Administracinė byla Nr. I-1212-423/2018
Proceso Nr. 3-62-3-02192-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 31 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
nedalyvaujant pareiškėjui S. R.,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. R. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas (b. l. 5-7). Skunde nurodė, kad 2017-07-28 kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) gydymo. Pareiškėjui buvo paskirti vaistai, tačiau 2017-08-18 gydymas buvo nutrauktas, kadangi Alytaus PN pareiškėjui reikiamų vaistų nebuvo. Pareiškėjas iki 2017-10-06 periodiškai kreipdavosi į gydytoją dėl minėtų ligų, tačiau gydytojas kaskart paaiškindavo, jog reikiamų vaistų Alytaus PN nėra. Pareiškėjui medikamentinis gydymas pradėtas taikyti tik nuo 2017-10-06. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kreipėsi į Alytaus PN administraciją su skundu dėl susidariusios situacijos, tačiau Alytaus PN 2017-09-27 raštu Nr. 363-1483 į pareiškėjo skundą iš esmės neatsakė, pateikė su skundu nesusijusius teiginius. Dėl laiku neskirtų vaistų, pareiškėjas patyrė fizinius skausmus, buvo žeminamas jo orumas. Tokiais veiksmais Alytaus PN pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 10 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 17-20, 35) nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.
Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas dėl turimų susirgimų ir simptomų buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2017-03-30 iki 2017-04-20. Taip pat tuo laikotarpiu buvo konsultuotas gydytojo infektologo dėl turimos (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje Nr. 2017/275/65 yra nurodytos 30 dienų gydymo rekomendacijos išrašius iš ligoninės. Grįžus etapu iš Laisves atėmimo vietų ligoninės (duomenys neskelbtini) gydymas preparatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydymas (vaistais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), buvo paskirtas pagal rekomenduotą schemą. Kadangi preparatas (duomenys neskelbtini) (bendrinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) į kompensuojamų vaistų sąrašą neįtrauktas, pareiškėjas, norėdamas toliau vartoti šį vaistą, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-04-24 įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42,43,44 punktų nuostatomis, turėjo kreiptis su prašymų į Alytaus PN administraciją ir gydantį gydytoją, kad, esant medicininėms indikacijoms (nustato gydytojas priėmimo metu), būtų leista vaistą įsigyti už savo lėšas. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN neužtikrino jam tęstinio medikamentinio gydymo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo parūpinti jam reikiamus vaistus.
Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2016-05-27 įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 p.). Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.).
Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 20 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas, kurį į pareigas skiria pataisos namų direktorius (Nuostatų 41 p.). Vedėjas organizuoja tarnybos darbą, vadovauja ambulatorijai, medicininio stebėjimo izoliatoriui, vaistinei ir asmeniškai atsako už tarnybos uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 42 p.).
Ginčo laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-04-24 įsakymu Nr. V-156 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 51-2568) 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių vaistų poreikis, sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį - Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.
Tuo tarpu klausimas žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2017-07-28 pareiškėjui pagal diagnozuotas ligas buvo skirtas medikamentinis gydymas (b. l. 8). Iš pareiškėjo sveikatos istorijoje esančių gydytojo V. M. 2017-08-25, 2017-09-01, 2017-09-08, 2017-09-15, 2017-09-22, 2017-09-29 įrašų matyti, kad gydymas pareiškėjui nebuvo skiriamas, kadangi Alytaus PN nėra reikiamų vaistų (b. l. 8-11). Teismo vertinimu, šie duomenys pagrindžia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog kaskart apsilankius pas gydytoją ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo paskirti ir išduoti reikiami medikamentai, kadangi, kaip paaiškindavo gydytojas, jų nebuvo Alytaus pataisos namuose.
Minėti duomenys taip pat paneigia atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas vaistu (duomenys neskelbtini) buvo gydomas tik iki 2017-03-30, kuomet buvo etapuotas gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kaip matyti iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų, minėtas vaistas pareiškėjui buvo skiriamas periodiškai nuo 2017-07-28 (b. l. 8-11), tačiau, kaip pažymėta įrašuose, minėto vaisto Alytaus PN nebuvo. Tuo tarpu atsakovo atstovo argumentai dėl vaisto (duomenys neskelbtini) skyrimo pareiškėjui tik epizodiškai ir trumpalaikiam gydymui, neturi jokios teisinės ar faktinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo galimybės būti gydomam reikiamais medikamentais. Iš minėtų sveikatos istorijos įrašų matyti, jog šis vaistas taip pat buvo skiriamas pareiškėjui visą ginčo laikotarpį, tačiau šio vaisto Alytaus PN nebuvo.
Atsakovo atstovas teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad preparatas (duomenys neskelbtini) (bendrinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) į kompensuojamų vaistų sąrašą neįtrauktas, pareiškėjas, norėdamas toliau vartoti šį vaistą, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-04-24 įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42,43,44 punktų nuostatomis, turėjo kreiptis su prašymų į Alytaus PN administraciją ir gydantį gydytoją, kad, esant medicininėms indikacijoms (nustato gydytojas priėmimo metu), būtų leista vaistą įsigyti už savo lėšas.
Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ši teisė pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta. Pareiškėjas pateikia įrodymus, jog 2017-08-28 kreipėsi į Alytaus PN administraciją su skundu, kuriame išdėstė faktines ginčo aplinkybes ir prašė užtikrinti tinkamą gydymą – suteikti pareiškėjui reikiamus medikamentus – vaistus nuo (duomenys neskelbtini) bei preparatą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Tuo tarpu Alytaus PN pateiktame 2017-09-27 atsakyme (b. l. 14) nurodytos akivaizdžiai su skundo dalyku nesusijusios aplinkybės, jog pareiškėjui yra skirtas gydymas nuo (duomenys neskelbtini) bei rekomenduotas (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte nėra išdėstyti argumentai apie pareiškėjo skunde nurodytas ir jo sveikatos istorijos įrašais patvirtintas aplinkybes dėl lėtinės ligos (duomenys neskelbtini) gydymo bei skirto (duomenys neskelbtini) gydymo vaistais, kurie pareiškėjui nebuvo išduodami dėl jų trūkumo pataisos namuose. Šiame rašte pareiškėjui taip pat nėra išaiškinta teisė remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-04-24 įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42,43,44 punktų nuostatomis kreiptis su prašymų į Alytaus PN administraciją ir gydantį gydytoją, kad būtų leista vaistą įsigyti už savo lėšas. Pareiškėjo skundas iš esmės neišnagrinėtas, nenurodomos teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis pateiktas minėtas atsakymas. Pažymėtina, jog šio akto pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčija, tačiau iš jo turinio bei į bylą pateiktų atsakovo atstovo paaiškinimų negalima daryti išvados, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos gauti reikiamą medikamentinį gydymą pagal gydytojo indikacijas.
Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2017-08-18 iki 2017-10-06) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti iš viso 49 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinus tai, jog pareiškėjas dėl ginčo dalyko buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas sprendžia, kad 490 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2017-10-18 (b. l. 15), administracinė byla teisme buvo iškelta 2017-10-30 nutartimi (b. l. 2). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2017-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. R. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui S. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-10-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė