Civilinė byla Nr. e2A-740-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01895-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, palūkanų bei kitų sumų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo D. V. (toliau – atsakovas) 580,28 Eur negrąžintą kreditą, 77,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 8,25 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 149,95 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 36 proc. negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.), 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 823,20 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 343,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 36 proc.) ir 39,60 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Vartojimo kredito sutartis su atsakovu vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. vasario 28 d.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 580,28 Eur negrąžintą kreditą, 77,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.), 8,25 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.), 149,95 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 24,51 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 115,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą.

5.       Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 580,28 Eur negrąžintą kreditą, kadangi nenustatė, jog atsakovas būtų įvykdęs piniginę prievolę ieškovei. Taip pat ieškovei priteisė 77,40 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos bei 8,25 Eur administravimo mokestį, kadangi šiuos reikalavimus laikė pagrįstais.

6.       Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Vertino, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 149,95 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, tenkino.

7.       Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 36 proc. negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.), teismas nurodė, kad, siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.), t. y. 24,51 Eur (580,28 Eur negrąžinta kredito dalis × 36,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 43 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos). Taigi, reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 24,51 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas taikant sutartinę 36 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.).

8.       Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos, ši reikalavimo dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Pažymėjo, kad kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis, dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) įtvirtintos normos. Vertino, kad šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti 36 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 36 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. 

9.       Konstatavo, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

10.       Teismas priteisė ieškovės prašomas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi šį reikalavimą laikė pagrįstu.

11.       Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė atsižvelgdamas į proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 139 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Anot apeliantės, ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti ieškinyje.

12.2.       Teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos, kadangi ieškinyje ji aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas.

12.3.       Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, o atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja. Apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

12.4.       Teismas galėjo įvertinti žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 36 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.

12.5.       Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 823,20 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas pagal minėtą sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 343,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 36 proc.) ir 39,60 Eur administravimo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Vartojimo kredito sutartis su atsakovu vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. vasario 28 d.

17.       Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 36 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (580,28 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nurodęs, kad ieškovės prašomos priteisti 36 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Sprendė, kad reikalavimas priteisti 36 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

18.       Apeliantė su apylinkės teismo vertinimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Anot apeliantės, ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė ir prašė priteisti. Be to, teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos, kadangi ieškinyje ji aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19.       Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

20.       Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22.       Apeliantės reikalavimas priteisti 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas nepagrįstu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai atmestini, kadangi prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje egzistuotų įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 36 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovės reikalavimo netenkino.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime už akių padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25.        Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo / perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            apeliacinį skundą atmesti.

            Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                       Rūta Palubinskaitė