Civilinė byla Nr. 3K-3-338/2009
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1; 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
sekretoriaujant Aringui Kartanui,
dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,
atsakovo UAB „Molesta“ atstovui advokatui Arūnui Petrauskui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovui asociacijai Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams dėl pažymos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs statybos rangos sutarties vykdymo, force majeure institutą ir žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimas. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 1 444 948,18 Lt tiesioginių nuostolių, 3 580 832,90 Lt negautų pajamų, 67 597,85 Lt delspinigių, 174 221,25 Lt baudos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; panaikinti atsakovo asociacijos Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažymą Nr. 01-5/365 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių“. Ieškovė ir atsakovas UAB „Molesta“ 2006 m. kovo 7 d. sudarė statybos generalinės rangos sutartį Nr. 1/06 (toliau tekste – rangos sutartis) dėl turistų apgyvendinimo ir paslaugų komplekso (duomenys neskebtini), statybos. Statybos objekte naktį iš 2007 m. liepos 13-osios į 14-ąją kilo gaisras, kurio metu statomas objektas sudegė neatstatomai. Pagal rangos sutartį atsakovas įsipareigojo prisiimti visą riziką, susijusią su statomu objektu, iki jis bus visiškai užbaigtas ir perduotas ieškovei. Po gaisro atsakovas informavo ieškovę, kad toliau nebevykdys įsipareigojimų pagal rangos sutartį, nes įvyko gaisras – nenugalimos jėgos aplinkybė, ir tai atleidžia jį nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą. Ieškovės nuomone, atsakovas UAB „Molesta“ privalėjo užtikrinti statomo statinio apsaugą, tinkamai aptverti statybvietę, apdrausti savo kaip rangovo civilinę atsakomybę. Be to, rangos sutartimi atsakovas prisiėmė statomo turistų apgyvendinimo ir paslaugų komplekso atsitiktinio žuvimo riziką. Ieškovės teigimu, nesant aplinkybių, dėl kurių gaisras galėtų būti pripažintas nenugalima jėga, naikintina atsakovo asociacijos Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 01-5/365 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismai nustatė, kad dėl kilusio gaisro Širvintų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 2007 m. liepos 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau asmuo (asmenys), galbūt padegęs pastatą, nenustatytas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto 2008 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl pašalinių atviros ugnies šaltinių poveikio. Asociacija Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2007 m. rugpjūčio 22 d. išdavė pažymą Nr. 01-5/365 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių“ (toliau tekste – pažyma), kurios 4 punkte nurodyta, kad pateikti dokumentai įrodo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurias sukėlė 2007 m. liepos 14 d. gaisras, egzistavimą. Pagal CK 6.649 straipsnio 1 dalį, 6.682 straipsnio 1 dalį statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Rangos sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad, pasirašius galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, užsakovui pereina atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika ir kad užsakovas taip pat nuo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos perima statinio apsaugą, jei šalys raštu nesusitaria kitaip. Pagal šio punkto formuluotę, aplinkybę, kad punktas įrašytas rangos sutarties 4 skyriuje „Atsiskaitymai ir mokėjimai“, bet ne skyriuose, nustatančiuose užsakovo bei generalinio rangovo įsipareigojimus, remdamiesi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, teismai sprendė, kad rangos sutarties 4.4 punkte šalys nesusitarė, kad statybos objekto apsaugą vykdys rangovas, kuriam tenka statybos objekto atsitiktinio žuvimo rizika.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas UAB „Molesta“ yra verslininkai ir jiems taikytini padidinti atidumo, rūpestingumo bei kiti reikalavimai, sudarant ir vykdant sutartis, užsiimant verslu. Statomo objekto kaina buvo didelė, ieškovė sudarė darbo sutartį su J. M. saugoti statomo kaimo turizmo ir paslaugų kompleksą, su visiška už saugomą turtą materialine atsakomybe; sargas saugojo statybos objektą. Atsakovas UAB „Molesta“ neatliko veiksmų dėl statybos objekto apsaugos ir ieškovė dėl to neprieštaravo. Be to, ieškovė apdraudė statybos objektą. Statybos darbus pagal šalių rangos sutartį statomame statinyje atliko ne tik UAB „Molesta“, bet ir pagal ieškovės sudarytas sutartis kiti asmenys; statybos aikštelė pagal aktą nebuvo perduota UAB „Molesta“. Teismai sprendė, kad šalys susitarė, jog pagal šalių rangos sutartį statomą statinį saugos ir apsaugą organizuos ieškovė.
Ieškinys šioje byloje pareikštas dėl žalos, padarytos 2006 m. kovo 7 d. rangos sutarties nutraukimu, atlyginimo priteisimo, tačiau žala neatsirado dėl sutarties nutraukimo, o dėl to, kad gaisro metu sunaikintas ieškovei priklausęs daiktas. Atsakovas nenutraukė 2006 m. kovo 7 d. rangos sutarties, bet negali jos vykdyti toliau, nes gaisro metu sunaikintas daiktas, kuriame atsakovas turėtų vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovo UAB „Molesta“ veiksmai, sustabdant sutarties vykdymą, yra teisėti, nes atitinka CK 6.212 straipsnio nuostatas ir rangos sutarties 7.12 punktą, kuriame nustatyta, kad generalinis rangovas turi teisę sustabdyti, nutraukti statybos darbus arba perkelti jų atlikimo terminus, jeigu dėl nenugalimos jėgos darbai atidedami neribotam laikui. Kadangi statomo pagal šalių rangos sutartį pastato apsaugą organizavo ieškovė, pastatas sudegė tuo metu, kai UAB „Molesta“ objekte nedirbo ir statybos objektas buvo ieškovės atsakomybėj, tai daikto žuvimas tuo metu, kai už daiktą buvo atsakingas pats užsakovas, reiškia, kad būtent užsakovas buvo prisiėmęs daikto žuvimo riziką ir negali reikalauti žalos atlyginimo iš rangovo. Kadangi nagrinėjamu atveju turtas yra sunaikintas, tai taikytina CK 6.148 straipsnio 1 dalis, restitucija nagrinėjamo ginčo atveju negalima. Ginčijama pažyma atitinka visus oficialaus dokumento požymius, todėl vertintina kaip prima facie įrodymas, patvirtinantis pagrindą atleisti atsakovą UAB „Molesta“ nuo civilinės atsakomybės.
Atsakovas, pagal sutartį neprisiėmęs daikto apsaugos pareigos, negali būti prisiėmęs ir atsitiktinio daikto žuvimo rizikos. Daiktui sudegus tuo laikotarpiu, kai jį saugojo ir valdė ieškovė, atmestinas ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo. Rangos sutarties 6 skyriaus „Genrangovo įsipareigojimai“ ir kitos šios sutarties sąlygos patvirtina, kad nei šiame skyriuje, nei kitur sutartyje nėra nustatytos pareigos generaliniam rangovui saugoti ginčo objektą. Šioje sutartyje šalys tiesiogiai saugojimo pareigos nepaskirstė. Šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį, svarbus ir reikšmingas lingvistinis (pažodinis) sutarties teksto aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Lingvistinis rangos sutarties aptariamo punkto teksto aiškinimas patvirtina, kad jame nurodoma apie rizikos ir apsaugos perėjimo momentą, bet ne apie UAB „Molesta“ prievolę saugoti daiktą ir prisiimti saugojimo metu atsitiktinio žuvimo riziką. Rangos sutarties 4.4 punktą įrašė ieškovė, todėl šio punkto skirtingas šalių supratimas ir interpretavimas aiškintinas ieškovės nenaudai. Rangos sutartis buvo pasirašyta 3 484 425 Lt sumai, nesant papildomo susitarimo dėl statybos objekto apsaugos kainos ir finansavimo, todėl UAB „Molesta“ neprisiėmė papildomos statybos objekto apsaugos pareigos. Statybos rangos šalių kooperavimosi pareiga įtvirtinta CK 6.38, 6.200, 6.689, 6.691 straipsniuose, ir šios pareigos negalima aiškinti siaurinamai konstatuojant, kad jeigu įstatyme nėra pasakyta konkrečiai dėl pranešimo apie apsaugos organizavimo trūkumus, tai šalis neprivalo apie juos pranešti rangovui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir UAB „Molesta“ buvo susiklosčiusi žodinė rangos sutarties keitimo praktika. Subrangos sutartyse (5.1.4. punktuose) esančios nuostatos dėl medžiagų apsaugos užtikrinimo reiškia, kad generalinis rangovas prisiėmė pareigą užtikrinti subrangovų medžiagų, bet ne ieškovės statomo pastato apsaugą. Ieškovė, pasirašiusi tarpinių darbų rezultatų priėmimo–perdavimo aktus, prisiėmė tų darbų atsitiktinio žuvimo riziką (CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.682 straipsnio 1 dalis), nes įstatyme nenustatyta, kad priėmimo-perdavimo aktai naudojami tik atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB„Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Ieškovė buvo priėmusi visus atsakovo atliktus darbus iki 2007 m. liepos mėnesio, todėl 2006 m. gegužės–2007 m. birželio mėnesiais priėmusi tarpinių darbų etapų rezultatus ieškovė kartu prisiėmė ir tų darbų atsitiktinio žuvimo riziką (CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.682 straipsnio 1 dalis). Faktas, kad ne UAB „Molesta“, bet ieškovė buvo apdraudusi statybos objektą, šiai bylai yra svarbus tuo aspektu, kad pagal CK 6.683 straipsnio 1 dalį būtent šalis, prisiėmusi objekto (dalies objekto) atsitiktinio žuvimo riziką, ir apdraudžia tą objektą. Šis faktas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė, priėmusi atskirus atliktų darbų etapus (pasirašiusi priėmimo-perdavimo aktus ir pažymas), prisiėmė ir tų etapų (objekto dalies) žuvimo riziką (CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.682 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 23 d. nutarties dalis ir priimti naują sprendimą - ieškinio dalį dėl tiesioginių nuostolių tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „Modesta“ 1 444 498,18 Lt tiesioginių nuostolių bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitas teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas, priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ bylinėjimosi išlaidas.
1. Dėl CK 6.212 straipsnio 1 dalies, 6.649 straipsnio 1 dalies, 6.682 straipsnio 1 dalies ir rangos sutarties 4.4 punkto netinkamo taikymo. Byloje nustatyta, kad žala atsirado ne dėl sutarties nutraukimo, bet dėl gaisro metu sunaikinto ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto. Tačiau teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.649 straipsnio 1 dalį, 6.682 straipsnio 1 dalį bei rangos sutarties 4.4 punktą, pagal kurį tik nuo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos užsakovui pereina statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, nuo šio akto pasirašymo dienos jis perima statinio apsaugą, jei šalys raštu nesusitaria kitaip. Atsakovo UAB „Molesta“ atsakomybė dėl force majeure aplinkybių neeliminuojama pagal CK 6.682 straipsnio 1 dalį dėl daikto atsitiktinio sugadinimo ar žuvimo. Rangos sutarties 4.4 punkte šalys nustatė CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkto išlygą dėl tarpinio darbų etapo rezultato rizikos perėmimo. Ši rangos sutarties nuostata reiškė tai, kad atsakomybę dėl objekto atsitiktinio sugedimo ar žuvimo prisiima rangovas iki to momento, kol bus pasirašytas galutinis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir bus perduotas visas baigtas statybos objektas. Tarpinių darbų rezultatų, kurie rangovo buvo perduoti užsakovei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais iki 2007 m. liepos mėnesio, atsitiktinio sugedimo ar žuvimo rizika vis dar buvo priskirta rangovui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CK 6.649 straipsnio 1 dalies ir 6.682 straipsnio 1 dalies aiškinimas siejamas su tuo, kad statybos objekto atsitiktinio sugedimo ar žuvimo rizika tenka šio objekto apsaugą vykdžiusiai šaliai. Tiek užsakovo, tiek rangovo tikslas statybos metu - išvengti atsitiktinio daikto sugedimo ar žuvimo. Siekdamos sumažinti šią riziką, šalys neretai samdo objekto (ar jo dalių) fizinę apsaugą nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Tačiau tai bet kuriuo atveju nereiškia, kad šalis, prisiėmusi atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką, savaime prisiima pareigą organizuoti tokio objekto (fizinę) apsaugą. Tai paliekama arba šią riziką prisiėmusios šalies valiai ir apsisprendimui, arba dėl šios pareigos susitariama. Šiuo atveju rangos sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad rangovas turi prisiimti daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką iki jo perdavimo užsakovei ir užtikrinti daikto apsaugą iki statybos objekto visiškos pabaigos. Tai, kad rangovas neužtikrino statybos objekto apsaugos, nereiškia, jog kartu jis buvo atleistas nuo atsakomybės dėl daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo. Tarpiniai atliktų darbų aktai fiksavo būtent tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą ir nepakeitė rangos sutarties 4.4 punkto reikšmės dėl būtinumo surašyti galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, perduodant visus šioje sutartyje nurodytus darbus (galutinį rangos sutarties rezultatą) ir perleidžiant statinio atsitiktinio sugedimo ar žuvimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.649 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenumato įstatymai ar rangos sutartis, darbų rezultato ar tarpinio darbų rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio sugedimo ar žuvimo rizika tenka rangovui. Šiuo atveju CK numatyta galimybė įstatymu arba šalių susitarimu keisti šalių rizikos paskirstymo tvarką. CK 6.682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta statybos rangos šalių rizikos paskirstymo tvarka, tačiau įstatyme nenustatyta draudimo tokią tvarką keisti. Ieškovė statybos objekto finansavimui naudojo iš banko skolintas lėšas, kurias šis išmokėdavo tik pateikus pažymas apie atliktus darbus bei atliktų darbų aktus, todėl rangos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė dėl atsiskaitymo už tarpinius statybos rangos etapus (CK 6.687 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad rangos sutarties 4.4 punktas buvo įtrauktas būtent ieškovės iniciatyva. Remiantis CK 6.193 straipsniu akivaizdu, kad tikrieji šalių ketinimai buvo sutartimi tinkamai paskirstyti statomo objekto atsitiktinio sugedimo ar žuvimo riziką, įskaitant ir apsaugos organizavimą šiai rizikai sumažinti, todėl nesvarbu, kurioje sutarties dalyje ar skyriuje tokios nuostatos buvo išdėstytos. Be to, tokios nuostatos skyriuje „Mokėjimai ir atsiskaitymai“ įrašymas paneigia apeliacinės instancijos teismo teiginį, kad apsaugos kaštai nebuvo įskaičiuoti į sutarties kainą ir kad ieškovė negalėjo tikėtis neatlygintinės apsaugos beveik septyniolika mėnesių. Pažymėtina, kad ieškovė apdraudė statinį, kai rangovas nevykdė pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę (Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 4 dalis, Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 1.08.02:2002 63 punktas), siekdama išvengti nuostolių dėl statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, o ne prisiimdama atsakomybę dėl šio statinio atsitiktinio sugedimo ar žuvimo rizikos.
2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teismai netinkamai vertino statybos rangos sutarties sudarymo aplinkybes, statybos objekto apsaugos funkcijos vykdymą, netinkamai nustatė pareigą šią funkciją atlikti ir rizikos prisiėmimo dėl atsitiktinio žuvimo ar sugedimo faktą (CPK 185 straipsnis). Teismas netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimą dėl objekto apsaugos, nepagrįstai konstatuodamas, kad ji sutiko prisiimti šią pareigą. Be to, teismai nepagrįstai ieškovės pasamdytą asmenį teritorijos priežiūrai vertino kaip jos samdytą apsaugą siekiant apsaugoti visą statybos objektą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisti likusią išlaidų dalį advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti. Jame nurodyta, kad force majeure aplinkybių konstatavimas statybos rangos teisiniuose santykiuose neeliminuoja atsakingo už atsitiktinį daikto žuvimą asmens atsakomybės, sprendžiant klausimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismai nustatė faktą, kad atsakovas nebuvo atsakingas už statybos objektą jo žuvimo metu, nes nebuvo prisiėmęs daikto saugojimo pareigos ir daikto žuvimo metu jo nevaldė. Teismai nustatė, kad statybos objektą gaisro metu saugojo ir valdė ieškovė, t. y. atsakingas už daikto žuvimą asmuo ir ieškovė nagrinėjamu atveju sutampa. Iš to išplaukia, kad atsakovas neatsako už gaisro padarytus tiesioginius nuostolius ne dėl force majeure aplinkybių, bet todėl, kad atsakovo civilinei atsakomybei taikyti nėra būtinųjų sąlygų – atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su žala. Kasaciniame skunde nepagrįstai daikto saugojimo funkcija atskiriama nuo daikto žuvimo rizikos prisiėmimo. Rangos sutarties 4.4 punkte yra tik šalių suderinta valia dėl rizikos ir statinio apsaugos perėjimo momento, bet ne nustatyta atsakovo pareiga saugoti statinį. Šalims skirtingai aiškinant sutartį prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Pagal sutartį generalinis rangovas nebuvo įpareigotas saugoti ginčo objektą. Ieškovei nurodant, kad į rangos sutartį 4.4 punktą įrašė būtent ji, šio punkto skirtingas interpretavimas aiškintinas jos nenaudai. Byloje nustatyta, kad nurodyto komplekso apsaugos prievolę buvo prisiėmusi ir gaisro kilimo metu vykdė ieškovė, todėl rangos sutarties 4.4 punktas dėl komplekso apsaugos ir rizikos perėjimo momento yra neaktualus nagrinėjamame ginče. Atsakovo nuomone, 2006 m. gegužės-2007 m. birželio mėnesiais ieškovė, priėmusi tarpinių darbų etapų rezultatus ir pasirašiusi aktus, kartu prisiėmė ir tų darbų atsitiktinio žuvimo riziką (CK 6.649 straipsnio 1 dalis 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB„Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Pažymėtina, kad į bylą nepateikta dokumentų apie apsaugos kaštų įtraukimą į statinio sąmatą ir buhalterinių dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui už statinio apsaugos organizavimą. Ieškovės pareiga apdrausti statinį kilo iš ieškovės ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. spalio 12 d. sutarties 4.2.13 punkto. Taigi, pareiga apdrausti statinį buvo nustatyta anksčiau, nei su atsakovu 2006 m. kovo 7 d. pasirašyta rangos sutartis. Be to, pagal CK 6.683 straipsnio 1 dalį būtent šalis, prisiėmusi objekto (dalies objekto) atsitiktinio žuvimo riziką, ir apdraudžia tą objektą. Pagal Statybos įstatymo 37, 39 straipsnius rangovo civilinės atsakomybės draudimo sutartis – tai sutartis trečiojo asmens naudai. Taigi, atsakovui apdraudus civilinę atsakomybę ir įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmokas gautų ieškovė. Šalių sutarimu (ir to nedraudžia įstatymas), ieškovė tiesiogiai sudarė draudimo sutartį (1 200 000 Lt sumai) ir, įvykus draudiminiam įvykiui, tiesiogiai įgijo teisę gauti visą kompensaciją iš draudimo kompanijos. Svarbu pažymėti, kad pagal 2005 m. spalio 12 d. sutarties 4.2.13 punktą ieškovė privalėjo apdrausti kompleksą maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Kasaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant atitinkamus bylos faktus, klausimai, tačiau kasacinis teismas negali paneigti byloje nustatytų faktų, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėtomis teisinėmis nuostatomis, kolegija pasisako tik dėl bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvadų, padarytų sprendžiant dėl kasatorės (ieškovės) reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl 2006 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties vykdymo, nes tik toks reikalavimas suformuluotas kasaciniame skunde.
Atsižvelgdama į kasaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, teisėjų kolegija kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos sutarties aiškinimą, konkrečiai – dėl daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimo momento, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos. Išvados dėl sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų lems galutinį nagrinėjamos bylos teisinį rezultatą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, konstatavus netinkamą sutarties vykdymą, taikymo arba eliminuos jo civilinę atsakomybę.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai formuluojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Visagino miesto skyrius v. UAB „Rina“, bylos Nr. 3K-21/1998; 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-837/2001; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.
Minėta, kad byloje kilęs būtinumas aiškinti sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas dėl sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi rangos teisiniai santykiai yra sudėtingi, tai juose dalyvaujantys asmenys paprastai siekia sudaromose sutartyse kuo detaliau išdėstyti savo teises ir pareigas, numatyti ir aptarti įvairius šių santykių aspektus. Šalys, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, gali su rangos teisiniais santykiais susijusius klausimus reglamentuoti savo nuožiūra. Statybos rangos sutartis – tai pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o jos esmė yra ta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti. Šios sutarties sudarymo tikslas – sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Tiriant šalių sudarytos statybos rangos sutarties nuostatas, konkrečiai – esminę sutarties nuostatą, dėl kurios aiškinimo šalys nesutaria, t. y. sutarties 4.4 punktą, kuriame susitarta dėl rizikos už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą perėjimo, ir šią aiškinantis taikant pažodinį sutarties aiškinimo metodą, kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu šios sutarties nuostatos aiškinimu, kad „lingvistinis rangos sutarties aptariamo punkto teksto aiškinimas patvirtina, kad jame kalbama apie rizikos ir apsaugos perėjimo momentą, bet ne apie UAB „Molesta“ prievolę saugoti daiktą ir prisiimti saugojimo metu atsitiktinio daikto žuvimo riziką“ (cituota apeliacinės instancijos teismo nutartis, 12 p.). Pagal rangos sutarties 4.4 punktą „Pasirašius galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, užsakovui pereina atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Užsakovas taip pat nuo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos perima statinio apsaugą, jei šalys raštu nesutaria kitaip“. Taigi šia rangos sutarties nuostata aiškiai susitarta ne tik dėl pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimo užsakovui formos – tai turi būti atlikta surašant galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, bet ir dėl statinio apsaugos perėmimo momento – užsakovas perima statinio apsaugą nuo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Perėmus statinio apsaugą užsakovui pereina ir atsitiktinio daikto žuvimo ar sugedimo rizika. Pagal sutarties 4.4 punkto tekste vartojamų žodžių prasmę, „pasirašius galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, užsakovui pereina [...] rizika, užsakovas perima [...] statinio apsaugą [...]“ akivaizdu, kad kol nepasirašytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas, užsakovas nėra perėmęs statinio apsaugos pareigos ir atitinkamai jam nėra perėjusios rizikos dėl jo atsitiktinio žuvimo ar sugedimo. Vadinasi, jei statinio apsauga nėra užsakovo prievolė ir atitinkamai jam negali atsirasti rizika dėl statinio atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, o statybos rangos sutarčiai esant dvišalei, apsaugos prievolė ir rizika dėl atsitiktinio statinio žuvimo ar sugedimo tenka kitai statybos rangos sutarties šaliai – rangovui. Kita vertus, aplinkybę, kad rangovas buvo prisiėmęs statinio apsaugos prievolę, netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktos subrangos sutartys, kurias rangovas UAB „Molesta“ buvo sudaręs su UAB „Molestos inžinerija“ (2006 m. liepos 1 d. sutartis), UAB „Hronas“ (2007 m. vasario 22 d. sutartis), UAB „Rifėjas“ (2007 m. birželio 13 d. sutartis) ir kt. Tai, kad, esant sutartyje nustatytai rangovo atsakomybei už daikto apsaugą ir prisiimtai rizikai dėl daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, užsakovas savo nuožiūra imasi papildomų priemonių daikto saugumui užtikrinti, šios bylos atveju negali būti trakuojama kaip aplinkybė, atleidžianti rangovą nuo sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo ir nuo atsakomybės dėl nuostolių.
Suprantama, sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Statybos rangos sutarties 4.4, 15.2 punktuose įtvirtinta sutarties keitimo galimybė, tačiau sutarta, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Nors atsakovas nurodė buvus ir žodinio sutarties keitimo praktiką, tačiau byloje pateiktos kitos šalių sudarytos sutartys tokios nepatvirtina, priešingai, patvirtina, kad buvo laikomasi susitarimo esant poreikiui statybos rangos sutarties sąlygas keisti raštu. Dėl to, esant rašytiniam šalių susitarimui, kad tik pasirašius galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą užsakovui pereina atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, užsakovas taip pat nuo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos perima statinio apsaugą, jei šalys raštu nesutaria kitaip, nepasitvirtina atsakovo argumentas, kad šalys susitarimu pakeitė sutarties sąlygą dėl rizikos ir atsakomybės už daikto atsitiktinį žuvimą ar sugedimą. Be to, byloje pateikti atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai negalėtų būti traktuojami kaip tarpinių darbų rezultatų priėmimas ir šalių susitarimas dėl daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimo užsakovui ir dėl kitos priežasties. Statybos rangos sutarties objekto sukūrimas numatytas naudojant banko suteiktą kreditą. Pagal AB bankas „Nord/LB Lietuva“ ir A. Č. sudarytos 2006 m. kovo 17 d. kreditavimo sutarties Nr. 120 specialiosios dalies 15.1.5 punktą apmokėjimas už statybos darbus vykdomas dalimis, pateikus atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus, pasirašytus rangovo ir užsakovo ir suderinus su banko TVS, bei toks atsiskaitymas nustatytas ir statybos rangos sutarties 4.1 punkte. Dėl to kreditavimo sutarties bei statybos rangos sutarties sąlygų vykdymas negalėtų būti laikomas pagrindu taikyti CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymas, kurių paskirtis naudojant banko kreditą užtikrinti reguliarų apmokėjimą už atliktus darbus, negalėtų būti traktuojamas kaip užsakovo priimtas tarpinis darbų rezultatas, dėl kurio užsakovas perima ir daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sužalojus turtą ar jį praradus, už žalos padarymą atsakingiems asmenims atsiranda prievolė žalą atlyginti. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis). Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Gaisro įvykio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl pašalinių atviros ugnies šaltinių poveikio. Vadinasi, esant įstatymu ir sutartimi rangovui nustatytai statybos objekto apsaugos prievolei ir atitinkamai iš šios sutarties sąlygos jam kylančiai statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikai, aplinkybė, kad rangovas neužtikrino statybos objekto apsaugos ir dėl tokio jo nerūpestingumo atsiradus pašalinių atviros ugnies šaltinių poveikio galimybei, lemia pagrindą taikyti rangovui atsakomybę, t. y. atsiranda rangovo turtinė prievolė atlyginti užsakovui patirtus tiesioginius nuostolius, nes, minėta, statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Pripažinus rangovo atsakomybę dėl statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, svarstytinas užsakovo patirtų ir byloje nurodytų, tačiau teismų nenustatinėtų tiesioginių nuostolių dydžio klausimas, kuris spręstinas atsižvelgiant į statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigas vykdant statybos rangos sutartį, abiejų statybos rangos sutarties šalių veiksmus, įtakojusius šių nuostolių atsiradimą, jų dydį. Tiesioginių nuostolių dydžio klausimas susijęs su faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimu, o tai nepriskirta kasacinio teismo kompetencijai, todėl bylą būtina grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo egzistavimas), ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Iš atsakovo UAB „Molesta“ priteistina valstybei 55,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka šiam teismui iš naujo.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Molesta“ 55,80 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Virgilijus Grabinskas