Nr. DOK-128

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00374-2022-5  

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 13 d. paduotu ieškovo E. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui E. V. iš atsakovės UAB „AVERE“ priteistas 57 493,66 Eur žalos atlyginimas, ir atmestas ieškovo E. V. ieškinio reikalavimas priteisti jam iš atsakovės UAB ,,AVERE“ 73 344,57 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalies ir 6.106 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja skolininkui ir gali būti panaudota prieš jį tik nuo skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą momento (CK 6.109 straipsnio 1 dalis), ir jei skolininkas nėra informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, jo atžvilgiu reikalavimo teisės turėtoju laikytinas pradinis kreditorius. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį turėjo būti laikomas pradiniu bendrovės kreditoriumi, turinčiu teisę priimti visą prievolės įvykdymą ir gauti viso reikalavimo patenkinimą bendrovės bankroto byloje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Nors įstatymas nereikalauja informuoti skolininko apie reikalavimo perleidimo faktą, tačiau naujasis kreditorius, neinformuodamas apie tai skolininko, prisiima negatyvių tokio neinformavimo padarinių riziką.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 suformuotos teisės taikymo taisyklės analogiškoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas E. V., nei trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Arigata“ nepranešė bendrovei, bendrovės bankroto administratoriui ar bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apie E. V. ir UAB „Ralkona“ (pakeistas pavadinimas – UAB „Arigata“) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi skolininkė – bendrovė – iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos nebuvo informuota apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, o pasibaigus bendrovei toks pranešimas neegzistuojančiam juridiniam asmeniui yra neįmanomas, tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 pateiktą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę tik ieškovas E. V. bendrovės atžvilgiu galėjo būti laikomas 2 118450,63 Eur reikalavimo turėtoju ir Reikalavimo perleidimo sutartis galiojo tik šiam ieškovui ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB „Arigata“, bet ne bendrovei (skolininkei) ar kitiems tretiesiems asmenims.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovo atstovui Advokatų profesinės bendrijos NOOR legal advokatui Sauliui Urbonavičiui (a. k. (duomenys neskelbtini)) AB SEB banke 2025 m. sausio 13 d. už ieškovo E. V. kasacinį skundą sumokėtą 1088 (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo nurodymo Nr. 488.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė