Civilinė byla Nr. e2-741-370/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00164-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.2;
3.4.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Nedmeda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nedmeda“ ir ieškovo M. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nedmeda“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė, VMI) 2025 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nedmeda“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto bylą.
2. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, kadangi ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei, todėl jai keltina bankroto byla, nes: 1) atsakovė nemoka mokesčių valstybei ir 2025 m. balandžio 15 d. jos skola sudaro 20 515,34 Eur; 2) bendrovė nuo 2024 m. kovo 4 d. nesumoka įsiskolinimo ieškovei ir priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) bendrovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už vėlesnius nei 2021 m., todėl nėra galimybės įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio; 4) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu yra vykdomos keturios vykdomosios bylos (bendra išieškoma suma – 21 287,20 Eur); 5) bendrovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau daliai jo yra taikomi apribojimai; 6) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra; 7) atsakovė 2025 m. vasario 10 d. rašte nustatytu terminu įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, taip pat nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
3. Ieškovas, bendrovės direktorius, M. R. (toliau – ir ieškovas) su ieškovės pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovė faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir nors turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau turi galimybę atkurti bendrovės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
4. Ieškovas 2025 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą; 2) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“; 3) nustatyti: bendrovės administravimo išlaidų sąmatą 605 Eur (su PVM) per mėnesį; pašto išlaidos apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, restruktūrizavimo plano parengimas 1 936 Eur (su PVM), žyminis mokestis, vykdymo išlaidos, nenumatytos administravimo išlaidos, jei tokios bus patirtos, bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka; 4) leisti atlikti iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ūkinės komercinės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nustatant, kad bendrovės didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 10 000 Eur.
5. Nurodė, kad pagal bendrovės 2025 m. gegužės 6 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė yra 204 413 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 44 950,24 Eur, t. y. bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams neviršija į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Bendrovė yra mokus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Ieškovo vertinimu, bendrovė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių finansinių reikalavimų, taip pat negali tinkamai finansuoti veiklos, nes susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau, siekiant stabilizuoti bendrovės vykdomą veiklą, yra būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Pažymėjo, kad bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, bendrovė turi nuolatinių klientų, pagal 2025 m. gegužės 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, bendrovė gavo 4 549 Eur pardavimo pajamų, bendrovė siekia išieškoti iš bendrovės skolininkų skolas, planuoja parduoti dalį nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad bendrovėje šiuo metu dirba du darbuotojai, atliekantys būtiniausius darbus, susijusius su UAB „Nedmeda“ veiklos (miškų kirtimas, medienos ruoša ir pardavimas) palaikymu ir vystymu.
6. VMI su ieškovo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti ir patenkinti VMI pareiškimą iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių, todėl bendrovė negali būti laikoma gyvybinga. Ieškovo pateiktame prašyme iškelti restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo plano projekte nenurodomos realios priemonės, kurios leistų iš esmės pakeisti bendrovės pelningumo rodiklius, ir apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie veiklos procesų tobulinimą, naujų partnerių paiešką. Plane nurodytos priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudarančios prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti įmonės gyvybingumą.
7. Nurodė, kad pagal bendrovės 2025 m. gegužės 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. bendrovė turėjo pardavimo pajamų už 4 549 Eur, tačiau ši suma nesiekia bendrovės restruktūrizavimo plane planuojamų 2025 metų mėnesinių pardavimo pajamų (12 000 Eur), nors bendrovė vykdys tą pačią veiklą, turėdama tuos pačius išteklius. Pažymėjo, kad atsakovės debitorių skolų atgavimas neturėtų būti vertinamas kaip viena iš pagrindinių priemonių atkurti bendrovės mokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi:
7.1. atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą;
7.2. bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Apertus“ (toliau – nemokumo administratorė);
7.3. nustatė bendrovės nemokumo administratorei 5 190 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą;
7.4. iki nutarties įsiteisėjimo dienos areštavo bendrovės ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai;
7.5. nustatė 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės 2023–2025 m. finansinių ataskaitų duomenis, nustatė, kad bendrovė nuo 2024 m. iki šiol dirba nuostolingai, nes: 1) bendrovės nuostoliai 2025 m. lyginant su 2024 m. padidėjo nuo 5 267 Eur iki 11 843 Eur; 2) įsipareigojimai 2024 m. lyginant su 2025 m. padidėjo nuo 43 342 Eur iki 44 950 Eur; 3) bendrovės turtas sumažėjo nuo 214 648 Eur iki 204 413 Eur (bendrovės turto dalį 2023–2025 m. sudarė trumpalaikis turtas (2023 m. – 224 275 Eur, iš kurių 2024 m. – 213 850 Eur, 2025 m. – 203 803 Eur)); 4) bendrovės 2025 m. gegužės 6 d. balanso duomenimis, iš trumpalaikio turto, kuris sudaro 203 803 Eur, 14 227 Eur sudaro pirkėjų skolos, 15 656 Eur – kitos gautinos sumos. Teismas padarė išvadą, kad į bendrą bendrovės turto masę (204 413 Eur) neįtraukiamos debitorių skolos ir kitos gautinos sumos (14 227 Eur + 15 656 Eur = 29 883 Eur), todėl bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (44 950 Eur) neviršija turimo turto vertės 174 530 Eur.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pateiktame bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog 2025 m. balandžio 15 d. darbo užmokesčio skola darbuotojams sudarė 5 672,91 Eur (M. R. – 2 371,65 Eur, B. R. – 3 301,26 Eur). Taip pat nustatė, kad nors restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad 2025 m. balandžio 15 d. skola VMI sudarė 24 849,34 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDFB) – 0 Eur, tačiau 2025 m. liepos 3 d. duomenimis bendrovės skola VSDFB sudaro 190,30 Eur, o deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 23 640,39 Eur, o VMI pareiškimo teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo dieną bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 20 515,34 Eur, 2025 m. liepos 3 d. – 23 640,39 Eur. Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau nėra pajėgi padengti darbuotojams ir valstybei savo finansinių prievolių.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė, įgyvendindama restruktūrizavimo planą, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, sugebės gauti dideles pajamas ir galės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad bendrovė nevykdo savo esminių prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir atsakovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kadangi bendrovė nėra gyvybinga, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra negyvybinga ir nemoki. Priešingai, atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendra rinkos vertė yra 204 413 Eur, kuri viršija atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumą (44 950,24 Eur).
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovė, įgyvendindama restruktūrizavimo planą, gaus didelės pajamas ir sugebės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu atsakovė įgyvendina 4 miškotvarkos projektus. Atsakovė ketina eksploatuoti nuosavybės teise valdomus miškų ūkio paskirties žemės sklypus ir gauti 175 525 Eur už parduotą medieną.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrovė nepajėgi įvykdyti turtinių prievolių. Bendrovė 2025 m. liepos 10 d. sumokėjo VMI 3 200 Eur (t. y. visiškai dengė skolos skirtumą (padidėjimą), atsiradusį nuo VMI pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pateikimo dienos iki šios dienos), 2025 m. liepos 7 d. VSDFB sumokėjo 190,30 Eur, išmokėjo darbo užmokesčius bendrovės darbuotojams, susitarė su kreditore V. D. įmone dėl paskolos sutarties Nr. VDI_2021_01 pakeitimo, kurios pagrindu atsakovei 10 000 Eur paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2026 m. birželio 30 d., taip pat susitarė su debitore UAB „RTRK“ dėl skolos grąžinimo atsakovei.
11.4. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, turėtų atkreipti dėmesį į su atskiruoju skundu teikiamus reikšmingus įrodymus (medienos pardavimų paskaičiavimus ir medienos kainų išrašus iš medienos biržos ir medienos pardavimo sistemos administratoriaus Baltpool, 2025 m. vasario 20 d., 2025 m. liepos 9 d., 2025 m. liepos 10 d. mokėjimo kvitus, 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. kovo 26 d. 2025 m. kovo 26 d., 2025 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymus, 2025 m. liepos mėn. mokėjimo žiniaraštį, 2025 m. liepos 8 d. UAB „Nedmeda“ ir V. D. įmonės sudarytos paskolos sutarties Nr. VDI_2021-01 pakeitimą Nr. 5, UAB „RTRK“ 2025 m. gegužės mėn. skolų mokėjimo grafiką) ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, turto vertę bei realias bendrovės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams, jos gyvybingumą.
12. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti ir, jog jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių kreditoriams yra tik laikinas ir, kad ji susidariusį įsiskolinimą VMI galės įvykdyti ateityje. Nagrinėjamu atveju teismas neprivalo ir neturi pareigos reikalauti papildomų duomenų iš atsakovės apie jos gerą finansinę padėtį, jeigu iš esančių duomenų galima padaryti išvadą apie nemokumo egzistavimą.
12.2. Nors atsakovė nurodo, kad bendrovės turimo turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodyta 2025 m. gegužės 6 d. bendrovės balanse bei žymiai viršija kreditoriams įsipareigojimų sumą, tačiau nenurodo, jog didžioji dalis turimo nekilnojamojo turto yra apriboti hipoteka ir areštais. Jeigu bendrovė turi turto, tačiau jis yra nelikvidus, suvaržytas ar apsunkintas, taip pat gali būti konstatuojamas bendrovės nemokumas.
12.3. Atsakovė atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jos deklaruojamas trumpalaikis turtas laikytinas realiai egzistuojantis ir gali būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti. Vertinant atsakovės finansinę padėtį ir veiklos pajėgumus, būtina duomenis vertinti ne tik formaliu, tačiau ir praktiniu aspektu, t. y. ar finansinėje ataskaitoje nurodyti duomenys gali atsispindėti realiuose bendrovės sprendimuose ir veiksmuose, pvz., ar nurodomas turtas gali būti panaudotas vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Į trumpalaikį turtą įtrauktos pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos (14 227 Eur + 15 656 Eur = 29 883 Eur), tačiau nepateikta informacija apie šių sumų išieškojimą.
12.4. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia kreditoriams įsiskolinimą arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) medienos pardavimų paskaičiavimai ir medienos kainų išrašus iš medienos biržos ir medienos pardavimo sistemos administratoriaus Baltpool; 2) 2025 m. liepos 9 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo VSDFB 190,30 Eur; 3) 2025 m. liepos 10 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo VMI – 3 201,20 Eur; 4) 2025 m. liepos mėn. mokėjimo žiniaraštį, patvirtinantį, jog atsakovė sumokėjo M. R. 2 528,95 Eur, B. R. – 3 501,28 Eur; 5) 2025 m. liepos 8 d. UAB „Nedmeda“ ir V. D. įmonės sudarytos paskolos sutarties Nr. VDI_2021-01 pakeitimą Nr. 5; 6) UAB „RTRK“ 2025 m. gegužės mėn. skolų mokėjimo grafiką; 7) 2025 m. vasario 20 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo 240 Eur VSDFB; 8) 2025 m. kovo 7 d., mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog atsakovė sumokėjo VMI 2 743,08 Eur; 9) 2025 m. kovo 7 d., mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog atsakovė sumokėjo antstoliui A. Š. 153,88 Eur; 10) 2025 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo VSDFB 65,71 Eur; 11) ) 2025 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo antstoliui A. Š. 752,75 Eur; 12) 2025 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo VMI 1 726,47 Eur. Atsakovė nurodo, kad teikiami nauji įrodymai turi būti priimti ir vertinami kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
16. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamas (pelną), kuriomis bent iš dalies dengia kreditorinius įsiskolinimus arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad dėl besikeičiančios atsakovės finansinės situacijos, egzistuoja pagrindas šiuos įrodymus priimti, nes jie gali būti reikšmingi ginčo nagrinėjimui. Pažymėtina, kad VMI atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pateikė savo nuomonę dėl atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymo turinio, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
19. Byloje nustatyta, kad atsakovė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2004 m. liepos 14 d., įmonės vadovu nuo 2012 m. sausio 6 d. paskirtas M. R.. Atsakovės įstatinis kapitalas – 2 896 Eur.
20. 2023 m. balanso duomenimis bendrovės turtas siekė 226 002 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 1 571 Eur, trumpalaikis – 224 275 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 49 429 Eur.
21. Pagal 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė 2023 m. gavo 25 894 Eur pelną.
22. Pagal bendrovės 2024 m. balansą bendrovės turtas sumažėjo iki 214 648 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 798 Eur, trumpalaikis – 213 850 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo nuo 49 429 Eur iki 43 342 Eur.
23. Pagal bendrovės 2024 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė 2024 m. patyrė 5 267 Eur nuostolius.
24. Pagal bendrovės 2025 m. gegužės 6 d. balanso duomenis, bendrovės turtas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. sumažėjo nuo 214 468 Eur iki 204 413 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 610 Eur, trumpalaikis – 203 803 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo nuo 43 342 Eur iki 44 950 Eur.
25. Pagal bendrovės 2025 m. gegužės 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. bendrovė patyrė 11 843 Eur nuostolius.
26. Išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas:
26.1. 7,5500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 5 772 Eur. Žemės sklypas įkeistas, 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 30000137645041, ir areštuotas, 2024 m. liepos 23 d. įregistruotas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024019766;
26.2. 2,3591 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 4 526 Eur. Žemės sklypas yra įkeistas, 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 30000137645041, ir areštuotas, 2024 m. liepos 23 d. įregistruotas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024019766;
26.3. 0,6800 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vidutinė rinkos vertė – 1 077 Eur.
26.4. 0,3800 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 300 Eur.
26.5. 2,0500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 4 623 Eur. Žemės sklypas įkeistas, 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 30000137645041, ir areštuotas, 2024 m. liepos 23 d. įregistruotas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024019766;
26.6. 3,8000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 8 413 Eur. Žemės sklypas įkeistas, 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 30000137645041;
26.7. 4,0100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 3 422 Eur;
26.8. 1,6200 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 2 142 Eur;
26.9. 1,7400 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 3 709 Eur;
26.10. 1,5500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 1 436 Eur;
26.11. 1,8000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 4 033 Eur;
26.12. 0,5000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 286 Eur;
26.13. 1,9200 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 1 681 Eur;
26.14. 3,6000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 7 935 Eur. Žemės sklypas įkeistas, 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 30000137645041, ir areštuotas, 2024 m. liepos 23 d. įregistruotas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024019766;
26.15. 1,4745 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 3 084 Eur. Žemės sklypas įkeistas, 2024 m. balandžio 16 d. įregistruotas Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 30000137645041, ir areštuotas, 2024 m. liepos 23 d. įregistruotas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2024019766.
27. Atsakovės pateiktame restruktūrizavimo plano 9 skyriuje nurodyta, kad „UAB „Nedmeda“, siekdama neklaidinti kreditorių, o pateikti jiems tikslią, aiškią ir teisingą informaciją, renkasi optimalų kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. UAB „Nedmeda“ optimizuota veikla leidžia kiekvieną kalendorinį mėnesį uždirbti pajamas, iš kurių gali būti vykdomi įsipareigojimai kreditoriams pagal šį UAB „Nedmeda“ restruktūrizavimo planą. UAB „Nedmeda“ tikisi kiekvienais kalendoriniais metais 10-30 proc. pelno augimo, kuris visas, be jokios išimties, bus skiriamas greitesniam atsiskaitymui su kreditoriais pagal šį UAB „Nedmeda“ restruktūrizavimo planą. Finansinis planas, kuris yra paremtas bendrovės informacija, realistinėmis prielaidomis dėl rinkos vystymosi, paskaičiavimais bei įvertinus vykdytinus sandorius artimoje ateityje, leidžia teigti, kad bendrovė susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais ir ateityje ketina atkurti mokumą, veikti pelningai ir grąžinti kreditoriams susidariusias skolas. Šiame laikotarpyje restruktūrizavimas yra naudingas įmonės kreditoriams, nes tai leis: - įvykdyti esamus įsipareigojimus ir atsiskaityti su pagrindiniais įmonės kreditoriais per restruktūrizavimo proceso terminą; - įvykdyti esamus įsipareigojimus ir atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais dengiant įsiskolinimus jiems per visą restruktūrizavimo procesą; - įvykdyti restruktūrizavimo metu atsiradusius įsipareigojimus ir atsiskaityti su restruktūrizavimo metu atsiradusiais įmonės kreditoriais dengiant įsiskolinimus jiems per visą restruktūrizavimo procesą; - atkurti įmonės mokumą; - išvengti įmonės bankroto; - išsaugoti įmonės veiklas, toliau vystyti, plėtoti naują veiklos sritį bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonomikos augimo. 2025 metais, laikotarpyje nuo 2025-08-01 iki 2025-12-31, įmonės planuojamos pajamos sudaro ~60 000,00 Eur, o laikotarpiu nuo 2025-08-01 iki 2029-07-31 įmonės planuojamos pajamos sudaro ~ 1 200 000,00 Eur“.
Dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo sąlygų
28. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti.
29. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Juridinio asmens finansiniai sunkumai – tai padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
31. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2022).
32. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir iškeldamas bendrovei bankroto bylą, nustatė, kad nors atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau nėra pajėgi padengti darbuotojams ir valstybei savo finansinių prievolių, taip pat nustatė, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė, įgyvendindama restruktūrizavimo planą, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, sugebės gauti dideles pajamas ir galės atsiskaityti su kreditoriais.
33. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą, nes: 1) atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendra rinkos vertė yra 204 413 Eur, kuri viršija atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumą (44 950,24 Eur); 2) šiuo metu atsakovė įgyvendina 4 miškotvarkos projektus. Atsakovė ketina eksploatuoti nuosavybės teise valdomus miškų ūkio paskirties žemės sklypus ir gauti 175 525 Eur už parduotą medieną; 3) atsakovė 2025 m. liepos 10 d. sumokėjo VMI 3 200 Eur (t. y. visiškai dengė skolos skirtumą (padidėjimą), atsiradusį nuo VMI pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pateikimo dienos iki šios dienos), 2025 m. liepos 7 d. VSDFB sumokėjo 190,30 Eur, išmokėjo darbo užmokesčius bendrovės darbuotojams, taip pat planuoja pradėti skolų išieškojimo procesą iš skolininkų. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atlieka mokėjimus VMI, VSDFB ir antstoliui A. Š. (žr. šios nutarties 15 punktą). Atsakovės vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad ji yra pajėgi atkurti mokumą ir įvykdyti prievoles kreditoriams.
34. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės nurodo, kad: 1) didžioji dalis bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto yra apribota hipoteka ir areštais, todėl jis yra nelikvidus, suvaržytas ar apsunkintas; 2) atsakovė nenurodo aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jos deklaruojamas trumpalaikis turtas gali būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti; 3) atsakovė į trumpalaikį turtą įtraukė pirkėjų skolas ir kitas gautinas sumas (14 227 Eur + 15 656 Eur = 29 883 Eur), tačiau nepateikė informacijos apie šių sumų išieškojimą; 4) atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą bei gauna iš jos pajamas (pelną).
35. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės realių galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių, t. y. tik formaliai konstatavo, jog atsakovės direktorius (ieškovas) nepateikė duomenų, kad bendrovė siekia išieškoti skolas iš debitorių, tačiau teismas nevertino bendrovės restruktūrizavimo plano 8 skyriaus 5 lentelėje nurodytų debitorių pradelstų mokėtinų sumų (iš viso 16 963,52 Eur). Pažymėtina, teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad atsakovė nesiekė teisminiu keliu prisiteisti iš debitorių skolas, savaime nereiškia, jog atsakovė neturi realių galimybių šias skolas atgauti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovės debitorių finansinę padėtį ir įvertinti perspektyvas atsakovei atgauti skolas. Atskirai pažymėtina, kad atsakovės pateiktas debitorės UAB „RTRK“ 2025 m. gegužės mėn. skolų mokėjimo grafikas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė reaguoja debitorinės skolos išieškojimo situaciją. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės reikšmingos, siekiant nustatyti tikslų bendrovės turto bei įsipareigojimų santykį.
36. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024, kt.).
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad į bendrą bendrovės turto masę (204 413 Eur) neįtraukus debitorių skolų ir kitų gautinų sumų (29 883 Eur), bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (44 950 Eur) neviršija turimo turto vertės 174 530 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. dirbo nuostolingai (žr. šios nutarties 23, 25 punktus), tačiau atsakovės kreditorių įsipareigojimai neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės (204 413 Eur). Pažymėtina, kad tai, jog dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeistas hipoteka (žr. šios nutarties 26.1–26.2, 26.5–26.6, 26.14–26.15 papunkčius) ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas (išskyrus šios nutarties 26.6 papunktyje nurodytą žemės sklypą) nerodo bendrovės nemokumo požymio, nenustačius, ar šis turtas yra nelikvidus. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog ši atsakovės turto dalis yra apribota hipoteka ir areštu, tačiau teismas nenustatė, ar šie apribojimai trukdo bendrovei vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto (žr. šios nutarties 26.1–26.2, 26.5–26.6, 26.14–26.15 papunkčius) apribojimai yra susiję su VMI interesais, nes Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis priverstinė hipoteka buvo nustatyta VMI sprendimų pagrindu ir jiems vykdyti antstolio taikytas areštas. Duomenų, kad kitų kreditorių turtinių interesų užtikrinimui būtų taikomi tie patys šio turto apribojimai, byloje nėra. Be to, likusio atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam nėra taikomi disponavimo apribojimai, VĮ Registrų centro duomenimis bendra vidutinė rinkos vertė yra 18 086 Eur (žr. šios nutarties 26.3–26.4, 26.7–26.13 papunkčius), kuri sudaro beveik pusę atsakovės turimų kreditoriams įsipareigojimų sumą (44 950,24 Eur). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovė priklausančiuose miškų ūkio paskirties žemės sklypuose realiai galėtų vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar bendrovės restruktūrizavimo plane nurodytos bendrovės planuojamos gauti pajamos nuo 2025 m. iki 2029 m. yra pagrįstos, taip pat vertinti, kokius miškotvarkos projektus atsakovė galės įgyvendinti, jeigu bendrovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad bendrovės finansinė padėtis, t. y. jos turto bei įsipareigojimų santykis nėra tinkamai nustatytas, išvados dėl bendrovės (ne)mokumo iš esmės yra prieštaringos, nėra pakankamai pagrįstos, o pagal atsakovės pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, objektyviai kintančios ir galinčios turėti įtakos atsakovės veiklos gyvybingumo vertinimui.
38. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismų praktikoje nurodyta, kad vien tai, jog bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė yra gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Pareiškėjas turi įrodyti, kad įmonės vykdoma veikla suteiks jai tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020). Vertindamas gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
39. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pateiktame bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis jai ateityje vykdyti skolinių įsipareigojimų, t. y. atsakovė nėra ir vykdant restruktūrizavimo plano projektą netaps gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
40. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla yra keliama konkrečiam juridiniam asmeniui, todėl turi būti atsižvelgiama į to juridinio asmens finansinę padėtį ir jo veiklos perspektyvas. Vertinant atsakovės gyvybingumą ir jos ateities perspektyvas, reikalinga nustatyti, kokią faktiškai veiklą vykdo pati atsakovė ir kokiu būdu generuoja pajamas, kokią veiklą ir kaip ji ketina vykdyti ateityje bei kokios yra šios planuojamos veiklos perspektyvos.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių negalima vertinti kaip akivaizdžiai negalinčių padėti bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir atkurti bendrovės mokumo. Pažymėtina, kad atsakove restruktūrizavimo plano projekte nurodė priežastis, dėl kurių bendrovė turi finansinių sunkumų, t. y., kad su bendrove neatsiskaitė klientai, sumažėjo pardavimo pajamos, šalyje didėjo infliacija ir atsakovė plačiai nereklamavo savo atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų. Bendrovė taip pat nurodė, kokias vykdė ir vykdys nuostolių mažinimo priemones, t. y. vykdė ir vykdys aktyvią ūkinę komercinę veiklą, planuoja parduoti dalį nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, sudaryti naujas sutartis su klientais, papildomai įdarbinti naujus darbuotojus, reklamuoti bendrovės teikiamas paslaugas.
42. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės neturi būti tik deklaracija, jos turi patvirtinti, kad projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-553/2023). Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos priemonės turi būti pagrįstos ne tik abstrakčiais ar teoriniais pamąstymais, bet ir objektyviais duomenimis, kurie būtų pakankami tam, kad teismas, spręsdamas bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, preliminariai numatomas priemones galėtų įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-231-881/2024). Tačiau teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, vertinant restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimą, negalima reikalauti iš įmonės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse (projekte) pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020), ir tai patvirtina, jog restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško jų analizavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje.
43. Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo neaktyvus ir neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, vertindamas, ar yra pagrindas bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, o manydamas, kad nepakanka turimų duomenų, turėjo pareigą pasiūlyti bendrovei pateikti atitinkamus duomenis (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), patikrinti tam tikrus duomenis, dėl kurių kilo neaiškumų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės gyvybingumą bei restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą, konkretumą, realumą ir kitus, atsakovės vertinimu, klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikšmingus duomenis.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apeliacinės instancijos teismui konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nenustatė ir tinkamai neįvertinto aplinkybių, susijusių su bendrovės gyvybingumu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytomis priemonėmis, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.
47. Atsakovei išaiškinama, kad būtent įmonė, kuriai inicijuojama nemokumo byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, taip pat sukonkretintus duomenis, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą. Bylos nagrinėjimo iš naujo metu nenustačius pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, ir esant JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, turi būti sprendžiama dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
48. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį, jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą.
49. Apibendrinęs pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą nutartį ir nemokumo bylos iškėlimo atsakovei klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
50. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas. Atsakovei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nedmeda“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nedmeda“, juridinio asmens kodas 300040962, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) už atskirąjį skundą 2025 m. liepos 10 d. sumokėtą žyminį mokestį (kvito Nr. 0014864).
Teisėja Danguolė Martinavičienė