Civilinė byla Nr. e2A-1531-343/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16874-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 3.1.7.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėdinimo meistrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TM STATYBA“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM STATYBA“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėdinimo meistrai“ dėl vienašalių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vėdinimo meistrai“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB (toliau - ir UAB) „TM STATYBA“ (toliau – ir atsakovė) 8 081,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė: ieškovė (toliau – ir Rangovė) ir atsakovė (toliau – ir Užsakovė) 2022 m. gegužės 12 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2022/2 (toliau – ir Sutartis), kurios 1.1 punkte Rangovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas) (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartyje Objekto adresas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), nors faktiškai darbai atlikti objekte (duomenys neskelbtini), dėl to tai laikytina rašymo apsirikimu), pagal Sutarties 2.1 punkte sutartus įkainius, o Užsakovė įsipareigojo priimti ir apmokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2022 m. gegužės mėnesį ieškovė atliko gipso kartono ant paruoštų sienos karkasų montavimą Objekte, 4 ,5, 6, 7 aukštuose, užnešdama gipso kartono lakštus laiptais į 5, 6 ir 7 aukštus. 2022 m. birželio mėn. tie patys gipso kartono montavimo darbai atlikti Objekto 8 ir 9 aukštuose, ieškovei užnešant gipso kartono lakštus iš 5 į 8 ir 9 aukštus. Visi darbai atlikti pagal suderintą su atsakove darbų grafiką. Darbų tinkamą atlikimą atsakovė patvirtino. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei pateikė Darbų atlikimo aktus už 2022 m. gegužės bei birželio mėnesius, taip pat sąskaitas – faktūras serija VDM Nr. 1489 ir serija VDM Nr. 1492. Darbų atlikta už 8 081,40 Eur, tačiau atsakovė nepagrįstai už atliktus darbus pagal Sutartyje numatytus įkainius atsisakė sumokėti. Atsakovei atsisakius priimti atliktus gipso montavimo darbus ir reikalaujant atlikti Sutartyje neaptartus darbus, ieškovė buvo priversta perduoti atliktus montavimo darbus vienašaliais darbų priėmimo – perdavimo aktais, kurie atsakovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2022 m. liepos 1 d.  

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė: šalys skirtingai interpretuoja Sutarties nuostatas, susijusias su darbų apimtimi bei jų įkainiu. Atsakovė samdė Rangovę pertvarų, kurios formuojamos karkasą „apsiuvant“ gipso kartonų plokštėmis, į tarpus įdedant statybinės vatos, įrengimui. Pasirašydama Sutartį, Užsakovė sutiko mokėti Sutarties 2.1 punkte nurodytą įkainį už galutinį rezultatą – pertvaros suformavimą. Užsakovės nuomone, formuluotė „Sutarties bendra kaina“ reiškia ne tarpinių darbų, būtinų pertvarai suformuoti, o baigtinio norimo rezultato įkainį, tuo tarpu ieškovė teigia, kad tokią kainą jie nustatė už gipso kartono plokščių sumontavimą tik iš vienos pertvaros pusės, kas iš esmės reiškia dvigubai didesnę kainą nei tikėjosi Užsakovė sudarydama Sutartį. Sutarties pasirašymo metu tokių darbų kaina buvo rinkoje. Ieškovė 2022 m. birželio 2 d. el. paštu pateikė darbų aktus už 2022 m. gegužės mėnesį, tačiau atsakovė 2022 m. birželio 3 d. šiuos aktus grąžino pataisymams, nurodydama, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja darbų įkainį ir pateikė paaiškinimą, kaip turi būti aktuojami darbai. Ieškovė 2022 m. birželio 6 d. elektroniniame laiške parašė, kad nesutinka su tokiu įkainio skaičiavimu, o 2022 m. birželio 7 d. pateikė Pranešimą dėl darbų stabdymo Nr. 2022-07-07/85, prie kurio pridėjo Atliktų darbų aktus už 2022 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. bei 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą VDM Nr. 1489 bei 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą VDM Nr. 1492. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame dar kartą paaiškino dėl Sutarties įkainio, dėl panašaus pobūdžio darbų rinkos kainų, dėl atliktų darbų aktavimo tvarkos, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu dėl sustabdytų darbų bus praleisti Sutarties įvykdymo terminai, ji reikalaus patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė pateikė 2022 m. liepos 1 d. pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo ir sutarties nutraukimo. Užsakovė 2022 m. liepos 7 d. raštu dar kartą išreiškė poziciją ne tik dėl netinkamo darbų aktavimo, bet ir dėl sutartinių nuostatų aiškinimo bei ieškovės elgesio, bandant vienašališkai perduoti darbus, nepaisant užsakovės pastabų. Kartu su minėtu raštu rangovės aktai ir sąskaitos už 2022 m. gegužės-birželio mėn. dar kartą buvo grąžinti pataisymams. Atsakovė sutinka apmokėti už darbus pagal šalių suderintą įkainį, tačiau ieškovė privalo tinkamai surašyti Atliktų darbų aktus bei atitinkamai perrašyti PVM sąskaitas faktūras.

5.       Atsakovė priešieškinyje prašė teismo pripažinti 2022 m. gegužės 31 d. Atliktų darbų aktą už 2022 m. gegužės mėnesį ir 2022 m. birželio 7 d. Atliktų darbų aktą už 2022 m. birželio mėnesį negaliojančiais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į ieškinį.

6.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teismo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino, priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 8081,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8081,40Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 7144 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 21,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip užsakovė, ir ieškovė, kaip rangovė, 2022 m. gegužės 12 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2022/02 (toliau – ir Sutartis), kuria rangovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus užsakovės Objekte pagal sutartus įkainius, nurodytus Sutarties 2.1 punkte, o užsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už atliktus darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1., 4.1 - 4.3 punktai). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Sutarties bendra kaina yra 6 Eur / 1 kv. m plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM). Atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal savo prisiimtus įsipareigojimus ir stingant darbo jėgos gipso montavimui, darbų kaina ir kitos sąlygos derintos šalių atsakingų asmenų telefonu, prieš sutartį sudarant ieškovės atstovų Objektas nebuvo apžiūrėtas. Sutarties tekstą parengė ieškovės vadovė.  Darbai faktiškai buvo atliekami atsakovės atsakingiems asmenims nurodant, kurioje vietoje ir kiek sluoksnių gipso reikia sumontuoti ant jau įrengto karkaso. Sulygtais rangos darbais siekta pageidaujamo rezultato – gipso sumontavimo ant jau padaryto karkaso, jau įrengto karkaso (profilių) didžioji dalis buvo skirta pertvaroms tarp patalpų suformuoti. Pagal Sutartį atlikusi dalį darbų rangovė siekė juos perduoti parengdama atliktų darbų aktą už 2022 m. gegužės mėnesį (toliau – ir Aktas Nr. 1) ir 2022 m. birželio 2 d. el. paštu atsakovei jį pateikė. Akte Nr. 1 nurodyta, kad iš viso gegužės mėnesį sumontuota 947,80 kv. m, t. y. 341,20 kv. m viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės ir 303,30 kv. m dvigubo gipso pertvaros montavimą iš vienos pusės (t. y., 606,60 kv. m. (303,30 kv. m x2)). Užsakovė 2022 m. birželio 3 d. el. paštu aktą grąžino, nurodydama kaip turi būti surašytas aktas: t. y. nurodė, kad turi būti aktuojamas pirmas etapas – viengubo gipso montavimas iš vienos pusės 341,20 kv. m. x 2,5 Eur bei dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės 303,30 kv. m. X 2,5 Eur; vėliau turi būti aktuojamas antras etapas – vatos dėjimas 1 kv. m x 1 Eur, galop – trečias etapas viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės, kurios įkainis vėlgi 1 kv. m už 2,5 Eur ir dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės už tą patį įkainį (2,5 Eur už 1 kv. m). Rangovė 2022 m. birželio 7 d. pateikė Pranešimą dėl darbų stabdymo Nr. 2022-07-07/85, prie kurio pridėjo darbų aktus, t. y., Aktą Nr. 1 už 2022 m. gegužės mėn. dėl 947,80 kv. m gipso sumontavimo ir už 2022 m. birželio mėn. (toliau – ir Aktas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad iš viso 2022 m. birželį ieškovės sumontuota 399,10 kv. m, t. y., 126,30 kv. m viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės ir 136,40 kv. m dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės (t. y., 272,80 kv. m.) ir atitinkamai pridėjo 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VDM Nr. 1489 (suma – 6881,03 Eur su PVM) bei 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VDM Nr. 1492 (suma – 2897,47Eur su PVM). Ieškovės prašymu antstolis R. K. 2022 m. birželio 13 d. sudarė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl atliktų darbų būklės. 2022 m. liepos 1 d. ieškovė pateikė atsakovei Pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo ir sutarties nutraukimo. Atsakovė 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1 dėl sutarties nutraukimo, sutartinių nuostatų vertinimo ir aktų grąžinimo pakartojo savo vertinimą, kad rangovė įsipareigojo pilnai įrengti pertvarą, t. y. ieškovė įsipareigojo prie jau įrengto karkaso prisukti reikiamą gipso plokščių kiekį ir į vidų sudėti vatą, pakartojo poziciją, kad suderėti darbai nebuvo atlikti pilnai (nes gipso lakštai sumontuoti tik iš vienos karkaso pusės), taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu dėl sustabdytų darbų bus praleisti Sutarties įvykdymo terminai, reikalaus patirtų nuostolių atlyginimo. Kartu su minėtu raštu ieškovės aktai ir sąskaitos už 2022 m. gegužės-birželio mėn. dar kartą buvo grąžinti. Atsakovė pateiktų sąskaitų per Sutartyje nustatytą terminą neapmokėjo.

9.       Teismas nurodė kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pagal užsakovo užduotį atlikti sulygtus gipso montavimo darbus pagal suderintą įkainį 6 Eur už 1 kv. m + PVM, nurodytą Sutarties 2.1 punkte, o užsakovė  įsipareigojo priimti ir sumokėti už kokybiškai atliktus darbus, vykdymo. Konstatavo, kad, sprendžiant šalių ginčą, vadovaujamasi statybos rangos (CK 6.681-6.699 straipsniai), jei jų nėra – bendrosiomis CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio normomis.

10.       Teismas iš šalių paaiškinimų turinio sprendė, kad Sutarties tekstas buvo siųstas atsakovei susipažinti, prieš pasirašydama Sutartį atsakovė neteikė ieškovei jokių pastabų dėl Sutarties dalyko ar kitų sąlygų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, turintis sutarčių vykdymo ir sudarymo patirties. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos atidžiai susipažinti su ieškovės parengtu ir pateiktu pasirašyti Sutarties tekstu, prieš tai Sutarties nuostatos buvo derintos telefonu. Iš to akivaizdu, jog Sutartis buvo pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų ir atsižvelgiant į viena kitos pasiūlymus. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė, pasirašydama Sutartį, buvo nelygiavertėje padėtyje vien todėl, jog jos lakonišką tekstą parengė ieškovė. Taip pat teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti Sutarties sąlygas ieškovės naudai.

11.       Teismas akcentavo, kad iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus ant jau padaryto karkaso, ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma atsakovei sudarant Sutartį. Teismas kritiškai vertino atsakovės poziciją, esą Sutarties formuluotė ,,Sutarties bendra kaina“ reiškia kainą už pilną pertvarų suformavimą, kaip galutinio norimo rezultato, o ne konkrečiai už gipso lakštų montavimą ant jau įrengto iki Sutarties sudarymo karkaso. Teismas pažymėjo, kad prie Sutarties nebuvo pridėta nei užsakovo projektinė dokumentacija, nei ieškovės sąmata ar komercinis pasiūlymas, nei šalių suderintas darbų atlikimo grafikas, iš kurių būtų aiškūs sutartų darbų apimtys ir terminai – Sutartyje sutarta tiek, kad ieškovė darbus pradeda vykdyti po Sutarties pasirašymo, o darbų pabaiga įforminama atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad darbai faktiškai buvo atliekami atsakovės atsakingiems asmenims nurodant, kurioje vietoje ir kiek sluoksnių gipso reikia sumontuoti ant jau įrengto karkaso. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip sąžiningas ir protingas civilinių teisinių santykių subjektas, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad pagal jos nurodymus montuojant tiek vienu, tiek dviem sluoksniais gipso lakštus, kaina už atliktą darbą bus ta pati. Teismas akcentavo, kad reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad Sutartis buvo sudaryta atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal savo prisiimtus įsipareigojimus ir stingant darbo jėgos, kas, teismo vertinimu, leido daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė sąmoningai prisiėmė įsipareigojimus mokėti būtent tą kainą, kuri nurodyta Sutartyje už kiekvieno gipso kartono lakšto kv. m montavimą, o ne už visos pertvaros kv. m įrengimą. Teismas akcentavo ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad Sutarties sąlyga dėl kainos ieškovei turėjo esminę reikšmę, lėmė apsisprendimą sudaryti Sutartį, iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio vykdant Sutartį, akivaizdu, kad ieškovei iš tiesų buvo svarbi sutarties sąlyga dėl dalyko ir kainos. Galop, aiškinant Sutarties 1.1 punkto nuostatą gramatiškai, šalys susitarė tik dėl to, jog ieškovė įsipareigoja atlikti ,,gipso montavimo darbus“, nei apie galutinį atsakovės siektą rezultatą, būtent, pertvaros įrengimą, nei apie darbų atlikimo trimis etapais (montuojant gipsą iš vienos pusės, sudedant vatą, o vėliau montuojant gipsą iš kitos pusės) Sutartyje neužsimenama.

12.       Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog šalys susitarė dėl to, kad ieškovė atliks tik gipso lakštų montavimo darbus pagal atsakovės nurodymus, o atsakovė sumokės už atliktus darbus Sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą, t. y., 6 Eur už 1 kv. m gipso lakšto montavimo. Teismas konstatavo, kad, pripažinus pagrįsta ieškovės poziciją dėl Sutarties nuostatų aiškinimo, atsakovės priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo informuota apie ieškovės poziciją dėl atliktų darbų apimties ir neginčijo nei kokybės, nei faktinės apimties (nesutarimas buvo tik dėl to, ar dvigubo gipso lakšto montavimo vietose turi būti atlyginta už kiekvieną lakšto prisukimą). Atsakovė, grąžinusi ginčijamus aktus, nurodė tik tiek, kad Aktas Nr. 1 ir Nr. 2 ,,nepriimami ir grąžinami pataisymui pagal atsakovės 2022 m. liepos 7d. raštą Nr.1“,– t. y., dėl to jog, atsakovės vertinimu, šalių buvo sutartas įkainis už 1 kv. m pertvaros pilną įrengimą (trimis etapais), o ne už 1 kv. m gipso lakšto montavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės nurodytus defektus, nes montavo gipso lakštus ant jau įrengto karkaso, dėl kitų fiksuotų defektų akivaizdu, kad ieškovei dar 2022 m. birželį sustabdžius sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ginčo Objekte darbus turėjo atlikti kiti subjektai, nes pačios atsakovės aiškinimu, objektas priimtas naudoti ir naudojamas pagal paskirtį. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog už statybų techninės priežiūros tik 2023 m. liepos 18 d. nustatytus defektus atsakinga būtent ieškovė. Teismas akcentavo, kad pati atsakovė nesielgė kaip rūpestinga ir atsakinga Sutarties šalis – gavusi ieškovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo neužfiksavo faktinės padėties, nenustatė, kokių ir kiek darbų realiai atliko ieškovė, kokia atliktų darbų kokybė. Dėl to atsakovei tenka tokio neatsakingo jos pačios elgesio neigiami padariniai – atsakovė suvaržė savo galimybę įrodinėti priešieškinio reikalavimus, nesutikimą su ieškovės reikalavimo pagrindu nurodomomis aplinkybėmis (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ginčijamus Aktą Nr.1 ir Nr. 2, todėl priešieškinio reikalavimai šiuos vienašalius perdavimo aktus pripažinti negaliojančiais atmesti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė (užsakovė) turi pareigą sumokėti ieškovei (rangovei) už faktiškai atliktus darbus, perduotus ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais.

13.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas 7144 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 182 Eur žyminis mokestis, 1100 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 1400 Eur už atsiliepimą į priešieškinį bei likusi suma – už procesinio pobūdžio prašymų rašymą, rengimąsi ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, kitas būtinąsias išlaidas (antstolio bei sąmatininko paslaugoms apmokėti). Teismas vertino, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešinį ieškinį patenkinti, perskirstyti šalių patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas iš esmės teisingai kvalifikavo tarp šalių kilusio ginčo esmę, tačiau neteisingai vertino Sutarties nuostatas dėl darbų kainos, atsakomybę už netinkamą Sutarties sąlygų parengimą permetė ne Sutarties rengėjai (ieškovei), o prie Sutarties prisijungusiai šaliai (atsakovei); atliktas neišsamus įrodymų tyrimas, vienų liudytojų parodymams suteiktas nepagrįstas pranašumas ir netgi priteistas apmokėjimas už jų konsultacijas, kitų liudytojų parodymai ignoruoti ir dėl jų nepasisakyta, byloje esantys prieštaravimai nepašalinti.

1.2.                      Teismas ignoravo sąvoką „bendra kaina“ ir tiek cituodamas Sutarties 2.1 punktą, tiek ir pasisakydamas dėl darbų kainos, naudojo sąvoką „kaina“. Teismas nesigilino ir nepasisakė, ką reiškia būdvardis „bendra“, nepaisant to, kad atsakovė būtent šiam būdvardžiui derantis dėl kainos ir pasirašant Sutartį skyrė ypatingą reikšmę. 

1.3.                      Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ginčo šalys yra verslininkės, todėl Sutarčiai netaikomos vartotojų teises ginančios nuostatos. Neaiški pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė turi sutarčių rengimo patirties ir turi viena prisiimti visas neigiamas pasekmes dėl lakoniško Sutarties teksto, kurį parengė ieškovė, kuri taip pat turi sutarčių rengimo patirties ir nėra silpnesnioji pusė.

1.4.                      Kritiškai vertintina teismo išvada, kad atsakovė yra atsakinga dėl to, kad prie Sutarties nėra pateikta sąmata ar komercinis pasiūlymas, nes atsakovė buvo Užsakovė, o komercinius pasiūlymus ir sąmatas su savo atliekamų darbų įkainiais dažniausiai rengia rangovai. Ieškovė nereikalavo projektinės dokumentacijos, šio klausimo nekėlė teisminio nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, kad darbams atlikti ieškovė skyrė tik vieną darbuotoją (vietoje žadėtų 3), kuris faktiškai dirbo paprastą darbą ir jam jokia projektinė dokumentacija nebuvo reikalinga. Kilęs ginčas nėra susijęs su projektinės dokumentacijos pateikimu ar nepateikimu, nes pats darbo pobūdis buvo aiškus – reikėjo prisukti gipso kartono plokštes prie jau padarytų pertvarų karkasų.

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pati kalta, kad nesiderėjo dėl sąlygų, jų netikslino, nedetalizavo. Nors teismas ir pripažino, kad atsakovei darbo jėgos Objekte reikėjo skubiai, nes buvo vėluojama atlikti darbus, ir tai lėmė Sutarties pasirašymo skubos tvarka būtinumą, tačiau šią aplinkybę traktavo kaip nepalankią atsakovei – neva atsakovė sutiko mokėti 8 kartus brangiau už tuo metu rinkoje buvusią kainą, kad tik gautų vieną nepatyrusį darbuotoją, kuris iš esmės situacijos neišgelbėjo, o ir negalėjo išgelbėti. Duodama parodymus ieškovės direktorė A. A. patvirtino, kad darbo ieškojo būtent ji ir tai paneigia teismo išvadą, kad atsakovei taip reikėjo darbuotojų, kad ji sutiko mokėti bet kokią kainą.

1.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė aplinkybes, kad ieškovės darbuotojas pats turėjo susinešti gipso kartono lakštus, kadangi juos į aukštutinius aukštus sunešė atsakovės darbuotojai. Ieškovės direktorė nesilankė Objekte, todėl jos parodymai apie tai, kaip buvo organizuojami darbai, negali būti laikomi įrodytomis aplinkybėmis. Kitas ieškovės atstovas A. A. pirmą kartą Objekte pasirodė tik 2022 m. birželio pradžioje, kai tarp šalių kilo ginčas dėl darbų aktavimo.

1.7.                      Byloje nustatyta, kad šalys anksčiau neturėjo jokių verslo santykių, ieškovės atstovė atsakovės atstovo kontaktus gavo „per pažįstamus“, kalbėjo telefonu atsakovės atstovui būnant užsienyje, iki konflikto šalių atstovai netgi nesimatė, ieškovės atstovai nesilankė Objekte, kas iš esmės reiškia, kad pagal nagrinėjamos bylos duomenis subjektyviuoju metodu nustatyti, dėl ko šalys susitarė derybų metu, yra neįmanoma.

1.8.                      Teismas, taikydamas sutarčių aiškinimo principus, nepagrįstą prioritetą ir netgi pranašumą suteikė ieškovės pozicijai dėl norimos gauti kainos ir visiškai ignoravo atsakovės poziciją, kad už ieškovės skaičiuojamą kainą ji niekada nebūtų sudariusi su ja Sutarties. Kadangi abi šalys yra verslininkai, net jei teismas nesutiktų, kad Sutartis buvo pasirašyta prisijungimo būdu, atsakomybė už netinkamą Sutarties sąlygų surašymą turėtų būti bent jau paskirstyta abiem Sutarties šalims proporcingai jų indėliui į Sutarties sąlygų rengimą, o ne permesta tik atsakovei.

1.9.                      Atsakovė į bylą pateikė kitų įmonių komercinius pasiūlymus bei savo sutartis su kitais rangovais, iš kurių turinio galima spręsti apie kainų lygį už analogiškus darbus. Pvz., UAB „Sanrenta“ atliko darbus tokiomis kainomis: gipso kartono lakštų tvirtinimas iš abiejų pertvaros pusių vienu sluoksniu 4,5 Eur plius PVM, gipso kartono lakštų tvirtinimas iš abiejų pertvaros pusių dviem sluoksniais 6 Eur plius PVM. Už tokią kainą UAB „Sanrenta“ darbus vykdė ir Objekte. Teismas šių sutarčių ir komercinių pasiūlymų, kurie pagal savo turinį iš esmės atitinka apklausos vykdymą siekiant nustatyti rinkos kainą, nevertino. Tai nurodyta ir liudytojo O. A. rengto 2022 m. gruodžio 28 d. aiškinamojo rašto 3 punkte.

1.10.                      Teismas pagrįstomis laikė tik ieškovės užsakymu sąmatininko O. A. rengtas sąmatas, kurios buvo net kelis kartus koreguotos ir kuriose buvo nurodomi rekomendaciniai įkainiai, taikomi valstybiniuose užsakymuose, siekiant nustatyti lubas, kad nebūtų nepagrįsto pelnymosi, vykdant rangos darbus viešajame sektoriuje. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė sąmatininką O. A. įvardino kaip ekspertą, nors šioje byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, o jo turima kvalifikacija yra netgi siauresnė nei sąmatininkės A. T., todėl abejoti jos rengta sąmata nėra teisinio pagrindo. Abu sąmatininkai sąmatų parengimui turėjo suformuluotas skirtingas užduotis: ieškovės pasamdytas sąmatininkas turėjo suformuluotą užduotį pateikti sąmatas pagal rekomendacinius įkainius, o atsakovės sąmatininkė turėjo suformuluotą užduotį išskaidyti Sutarties 2.1 punkte nurodytą „bendrą kainą“, kaip sutartinę kainą, dėl kurios šalys susitarė. Dėl skirtingų užduočių buvo padarytos skirtingos sąmatos, tačiau tai nereiškia, kad atsakovės parengta sąmata yra neteisinga.

1.11.                      O. A. savo pirminėse sąmatose į kainą buvo įskaičiavęs medžiagas ir mechanizmus, vėliau jis koregavo sąmatas, nurodydamas, kad skaičiuoja tik darbo užmokestį (nes medžiagas ir mechanizmus ieškovės darbuotojui suteikė atsakovė), tačiau kaina nesikeitė ir pagal O. A. sąmatas apsiuvant pertvaras iš vienos pusės vieno sluoksnio gipso kartono plokštėmis kaina buvo nurodoma 5,05 Eur be PVM, o apsiuvant dviem sluoksniais iš vienos pusės – 9,26 Eur be PVM. Tuo tarpu ieškovė kainas skaičiavo ir atitinkamai darbus aktavo po 6 Eur be PVM už pertvarų apsiuvimą vienu sluoksniu iš vienos pusės ir 12 Eur be PVM už dvigubo sluoksnio apsiuvimą iš vienos pusės, t. y., ieškovė taikė kainas, kurios netgi viršijo „Sistela“ programoje nustatytas lubas, tačiau teismas į tai nesigilino.

1.12.                      Esant prieštaravimams tarp dviejų kvalifikuotų sąmatininkų rengtų sąmatų, prieštaravimams pašalinti teismas turėjo arba iš viso jomis nesivadovauti, arba jeigu buvo nuspręsta vadovautis tik viena sąmata, atitinkamai tai pagrįsti. Atsakovė teikė įmonių komercinius pasiūlymus bei savo įgyvendintų objektų sutartis su kitais rangovais, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent už jos nurodomą kainą (įkainį) ji būtų gavusi bent vieną užsakymą ar jau įgyvendinusi nors vieną objektą. Ieškovės veikla yra vėdinimas, oro kondicionavimas, centrinių dulkių siurblių sistemų projektavimas ir montavimas, kas reiškia, kad ji įprastai neužsiima vidaus apdailos darbais. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

1.13.                      Teismas ignoravo darbų vadovo A. P. parodymus dėl darbų įkainio ir skaičiavimo tvarkos. Duodamas parodymus A. P. teigė, kad gipsinė pertvara skaičiuojama pilnai, niekas kitaip neskaičiuoja. Ta pati situacija su dvigubu ar viengubu montavimu – niekas sluoksnių atskirai neskaičiuoja ir tuo labiau dvigubam montavimui netaiko dvigubų įkainių. Dėl gipso kartono lakštų užnešimo A. P. taip pat patvirtino, kad buvo skirti pagalbiniai darbininkai, kurie tuos lakštus sunešiojo į pastato aukštus ir tai paneigia teismo išvadas, kad ieškovės darbininkas vienas turėjo sunešti plokštes. Nors ši aplinkybė neturi reikšmės, sprendžiant dėl Sutarties darbų įkainių, tačiau šie ir kiti ieškovės parodymai turi būti vertinami visų įrodymų kontekste, siekiant nustatyti, kuri iš šalių teikia teisingus parodymus.

1.14.                      Nėra aiški sąmatininko O. A. procesinė padėtis. Jis teikė ieškovei konsultacijas už atlygį ir šis atlygis netgi buvo pripažintas bylinėjimosi išlaidomis. O. A. byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris už atlygį vertino (ekspertavo) byloje esančius rašytinius įrodymus – atsakovės rengtą sąmatą, nors joks statusas (specialisto ar eksperto) jam nebuvo suteiktas. Duodamas parodymus O. A. pripažino, kad įkainiai gali būti nustatomi įmonių apklausų būdu, taip pat įkainiai gali būti sutartiniai, tačiau teismas šių parodymų nevertino kitų įrodymų kontekste (komerciniai pasiūlymai, sudarytos ir realiai įgyvendintos sutartys).

1.15.                      Antstolio faktinių aplinkybių protokolas surašytas dėl kito objekto (duomenys neskelbtini) nei buvo vykdomi darbai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad antstolis net nesilankė Objekte, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą surašė galimai pagal ieškovės atstovo (prokuristo) pateiktas fotonuotraukas. Nors nurodoma, kad yra 191 fotonuotrauka, tačiau byloje jų visų nėra, nėra aišku, kur ir kieno jos darytos, kieno darbai užfiksuoti (įvertinant aplinkybę, kad fotonuotraukose yra užfiksuotos pilnai suformuotos pertvaros, tuo tarpu ieškovės darbuotojas nei vienos pertvaros pilnai nesuformavo).

1.16.                      Kad buvo pretenzijų iš atsakovės pusės dėl darbų kokybės dar iki Sutarties nutraukimo, patvirtino prokuristas A. A., tuo tarpu teismas padarė išvadas, kad atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nei dėl darbų kokybės, nei dėl atlikimo terminų nereiškė. Teismas sprendė, kad dėl to, jog nebuvo tinkamai užfiksuota atliktų darbų kokybė po to, kai ieškovė nutraukė Sutartį ir pasišalino iš Objekto, yra atsakinga tik atsakovė (Užsakovė), nors Rangovė yra taip pat atsakinga už savo atliktų darbų kokybę. Užsakovė neprivalo mokėti už nekokybiškai atliktus darbus.

1.17.                      Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas ignoravo faktą, kad atsakovė ginčijo ne tik Sutarties nuostatas dėl darbų kainos, bet ir faktiškai atliktų darbų kiekius. Byloje yra duomenys dėl faktiškai atliktų darbų kiekių 2022 m. gegužės mėnesį, kuriuos atsakovė pripažino, tik ginčijo apmokėjimo metodiką, ir nėra jokių duomenų apie faktiškai atliktus darbus bei jų kiekius 2022 m. birželio mėnesį. Nėra aišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad darbai 2022 m. birželio mėnesį apskritai buvo vykdomi Objekte ir kad buvo atliktas būtent 2022 m. birželio mėnesio akte nurodytas darbų kiekis. Pagal formuojamą teismų praktiką, pareiga įrodyti darbų atlikimo faktą, įskaitant darbų kiekius bei kokybę, tenka rangovui. Šiuo atveju į bylą pateikti tik ieškovės vienašališkai parengti ir atsakovės ginčijami bei nepriimti Atliktų darbų aktai bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis, kuris ne tik surašytas neaiškiame objekte, bet ir nepatvirtina nei atliktų darbų kiekių, nei laikotarpio, kada šie darbai atlikti, nepatvirtina netgi paties fakto, kad fotonuotraukomis užfiksuotus darbus atliko būtent ieškovė. Faktiškai Objekte dirbęs ieškovės darbuotojas nebuvo apklaustas, o parodymus iš ieškovės pusės teikė asmenys, kurie netgi nesilankė Objekte. Ieškovės atstovai nurodė, kad kiekius skaičiavo pagal A. P. pateiktus duomenis, tačiau byloje yra skaičiavimai tik už 2022 m. gegužės mėnesį, taigi byloje nėra įrodymų dėl faktinio darbų atlikimo 2022 metų birželio mėnesį ir šių darbų kiekių.

1.18.                      Dėl teiginių, kad atsakovė privalo visiškai atsiskaityti už atliktus darbus, nes naudojasi darbų rezultatu, pažymėtina, kad statytojui darbai buvo perduoti naudotis tik po to, kai atsakovės sąskaita buvo ištaisyti darbų defektai. Atsakovė nereiškė reikalavimo atlyginti jos patirtas defektų šalinimo išlaidas, tačiau teisės aktai ir teisminė praktika neįpareigoja užsakovės priimti darbus, turinčius kokybės defektų, ir jokiai rangovei nėra suteikta teisė vienašališkai perduoti darbus, turinčius kokybės defektų.

1.19.                      Atsakovė, įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą, siekė atsiskaityti su ieškove už jos atliktus tarpinius darbus (darbų dalį), ir būtent dėl to Sutarties bendra kaina buvo išskaidyta dalimis (etapais), kad ieškovė galėtų tinkamai užpildyti darbų aktus. Ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtis ir kaina yra užfiksuota atsakovės 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniame laiške, tačiau tam, kad šią kainą sumokėtų, ieškovė privalo tinkamai aktuoti darbus ir išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, taikant atvirkštinio PVM modelį. Nesant tinkamai užpildyto darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros, atsakovė neturi pareigos mokėti.

1.20.                      2022 m. gegužės 31 d. Atliktų darbų aktas už 2022 m. gegužės mėnesį ir 2022 m. birželio 7 d. Atliktų darbų aktas už 2022 m. birželio mėnesį yra pripažintini negaliojančiais, kadangi juose yra nurodyti neteisingi duomenys dėl atliktų darbų kiekių, taip pat pritaikyta neteisinga darbų kiekių apskaičiavimo metodika.

1.21.                      Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Ieškovės pasamdyto sąmatininko O. A. procesinis statusas yra neaiškus (apklaustas liudytoju, tačiau teikė apmokamas konsultacijas ieškovei) ir šios išlaidos prilygintos bylinėjimosi išlaidoms, nepaisant to, kad liudytojams mokama už atsitraukimą nuo tiesioginio darbo, apmokamos kelionės išlaidos, bet neapmokamos liudytojų konsultacijos, kita vertus, teismas ir nesivadovavo šio liudytojo rengtomis konsultacijomis ir priteisė ieškovei didesnes sumas, nei buvo apskaičiavęs liudytojas - konsultantas. Antstolio sudarytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra ne visos apimties (pateikta tik labai maža dalis fotonuotraukų), fiksuotos aplinkybės kitame objekte nei ieškovė faktiškai atliko darbus, užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina nei darbų kiekio, nei kada, nei kieno jie buvo atlikti. 2 682 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už ieškinį, ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimas) priklausomai nuo bylos baigties galėtų būti pripažįstamos pagrįstomis, kita suma (4 462 Eur) yra nepagrįsta, neatitinka realumo ir sąsajumo kriterijaus. Teismas netyrė, kiek buvo tų procesinių prašymų, ar visi jie buvo patenkinti, kiek laiko sugaišta pasirengimui ir koks buvo faktinis atstovavimo teismuose laikas.

15.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Atsakovė iš esmės deklaratyviais ir nepagrįstais argumentais ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą. Atsakovė neprašė skirti ekspertizės, savo poziciją grindė savo darbuotojų (iš esmės suinteresuotų bylos baigtimi) liudijimais, neteikė į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovės pagal statybos skaičiuojamųjų kainų sudarymo principus pateiktus ginčo statybos darbų rinkos kainos skaičiavimus; rėmėsi neva vykdytomis panašių į ginčo darbus sutartimis, kurios, sprendžiant iš paties atsakovės atstovo pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, laikytinos nepatikimais įrodymais. Atsakovė neįrodė ir net nesiekė įrodinėti ginčo statybos darbų įkainių atitikties tokių darbų rinkos kainai, kuri yra objektyvus domuo tikriesiems ieškovės ir atsakovės ketinimams sudarant sutartį dėl ginčo darbų vertinti.

2.2.                      Atsakovė bando aiškinti, jog į „bendrą kainą“ neva įeina gipso kartono sukimas ant karkaso iš abiejų pusių dviem sluoksniais ir netgi vatos įdėjimas. Ieškovei nėra suprantama, kuo remiantis taip atsakovė interpretuoja kainą, nes tai nenumatyta nei Sutartyje, nei kituose dokumentuose, tuo labiau į bylą yra pateikti nepriklausomo eksperto O. A. teisės aktus atitinkantys sąmatiniai skaičiavimai, kurie aiškiai patvirtina, kad vidutinė rinkos kaina viengubo gipso kartono montavimo iš vienos pusės darbų atlikimo metu buvo 5,05 Eur.

2.3.                      Priešingai nei teigia atsakovė, remiantis sutarčių aiškinimo principais, Sutarties šalys joje labai aiškiai išreiškė savo valią: pagal Sutarties 1.1 punktą Rangovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus Objekte pagal Sutarties 2.1 punkte sutartus įkainius, o Užsakovė įsipareigojo darbo rezultatą priimti ir apmokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nurodytomis šios sutarties punkte Nr. 4. Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, jog Sutarties bendra kaina yra 6 Eur /m2 + PVM. Sutartį aiškinant ne tik pagal protingumo principus, bet ir naudojant pažodinį aiškinimą, labai aiškiai numatyta, kad 1 kv. m. gipso karto montavimo kaina yra 6 Eur. 

2.4.                      Darbai atlikti tinkamai, jokių pretenzijų atsakovė nepareiškė, tačiau nesąžiningai ieškovės reikalavo atlikti Sutartyje neapibrėžtus ir nesutartus darbus, kurių kaina pagal rinkos kainas yra net 2-4 kartus didesnė nei numatyta Sutartyje. Atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės tik teisme, jokių pretenzijų Atliktų darbų priėmimo aktuose nenurodė, ginčas kilo tik dėl darbų kainos.

2.5.                      Teismas, vertindamas visų byloje esančių įrodymų visumą, besikeičiančią atsakovės poziciją bei jos teikiamus prieštaringus ir subjektyvius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus ant jau padaryto karkaso. Ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma atsakovei sudarant Rangos sutartį. Vertindamas šią faktinę bylos aplinkybę, teismas kritiškai vertino atsakovės poziciją, esą Sutarties formuluotė ,,Sutarties bendra kaina“ reiškia kainą už pilną pertvarų suformavimą kaip galutinio norimo rezultato, o ne konkrečiai už gipso lakštų montavimą ant jau įrengto iki Sutarties sudarymo karkaso. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad darbai faktiškai buvo atliekami atsakovės atsakingiems asmenims nurodant, kurioje vietoje ir kiek sluoksnių gipso reikia sumontuoti ant jau įrengto karkaso. Teismas tinkamai pažymėjo, kad atsakovė elementariai negalėjo tikėtis, kad tiek viengubo, tiek dvigubo gipso kartono montavimas iš vienos ir dviejų karkaso pusių, vatos dėjimas negali būti tos pačios 6 Eur vertės.

2.6.                      Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji tikėjosi, kad ieškovė skirs 3 ar daugiau darbuotojų, kurie paspartintų darbų eigą Objekte. Ieškovė nežadėjo trijų darbuotojų, tai nėra nurodyta nei Sutartyje, nei šalių susirašinėjime, todėl tai negali rodyti Sutarties pažeidimo ar juo labiau koreguoti sutartos darbų kainos. Tokie teiginiai tik dar kartą patvirtina atsakovės vengimą atsikaityti su ieškove už atliktus darbus.

2.7.                      Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nepriklausomo eksperto išvada, o turėjo remtis atsakovės subjektyviais darbuotojų liudijimas bei pateiktomis sutartimis, kurių patikimumas kelia didelių abejonių. Atsakovė savo poziciją dėl darbų įkainių rinkos kainos grindė išskirtinai savo darbuotojų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, liudijimais, be to, atsakovės pateikta sąmata yra parengta pagal užduotį tik išskaidyti Sutarties 2.1 punkte nurodytą „bendrą kainą“  kaip sutartinę kainą. Aplinkybės, kaip buvo sudaryta A. T. sąmata, išaiškėjo tik po jos apklausos teismo 2024 m. gegužės 7 d. posėdyje.

2.8.                      Skaičiuojamosios statybos darbų kainos yra orientacines rinkos kainos, kurios geriausiai reprezentuoja tam tikro laikotarpio rinkos kainų lygį. Toks statybos įkainių skaičiavimo būdas, kaip pripažino ir pati atsakovė, yra tinkamas ir plačiai naudojamas statybos sektoriuje. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis, neįrodė, kad O. A. pateikti sąmatiniai skaičiavimai yra netinkami, tuo labiau neįrodė, kad jie neatitinka rinkos kainos.

2.9.                      Atsakovė bando paneigti pačių darbų atlikimą, nors bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl darbų atlikimo pagal Sutartį nebuvo. Atsakovės statybos darbų vadovas liudytojas A. P., taip pat atsakovės atstovas M. S. patvirtino, kad darbai ieškovės buvo atlikti Objekte (tiesiog Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole vietoj Objekto adreso klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini)), kad ginčo dėl darbų kiekio nebuvo. Kita vertus, darbų atlikimą tiek 2022 m. gegužės, tiek birželio mėnesiais liudija ne tik liudytojų parodymai, bet ir byloje esantis šalių susirašinėjimas, netgi ir patys Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuos atsakovė atsisakė priimti ne dėl darbų kokybės ar dėl darbų kiekio (kvadratūros), bet dėl to, kad siekė, jog į vieno kvadratinio metro gipso kartono plokštės montavimo kainą įeitų keturių kvadratinių metrų gipso kartono plokščių montavimas, dar ir įdedant akmens vatos užpildą.

2.10.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovės darbuotojas negalėjo atlikti tokio kiekio darbų, tačiau nepateikė įrodymų, kiek ir kada darbuotojas dirbo, kokiomis dienomis, kiek per dieną atlikdavo darbų. Atsakovės atstovas M. S. 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje metu nurodė, kad prisukti „100 kvadratų [gipso kartono] per dieną be problemų“. Atsakovės argumentai dėl atliktų darbų kiekio yra formalūs, ji šio klausimo nekėlė Sutarties vykdymo metu, neginčijo darbų kiekio jai gavus Atliktų darbų aktus. Klausimas dėl kiekių pradėtas kelti tik praėjus 1,5-2 metams po to, kai ieškovė sustabdė darbus, dėl to objektyviai neįmanoma objekte perskaičiuoti atliktų darbų kiekio. Atsakovė nepateikė įrodymų (pavyzdžiui, statybos darbų žurnalo), kuriais paneigtų byloje esančius duomenis apie atliktų darbų kiekius.

2.11.                       Atsakovė ginčija Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teigdama, kad jis surašytas ne toje vietoje, nėra pateikta visa apimtis nuotraukų. Sutartyje nurodyta, jog darbai buvo atlikti adresu (duomenys neskelbtini), toks pats adresas nurodytas ir Faktinių aplinkybių protokole. Prie Faktinių aplinkybių protokolo pridėta 191 nuotrauka. Ieškovė, laikydamasi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, pateikė tik dalį nuotraukų, bet nurodė, jog yra pasirengusi pateikti jas visas, jei atsakovė ir / ar teismas to reikalautų, tačiau tokių prašymų nebuvo.

2.12.                      Atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti Atliktų darbų aktus, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi. Atsakovei buvo pateikti vienašaliai darbų priėmimo–perdavimo aktai. Minėti aktai laikomi tinkamais ir galiojančiais, kol priešingai neįrodyta teisme, taigi darytina išvada, jog ieškovė atsakovei atliktus darbus perdavė teisės aktų nustatyta tvarka, o atsakovė neteisėtai atsisakė atliktus darbus priimti. Teismas pagrįstai pripažino Atliktų darbų aktus teisėtais.

2.13.                      Faktiškai Rangos sutarties darbų rezultatą atsakovė priėmė, nes jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, iš to seka, kad darbai yra tinkamos kokybės ir už juos turi būti atsiskaityta. Atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė iki pat teismo proceso, net ir jame nepateikė ieškovės netinkamai atliktų darbų kokybę patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra ginčo, kad pertvaras įrengė ne ieškovė, atsakovės atstovas M. S. patvirtino, jog profiliai – pats svarbiausias darbas ir jų lygumas lemia gipso tvirtinimo tikslumą.

2.14.                      Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė išlaidų O. A. ir antstolio paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, apmokėtos ir akivaizdžiai susijusios su nagrinėjama byla. O. A. buvo kviečiamas į teismą duoti parodymus, jo dalyvavimą turėjo užtikrinti ieškovė. Atsakovė nenurodė, kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijas, tik deklaratyviais argumentais kritikuoja šią skundžiamo sprendimo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista skola už atliktus darbus ir netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės vienašališkai pasirašytus Atliktų darbų aktus negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad: 

3.1.                      Šalys 2022 m. gegužės 12 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2022/02 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (sutartyje – ir Rangovė) įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus atsakovės (sutartyje – Užsakovė) Objekte (Nutarties 2 punkte, jau minėta, kad Sutartyje nurodytas Objekto adresas (duomenys neskelbtini) laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi faktiškai ieškovė Sutartyje nurodytus darbus vykdė (duomenys neskelbtini)) pagal sutartus įkainius, nurodytus Sutarties 2.1 punkte, o Užsakovė įsipareigojo darbo rezultatą priimti ir apmokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1., 4.1-4.3 punktai). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Sutarties bendra kaina yra 6 Eur / 1 kv. m plius PVM, o 4.2 punkte numatyta, kad atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymą Užsakovė organizuoja per 1-2 darbo dienas nuo Rangovės pranešimo apie atliktus darbus. Sutarties 4.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad po darbų pasirašymo per 1-2 dienas Užsakovė apmoka 50 proc. aktavimo kainos, likusią (akto) sutarties sumą Užsakovė sumoka per 10 darbo dienų nuo sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų išrašymo dienos.  

3.2.                      Ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. sudarė Atliktų darbų aktą už 2022 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad buvo sumontuota 341,20 kv. m. viengubo gipso pertvaros iš vienos pusės ir 303,30 kv. m. dvigubo gipso pertvarkos montavimas iš vienos pusės (303,30 kv. m x 2 = 606,60 k. m), iš viso 947,80 kv. m.

3.3.                      Ieškovė 2022 m. birželio 7 d. sudarė Atliktų darbų aktą už 2022 m. birželio mėn., kuriame nurodyta, kad buvo sumontuota 126,30 kv. m. viengubo gipso pertvaros iš vienos pusės ir 136,40 kv. m. dvigubo gipso pertvarkos montavimas iš vienos pusės (136,40 kv. m x 2 = 272,80 kv. m) iš viso 399,10 kv. m.

3.4.                      Ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą VDM 1489  6881,03 Eur sumai, įskaitant PVM, 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą VDM 1492  2897,47 Eur sumai, įskaitant PVM.

3.5.                      Ieškovė elektroninio pašto adresu info@tmstatyba.lt 2022 m. birželio 2 d. išsiuntė pranešimą „laba diena, siunčiame aktą pagal sutartį. Laukiame patvirtinto akto. Dėkoju“.

3.6.                      Atsakovė 2022 m. birželio 3 d. el. paštu aktą grąžino, nurodydama kaip turi būti surašytas aktas: t. y., nurodė, kad turi būti aktuojamas pirmas etapas – viengubo gipso montavimas iš vienos pusės 341,20 kv. m. x 2,5 Eur bei dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės 303,30 kv. m. X 2,5 Eur; antras etapas – vatos dėjimas 1 kv. m x 1 Eur, trečias etapas viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės, kurios įkainis 1 kv. m už 2,5 Eur ir dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės už tą patį įkainį (2,5 Eur už 1 kv. m).

3.7.                      Ieškovė 2022 m. birželio 7 d. pranešimu Nr. 2022-06-07/85 informavo atsakovę, kad nuo šios dienos stabdo darbus Objekte, nes užsakovė nepatvirtina atliktų darbų akto už 2022 m. gegužės mėn. Atliktų darbų aktas už 2022 m. gegužės mėn. 2022 m. birželio 2 d. išsiųstas el. paštu info@tmstatyba.lt bei (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gautas atsakymas neatitinka sutarties 2.1 punkto: Užsakovas prašo nurodyti ne tą kainą, kuri aptarta ir įrašyta sutartyje. Taip pat Užsakovė dvigubo gipso kartono montavimo kvadratus (kur sumontuota vienas sluoksnis, po to antras sluoksnis) vertina kaip viengubo gipso montavimo kvadratūrą. Kadangi 2022 m. birželio 6 d. susitikimo objekte metu nepavyko susitarti, darbai stabdomi iki kol Užsakovė neatsiskaitys pilnai už atliktus darbus. Pranešime taip pat nurodoma, kad visi objekte sutartiniai darbai atlikti kokybiškai ir su darbų rezultatu supažindintas darbų vadovas A. P.. Prašo per 7 dienas pasirašytus aktus atsiųsti elektroniniu paštu, priešingu atveju bus kreiptasi į teismą.

3.8.                      Atsakovė, atsakydama į pranešimą Nr. 2022-06-07-07/85, nurodė, kad „2022-05-12 rangos sutarties Nr. 2022/2 1.1 punkte „Rangovas įsipareigoja atlikti gipso montavimo darbus“ – t. y. prie jau įrengto karkaso prisukti reikiamą kiekį gipso plokščių ir į vidų sudėti vatą (pažymėtina, kad šiuo metu rinkoje siūlomas pilnos pertvaros iš g/k įrengimo įkainis yra 10-14 Eur su PVM). Pagal sutarties 2.2 punktą numatytų darbų „bendra kaina yra 6 Eur/m2 + PVM“, o sumontuota tik viena pusė – todėl laikome, kad šiuo metu įvykdyti darbai pagal sutartį atlikti nepilnai. Jūsų 2022 06 07 d. pranešime Nr. 2022-06-077-07/85 teigiama, kad „Užsakovas prašo nurodyti ne tą kainą“ – taip yra, nes darbų vadovas A. P. sutiko priimti nebaigtą darbą ir, vadovaujantis protingumo kriterijumi, išskaičiavo galimą Sutartyje nustatyto darbų įkainio išdalijimą. Jei Jums nėra tinkamas toks įkainio išdalijimas – svarstysime visiškai atsisakyti priimti pateiktą aktą, kol nebus pilnai įvykdyti sutartyje numatyti darbai. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog, nutraukus darbus, bus pradelstas sutarties terminas, o civilinis kodeksas nustato, kad šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius, netgi jeigu tokia prievole nebuvo nustatyta sutartyje.“ 

3.9.                      Ieškovės prašymu antstolis R. K. 2022 m. birželio 13 d. sudarė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl atliktų darbų būklės.

3.10.                      Ieškovė 2022 m. liepos 1 d. pranešimu dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto ir vienašalio sutarties nutraukimo informavo atsakovę, kad ji pagal Sutartį atliko gipso montavimo darbus Objekte. 2022 m. gegužės mėn. rangovė atliko gipso kartono ant paruoštų sienos karkasų montavimą 4,5,6,7 aukštuose, užnešdamas gipso kartono lakštus laiptais iš 5 į 6 ir 7 aukštus. 2022 m. birželio mėn. tie patys darbai atlikti 8 ir 9 aukštuose, užnešant gipso kartono lakštus iš 5 į 8 ir 9 aukštus. Darbai atlikti pagal suderintą su Užsakove darbų frontą, darbai atlikti sutartu laiku. Kadangi Užsakovė atsisakė priimti atliktus darbus pagal 2022 m. gegužės bei birželio mėn. atliktų darbų aktus, atsisakė apmokėti už atliktus darbus pagal išrašytas SF VDM 1489 ir SF VDM 1492. Informavo, kad iki šios dienos atsakovė nepriėmė tinkamai, laiku ir kokybiškai pagal šalių sudarytą sutartį darbų už 8081,40 Eur be PVM, todėl atliktų darbų perdavimą-priėmimą ieškovė įformino vienašališkai bei prideda pažymas apie atliktus darbus bei PVM sąskaitas-faktūras. Šis pranešimas atsakovei buvo išsiųstas 2022 m. liepos 1 d. elektroniniu paštu, kuriuo kartu buvo grąžinti nepriimti aktai su sąskaitomis pataisymui.

19.       Argumentuodama skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutarties nuostatas dėl darbų apimties ir kainos, atsakomybę už netinkamą Sutarties sąlygų parengimą permetė ne Sutarties rengėjai (ieškovei), o prie Sutarties prisijungusiai šaliai (atsakovei). Taigi, iš esmės atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo Sutarties aiškinimo.

20.       Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas.

21.       Taikant įstatyme (CK 6.193–6.195 straipsniuose) įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022, 38 punktą).

22.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019; 27, 28 punktus; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022, 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019, 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys laikėsi (laikosi) skirtingos pozicijos dėl Sutarties 1.1 punkte nurodyto gipso montavimo darbų Objekte įkainio, t. y., šalys skirtingai traktuoja, ar šalių Sutartimi buvo sutarta kaina už 1 kv. m pertvaros pilną įrengimą (atsakovės pozicija) ar tik už 1 kv. m gipso lakšto ant karkaso montavimą (ieškovės pozicija). Dėl to spręstina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nėra galimybės nustatyti tikrųjų šalių ketinimų ir tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad prie Sutarties nebuvo pridėta nei projektinė dokumentacija, nei ieškovės sąmata ar komercinis pasiūlymas, nei šalių suderintas darbų atlikimo grafikas, iš kurių būtų aiškūs sutartų darbų apimtys ir terminai, kad gipsas turėjo būti sumontuotas ant jau padarytų karkasų, kad gipso montavimo darbai faktiškai buvo atliekami atsakovės atsakingiems asmenims nurodant, kurioje vietoje ir kiek sluoksnių gipso reikia sumontuoti ant jau įrengto karkaso. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip sąžiningas ir protingas civilinių teisinių santykių subjektas (turintis patirtį statybų srityje), negalėjo pagrįstai tikėtis, kad pagal jos nurodymus montuojant tiek vienu, tiek dviem sluoksniais gipso lakštus, kaina už atliktą darbą bus ta pati.

24.       Byloje taip pat nustatyta (šalys šios aplinkybės taip pat neginčija), kad Sutartis buvo sudaryta atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal savo prisiimtus įsipareigojimus, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, leido daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė sąmoningai prisiėmė įsipareigojimus mokėti būtent tą kainą, kuri nurodytą Sutartyje už kiekvieno gipso kartono lakšto kv. m montavimą, o ne už visos pertvaros kv. m įrengimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad, aiškinant Sutarties 1.1 punkto nuostatą gramatiškai, šalys susitarė, jog ieškovė įsipareigoja atlikti ,,gipso montavimo darbus“, tačiau nei apie galutinį atsakovės siektą rezultatą (pertvaros įrengimą), nei apie darbų atlikimo trimis etapais (montuojant gipsą iš vienos pusės, sudedant vatą, o vėliau montuojant gipsą iš kitos pusės) Sutartyje neužsimenama. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pertvaros pilnai negalėjo būti sumontuotos ir dėl to, kad tarp pertvaros buvo sumontuota tik dalis inžinerinių komunikacijų (ieškovė nurodė, kad nebuvo sumontuoti elektros laidai, o šios aplinkybės atsakovė neginčijo, dėl to laikytina, kad pripažino). Tai taip pat patvirtina, kad į šalių Sutartimi sulygtą darbų kainą negalėjo būti įtraukti gipso pertvaros montavimo iš abiejų pusių dviem sluoksniais, įskaitant ir vatos montavimą, darbai.

25.       Nepagrįstu laikytinas ir atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo sąvoką „bendra kaina“, nesigilino ir dėl to nepasisakė, ką reiškia būdvardis „bendra“, nepaisant to, kad atsakovė būtent šiam būdvardžiui pasirašydama Sutartį ir derėdamasi dėl kainos skyrė ypatingą reikšmę, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 11 lape išsamiai motyvavo savo išvadas, dėl ko atmetė atsakovės poziciją, esą Sutarties formuluotė ,,Sutarties bendra kaina“ reiškia kainą už pilną pertvarų suformavimą, kaip galutinio norimo rezultato, o ne konkrečiai už gipso lakštų montavimą ant jau įrengto iki Sutarties sudarymo karkaso. Teisėjų kolegija nepritaria šiems apeliantės argumentams. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui išklausius 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovės atstovas M. S. pripažino, kad dvigubo gipso montavimas kainuoja brangiau ir ieškovė galėjo ateiti pas juos derėtis dėl dvigubo gipso montavimo didesnės kainos (teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 7 min. 37 sek. iki 3 val. 8 min.).

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Sutarties nuostatas dėl darbų kainos ir atsakomybę už netinkamą Sutarties sąlygų parengimą permetė ne sutarties rengėjai (ieškovei), o prie jos prisijungusiai šaliai (atsakovei).

27.       Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Aiškindamas Sutarties 1.1 punktą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK normose įtvirtintomis bei kasacinio teismo praktikoje išplėtotomis taisyklėmis ir jų nepažeidė, šalių valią nustatė atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Sutarties sąlygos buvo derintos šalių atsakingų asmenų telefonu; nors Sutarties tekstą ir parengė ieškovės vadovė, tačiau sutarties tekstas buvo siųstas atsakovei susipažinti, jai buvo sudarytos sąlygos susipažinti su ieškovės parengtu sutarties tekstu, prieš pasirašydama sutartį atsakovė neteikė ieškovei jokių pastabų dėl sutarties dalyko ar kitų sąlygų. Pažymėtina, kad nors ieškovės siųstame sutarties projekte ir buvo nurodytas klaidingas Objekto adresas, tačiau ir šio punkto atsakovė (jos atstovai) nepataisė ar neprašė ieškovės tai padaryti. Atsakovė yra juridinis asmuo, turintis sutarčių sudarymo ir vykdymo patirties (kaip nurodė atsakovės statybos vadovas M. S. 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, bendrovės metinė apyvarta yra 7 mln. Eur). Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutartis buvo pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų ir atsižvelgiant į viena kitos pasiūlymus ir nėra pagrindo teigti, kad, pasirašydama sutartį, atsakovė buvo nelygiavertėje padėtyje vien todėl, jog jos lakonišką tekstą parengė ieškovė. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas nei vienai iš šalių nesuteikė išskirtinės (silpnesnės ar stipresnės šalies) padėties; vertino tai, kad abi šalys yra verslininkės. Įvertinus tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti sutarties sąlygas atsakovės naudai dėl to, kad Sutarties projektas buvo parengtas ieškovės.

28.       Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė yra atsakinga dėl to, kad prie Sutarties nėra pateikta sąmata ar komercinis pasiūlymas, kadangi tokių išvadų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad prie Sutarties „nebuvo pridėta nei užsakovo projektinė dokumentacija, nei ieškovo Sąmata ar Komercinis pasiūlymas, nei šalių suderintas darbų atlikimo grafikas, iš kurių būtų aiškūs sutartų darbų apimtys ir terminai, Sutartyje sutarta tiek, kad ieškovas darbus pradeda vykdyti po Sutarties pasirašymo, o darbų pabaiga įforminama Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovės atstovas M. S. taip pat patvirtino, kad su Objekto užsakove sutartis buvo pasirašyta 2021m., kainos buvo mažiausios ir jie ieškojo, kas galėtų darbus įvykdyti pigiau, nes, pasak atsakovės atstovo „turime tilpti į sąmatą“ (2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 30 min. 52 sek. iki 3 val. 31 min. 10 min.).

29.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovės teiginiu, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje buvo atliktas neišsamus įrodymų tyrimas, vienų liudytojų parodymams suteiktas nepagrįstas pranašumas, kitų liudytojų parodymai ignoruoti ir dėl jų nepasisakyta, byloje esantys prieštaravimai nepašalinti.

30.       Kasacinio teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktą).

31.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 116 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

32.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi minėta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto nusprendė, jog šalys susitarė dėl to, kad ieškovė atliks tik gipso lakštų montavimo darbus pagal atsakovės nurodymus, o atsakovė sumokės už atliktus darbus Sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą, t. y. 6 Eur už 1 kv.m gipso lakšto montavimo, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė dėl pilno pertvarų įrengimo, kad atsakovė iki Sutarties nutraukimo buvo informuota apie ieškovės poziciją dėl atliktų darbų apimties ir neginčijo nei kokybės, nei faktinės apimties (nesutarimas buvo tik dėl to, ar dvigubo gipso lakšto montavimo vietose turi būti atlyginta už kiekvieną lakšto prisukimą), atsakovė, grąžinusi ginčijamus aktus, ant jų nurodė tik tiek, kad Aktas Nr. 1 ir Nr. 2 ,,nepriimami ir grąžinami pataisymui pagal atsakovės 2022 m. liepos 7 d. raštą Nr.1“,– t. y. dėl to jog, atsakovės vertinimu, šalių buvo sutartas įkainis už 1 kv. m pertvaros pilną įrengimą (trimis etapais), o ne už 1 kv. m gipso lakšto montavimą, dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, perduotus ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.

34.       Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos pateiktų komercinių pasiūlymų, kurie, atsakovės teigimu, pagal turinį iš esmės atitinka apklausos vykdymą siekiant nustatyti rinkos kainą, bei sutartis su kitais rangovais. Iš 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovės atstovas statybos vadovas M. S. patvirtino (teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 16 min. 23 sek. – 3 val. 18 min. 52 sek.), kad UAB „Sanrenta“ Objekte neatliko vidaus patalpų gipso montavimo darbų, dėl to kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad už tokią kainą UAB „Sanrenta“ gipso montavimo darbus vykdė ir Objekte. Tai, kad ieškovei sustabdžius, o vėliau ir nutraukus gipso montavimo Objekte darbus, šiuos darbus vykdė ne kitos bendrovės (įskaitant ir komercinius pasiūlymus pateikusias bendroves), tačiau atsakovės darbuotojai, taip pat patvirtino atsakovės statybos vadovas M. S.. Be to, kitų įmonių komerciniai pasiūlymai pateikti tuo laiku, kai tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties 1.1 punkte nurodytų įkainių (2022 m. liepos 1, 4 d.). 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas statybos vadovas M. S. taip pat patvirtino, kad gipso montavimo darbai 2021 m. kovo 15 d. atsakovės su UAB „Sanrenta“ sudarytoje sutartyje Nr. 21/03/15 nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami, šiame objekte pati atsakovė dirbo tik subrangos pagrindais, visus subrangovus (įskaitant ir UAB „Sanrenta“) (duomenys neskelbtini) tiesiai samdė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 32 min. 7 sek. iki 3 val. 32 min. 46 sek.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nevertino atsakovės pateiktų kitų bendrovių rangovių komercinių pasiūlymų bei sudarytų sutarčių dėl darbų rinkos kainos dėl jų prieštaringumo atsakovės atstovo teiginiams.

35.       Taip pat nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės užsakymu sąmatininko O. A. rengtomis sąmatomis, kurios buvo net kelis kartus koreguotos ir kuriose buvo nurodomi rekomendaciniai įkainiai, teikiant statybos rangos paslaugas viešajame sektoriuje, o nevertino atsakovės sąmatininkės A. T. rengtos sąmatos.  

36.       Pažymėtina, kad teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

37.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nenurodė motyvų, kodėl nevertino atsakovės darbuotojos A. T. rengtos sąmatos, tačiau 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta A. T. nurodė, kad sąmatą sudarė pagal statybos vadovo M. S. pateiktas kainas – „jis pasakė, kad yra sutarta už vieno sukimą tokia kaina, už dvigubo tokia kaina prašymą ir vienetinius įkainius“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 40 sek. iki 8 min. 7 sek.), taigi, šios sąmatininkės sudarytoje sąmatoje darbų kaina buvo tik išskaidyta. Be to, net nėra aišku, kokios išlaidos yra įtrauktos į nurodytas kainas (ar yra įtrauktos visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos). Nors Sutarties kaina – šalių derybų ir susitarimo rezultatas, visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leistinais įrodymais laikė ir vertino ieškovės į bylą pateiktas sąmatininko O. A. lokalines sąmatas, sudarytos pagal Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo, iš kurių matyti, kad pagal šias rekomendacijas nustatomi skirtingi įkainiai vieno sluoksnio ar dviejų sluoksnių plokščių tvirtinimui prie metalinių karkasų.

38.       Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo darbų vadovo A. P. parodymus dėl darbų įkainio ir skaičiavimo tvarkos, kadangi šis liudytoju apklaustas darbų vadovas 2024 m. sausio 9 d. patvirtino, kad į gipso montavimo kainą paprastai skaičiuojama už visos pertvaros sumontavimą, tačiau jis nedalyvavo pačiame procese (derybose ir sutarties pasirašyme), tik atliko kiekių matavimą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad kiekiai buvo suderinti žodiniu būdu juodraštiniu variantu, per gipsą montavusį darbuotoją perduodavo duomenis ieškovei, dėl darbų kiekių ginčo nebuvo, Statybos žurnale, kurį pildė atsakovė, būdavo fiksuoti kiekvienos dienos darbai pagal projektą, tačiau nebuvo pildomi ieškovės atlikti darbai. Taigi, šiam liudytojui tiesiogiai nedalyvavus šalių derybose dėl darbų įkainio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nevertino jo teiginių dėl įprastos praktikos atsakovės bendrovėje dėl darbų įkainių ir ypač dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis.

39.       Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad byloje liko neaiški sąmatininko O. A. procesinė padėtis, kadangi skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta jo procesinis statusas – liudytojas. Tai, kad jis byloje teikė paaiškinimus, įskaitant ir dėl atsakovės sudarytų sąmatų, nereiškia, kad jis byloje veikė kaip specialistas ar ekspertas, kadangi, nesant šalių prašymo, byloje ir nebuvo paskirta ekspertizė.

40.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino antstolio faktinių aplinkybių protokolą, kadangi jis buvo surašytas dėl kito objekto (duomenys neskelbtini) nei buvo vykdomi darbai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad antstolis net nesilankė Objekte, be to į bylą vietoj protokole nurodytų 191 nuotraukų pateiktos tik kelios nuotraukos, nėra aišku nei kur jos darytos, nei kieno, nei kieno darbai užfiksuoti.

41.       Minėta, Sutartyje buvo nurodytas klaidingas Objekto adresas – (duomenys neskelbtini), nors faktiškai darbai buvo atlikti objekte – (duomenys neskelbtini) Toks adresas buvo nurodytas ir antstolio surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Visgi, ši aplinkybė (adresų nesutapimas), įvertinus tai, kad protokole nurodyti duomenys (įskaitant ir nuotraukas) atitinka faktiškai atliktų darbų vietą, laikytina apsirikimo klaida, neturinčia reikšmės protokole pateiktų duomenų įrodomajai vertei. Paminėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl proceso ekonomiškumo ir operatyvumo visų nuotraukų teismui neteikia, tačiau, esant būtinybei pateiks pilną Faktinių aplinkybių protokolo versiją. Byloje nenustatyta, kad atsakovė teisminio proceso pirmosios instancijos metu būtų pateikusi prašymą pateikti pilną Faktinių aplinkybių protokolo versiją. Toks prašymas nepateiktas ir apeliaciniame skunde.

42.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo informuota apie ieškovės poziciją dėl atliktų darbų apimties ir neginčijo nei jų kokybės, nei faktinės apimties (nesutarimas buvo tik dėl to, ar dvigubo gipso lakšto montavimo vietose turi būti atlyginta už kiekvieną lakšto prisukimą). Atsakovė, grąžinusi ginčijamus aktus, nurodė tik tiek, kad Aktas Nr. 1 ir Nr. 2 ,,nepriimami ir grąžinami pataisymui pagal atsakovės 2022 m. liepos 7 d. raštą Nr.1“,– t. y. dėl to jog, atsakovės vertinimu, šalių buvo sutartas įkainis už 1 kv. m pertvaros pilną įrengimą (trimis etapais), o ne už 1 kv. m gipso lakšto montavimą. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų. Tai, kad buvo atlikti pataisymai pagal atsakovės darbuotojų nurodymus, atsakovei nepateikus papildomų įrodymų, nereiškia, kad vienašališkai ieškovės perduoti darbai buvo atlikti nekokybiškai. Liudytojas A. P. (buvęs atsakovės darbų vadovas, tiesiogiai dirbęs Objekte) 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad buvo pareikšti ieškovės darbus atlikusiam darbuotojui priekaištai dėl darbų kokybės, tačiau viskas buvo perdaryta ir tai nebuvo fiksuota. Šio liudytojo teigimu, „visi padaro klaidų, kad ir būtų geriausias darbininkas“.

43.       Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog už statybų techninės priežiūros tik 2023 m. liepos 18 d. nustatytus defektus atsakinga būtent ieškovė. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati atsakovė nesielgė kaip rūpestinga ir atsakinga sutarties šalis – neužfiksavo faktinės padėties, nenustatė, kokių ir kiek darbų realiai atliko ieškovė, kokia atliktų darbų kokybė net gavusi ieškovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Dėl to ieškovei tenka tokio neatsakingo jos pačios elgesio neigiami padariniai – ieškovė suvaržė savo galimybę įrodinėti priešieškinio, nesutikimo su atsakovės reikalavimo pagrindu nurodomas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

44.       Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šioje nutartyje nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo; sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo

46.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui už ieškinį, ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimui, priklausomai nuo bylos baigties galėtų būti pripažįstamos pagrįstomis, kita suma (4 462 Eur) yra nepagrįsta, neatitinka realumo ir sąsajumo kriterijaus, pirmosios instancijos teismas netyrė, kiek buvo tų procesinių prašymų, ar visi jie buvo patenkinti, kiek laiko sugaišta pasirengimui ir koks buvo faktinis atstovavimo teismuose laikas.

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių p[atirtos išlaidos advokato pagalbai  apmokėti teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

49.       Remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

50.       Vertindamas pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio parengimą ją atstovavusiai advokatų kontorai 2022 m. rugpjūčio 11 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LV202208 pervedė 1100 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktų nuostatų (maksimali suma už ieškinio parengimą būtų 4324,75 Eur). Už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, procesinio pobūdžio prašymų (dėl papildomų įrodymų parengimą), pasirengimą 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame ieškovė ją atstovavusiai advokatų kontorai 2022 m. gruodžio 26 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LV202212 Nr. 002 pervedė 1400 Eur. Ši suma taip pat neviršija Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.17, 8.20 punktų nuostatų (maksimali suma vien tik už atsiliepimo į priešieškinį parengimą yra 4451,25 Eur). Už procesinio pobūdžio prašymų parengimą, dalyvavimą 2023 m. vasario 8 d. parengiamajame teismo posėdyje, teismo posėdyje ir pasirengimą jiems ieškovė ją atstovavusiai advokatų kontorai 2023 m. liepos 11 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LV202307 Nr. 001 pervedė 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma viršija Rekomendacijų 2, 7, 8.17, 8.20 punktų nuostatas, nes maksimali suma už 2 procesinių dokumentų (registracijos Nr. DOK-28805, DOK-111796) parengimą būtų 391,90 Eur (195,95 Eur x 2), už dalyvavimą 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdyje, kuris truko 40 min., būtų 195,95 Eur, iš viso maksimali suma būtų 587,85 Eur. Daugiau teismo posėdžių sąskaitoje nurodytu laikotarpiu nevyko (ieškovė nurodė tik parengiamojo teismo posėdžio datą), jau minėta, kad teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams atskirai neatlyginamos, taigi, pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą priteistina suma galėjo būti 588 Eur. Už procesinio pobūdžio prašymų parengimą, dalyvavimą 2023 m. spalio 24 d. ir 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems ieškovė ją atstovavusiai advokatų kontorai 2024 m. sausio 8 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LV202401 Nr. 001 pervedė 1700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 2, 7, 8.17, 8.20 punktų nuostatų, kadangi maksimali suma už procesinio pobūdžio prašymų parengimą (DOK-111796, DOK-167924, DOK-171827, būtų 605,46 (201,82 Eur x 3), už dalyvavimą 2023 m. spalio 24 d. ir 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko maždaug 6 val., būtų 1210,92 Eur, iš viso 1412,74 Eur, iš viso 2018,20 Eur. Už procesinio pobūdžio prašymų parengimą, dalyvavimą 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam ieškovė ją atstovavusiai advokatų kontorai 2024 m. vasario 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LV202402 Nr. 001 pervedė 700 Eur. Ši suma taip pat neviršija Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.17, 2, 7, ir 8.17 punktų nuostatų, kadangi maksimali suma už procesinio pobūdžio prašymų (registracijos Nr. DOK-4020, DOK-4104, DOK-8722, DOK-19782) parengimą būtų 807,28 Eur (201,82 Eur x 4). Už procesinio pobūdžio prašymo parengimą (dėl bylinėjimosi išlaidų), dalyvavimą 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam ieškovė ją atstovavusiai advokatų kontorai 2024 m. gegužės 6 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LV202405 Nr. 001 pervedė 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 2, 7, 8.17, 8.20 punktų nuostatų, maksimali suma už procesinio pobūdžio prašymą (registracijos Nr. DOK-19782, DOK-45463) parengimą būtų  422,06 Eur (211,03 Eur x 2), už dalyvavimą 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, kurio trukmė buvo maždaug 1,5 val., būtų 316,55 Eur (211,03 x 1,5 va.), iš viso 738,61 Eur. Taigi, pagrįstomis ieškovės patirtomis teisinio atstovavimo išlaidomis pirmosios instancijos teisme laikytinos 6088 Eur (1100 Eur + 1400 Eur + 588 Eur + 1700 Eur + 700 Eur + 600 Eur) išlaidos, plius 182 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus, iš viso 6270 Eur.

51.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidas įtraukė sąmatininko O. A. išlaidas bei antstoliui sumokėtas išlaidas už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.

52.       CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be kita ko prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams (1 punktas), būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu (9 punktas). CPK 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytojams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad liudytojams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai. CPK 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sumos, priklausančios liudytojams išmokamos, kai jie atlieka savo pareigas. Liudytojų patirtos išlaidos priteisiamos pagal realiai patirtas ir pagrįstas išlaidas, kurias liudytojas turi įrodyti (pateikti bilietus, kvitus, darbdavio pažymas apie prarastą darbo užmokestį ir kt.). CPK 90 straipsnis nustato tam tikras taisykles, susijusias su liudytojams išmokėtinų išlaidų paėmimu iš šalių.

53.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad teismas byloje pagrįstai rėmėsi O. A. sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 440 Eur sumą, sumokėtą už šio sąmatininko sudarytas lokalines sąmatas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei 80 Eur išlaidas, pastarosios sumokėtas liudytojui už jo dalyvavimą teisme.

54.       Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje ieškovės prašymu nuotoliniu būdu buvo apklaustas liudytojas O. A.. Šis liudytojas teismo nurodymu nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo 2024 m. sausio 9 d. , 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžiuose. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad teismas būtų įpareigojęs ieškovę, kurios prašymu liudytojas O. A. buvo iškviestas liudytoju, iš anksto sumokėti teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 straipsnio 1 dalis), tačiau šios išlaidos buvo įtrauktos į ieškovės 2024 m. kovo 21 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (registracijos Nr. DOK-45463). Kartu su prašymu buvo pridėta O. A. ieškovei 2024 m. vasario 2 d. išrašyta sąskaita-faktūra serija SAM Nr. 2024/02/02 80Eur, nurodant, kad už dalyvavimą teisme.

55.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojas O. A. CPK nustatyta tvarka nepateikė teismui prašymo kartu su jo išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (išlaidas ar negautas pajamas patvirtinančiais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl liudytojo dalyvavimo teisme išlaidų priteisimo (CPK 89 straipsnis).

56.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukė pastarosios antstoliui sumokėtas išlaidas už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nutarties 40-41 punktuose pripažinus, kad pirmosios instancijos pagrįstai leistinu įrodymu laikė ieškovės pateiktą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, šios išlaidos pagrįstai ir buvo įtrauktos į iš atsakovės ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

57.       Taigi, bendra iš atsakovės ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma mažintina nuo 7144 Eur iki 6952 Eur (6270 Eur + 440 Eur + 242 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59.       Atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą (sprendimas keistinas tik dėl nedidelės (2,7 proc. (6952 Eur / 7144 Eur x 100 proc.)) iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme.

60.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1900 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktų nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėdinimo meistrai“, juridinio asmens kodas 300064372, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM STATYBA“, juridinio asmens kodas 302795080, 6952 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei "Vėdinimo meistrai", juridinio asmens kodas 300064372, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės "TM STATYBA", juridinio asmens kodas 302795080, 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Žibutė Budžienė

Diana Labokaitė

Rūta Palubinskaitė