Baudžiamoji byla Nr. 2K-158-895/2015

     Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01306-2008-8

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         2.1.2.6;

                                                                                         2.1.3.8;

     2.2.3.4;

     2.5.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, G. P.,

asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

nukentėjusiojo įgaliotai atstovei K. M.-Š.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, G. P., kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutarties bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros laikinai einančios Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Aušros Rimkevičiūtės ir nukentėjusiojo R. A. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Iš G. P. nukentėjusiajam R. A. priteista 12 656 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendis dėl G. P. nuteisimo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiojo R. A. civilinio ieškinio patenkinimo iš dalies panaikintas ir baudžiamasis procesas prieš G. P. nutrauktas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 179 straipsnio 1 dalį; R. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių jo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo atmesti, prokuroro ir nukentėjusiojo įgaliotos atstovės, prašiusių asmens, kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą atmesti, o prokuroro ir nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas už tai, kad nuo 2002 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2008 m. lapkričio 19 d. savo gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, nuosavybės teise priklausančiose jo motinai S. P., tyčia savavališkai prisijungęs prie šilumos energijos tiekimo, neteisėtai ja naudojosi ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos: per jo garažo patalpą praeinančiuose (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto, pagal įgaliojimą priklausančio R. A., šildymo sistemos vamzdžiuose savavališkai sumontavęs papildomus ventilius bei trišakius, kurių įrengimas pastato šildymo sistemos projekte nebuvo numatytas, taip sujungdamas savo bei (duomenys neskelbtini) buto šilumos tiekimo sistemas, neteisėtai naudojosi (duomenys neskelbtini) butui tiekiama šilumos energija ir R. A. iki 2008 m. lapkričio 19 d. padarė 4 656,29 Lt turtinę žalą; tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau naudodamasis savo savavališkai sumontuotais įrengimais, neteisėtai naudojosi (duomenys neskelbtini) butui apskaitoma šilumos energija ir taip iki 2011 m. kovo 21 d. R. A. padarė bendrą 12 656 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu asmuo, kuriam byla nutraukta, G. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini dėl esminių BPK 176 straipsnio 1 ir 3 dalies, 215 straipsnio ir 346 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas nutraukti bylą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi jo byla dėl pernelyg ilgos proceso trukmės buvo nutraukta, o šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi. Taigi pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį po šios nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo joks baudžiamasis procesas jo byloje negalėjo vykti, o visas po to vykęs procesas, tarp jų ir byloje priimtas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, turi būti pripažinti neteisėtais bei panaikinti. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas, šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo neištaisė, motyvuodamas tuo, kad BPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui nutraukti bylą, kai ikiteisminis tyrimas baigtas nepratęsus termino. Šis argumentas nepagrįstas, nes juo sukuriama situacija, kai prokuroras gali neapibrėžtai ilgą laiko tarpą spręsti surašyti kaltinamąjį aktą ar nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o tai prieštarauja BPK 176 straipsnio 1, 3 dalių, 215 straipsnių normų prasmei, iš esmės paneigia BPK 346 straipsnio 1 dalies taisyklę, pagal kurią įsiteisėję nuosprendžiai ir nutartys be prieštaravimų ir netrukdomai turi būti vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

G. P. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl to, kad  teismas, nutraukdamas bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, nutartyje vartojo formuluotes, kuriomis konstatuojama, kad jis padarė kaltinamajame akte nurodytą veiką ir yra dėl jos kaltas. Šie apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai yra nesuderinami su nekaltumo prezumpcijos principu, todėl vertintini kaip esminis BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas (plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-81/2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2013).

Asmuo, kuriam byla nutraukta, nurodo, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis naikintini, nes grindžiami neleistinais įrodymais, prielaidomis, taip pat preziumuojant jo kaltę padarius kaltinime aprašytą veiką. Pagal BK 179 straipsnio 1 dalį jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai prisijungė prie šilumos energijos tiekimo sistemos, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad jis pats ar per kitus asmenis, veikdamas tiesiogine tyčia, būtų neteisėtai prisijungęs prie Kaune, (duomenys neskelbtini) butui tiekiamos šilumos energijos sistemos. Priešinga išvada dėl jo kaltės grindžiama tik trišakių buvimo šildymo sistemoje faktu, tačiau nesiaiškinta, ar tokie trišakiai yra analogiškuose butuose, jų pagalbinėse patalpose, ar tokiais trišakiais galima naudotis tiekiant šilumos energiją. Darant išvadą dėl jo kaltės padarius BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuosprendyje remtasi mirusio liudytojo K. D. parodymais, tačiau, kaip tai numatyta BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalyse, jis šiam liudytojui nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme negalėjo užduoti klausimų, todėl teismas rėmėsi neleistinais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2013). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo faktą, kad, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punktą, kaltinamajame akte nenurodytas laikas, kada jis tyčia, neteisėtai, savavališkai prisijungė prie šilumos energijos tiekimo sistemos. Šis kaltinamojo akto trūkumas yra esminis, nes, tik tiksliai nustačius veikos darymo pradžią, galima spręsti dėl veikos tęstinumo, senaties termino skaičiavimo, turtinės žalos dydžio, o jo nenurodžius, tapo neįmanoma tinkamai gintis nuo kaltinimo. Kaltinamajame akte, skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje taip pat nėra atskleistas principas, kaip apskaičiuota dėl veikos, kuria jis kaltinamas, padaryta turtinė žala, kodėl visas laikas, kuriuo tęsėsi nusikalstama veika, yra padalintas į laikotarpius nuo neapibrėžtos datos iki 2008 m. lapkričio 19 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2011 n. kovo 21 d. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl turtinės žalos dydžio, iš esmės preziumavo šį faktą, motyvuodami tai aplinkybe, kad nukentėjusiojo suvartota centralizuotai tiekta šilumos energija daug didesnė nei kitų to paties namo butų. Pažymėtina, kad nebuvo atsižvelgta į duomenis, kad dalyje to paties namo butų šilumos energija centralizuotai nėra tiekiama, o patys butų gyventojai yra įsirengę savo šildymo sistemas, atskiras nuo centralizuoto šildymo. Svarbu ir tai, kad šilumos energijos skaitiklis, kurio duomenimis grindžiami visi skaičiavimai byloje, buvo sugedęs, todėl apkaltinamasis nuosprendis ir nutartis negalėjo būti grindžiami šiais duomenimis. Nagrinėjant bylą teisme, siekiant nustatyti padarytą turtinę žalą, jis ir jo gynėjas prašė skirti šildymo sistemų techninę ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės įrodymų tyrimo byloje neatliko.

G. P. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje byloje faktiškai susiklosčiusį civilinį ginčą įvertino kaip nusikalstamą veiką (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013). Anot kasatoriaus, šioje byloje yra civilinis teisinis ginčas, kuriame dalyvauja trys asmenys: centralizuotu šilumos energijos tiekimu užsiimanti AB „Kauno energija“, kuri, kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, yra suinteresuota kuo didesniais centralizuotu būdu teikiamos šilumos energijos pardavimais, ir du šios įmonės tiekiamos šilumos energijos vartotojai, t. y. jis ir R. A., kurie skirtingai aiškina faktines bylos aplinkybes. Nė vienas iš šių asmenų nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka, o jis ir R. A. nebuvo butų, kuriems tiekiamas šildymas, savininkai. Dėl to nepasinaudojus civilinio proceso teikiamomis galimybėmis, veltui yra naudojami valstybės resursai, ikiteisminiam tyrimui atlikti skirtos lėšos. Pažymėtina tai, kad AB „Kauno energija“ yra suinteresuota šalis, todėl negali imti spręsti ginčus tarp jos tiekiamos energijos vartotojų, nors tai ji padarė pateikdama 2009 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, dėl šios priežasties AB „Kauno energija“ teikiamais apskaičiavimais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Kasaciniu skundu laikinai einanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Aušra Rimkevičiūtė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą G. P., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio pažeidimus, nulėmusius neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byla G. P. pagal BK 179 straipsnio 1 dalį nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nėra pagrįsta vadovaujantis įstatymu išsamiai ir nešališkai ištirtomis visomis bylos aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaltinimą suskirstė į dvi dalis, t. y. nuo 2002 m., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2008 m. lapkričio 19 d. bei nuo šios dienos iki 2011 m. kovo 21 d. Iš apeliacinio teismo išvadų galima spręsti, kad teismas tokį skirstymą grindė aplinkybe, jog, 2008 m. lapkričio 19 d. nukentėjusiajam kreipusis į teisėsaugos institucijas, G. P. nusikalstamą veiką nutraukė, tačiau byloje nėra įrodymų, kad G. P. pareiškimo padavimo dieną apie tai sužinojo ir veiką, bijodamas atsakomybės, nutraukė, o nukentėjusiojo R. A. sąskaitos už šildymą ir toliau liko žymiai didesnės nei G. P. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nepakanka įrodymų G. P. kaltei pagrįsti dėl veikos tęsimo nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. kovo 21 d., neįvertino įrodymų viseto. Antai apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuo 2008 m. lapkričio 20 d.  iki 2011 m. kovo 21 d. butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šildymui suvartota šilumos energija buvo proporcinga butų plotui, tačiau neatsižvelgė į bylos duomenis, kad nukentėjusysis R. A. gyvenamosioms patalpoms šildyti naudojo ne tik centrinį šildymą, bet ir elektrą, kad taupydamas nešildė antro ir trečio buto aukštų, o G. P. gyvenamąsias patalpas šildė tik centriniu šildymu. Be to, į duomenis, kad 2008 m. gruodį (duomenys neskelbtini) esantis G. P. naudotas butas šilumos energijos sunaudojo nežymiai mažiau, o kai kuriais mėnesiais ir daugiau nei (duomenys neskelbtini) esantis R. A. naudotas butas. 2009 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais G. P. naudotas butas sunaudojo 60 proc. energijos mažiau nei R. A., 2010 m. sausį 42 proc. mažiau. Dėl to, skaičiuojant bendrai, G. P. naudotas butas sunaudojo 50 proc. mažiau šilumos energijos nei R. A. butas.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 3 dalies pažeidimų ir to nulemto netinkamo BK 95 straipsnio pritaikymo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas, kad G. P. veika yra baigta 2008 m. lapkričio 19 d., kad nepakanka įrodymų G. P. kaltei pagrįsti dėl veikos tęsimo nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. kovo 21 d. Kasatoriaus teigimu, skaldyti kaltinimą į du laikotarpius nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2008 m. lapkričio 19 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą G. P. apie tai sužinojo ir nutraukė savo nusikalstamus veiksmus. Akivaizdus skirtumas tarp jo ir G. P. sąskaitų už šildymą išliko ir po 2008 m. lapkričio 19 d. Pažymėtina tai, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, užduotis atlikti objektų, esančių G. P. garaže, tyrimą paskirta praėjus beveik mėnesiui nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą pradžios, o apžiūrą numatyta atlikti tik 2009 m. sausio 5-6 dienomis. Įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo G. P. pateiktas tik 2009 m. spalio 12 d. Atsižvelgus į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas tęstinių veikų atveju skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo atliktas paskutinis nusikalstamas veiksmas, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad veika buvo baigta 2008 m. lapkričio 19 d., lėmė netinkamą BK 95 straipsnio taikymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad jis nenaudojo alternatyvių šildymo būdų. Priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jis patalpas šildė ne tik centralizuotai tiekiama šilumos energija, bet ir elektra. G. P. savo patalpas šildė tik centralizuotu šildymu, nes kieto kuro katilas buvo techniškai netvarkingas ir jo naudojimas buvo neįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad jis, R. A., nešildė patalpų, buvusių antrame ir trečiame aukštuose, todėl apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes, turėjo atsižvelgti ne tik į jo ir G. P. butų ploto skirtumus, bet ir į tai, kad šildymui jis naudojo du būdus, dalies patalpų visai nešildė.

              Asmens, kuriam byla nutraukta, G. P., kasacinis skundas tenkintinas, o prokuroro ir nukentėjusiojo R. A. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl esminių BPK 215 straipsnio ir 346 straipsnio 1 dalies pažeidimų ir BPK 3 straipsnio taikymo

              Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje numatyta nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka EŽTK reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

              Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ši įtariamojo ar kaltinamojo teisė kyla iš BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo proceso paskirties ir yra tiesiogiai įtvirtina BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Vienas iš šios teisės užtikrinimo būdų – tai BPK 215 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios santykius, susijusius su ikiteisminio tyrimo nutraukimu dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Antai BPK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo teisė paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei ikiteisminis tyrimas nėra baigiamas per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos. Kaip tai numatyta BPK 215 straipsnio 3 dalyje, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl skundo priima vieną iš šių nutarčių: 1) skundą atmesti; 2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą; 3) ikiteisminį tyrimą nutraukti. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, vadovaujantis BPK 65 straipsniu, X dalimi, gali būti apskųsta apygardos teismui. Šio teismo dėl skundo priimtos nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo dienos ir yra neskundžiamos (BPK 442 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

              Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2008 m. lapkričio 19 d., o 2009 m. spalio 12 d. G. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad: 1) Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė įtariamojo G. P. advokato skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šioje baudžiamojoje byloje dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir kartu įpareigojo prokurorę tyrimą užbaigti per 1 mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2011 m. lapkričio 19 d; 2) Kauno miesto apylinkės prokurorė 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl G. P. nutraukė, o 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimu minėtą ikiteisminį tyrimą sustabdė; 3) Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2012 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl G. P. atnaujintas ir prokuroras įpareigotas kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl teismo nustatyto termino pratęsimo; 4) Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino G. P. skundą ir minėtą Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą panaikino; 5) Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį ir paliko galioti minėtą Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. sausio 3 d. nutarimą; 6) Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi, pagal prokuroro prašymą pratęsti ikiteisminiam tyrimui nustatytą terminą, atnaujino Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytą ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą bei jį pratęsė iki 2012 m. gegužės 26 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 215 straipsnio 5 dalį per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje prokuroras per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą, t. y. iki 2012 m. gegužės 26 d., neatliko nė vieno iš minėtų procesinių veiksmų. Priešingai, jau pasibaigus minėtam teismo nustatytam ikiteisminio tyrimo pratęsimo terminui, t. y. 2012 m. gegužės 28 d., prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 215 straipsnio 5 dalyje yra numatyta prokurorui galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašant pratęsti ikiteisminiam  tyrimui užbaigti nustatytą, bet tai turi būti daroma nepasibaigus jau teismo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui. Nagrinėjamoje byloje, vertinant Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį esminę reikšmę turi tai, kad, prokurorui kreipusis į teismą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi prokuroro prašymas patęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. buvo atmestas. Ši nutartis prokuroro buvo apskųsta Kauno apygardos teismui prašant nutartį panaikinti ir ikiteisminio tyrimo terminą atnaujinti bei jį pratęsti. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, kuri pagal BPK yra galutinė ir neskundžiama prokuroro skundas buvo atmestas. Taigi ikiteisminio tyrimo tąsa šioje byloje tapo negalima, o prokuroras, kaip tai numatyta BPK 215 straipsnio 5 dalyje, turėjo surašyti byloje kaltinamąjį aktą arba nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nė vieno šių veiksmų jis neatliko. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. birželio 4 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, vertintinos kaip reiškiančios, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje nutrauktas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teisėjo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokuroras pakartotinai 2012 m. birželio 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą bei jį pratęsti trims mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokuroro prašymas dėl ikiteisminio tyrimo termino atnaujinimo atmestas, o prašymo dalis dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo palikta nenagrinėta. Ši nutartis prokuroro buvo apskųsta apygardos teismui, kuris 2012 m. liepos 24 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą vienam mėnesiui. Per šį laiką buvo gauti dokumentai, apklausti liudytojai ir ikiteisminis tyrimas buvo baigtas surašant kaltinamąjį aktą. Kolegija pažymi, kad pakartotinis prokuroro kreipimasis į teismą nepaneigia galutinių ir jau neskundžiamų Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. birželio 4 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties privalomumo visoms valstybės institucijomis, tarp jų ir teismams, Lietuvos Respublikoje, todėl Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartimi pratęsdamas ikiteisminio tyrimo terminą padarė esminį BPK 215 straipsnio 5 dalies, 346 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje turėjo nutraukti. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad visas vėliau vykęs ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vertintini kaip neteisėti, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartis, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, naikintini ir byla G. P. dėl BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutrauktina.

              Įvertinus tai, kad dėl pirmiau išdėstytų argumentų baudžiamoji byla G. P. nutrauktina, o prokuroro ir nukentėjusiojo skundais iš esmės prašoma tęsti bylos nagrinėjimą teisme, šių skundų argumentai vertinami kaip nepagrįsti, todėl jų kasaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 2 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą G. P. nutraukti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros laikinai einančios Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Aušros Rimkevičiūtės ir nukentėjusiojo R. A. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Tomas Šeškauskas

                                                                                                                              Gintaras Goda

                                                                                                                              Armanas Abramavičius