo šalinimas“, kilimo defektų ir kitų pastabų sutartyje nenurodyta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kaip valymo paslaugas teikianti verslininkė, priimdama kilimą valymui iš atsakovės, turėjo pareigą užfiksuoti priimto daikto kokybę (būklę), įspėti atsakovę dėl rizikos, jog valymo metu kilimo savybės gali pasikeisti, tačiau tokių duomenų, išskyrus sutartyje esantį bendro pobūdžio įspėjimą, kuris dėl po kilimo valymo atsiradusių defektų pobūdžio šiuo atveju nelaikytinas tinkamu, į bylą nepateikta. 

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė, kaip vartotoja, neturėdama specialių žinių kilimų valymo srityje, suteikė visą jos manymu reikiamą informaciją prieš atiduodama kilimą ieškovės darbuotojui, taip pat papildomai suteikė informaciją su ieškovės darbuotoju vykusio telefoninio pokalbio metu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ji suvokė, kad gali nepavykti išvalyti šlapimo dėmių ant kilimo, tačiau nebuvo informuota apie galimą naujų dėmių susidarymą. Byloje nustatyta, kad be tų dėmių, dėl kurių valymo kreipėsi atsakovė, po kilimo išvalymo susidarė: 120x50 cm ir 140x20 cm oranžinio atspalvio dėmės, kilimo viduryje apie 27x20 cm balkšva dėmė, 70 cm nuo kilimo krašto – 25-22 cm nevienodo intensyvumo balkšva dėmė ir trys mažesnės apie 5-7 cm dėmės; visame kilimo paviršiuje nevienodo dydžio šviesesnės ir tamsesnės smėlio spalvos smulkios dėmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad pateikdama ieškovei informaciją ir atiduodama kilimą valymo paslaugoms, prisiima valymo paslaugų padarinių riziką, t. y. kad po valymo kilimas dėl pasikeitusių savybių taps visiškai nebetinkamas naudoti. 

36.       Pažymėtina, jog nepaisant to, kad byloje liko neišaiškintas ieškovės atliktas faktinis kilimo išvalymo būdas (sausuoju ar drėgnuoju būdu buvo išvalytas kilimas), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog visgi ant kilimo buvo ženklinimas (etiketė), iš kurio buvo galima nustatyti kilimo sudėtį bei jo priežiūrą, ir ieškovė, kaip profesionalias kilimų valymo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, turėjo pareigą pasirinkti tinkamą vartotojo pateikto gaminio valymo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kilimo gamintojo pateiktų rekomendacijų ir atsakovės vykdytos kilimo priežiūros galimai nesilaikant šių rekomendacijų, nepaneigia minėtos ieškovės pareigos.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių argumentus, nepadarė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pagrįstai sprendė, kad kilimas buvo sugadintas ne dėl atsakovės nepakankamo rūpestingumo, neapdairumo ir neatidumo, o dėl ieškovės, kaip profesionalios paslaugų teikėjos, pareigų netinkamo vykdymo. Kartu pažymėtina, kad jei ieškovė būtų atsakovę informavusi apie galimą naujų dėmių susidarymą, atsakovė, įvertinusi šią riziką,  butų galėjusi pasinaudoti teise atsisakyti valymo paslaugos, dėl ko apskritai būtų užkirstas kelias kilti žalai. Esant šioms aplinkybėms, remiantis CK 6.297 straipsniu, nėra pagrindo mažinti iš ieškovės prašomos atlyginti atsakovės patirtos žalos dydį.

38.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Atsakovė, perduodama kilimą ieškovei, ja pasitikėjo kaip kilimų valymo srities profesionale. Ieškovės argumentai, kad atsakovė neįrodė, kokios būklės buvo perduotas kilimas valymui, nesuteikė reikiamos informacijos, iš esmės pažeidžia kliento interesų prioriteto principą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta pripažinti, jog VVTAT 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas yra neteisėtas, atmetant atsakovės reikalavimą atlyginti 1100 Eur kilimo vertės ir priteisiant iš atsakovės ieškovei 67,77 Eur dydžio skolą, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

39.       Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, atsakomybės bei pačios atsakovės veiksmų, nevertino ieškovės darbuotojos ir atsakovės pokalbio įrašo turinio. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, jog pokalbio su ieškovės darbuotoju metu atsakovė, paklausta ar tikrai plauti kilimą, patvirtino, kad kilimą reikia valyti, plauti, tačiau, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, atsakovė, duodama šiuos nurodymus, suvokė, kad gali nepavykti išvalyti šlapimo dėmių ant kilimo, tačiau nesuvokė ir nebuvo informuota apie galimą naujų dėmių susidarymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šio garso įrašo turinys („vaiko šlapimo dėmė“, „buvom išsikvietę į namus valymą siurbliu, siurbė tuo šlapiu, ir užpurškė“, „kvapų naikiklį, ko negalima daryti, ir atsirado kvapas“, „nežinau ką ten ta moteriškė užpurškė“ „matyt, jo daug pripurškė“) patvirtina, kad atsakovė suteikė išsamią informaciją apie kilimo dėmių atsiradimo aplinkybes, todėl konstatuotina, jog ieškovė (jos darbuotojai), kaip savo srities profesionalė, sužinojusi ir įvertinusi šią informaciją, turėjo galybę informuoti atsakovę apie galimą naujų dėmių susidarymą. Savo ruožtu, vien tik ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis ieškovei nepalankiomis išvadomis, savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, jog teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė išvadas.

40.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“, juridinio asmens kodas 300658389, atsakovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

           Lina Muchtarovienė

           Birutė Simonaitienė