Civilinė byla Nr. e2A-522-755/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00456-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.1.,2.4.4.1.,3.1.7.6.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,

dalyvaujant D. U. ir jos atstovui advokatui A. M.,

nuotoliniu būdu dalyvaujant R. P. atstovams D. P. ir advokatei G. G.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsatovai L. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolines vaizdo-garso priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ir atsakovės D. U. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-335/2021 pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovei D. U. dėl kelio servituto vietos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., M. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atstatyti kelio servituto vietą- įpareigoti atsakovę D. U. per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis panaikinti iškastą tvenkinį ant dalies servitutinio kelio (duomenys neskelbtini), įregistruoto 2002 m. gegužės 20 d., Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau-AVA) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-NŽT) 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimų pagrindu arba, netenkinus šio reikalavimo, įpareigoti ją per 6 mėnesius savo lėšomis įrengti 4 m pločio servitutinį kelią 0,1003 ha dydžio pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. mažosios bendrijos (toliau MB) „GeoMatininkas“ parengtą planą su teise važiuoti transporto priemonėmis, lengvaisiais automobiliais, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

2.       Kelio servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovei priklausančiam žemės sklypui ar jo daliai atkuriant nuosavybės teises J. P. (atsakovės tėvui), dokumentuose yra jo parašai, kas įrodo, kad jis su nuosavybės teisių atkūrimu ir nustatytu servitutu sutiko, jo vieta buvo žinoma. Nepaisant to, atsakovė arba jos tėvas J. P. (miręs), neatsižvelgiant į kelio servitutą, jo dalyje 2015-2016 metais jį perkasė ir iškasė tvenkinį (šis faktas nurodytas 2020 m. vasario 12 d. NŽT suinteresuotų asmenų susitikimo dėl kelio servituto panaikinimo pasitarimo protokole Nr. lLS-12-(7.5.).

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti nustatytus 0,08 ha dydžio ir 0,01 ha dydžio servitutus ir naujai nustatyti kelio servitutą 4 m pločio pagal MB „GeoMatininkas“ paruoštą planą 0,1003 ha dydžio (tarnaujantis daiktas).Už naudojimąsi servitutu, kuris tarnaus išimtinai ieškovo ir M. K. poreikių tenkinimui, kai ji pati juo nesinaudos ateityje, prašė iš ieškovo, kaip viešpataujančio daikto savininko, atsakovei, kaip tarnaujančio daikto savininkei, priteisti 170 Eur periodinę kompensaciją, mokamą kasmet neterminuotai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nes bus smarkiai ribojama jos teisė į privatumą, pravažiuojantys automobiliai kels triukšmą, į kiemą pateks kelio dulkės ir teršalai, negalės sklypo aptverti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę D. U. per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis panaikinti iškastą tvenkinį ant dalies servitutinio kelio, priešieškinį atmetė, priteisė iš jos 3 075 Eur bylinėjimosi išlaidų R. P. bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administraciniais aktais – 2002 m. gegužės 20 d. Utenos AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovės tėvui J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini), sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso bendraturčiams D. U. ir A. P. (atsakovei 239/479 dalis 2019 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu) bei nustatytas 0,08 ha dydžio servitutas (tarnaujantis) „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio keliu, plane pažymėtu „S“. Įrašas galioja nuo 2002 m. gegužės 20 d. NŽT 2010 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. P. atsakovei šiuo metu priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 4, įgytame 2018 m.liepos 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu, irgi buvo įrašytas 0,01 ha dydžio kelio servitutas, plane pažymėtas „S2“ – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Įrašas galioja nuo 2011 m. liepos 25 d. Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose (abrise) yra pažymėtas servitutas, J. P. parašai ir teismas atmetė atsakovės samprotavimus apie galimą parašų suklastojimą. Šie duomenys įregistruoti VĮ Registrų centras duomenų bazėje, vadinasi išviešinti, apie servitutą žinojo tiek buvęs, tiek ir dabartinė savininkė. Vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovė, kaip naujoji nekilnojamojo turto savininkė, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs turto savininkas- jos tėvas. Jos aiškinimu, tėvas apie 2015 m. tik ėmėsi kūdros pagilinimo ir padidinimo, kas nėra servitutinio kelio padėties ar kokybės keitimas. Teismas nusprendė, jog kūdros iškasimas ant dalies servitutinio kelio, atsakovei net bandant neigti jo buvimą ar aiškinant, jog niekas ir niekada keliu nevažinėjo, ten buvusi pelkė, nustatytais servitutais ieškovas ir M. K. nesinaudoja, nes savavališkai suformavo kitą privažiavimą ir juo naudojasi daugiau nei 5 metus, neatitinka tikrovės ir faktinių duomenų.

6.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui, M. K. be servitutinio kelio nėra galimybės normaliomis sąlygomis į jiems priklausančius žemės sklypus patekti ir naudotis, tad teismas pripažino esant  jų teisėtų interesų pažeidimą.

7.       Atsakovė, rekonstruodama savo sodybą, statė namą prie pat ginčo kelio ir, siekdama sau patogumo bei neatsižvelgdama į ieškovo, M. K. interesus, iškasus ant servitutinio kelio dalies tvenkinį (kūdrą) sudarė kliūtį ieškovui (jo šeimos nariams) privažiuoti į savo sklypus ir tuo pažeidė jų teisėtą interesą naudotis nuosavybe. Pastebėjo, kad priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį jos atstovas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, nurodė priešingai ir vien deklaratyviai akcentavo būtinumą siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų varžoma nuosavybės teisė ir vienam kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, tačiau realybėje atsakovė tuo nesivadovavo. Pažymėjo,kad nors 2019 m. birželio 13 d. teismo nutarimu jai ir buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, tačiau joje konstatuota, jog D. U. neabejotinai buvo žinoma apie nustatytą servitutą, jo turinį ir ji turėjo pareigą ne tik jį išlaikyti, bet ir leisti juo naudotis servituto teisių turėtojams (CK 4.113 straipsnis). Aplinkybių, susijusių su kelio pravažumu ar servitutinio kelio vieta natūroje, teismas tąsyk netyrė, nes tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, tik buvo pasisakyta, jog servitutas yra įregistruotas ir išviešintas.

8.       Atmetė kaip nepagrįstus argumentus apie tai, kad neva tvenkinio dydis nepasikeitė, nes iš 2018 m. fotonuotraukos matyti iškastas naujas vandens telkinys; pats ieškovas 5-6 m. esą nesinaudoja servitutiniu keliu, o naujai suformuotu net nebandė pravažiuoti, NŽT Molėtų skyriaus pozicija nagrinėjamu klausimu neva esanti neobjektyvi ir pan. Nereikšminga vertinta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad servitutinis kelias neužkoordinuotas, neatlikti jo matavimai, nes pati atsakovė tik ir gali pasirūpinti kadastriniais matavimais, kuriuos ir atlikus kelio vieta esmingai nepasikeistų.

9.       Atsakovė, esant konfliktinei situacijai dėl servitutinio kelio, 2020 m. siekė servituto panaikinimo administracine tvarka ir iš 2020 m. vasario 12 d. NŽT vykusio pasitarimo protokolo matyti, kad jame dalyvavusi ieškovo atstovė D. P. pabrėžė, jog servitutinis kelias yra vienintelis privažiavimas į sodybą, 1995 m. jis buvo atnaujintas žvyro danga, bet jo dalyje yra iškastas prūdas, neleidžiantis patekti į gretimus sklypus. Ji prašė sutvarkyti servitutą ir sugadintą kelio dangą. Protokoliškai nutarta, kad nenustatyta nei viena iš CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių servituto naikinimui. Teismo vertinimu, nėra pagrindų jį nustatyti kitoje vietoje su kasmetinės kompensacijos priteisimu, kompensaciją priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kas būtų nelogiška, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

10.       Atsakovės savo nuožiūra suformuotas ir kaip alternatyva ieškovui siūlomas itin prastos būklės keliukas be tvirtos dangos, jai savavališkai pakeičiant servitutinį, netinkamas naudotis, todėl sutiko su ieškovo ir M. K. pozicija dėl negalimumo juo pravažiuoti lengvuoju transportu. Atsakovės prašymu sudarytą antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas vertinimo ne kaip  patikimą įrodymų šaltinį dėl abejonių keliančių ir atsakovei palankių akcentų, tokių, kaip neva pati pareiškėja pasidarė kelią į savo sodybos kiemą, o kitu keliu, vedančiu į kaimynų sodybas (taigi ir ieškovo), laisvai gali važiuoti transporto priemonės, galima be kliūčių vaikščioti. Pastebėjo, kad objektyviai antstolė to, kas kelią padarė, nematė, bet naudojo atsakovės pateiktą informaciją. Kita vertus, aplinkybę apie įmanomą pravažiavimą tik traktoriumi, bet ne lengvuoju automobiliu, kai būna šlapia ir pažliugusi žemė, įrodinėjo ir ieškovo atstovės, ir liudytojas K. P.. Kadangi atsakovė nesutiko savo lėšomis įrengti kelio servitutą pagal MB „GeoMatininkas“ planą, kad juo būtų galima važiuoti lengvaisiais automobiliais, teismas tenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą, o priešieškinį dėl naujo kelio servituto nustatymo atmetė.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį. Prašo prijungti prie civilinės bylos pridedamą įrodymą - rašysenos ekspertizės 2021 m. birželio 5d. aktą ir jį įvertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      servitutinis kelias administraciniais aktais buvo nustatytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus –sutikimo servituto nustatymui J. P. nėra davęs. To patvirtinimui teikia rašysenos ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada – 2002 m. balandžio 22 d. J. P. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)abrise ir pareiškime Utenos apskrities viršininko administracijai J. P. vardu pasirašė ne J. P., o kitas asmuo;

11.2.                      tvenkinys nebuvo kasamas, šioje vietoje yra kūdra. Iš pateikiamų ortofoto, grafinių žemėlapių (2005-2006 m.) akivaizdu, kad kūdra buvo nuo seno. 2016 metais ji buvo tik išvalyta pašalinant žoles ir dumblą, šiek tiek padidinta ir pagilinta, nepaliečiant servitutinio kelio ribų. Toje vietoje niekas nevažinėjo, nes ten buvo pelkė;

11.3.                      servitutinis kelias niekada nebuvo lengvai pravažiuojamas, tai priklausė nuo oro sąlygų, o paskutinius 10 metų juo niekas nebandė važiuoti , pravažumo patikrinimui nebandė važiuoti ir NŽT specialistas. Žemės juosta, nors NŽT specialisto nuomone, - siaura, tačiau ne siauresnė nei keturi metrai, kas atitinka nustatyto servituto turinį ir sąlygas. Tokio pločio servitutas nustatytas AVA ir NŽT sprendimų pagrindu;

11.4.                      matininkas E. B. atliko atsakovės siūlomo naujo pravažiavimo koordinačių matavimus pagal MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą. Esamo servitutinio kelio matininkas nematavo, to ir negalėjo padaryti. Nei antstolė R. S., nei NŽT specialistai, nei matininkas E. B. tikslių esamo servitutinio kelio matavimų pateikti negalėjo, kadangi nėra registruotų servituto kadastrinių matavimų, kelio koordinačių, dėl ko negalima nurodyti, kur konkrečiai ir kokiu dydžiu perkastas, pažeistas servitutinis kelias;

11.5.                      ieškovas nepateikė teismui objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų - servitutinio kelio menamo panaikinimo, jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Prieštaraudamas pats sau, ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė tvenkinio nuotraukas, darytas skirtingais metais. 2015 metų nuotrauką, darytą iki tvenkinio išvalymo, ir 2018 metais po menamo tvenkinio iškasimo panaikinant pravažiavimą. Nuotraukos akivaizdžiai patvirtina tai, kad po išvalymo tvenkinio dydis nepakito, pakito tik vandens kiekis dėl pagilinto tvenkinio. Taigi, servitutinio kelio padėtis ir kokybė nepasikeitė, visi - ir ieškovo, ir atsakovės pateikti į bylą ortofoto grafiniai žemėlapiai vaizdžiai patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovės žemės sklype yra suformuotas naujas kelias, kuriuo ieškovas ir gretutinio sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) savininkė M. K. turi galimybę važinėti į savo sklypus. Ieškovas naudojasi nauju keliu,o atsakovė tam neprieštaravo ir neprieštarauja, nors kelias buvo suformuotas savavališkai, be jos žinios; 

11.6.                      teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad naują kelią įsirengė atsakovė. Naujas kelias atsirado išimtinai ieškovo ir M. K. veiksmų pasėkoje. Naujai suformuotu keliu patekti į savo nuosavybę eilę metų kliūčių nebuvo ir nėra;

11.7.                      ginčo kelias yra nustatytas per atsakovės sklypą ir juo patenkama į gretutinį sklypą , priklausantį M. K.. Ieškovas, norėdamas šiuo keliu patekti į savo nuosavybę, turi važiuoti per M. K. sklypą, kuriame servitutas nenustatytas, todėl tik M. K., kaip viešpataujančio daikto savininkė, turi subjektinę teisę inicijuoti procesą dėl servituto teisių pažeidimo. Ieškovas, nebūdamas viešpataujančio daikto savininku, inicijuoti teisminio proceso teisės neturi, todėl jau vien tuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas.

12.       Ieškovas R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

12.1.                       pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tyrė ir vertino netinkamai, nurodydamas, kad kai kurios išlaidos buvo perteklinės, nors pats sprendime rėmėsi tais įrodymais, todėl nepagrįstai nurodė, kad ne visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir jas sumažino;

12.2.                      ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį ieškovo skundą atsakovė prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino, kad ieškovas patyrė perteklines išlaidas.

14.        Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, neprijungti prie bylos atsakovės pateikto ekspertizės akto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14.1.                      nėra nei vienos įstatyme numatytos sąlygos priimti atsakovės pateiktą ekspertizės aktą, abrisas yra parengtas 2002 m. balandžio 22 d., todėl neturi reikšmės, nes yra suėję senaties terminai;

14.2.                      kūdra buvo ne gilinta, o 2015-2016 m. iškasta kelio servituto vietoje, dėl ko ieškovas nebegali patekti į jam priklausančius sklypus;

14.3.                      byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių buvusio servitutinio kelio vietą bei jo sugadinimą;

14.4.                        kelio vieta buvo žinoma atsakovei, tai patvirtina administracinės bylos duomenys. Kelio servitutas įregistruotas administracinių aktų pagrindu bei išviešintas VĮ Registrų centre, servituto turinys yra aiškus;

14.5.                      esamas kelio servitutas yra vienintelis kelias ieškovui patekti į jo nuosavybę. Priešingai nei teigia atsakovė, ji suprato padariusi klaidą buvusio servitutinio kelio vietoje iškasus tvenkinį, tad šalia iš dumblo ir molio suformavo naują neva servitutinį kelią, tačiau juo naudotis neįmanoma;

14.6.                      ieškovo tikslas yra netrukdomam patekti į jam priklausančius sklypus, todėl jis, teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo įpareigoti atsakovę įrengti naują servitutinį kelią;

14.7.                      atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti nustatytą servitutą, tačiau įstatymas nenumato servitutų keitimo procedūros, tik naujo servituto nustatymo ir panaikinimo atvejus, todėl norint pakeisti servituto vietą, reikia jį nustatyti CK nustatytais pagrindais;

14.8.                      ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su servitutu, nes norint patekti į savo sklypus, jam reikia važiuoti per atsakovės žemės sklypus, o po to tik per nedidelę M. K. sklypo dalį, su kuria ginčų nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų -ekspertizės akto pridėjimo, jo svarbos ir bylos stabdymo

16.       Apeliantė pateikė rašysenos ekspertizės aktą, kuriame suformuluota išvada, jog 2002 m. balandžio 22 d. J. P. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)abrise ir pareiškime Utenos apskrities viršininko administracijai J. P. vardu pasirašė ne J. P., o kitas asmuo. Pateiktas dokumentas priimtas. Apeliantė dėl pateikto įrodymo suformulavo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, nes gali paaiškėti, jog servituto nustatymas neturi teisinio pagrindo.

17.       Prašymas dėl bylos nagrinėjimo stabdymo netenkinamas. Sutinkamai su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

18.       Kolegijos vertinimu, privalomojo pagrindo bylai stabdyti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra. Apeliantė civilinės bylos procese priešieškinyje ar kitame dokumente nesuformulavo materialinio prašymo dėl servituto nustatymo ar negaliojimo (panaikinimo), servituto nustatymo teisinis pagrindas neginčijamas. Nepaisant to , net jeigu ir pavyktų nustatyti, kad abrise pasirašė ne J. P., tai neturi svarbos sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes kito patekimo į ieškovo sklypus nėra, servitutas būtinas. Pastebima, jog nėra duomenų, jog J. P. būtų ginčijęs servituto nustatymą ar galimybę juo naudotis. Tik po to, kai D. U. 2019 metais buvo inicijuota administracinė byla, susijusi su servituto pažeidimu, ji 2000 metais pradėjo  procedūras dėl servituto vietos pakeitimo ar jo panaikinimo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo esmės

19.       Apeliaciniame skunde apeliantė kritikuoja teismo išvadas, kur šis nusprendė, jog  iki 2015-16 metų servitutinio kelio vietoje kūdros nebuvo, kad servitutas šiuo metu nepravažiuojamas, todėl pasisakoma dėl šių argumentų.

20.       Atsižvelgdama į tai, jog registruotų servituto kadastrinių (geodezinių) matavimų, kelio koordinačių nėra nustatyta, kolegija sutinka su atsakove, jog itin tiksliai identifikuoti servitutinio kelio vietą ir atitinkamai pažeidimo apimtį yra apsunkinta. Tačiau iš ortofoto medžiagos nuo 2006 iki 2015 metų matyti, jog servitutinis kelias( pravažiavimas) yra matomas, jis (jo kontūrai) tebematomi ir ortofoto medžiagoje, darytoje po kūdros įrengimo. Kita vertus apeliantė, neigdama servituto buvimą,  skunde sykiu nurodo, jog servitutinis kelias ir kūdra yra greta vienas kito, ribojasi. Iš administracinės bylos Nr.(duomenys neskelbtini)medžiagos matosi ,jog patikrinimą vietoje 2019 m. vasario 21 d. atlikęs NŽT vyresnysis specialistas A. K. konstatavo, jog „kelio servituto dalies naudojimas ( dėl iškasto tvenkinio), nes palikta siaura juosta žemės juosta tvenkinio pakrante, galimai nepravažiuojama“, pridėta nustatyto servituto ir naujai įrengto apvažiavimo kelio vietos schema (b.l.26-30). Taigi, šiuose įrodymuose fiksuota, kad servitutinis kelias eina greta kūdros ar iš dalies ir kūdros užimama sklypo dalimi, todėl servitutas galimai yra pažeistas. Nors atsakovė teigia, jog kūdra nebuvo iškasta, o 2015-16 metais tik padidinta, pagilinta esama kūdra, su priešinga teismo išvada kolegija sutinka. Iš ortofoto medžiagos, surinktos iki 2015 metų, akivaizdžiai matyti, jog vandens telkinio(kūdros) nei servitutinio kelio, nei kitoje sklypo vietoje nėra. Joks vandens telkinys 2002 metų sklypo abrise nepažymėtas (adm.bylos 14 lapas), apie jį nenurodoma  ir ankstesnio laikotarpio planuose (t.I, b.l. 83-932).

21.       Kadangi ieškinyje suformuluotas reikalavimas panaikinti kūdrą, kuri trukdo naudotis servitutiniu keliu, o dėl servituto atkūrimo kitose kelio vietose reikalavimas nepareikštas, kolegija sprendžia tik dėl suformuluoto reikalavimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo labiausia tikėtina išvada , jog toje dalyje naudojimasis servitutiniu keliu pažeistas. 

22.       Teismas sprendime nusprendė, jog servitutinis kelias turi būti atkurtas panaikinant iškastą tvenkinį. Kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada padaryta nepakankamai atsižvelgus į kai kurias reikšmingas aplinkybes ir ,tikėtina, neatkurs ieškovo visavertės galimybės esamu servitutiniu keliu patekti  sklypus, esančius už atsakovės sklypo.

23.       Byloje nebuvo įrodinėta, jog atsakovės sklype kūdra(tvenkinys) įrengtas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, procedūras ar pan.( išskyrus tai, jog ji įrengta pažeidžiant kelio servitutą). Šios nutarties 20 punkte aptarta, kurioje vietoje yra kūdra ir servitutinis kelias – šis kelias šiuo metu eina šiauriniu kūdros pakraščiu ar dalinai šiaurine kūdros dalimi. Bet kuriuo atveju servitutinis kelias neina kūdros vidurine dalimi, tad teismo išvada ,jog jis galėtų būti atkuriamas tik panaikinant visą tvenkinį , vertinama kaip nepagrįsta. Kelio servitutas galėtų būti atkurtas panaikinant ( užpilant ar pan.) kūdros dalį. Vienok, kolegijos vertinimu, toks servituto dalies atkūrimas sunkiai įgyvendinamas, liks neišspręsta dėl kitos kelio servituto dalies (iki kūdros ribos) naudojimo tinkamumo (pasak ieškovo,jis dar ir perkastas, todėl nepravažiuojamas,bet reikalavimas dėl servituto kitoje- ne kūdros vietoje- ieškinyje nesuformuluotas). Reikšmingu kolegija laiko ir tą, jog užpylus suformuotą telkinio dalį, labai tikėtina, jog žemė toje vietoje drėgnuoju metų laiku ilgą laiką vis viena bus nepravažiuojama. Nepateikti duomenys apie kūdros ar jos dalies pašalinimo ir kelio toje vietoje atkūrimo kaštus, todėl įvertinti kiek jie protingi kolegija negali (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

24.       Šiame kontekste reikšmingu ginčui išspręsti kolegija vertina ieškovo alternatyvų reikalavimą bei jo atstovės pareiškimą teismo posėdyje, jog servitutas galėtų būti įrengtas (atkurtas) ir kitoje vietoje-pagal atsakovės užsakymą parengtą servituto planą, nes ieškovui ( jo šeimai) nesvarbu kuriuo keliu būtų patenkama  į savo sklypus.

25.       Įstatymas reglamentuoja, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Sutinkamai su CK 4.11 straipsnio 5 dalimi, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pagal CK 4.139 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas padės tarnaujančiojo daikto savininkui išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių.

26.       Sisteminis nurodytų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog servituto turinio pakeitimas ar net jo panaikinimas tokiais atvejais, kai aplinkybės pasikeičia iš esmės ar servituto suteikiamas teises įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga, yra galimas. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklostė būtent tokios aplinkybės, kad naudojimasis 2002 ir 2010 metais nustatytu keliu servituto šiuo metu dėl pasikeitusių aplinkybių ( tarnaujančiame sklype įrengta kūdra, kuri  be neapibrėžto dydžio investicijų jai pašalinti, naudotis keliu neleidžia, kelias nebepravažiuojamas). Siekiant išvengti kūdros kaip kliūties, reikalinga važiuoti šiauriau kūdros, t.y. jau ne pagal nustatyto servituto kelio schemą.

27.       Dėl pasakyto, kolegijos vertinimu, šiuo metu racionaliausia ir ekonomiškiausia esamą kelio servitutą ( jo vietą sklype) pakeisti ir jo vietą nustatyti pagal MB “Geomatininkas “ 2020 m.rugsėjo 24 d. parengtą Žemės sklypo ir esamos kelio vietos, kuriai nustatomas servitutas, planą M 1:2000).

28.       Nors atsakovė teigia, jog pravažiavimą pagal jos siūlomą pakeisti servitutą faktiškai jau įsirengė pats ieškovas ar sykiu su M. K. , šį teiginį kolegija vertina kaip deklaratyvų, nepagrįstą įrodymais ( CPK 12,178 straipsniai) ir paprasčiausia nelogišką, kad svetimame žemės sklype asmenims būtų leista savavališkai atlikti grunto tvarkymo darbus.

29.       Minėta, ieškovas irgi prašo įrengti servitutą pagal tą patį planą , tik jį įvardija Infrastruktūros projektu ir nurodo, jog kelio įrengimas turi būti atliktas atsakovės lėšomis. Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo reikšmingu vertinama tai, jog CK 4.138 straipsnis numato, jog jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius. CK 4.114 straipsnis reguliuoja, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Šiuo atveju kolegija sprendžia, jog galimybė naudotis servituto keliu buvo esmingai sumažinta ar pašalinta įrengus kūdrą, tas atlikta ne valdančiojo, o tarnaujančiojo daikto savininkų iniciatyva ar pastangomis.

30.       Dėl šio , nepaisant bendro pobūdžio nuostatos, jog servituto turėtojas turi savo lėšomis remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, kadangi šiuo atveju valdančiojo daikto savininkas sutrukdė naudotis servituto keliu, jis turi pašalinti žalą – įrengti pakeistą servituto kelio vietą taip, kad servitutu būtų galima naudotis kaip kelio servitutu ( CK 6.281 straipsnio 1 dalis). 

31.       CK 4.119 straipsnis, apibūdinantis kelio servituto turinį, numato, jog tokiu keliu būtų galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis. Nustatant servitutą 2002 ir 2010 metais nebuvo konkretizuota kokiomis priemonėmis keliu bus galima važiuoti. Dėl pasakyto pakeistasis servitutas nekonkretizuojamas, nustatant, kad keliu turi būti galima važiuoti, kaip prašo ieškovas, tik lengvosiomis transporto priemonės, bet sykiu atkreipiamas dėmesys, kad tokiomis transporto priemonėmis turi būti galima pravažiuoti. Pastebima, jog šalys teikia priešingus paaiškinimus dėl galimumo pravažiuoti naujai siūlomu įrengti servituto keliu. Ieškovo atstovė pripažįsta, jog „naujuoju“ keliu pravažiuoti galima ,kai labai sausa ar pašąlę (2021 m.kovo 23 d. posėdžio protokolo garso įrašo 19-23 min.).Ar tokia galimybė išlieka, kai yra šlapia, paliję, duomenys prieštaringi. Nors atsakovė teigia, jog pravažiavimo galimybę patvirtina fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas siūlomu servituto keliu nuvažiuojantis ir grįžtantis automobilis ( bylos dokumentas Nr.DOK-6481),tokio įrodymo kolegija nevertina kaip neabejotino kelio servituto įrodymo, nes nuvažiuojantis ir grįžtantis automobilis fotografuotas iš vieno taško, nesimato, ar automobilis pravažiuoja pro kūdrą ir kurioje vietoje, iki kur jis nuvažiuoja.

32.       Nusprendus dėl naujos servituto kelio vietos, dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei nepasisakoma, nes tokių pasiūlymų šalys ieškinyje nepateikė. Nors ieškovo atstovė teismo posėdyje  teigė, jog  servituto kelias buvo apie 1995 metus žvyruotas, bet patikimų to įrodymų nepateikta. Iš ortofoto medžiagos nematyti, jog žvyro danga būtų įžvelgiama, negalima spręsti, jog iki kūdros įrengimo ( maždaug po 20 metų) tokia danga dar  buvo išlikusi, tad įrengimo metu buvo sunaikinta. Nėra duomenų, jog esamas servituto kelias būtų buvęs įrengtas kaip statinys pagal Statybos įstatymą ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui.

33.       Apibendrinant kolegija sprendžia, jog yra pagrindas naikinti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas iš dalies (iš dalies tenkinamas alternatyvusis reikalavimas) ir priešieškinis tenkintas iš dalies ( nustatyta kita servituto vieta, bet nurodoma atsakovei jį įrengti). Nurodymas įrengti servitutą nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip , kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiškia, jog , esant būtinumui , turi būti atlikti papildomi darbai, jeigu jis būtų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas. Kadangi prievolė įrengti servitutą naujoje vietoje nustatoma atsakovei ir tik ji savo sklype gali atlikti tokius veiksmus , sutinkamai su CPK 273 straipsnio 3 dalimi, jo neįrengimo atveju atsakovei nustatoma 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną neįrengimo dieną , kuri skatintų įvykdyti teismo sprendimą.

Dėl servituto atlyginimo

34.       Atsakovė prašė nustatyti atlygintinį servitutą- kasmetinę 170 Eur kompensaciją , atsižvelgiant į tai, jog bus ribojamas atsakovės privatumas, padidės oro, galimai žemės tarša, negalės savo sklypo užsitverti. Ieškovas prieštarauja tokio dydžio servituto nustatymui, nurodo, jog naudojimosi sklypu suvaržymai yra išgalvoti, servituto atlyginimo atveju jis galėtų būti nustatytas pagal Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 3 d. nustatytus žemės mokesčio tarifus 2021 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdą: žemės ūkio paskirties sklypams 0,75 proc., o vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms 0,4 proc.

35.       CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą. Toks įstatymo normos turinio aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009).

36.       Šiuo atveju ,nesant įrodymų, jog šalys būtų sutarusios dėl neatlygintino servituto, o atsakovei pareiškus, jog reikalauja servituto atlyginimo, daroma išvada, jog turi būti nustatytas servituto atlyginimas.

37.       Nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala, o jos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo    (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes, teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktas).

39.       Vykdydamas nurodytą pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją (šiuo atveju – periodinę) negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar viešpataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga našta, parinkus vienkartinę kompensaciją, ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju servituto kelias, kuris nustatomas (keičiama jo vieta)  (duomenys neskelbtini), sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. U. ir A. P. bei D. U. priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 4, užims 1003 kv. m. Iš sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P. ir VĮ Registrų centro duomenų, atsakovės parengto servituto plano matyti, jog abiejų sklypų, kuriame yra (keičiamas) servitutas, plotas yra 47 900 kv.m. Servitutas sudaro apie 2 proc.( 1003 x 100 : 47 900),o sklype Nr.(duomenys neskelbtini) ( jo plotas 4 800 kv.m., paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ) servitutas užima apie 1 arą (100 kv.m.).

41.       Atsakovė 170 Eur dydžio kasmetinės kompensacijos būtinumą motyvavo bendro pobūdžio pastebėjimais dėl atsirasiančių suvaržymų ir nepatogumų. Ieškovas servituto atlyginimo nustatymo atveju dėl jo dydžio siūlo atsižvelgti į savivaldybės nustatytus , įvertinus žemės sklypų kainas, žemės nuomos mokesčio tarifus.

42.       Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m, gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-549-695/2015).Šiuo atveju konkrečių sklypų rinkos kaina nežinoma.

43.       Kolegijos vertinimu, tikslinga kompensacijos dydį skaičiuoti atsižvelgiant į savivaldybės nustatytus ,vertinant ir masinio vertinimu būdu nustatomas žemės sklypo kainas, žemės nuomos mokesčio tarifus, nes tai paskaičiuojami pagal konkrečius kriterijus dydžiai. Atsakovės nurodyti servituto sukeliami ribojimai, kolegijos vertinimu, nėra tiek reikšmingi, jog nuo šių dydžių reiktų nukrypti-servituto keliu iki šiol buvo naudotasi itin retai, juo besinaudojančių asmenų ratas ribotas, taršos tikimybė hipotetinė, sklypo aptvėrimo galimybė ribojama tik servituto kelio vietose. Kadangi servituto būtinumas laike nėra ribojamas, tikslinga nustatyti periodinę-kasmetinę kompensaciją.

44.       Vienu iš kriterijų nustatant servituto dydį pagal analogiją gali būti naudojama metodika apskaičiuojant žemės mokesčio dydį pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį. Pagal jį mokesčio tarifas yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog Molėtų rajono savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 3 d. nustatė žemės mokesčio tarifus 2021 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdą: žemės ūkio paskirties sklypams 0,75 proc., o vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos 0,4 proc.

45.       Iš viešai prieinamų registro duomenų matyti, jog sklypo, kurio unik.Nr.(duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 1 980 Eur, sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), mokestinė vertė 4 690 Eur. Viso 6 670 Eur . Taigi, viena kvadratinio metro mokestinė vertė per metus, taikant koeficientą 0,75 proc., būtų 0,1 Eur (6 670 Eur : 47 900 kv.m. x 0,75 ), o taikant koeficientą 0,4 proc. būtų 0,05 Eur ( 6 670 Eur : 47 900 kv.m. x 0,4 ).Taigi, viso servituto metinė mokestinė vertė priklausomai nuo žemės paskirties sudarytų 100,30 Eur ( 1 003 kv.m.x 0,1 Eur) ar 55,86 Eur ( 1 003 Eur x 0,05 Eur). Atsižvelgiant į tą, jog sklypų paskirtys nevienodos, todėl taikomi skirtingi mokesčių dydžiai, kolegijos vertinimu tikslinga šių dydžių vidurkį 78,08 Eur ( 100,30 Eur + 55,86 Eur :2) nustatyti kaip kasmetinį ( periodinį) servituto dydį.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

46.       Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, jog jis įrodymus dėl išlaidų tyrė ir vertino netinkamai, nepagrįstai nurodė, kad kai kurios išlaidos buvo perteklinės, ne visos yra pagrįstos ir jas sumažino, nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

47.       Kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme priimtą procesinį sprendimą(proceso baigtį) teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas mažino pagrįstai.

48.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas patyrė perteklines( nebūtinas) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antstolės ir matininko paslaugomis, ir, pripažinęs pagrįstomis tik dalį šių išlaidų, jas sumažino  nuo 4 586,60 Eur iki 3 000 Eur , t.y. maždaug 66 proc.

49.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio  1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

50.       CPK

51.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, ieškovui sumažindamas kaip pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 3 000 Eur , atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, atstovo teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme formą ir laiką, atliktų atstovavimo veiksmų tikslingumą ir kt.) ir juos tinkamai įvertino. 

Dėl procesinės baigties , bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52.       Apibendrinant tą, kas pasakyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, nepakankamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys (alternatyvus reikalavimas) ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

53.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

54.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu išspręsto ginčo rezultatą, sprendžiama, jog ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies lygiomis dalimis, t.y. po 50 proc.

55.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 738,40 Eur atstovavimo išlaidų, 100 Eur sumokėta už antstolės D. P. paslaugas ir 150 Eur už MB „Geomatininkas“ parengtą keičiamo servituto planą. Viso 1 988,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas antstolės parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pripažino nepatikimu įrodymų šaltiniu, todėl, kolegijos vertinimu, jo parengimo išlaidos neatlygintinos (CPK 88 straipsnis).Kitų                                    (atstovavimo ir matininko paslaugų) išlaidų pagrįstumas nekelia abejonių. Taigi, pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi išlaidomis ( be žyminio mokesčio) laikoma 1 888,40 Eur suma.

56.       Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkinami lygiomis dalimis, šalims atlygintina po pusę jų patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų- ieškovui 1 500 Eur ( 3 000 Eur :2) ir atsakovei 944,20 Eur ( 1 888,40 :2) ir po 37,50 Eur (75 Eur :2) jų sumokėtų žyminių mokesčių.

57.       Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 8,65 Eur proceso išlaidų. Kadangi šio proceso išlaidos tarp šalių paskirstomos lygiomis dalimis ir tokiu atveju išieškotinų iš šalies išlaidų dydis neviršija minimalaus išieškotinų išlaidų dydžio, šios išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

58.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 75 Eur, ieškovas – 34 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės skundą tenkinus iš dalies – 50 proc., jai iš ieškovo priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio 37,50 Eur (75 Eur :2). Atsakovė apeliaciniame procese patyrė 804 Eur atstovavimo išlaidų ( dokumentas DOK-5875). Atsižvelgiant į proceso baigtį, jai atlygintina pusė šių išlaidų-402 Eur ( 804 Eur :2).

59.       Ieškovas apeliacinį skundą pateikė tik dėl sprendimo dalies ,susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, skundas netenkintas, todėl žyminio mokesčio išlaidos jam neatlyginamos. Jis taip pat patyrė 1 936 Eur atstovavimo išlaidų. Dalis šių išlaidų-302,50 Eur susiję su apeliacinio skundo parengimu. Kadangi ieškovo skundas atmestas, jo parengimo išlaidos neatlygintinos ,o pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo procese pripažįstama 1 633,50 Eur išlaidų ( 1 936 Eur– 302,50 Eur). Atsižvelgiant į proceso baigtį, jam atlygintina pusė šių išlaidų- 816,75 Eur ( 1 633,50 Eur :2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2002 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini)„ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav.., (duomenys neskelbtini)., nustatytą 0,08 ha dydžio kelio servitutą „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S“, ir D. U. priklausančiame žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010-12-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav., (duomenys neskelbtini). 4., nustatytą 0,01 ha dydžio kelio servitutą–teisės važiuoti transporto priemonėmis ( tarnaujantį), nustatant servitutą naujai - kitoje vietoje  0,1003 ha dydžio kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. mažosios bendrijos „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, 4 metrų pločio , įpareigojant D. U. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti šį servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį. Jo neįrengimo atveju nustatyti, jog D. U. skiriama bauda - po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną.

Priteisti iš R. P., a.k(duomenys neskelbtini) D. U. 78,08 Eur dydžio periodinę kompensaciją už naudojimąsį servitutu, mokamą kasmet iki servituto pabaigos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. spalio 20 d.).

P. R. P. iš D. U.,a k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir 37,50 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti D. U. iš R. P., a k(duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio ir  944,20 Eur( devyni šimtai keturiasdešimt keturi Eur 20 ct) ) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

P. R. P. iš D. U.,a k. (duomenys neskelbtini) 816,50 Eur ( aštuonis šimtus šešiolika Eur 50 ct) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą .

Priteisti D. U. iš R. P., a k(duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 804 Eur( aštuoni šimtai keturi Eur) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                         Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė