Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10420-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.5.11; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Swedbank, akcinė bendrovė, V. Ž..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018 m. lapkričio 13 d. buvo gautas pareiškėjo R. Ž. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų. Skundu pareiškėjas prašo: 1) nedelsiant nutraukti antstolės neteisėtai vykdomą priverstinį 80 351,30 Eur išieškojimą iš jam priklausančio turto; 2) panaikinti 2018-08-20 patvarkymą Nr. S-18-5- 21064 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš jo, 2018-08-20 turto arešto aktą Nr. S-18015573 ir 2018-08-20 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-21067; 3) grąžinti jam visas nepagrįstai išieškotas sumas remiantis skundžiamu patvarkymu ir nurodymu. Pareiškėjas nurodė, jos antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01412 vykdo 1324,43 Eur išieškojimą jo atžvilgiu išieškotojai Swedbank AB pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-06-29 išduotą vykdomąjį raštą ir vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01386 vykdo 810 495,99 Eur (likutis 404 870,19 Eur) išieškojimą iš skolininko V. Ž. išieškotojai Swedbank AB pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 išduotą nutartį Nr. 2-8881-144/2011. Jam 2018-10-08 registruotu paštu buvo įteikti skundžiami dokumentai iš jų pareiškėjui tapo žinoma, kad antstolė sujungė aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas ir pradėjo priverstinį vykdymą dėl 81 675,73 Eur išieškojimo iš jam priklausančio turto. Jis su antstolės priimtais sprendimais nesutinka ir prašo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus, motyvuoja tuo, kad 1) jis nesutinka su antstolės teiginiu, kad jis nėra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016. Teismo nutartimi nustatytą prievolę grąžinti V. Ž. visas iš Palangos savivaldybės administracijos gautas sumas jis įvykdė 2016-02-18, atlikęs vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl jo prievolė grąžinti V. Ž. antstolės nurodomą 80 351,30 Eur sumą pasibaigė; 2) nesutinka, kad jis nėra įvykdęs antstolės 2016-12-14 pratvarkymo dėl įpareigojimo nedelsiant vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį. Jis informavo antstolę, kad patvarkymas negali ir nebus vykdomas, kadangi 2016-02-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įvykdyta 2016-02-18 atliktu įskaitymu; 3) nesutinka su antstolės teiginiu, kad atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neturi įtakos priverstinai vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016-06-29 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014. Jo 2016-02-18 atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Išieškotoja savo teise ginčyti teismine tvarka jo vienašališkai atliktą mokėjimą nepasinaudojo, todėl 2016-02-18 atliktas įskaitymas nėra ginčijamas ar nuginčytas; 4) jo manymu, kad jis vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį ir šios nutarties pagrindu turėdamas prievolę grąžinti gautą 80 351,30 Eur sumą V. Ž., turėjo teisę šią sumą įskaityti į savo turimą priešpriešinį reikalavimą V. Ž., nes 2016-02-17 nutartimi buvo nustatytas aiškus įpareigojimas jam visas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos gautas sumas grąžinti V. Ž.; 5) jo gautos piniginės lėšos iš Palangos miesto savivaldybės administracijos nebuvo areštuotos. Vilniaus apygardos teismo 2013-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013 buvo areštuota jo iš V. Ž. įgyta turtinė/reikalavimo teisė į Palangos miesto savivaldybės administraciją. Ši areštuota reikalavimo teisė nebuvo niekam perleista ir grįžo V. Ž. remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi.
2. Antstolė B. T., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymu jo netenkino ir kartu su vykdomąja byla, remdamasi CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodė: 1) jog R. Ž. atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neturi jokios įtakos skundžiamų antstolės patvarkymų teisėtumui, todėl šie patvarkymai negali būti naikinami pareiškėjo skundo argumentais. Nurodė, jog dėl restitucijos taikymo su ieškiniu į teismą kreipėsi kreditorius Swedbank AB, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, teisines pasekmes sukelia tik ieškovei „Swedbank“ AB; 2) sutinka su pareiškėjo nuomone, kad tik teismas gali pripažinti vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą negaliojančiu, todėl R. Ž. 2016-02-18 datuotas pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neturi įtakos priverstinai vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016 -06-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-750-881/2014, kadangi šis vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nesukelia jokių teisinių pasekmių kreditorei Swedbank AB, teismine tvarka nuginčijusiam skolininko V. Ž. sandorį sudarytą su pareiškėjų R. Ž.; 3) antstolės nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-17 priimdamas nutartį, kuria nutarė taikyti restituciją ir grąžino šalis į padėtį buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, įpareigojo R. Ž. grąžinti V. Ž. visas sumas gautas iš Palangos miesto savivaldybės, kurios buvo pareiškėjui išmokėtos 2013-03-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o būtent pinigines lėšas, ir nenurodė, kad yra galimas kitoks sutarties įvykdymas. Todėl akivaizdu, kad galiojant 2013-08-16 Vilniaus apygardos teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms - R. Ž. priklausančio turto areštas, uždraudžiant R. Ž. ne tik disponuoti, bet ir valdyti bei naudotis areštuota turtine teise, pareiškėjas R. Ž. negalėjo atlikti areštuotų piniginių lėšų priešpriešinio įskaitymo, nes būtent laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė ir yra užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą; 4) antstolės nuomone, būtent tai, kad realus skolos išieškojimas yra galimas tik iš pareiškėjo R. Ž., nes vykdymo procese yra areštuotas jam priklausantis turtas, o išieškojimas V. Ž. yra ribotas, pareiškėjas suprasdamas šią situaciją 2016-02-18 surašė pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Įskaityme pareiškėjas nurodė, jog V. Ž. prievolė grąžinti 43 443 Eur po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo mažinama iki 21009,61 Eur, tačiau antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas 2016-11-08 kreipėsi į antstolį A. S. dėl visų 43443,00 Eur išieškojimo iš skolininko V. Ž., taip tik patvirtindamas, kad joks priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nėra įvykęs.
3. Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į skundą nurodė, jog bankas nesutinka su pareiškėjo pateiktu skundu ir prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bankas nėra prasinaudojęs teise ginčyti pareiškėjo 2016-02-18 pranešimu atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio pranešimo pripažinimo negaliojančiu ab initio ir šis ieškinys 2018-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 buvo patenkintas. Teismas ne tik pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjo 2016-02-18 pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą adresuotą V. Ž., bet ir taikė restituciją - pareiškėją įpareigojo Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai bankui. Nurodė, jog bankas sutinka su antstolės B. T. patvarkyme išdėstytais argumentais, jog net tuo atveju, jei pareiškėjo 2016-02-18 pranešimas apie vienašalį reikalavimų įskaitymą ir nebūtų pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, šis pranešimas vis tiek nesukeltu jokių teisinių pasekmių ir nedarytu antstolės atliktų veiksmų neteisėtais. Nurodė, jog pareiškėjas neturėjo teisės atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl tokiu būdu negalėjo pasibaigti ir jo pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
4. Teisme 2018 m. gruodžio 13 d. buvo gauti rašytiniai pareiškėjo paaiškinimai, juose pareiškėjas nurodė, kad antstolės veiksmų teisėtumas privalo būti vertinamas pagal aplinkybes, egzistavusias ginčijamų veiksmų atlikimo metu. Pažymėjo, kad antstolės veiksmų atlikimo metu 2016-02-18 atliktas vienašalis įskaitymas galiojo ir teismine tvarka nebuvo nuginčytas. Taip pat nurodė, kad jis apie jo atžvilgiu inicijuotą bylą dėl 2016-02-18 pranešimu atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir Vilniaus apygardos teismo priimtą 2018-11-05 sprendimą už akių sužinojo tik 2018-12-13 dieną, gavęs suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atsiliepimą ir nedelsiant kreipsis į teismą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo, termino atitinkamam prašymui pateikti atnaujinimo ir sprendimo panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. Ž. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų atmestas.
5.1. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti tik antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Be to, įskaitymas vykdymo procese galėtų būti atliktas ir kai išieškotojas sutinka su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nagrinėjamu atveju nedavė. Kitoks įskaitymo instituto vykdymo procesas aiškinimas sisteminiu CPK normų vertinimo aspektu būtų neteisingas ir suteiktų vienam iš vykdymo proceso dalyvių (šiuo atveju skolininkams) prioritetinę padėtį, o tai prieštarautų loginiam CPK institutų vertinimui: vykdymo proceso paskirtis tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Dėl to konstatavo, kad įskaitymas vykdymo procese negalimas, kol egzistuoja ginčo dėl priešpriešinio reikalavimo teisės į išieškotoją galimybė.
5.2. Teismas atkreipė dėmesį, jog ruošiantis nagrinėti bylą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Swedbank AB, pateikė atsiliepimą, jame nurodė, jog bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pareiškėjo 2016-02-18 surašyto pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, jog 2018-11-05 Vilniaus apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 ieškinį patenkino. Teismas ne tik pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjo 2016-02-18 pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, adresuotą V. Ž., bet ir taikė restituciją - pareiškėją įpareigojo Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai bankui.
5.3. Teismas nurodė, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-08-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013, Turto arešto aktų registre 2013-08-19 buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013043844, kuriuo areštuotos R. Ž. turtinės / reikalavimo teisės įgytos iš V. Ž. pagal 2013-03-21 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti, todėl pareiškėjas atlikdamas areštuotų piniginių lėšų priešpriešinį įskaitymą, akivaizdžiai pažeidė teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. R. Ž. 2016-02-18 pranešimu atliktas įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, buvo galiojantis bei sukėlė teisines pasekmes (R. Ž. prievolės pasibaigimą). Tokiu būdu antstolė atitinkamai neturėjo teisės iš R. Ž. reikalauti vykdyti prievolę, kuri yra pasibaigusi atliktu įskaitymu.
6.2. Pažymi, kad vienašalio įskaitymo atlikimo metu nei Swedbank, AB, nei V. Ž. nebuvo pateikę vykdyti vykdomojo dokumento R. Ž. atžvilgiu. Atitinkamai R. Ž. nebuvo pateikęs vykdyti vykdomojo dokumento dėl turėto piniginio reikalavimo į V. Ž.. Taigi šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymui CPK 687 str. nuostatos nėra taikomos.
6.3. Skundžiama nutartimi teismas, vertindamas skundžiamus antstolės veiksmus, nepagrįstai vadovavosi po skundžiamų veiksmų atlikimo įvykusiomis aplinkybėmis, t. y. teismas nepagrįstai savo išvadas skundžioje nutartyje grindė Vilniaus apygardos teismo priimtu 2018-11-05 sprendimu už akių.
6.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vienašalis įskaitymas negalėjo būti atliktas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-08-16 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą Swedbank AB su juo nesutinka, prašo jo netenkinti.
7.1. Bankas nurodo, jog pareiškėjas neturėjo teisės šio savo reikalavimo patenkinti iš V. Ž. grąžintino turto. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog draudžiama įskaityti reikalavimus, kurių įvykdymas yra susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu. Iš nurodytos įstatymo formuluotės akivaizdu, jog draudimas yra imperatyvus.
7.2. Pareiškėjo atliktas reikalavimų įskaitymas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje nustatytą imperatyvą.
7.3. Pastebi, jog 2018-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 buvo pripažinta, kad pranešimas apie įskaitymą prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-750-881/2014 dėl 1 324,43 Eur išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos Swedbank AB naudai. Šiame vykdomajame dokumente nurodyta: ,,pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų V. Ž. ir R. Ž. 2013 m. kovo 21 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį į 500 000 Lt (144 810,01 Eur) skolos, 55 47,95 Lt (1606,80 Eur) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 9 055 Lt (2622,51 Eur) žyminio mokesčio išieškojimą iš Palangos miesto savivaldybės“. Šiame vykdomajame dokumente taip pat nurodyta: „nukeipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymui į atsakovui V. Ž. grąžintiną turtą. Priteisti Swedbank AB iš atsakovų V. Ž. ir R. Ž. lygiomis dalimis 2648,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Taip pat antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/12/01386 dėl 810 495,99 Eur (likutis - 404870,19 Eur) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Ž. išieškotojos Swedbank AB naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį Nr. 2- 8881-144/2011.
12. Nustatyta, kad antstolės kontoroje buvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 4 d. raštas Nr. (19.5.)-D3-580 dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė informuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagal 2013 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria V. Ž. perleido R. Ž. teisę į piniginės prievolės reikalavimą, kylantį iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 sprendimo, civilinė byla Nr. 2-846-538/212, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, civilinė byla Nr. 2A-1695/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, civilinė byla 3K-3- 559/2012, 2013-06-21 išmokėjo 57924,00 Eur; 2013 m. liepos 11 d. - 22427,30 Eur, iš viso 80351,30 Eur sumą.
13. Nustatyta, kad antstolė B. T. 2016-12-14 surašė patvarkymą dėl teismo nutarties vykdymo Nr. S-16031075, kuriuo skolininkas R. Ž. įpareigotas nedelsiant vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, t. y. pervesti V. Ž. mokėtinas pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą neviršijant 404870,19 Eur sumos, kuri priklauso ar priklausys V. Ž.. Antstolė informavo banką apie tai, jog pareiškėjas R. Ž. atsisako vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 teigdamas, kad ši nutartis buvo pilnai įvykdyta R. Ž. 2016-02-18 atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
14. Nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-08-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013, Turto arešto aktų registre 2013-08-19 yra įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013043844, kuriuo areštuotos R. Ž. turtinės / reikalavimo teisės įgytos iš V. Ž. pagal 2013-03-21 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti. Nustatyta, kad antstolė B. T. 2018-08-20 patvarkymu dėl piniginių lėšų išieškojimo iš R. Ž., informavo R. Ž. ir V. Ž., jog pradeda priverstinį 81 675,73 Eur išieškojimą iš R. Ž. priklausančio turto; siekdama išieškoti nurodytą sumą iš R. Ž., sujungia vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01412 ir Nr. 0005/12/01386, kadangi Vilniaus apygardos teismo išduotame 2016-06-29 vykdomajame rašte Nr. 2-750-881/2014, nurodyta, kad išieškojimas nukreipiamas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011, į V. Ž. grąžintiną turtą. 2018-08-20 turto arešto aktu Nr.S-18015573 antstolė B. T. areštavo R. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2018-08-20 Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, nurodymu Nr. S-18-5-21067 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas visose R. Ž. sąskaitose sumoje 81675,73 Eur ir pervesti į antstolės nurodytą sąskaitą. Pašto siunta įteikta gavėjui 2018-10-08.
15. Nustatyta, kad 2018-11-05 Vilniaus apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 patenkino ieškovės Swedbank AB ieškinį atsakovams R. Ž., V. Ž. dėl 2016-02-18 pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinimo negaliojančiu, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Ž. 2016-02-18 pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą adresuotą atsakovui V. Ž., taikė restituciją ir R. Ž. įpareigojo Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 priteistą 80357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei Swedbank AB.
16. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas apelianto įskaitymo neteisėtumą vertino atsižvelgdamas į priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo galimybę vykdymo proceso metu ir nustatė pareiškėjo įskaitymo negalimumą (CPK 687 straipsnis). Šiuo aspektu svarbu tai, kad 2016-02-18 vienašalio įskaitymo atlikimo metu nei Swedbank, AB, nei V. Ž. nebuvo pateikę vykdyti vykdomojo dokumento R. Ž. atžvilgiu. Atitinkamai R. Ž. nebuvo pateikęs vykdyti vykdomojo dokumento dėl turėto piniginio reikalavimo į V. Ž.. Taigi šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymui CPK 687 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikomos. Tai vertintina kaip netinkamas procesinės teisės normų pritaikymas (329 straipsnio 1 dalis).
17. Kitas aspektas tas, jog kaip teisingai nurodo apeliantas, antstoliui nesuteikti įgalinimai (kompetencija) spręsti asmenų sudarytų sandorių teisėtumo ir galiojimo. Dėl to nesant nuginčytam sandoriui, antstolė neturėjo teisės pripažinti R. Ž. sudarytą vienašalį sandorį neturinčiu įtakos ar nesukuriančiu sandoryje nurodytų teisinių pasekmių.
18. Pabrėžtina, kad tik įsiteisėję teismų sprendimai kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinių faktų galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, konstatuodamas, kad yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl 2018-08-20 patvarkymo Nr. S-18-5-21064 dėl piniginių lėšų išieškojimo, 2018-08-20 turto arešto akto Nr. S-18015573 ir 2018-08-20 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-21067 panaikinimo, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2712-258/2018. Minėtoje byloje teismas ieškinį patenkino bei ne tik pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjo 2016-02-18 pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, adresuotą V. Ž., bet ir taikė restituciją - pareiškėją įpareigojo Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai bankui. Akcentuotina, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 sprendimu už akių yra apeliacijos objektas: nors Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino atsakovo R. Ž. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2712-258/2019 peržiūrėjimo, tačiau dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties yra pateiktas atskirasis skundas, byla išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą (Nr. e2-767-XX/2019). Taigi, neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimui už akių remtis faktu, jog 2016-02-18 pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą yra negaliojantis, yra per ankstyva.
19. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
20. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne iki galo tinkamai išnagrinėjo ginčo klausimą dėl įskaitymo, dėl ko skundžiama teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
21. Atskirai paminėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-XX/2019 turės ypatingą reikšmę šios klausimo nagrinėjimui, į ją atsižvelgtina (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Aušra Maškevičienė