Civilinė byla Nr. 2-622-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01422-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 3.3.2.5; 3.4.3.9.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Virdesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Saulės kalvos“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saulės kalvos“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendrovę (toliau – MB) „Nemokumo grupė“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 30 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Saulės kalvos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi.

3.       BUAB „Saulės kalvos“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „Saulės kalvos“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą su prašymu priimti nutartį dėl BUAB „Saulės kalvos“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi BUAB „Saulės kalvos“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5.       Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 21 d. vykusiame įmonės kreditorių susirinkime, jame dalyvavusių kreditorių balsų dauguma 8-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6.       Teismas sprendė, kad nemokumo administratorės prašymas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra teisėtas ir pagrįstas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Kreditorė UAB „Virdesa“ (toliau – apeliantė arba kreditorė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nutartimi paneigė kreditorės teisę ginčyti kreditorių susirinkimų sprendimus. Kreditorių susirinkimas įvyko 2023 m. balandžio 21 d. (taigi apskundimo terminas yra iki 2023 m. gegužės 8 d.) Kreditorių susirinkimo protokolą kreditorė gavo tik 2023 m. balandžio 27 d. Tuo tarpu teismas priėmė nutartį 2023 m. balandžio 28 d. Taigi nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditoriams skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau teismas nutartimi šio termino nepaisė, iš esmės šį terminą sutrumpino iki 1 dienos. Net jeigu teismas ir vertintų, kad apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos, o ne nuo protokolo įteikimo dienos, terminas vis tiek būtų sutrumpintas, kas savaime yra neteisėta. Tai yra, kreditorė objektyviai negalėjo pasinaudoti JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimą. Nors kreditorė kreditorių susirinkime balsavo prieš bendrovės informacijos apie finansinę būklę tvirtinimą bei prieš pripažinimą bankrutavusia ir likviduojama, tačiau teismas nutartimi pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama.

7.2.                      Egzistuoja pakankamas pagrindas įtarti, kad bendrovės nemokumo situacija buvo sukurta tyčia, kad bendrovė yra sudariusi sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei kad bendrovė yra sudariusi sandorių, kurių sudaryti neprivalėjo, kuriais pažeidžiamos kreditorių teisės, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Bendrovė 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimis perleido tretiesiems asmenims savo turtą už 1 180 200 Eur, kas reiškia, kad egzistuoja pakankamas pagrindas įtarti, kad nurodyti sandoriai pažeidė visų bendrovės kreditorių interesus, o turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Be to, 2021 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta su pirkėju UAB „MIRCON“, kurios direktorius S. M. 2017 m. birželio 20 d.–2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d.–2019 m. birželio 20 d. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, o laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo ir bendrovės akcininkas. Tuo tarpu iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu buvęs L. Ž. yra UAB „MIRCON“ statybų direktorius. Nepaisant to, kad kreditorė aukščiau išvardintas aplinkybes nurodė nemokumo administratorei, tačiau jokie kreditorių interesams apginti skirti veiksmai nebuvo atlikti. Nemokumo administratorė nevertino minėtų aplinkybių prieš kreipdamasi į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7.3.                      Nemokumo administratorė 2023 m. balandžio 7 d. pranešimo dėl BUAB „Saulės kalvos“ pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo priedo Nr. 4 „Dėl informacijos pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalį pateikimo“ paskutinėje pastraipoje pripažino, kad bendrovės sandoriai yra vis dar vertinami. Taigi, ši aplinkybė savaime reiškia, kad bendrovės nebuvo galima pripažinti bankrutavusia ir likviduojama, nes neįvertinus visų bendrovės sudarytų sandorių neįmanoma daryti vienareikšmės išvados, kad bendrovės mokumas negali būti atkurtas. Šiuo atveju pripažinus bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto neįvertinus jos mokumo atkūrimo galimybių yra pažeidžiamos bendrovės kreditorių teisės ir interesai.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Saulės kalvos“ nemokumo administratorė prašo atmesti kreditorės UAB „Virdesa“ atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 83 straipsniu, priėmė teisėtą nutartį ir pripažino BUAB „Saulės kalvos“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiuo atveju likvidavimas juridinio asmens dėl bankroto yra visiškai nesusijęs su apeliantės nurodyta aplinkybe, jog priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį negali būti atkurtas bendrovės mokumas. Skundžiamos nutarties priėmimas nėra siejamas su bendrovės sandorių peržiūra ar pan., jis siejamas su JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl visi apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti nei teisiškai nei faktiškai.

8.2.                      Nemokumo administratorė pažymėjo, kad net ir likvidavus juridinį asmenį gali būti sudaryta taikos sutartis ir byla gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktu iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos ir skundžiama nutartis neužkerta kelio sudaryti taikos sutartį BUAB „Saulės kalvos“ bankroto procese ar nutraukti bendrovės bankroto bylą atsiskaičius su visais kreditoriais. Jei bankroto proceso eigoje bus gauta pakankamai lėšų ir bus padengti kreditorių reikalavimai – bankroto procesas bus nutrauktas atsiskaičius su kreditoriais, priešingu atveju įmonė bus likviduota.

8.3.                      Apeliantės nurodyti argumentai, kad skundžiama nutartis užkerta kelią atkurti bendrovės mokumą, yra visiškai nepagrįsti, dar daugiau, nėra aišku kokias teisines pasekmes skundžiama nutartis sukelia apeliantei. Nemokumo administratorės nuomone, skundžiama nutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių ir apeliantės argumentai dėl nemokumo atkūrimo yra visiškai nesusiję su skundžiama nutartimi. Nutartis dėl BUAB „Saulės kalvos“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjo 2023 m. kovo 10 d., todėl nėra realu, kad apeliantės minimi sandoriai būtų nuginčyti ir gauti pinigai iki JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino (t. y. 2023 m. birželio 10 d.) – taigi nutartį pripažinti bendrovę likviduojamą dėl bankroto, teismas bet kuriuo atveju privalėtų priimti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) praėjus trims mėnesiams nuo kreditorių finansinių reikalavimų įsiteisėjimo bankroto byloje ir neįvykus JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Taigi, akivaizdu, jog naikinti skundžiamą nutartį tik dėl neva padarytų procesinių pažeidimų neatitiktų nei bankroto proceso koncentracijos nei ekonomiškumo principo ir prieštarautų elementariai logikai.

8.4.                      Skundžiamos nutarties priėmimas nėra siejamas su bendrovės sandorių peržiūra ar pan., jis siejamas su JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl visi apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Saulės kalvos“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė: 1) 2023 m. balandžio 21 d. Pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą; 2) UAB „Virdesa“ balsavimo pirmajame kreditorių susirinkime biuletenį; 3) nemokumo administratorės 2023 m. balandžio 27 d. el. laišką UAB „Virdesa“; 4) 2023 m. balandžio 20 d. UAB „Virdesa“ prašymą nemokumo administratorei dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo ir galimo tyčinio bankroto bei dėl bendrovės sandorių patikrinimo ir ginčijimo; 5) 2023 m. balandžio 7 d. priedą Nr. 1 prie BUAB „Saulės kalvos“ pirmojo kreditorių susirinkimo medžiagos „Informacija pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalį“.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad apeliantės teikiamas 2023 m. balandžio 21 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas, UAB „Virdesa“ balsavimo pirmajame kreditorių susirinkime biuletenis, 2023 m. balandžio 20 d. UAB „Virdesa“ prašymas nemokumo administratorei dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo ir galimo tyčinio bankroto bei dėl bendrovės sandorių patikrinimo ir ginčijimo, bei 2023 m. balandžio 7 d. priedas Nr. 1 „Informacija pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalį“ yra pateikti nagrinėjamoje byloje (2 t., b. l. 33; DOK-16411). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai pateikti įrodymai neprijungtini prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

15.       Vertindamas apeliantės teikiamą nemokumo administratorės 2023 m. balandžio 27 d. el. laišką UAB „Virdesa“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas dokumentas yra susijęs su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su BUAB „Saulės kalvos“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo išsiuntimu UAB „Virdesa“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti yra reikalinga įvertinti įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su bylos medžiaga vertina apeliantės pateiktą nemokumo administratorės 2023 m. balandžio 27 d. el. laišką (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

16.       Pirmosios instancijos teismas tenkino nemokumo administratorės prašymą, pateiktą JANĮ 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, ir pripažino BUAB „Saulės kalvos“ bankrutavusia, ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad nors kreditorių susirinkime balsavo prieš bendrovės likvidavimą dėl bankroto, tačiau teismas, nesuėjus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatytam 14 dienų terminui, priėmė skundžiamą nutartį, todėl pažeidė kreditorės teisę ginčyti priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.

17.       JANĮ 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis), tačiau kreditorius, nesutikdamas su jais, turi teisę apskųsti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis). Šis terminas teismų praktikoje yra vertinamas kaip procesinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).

18.       Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu (žr. šios nutarties 17 punktą) darytina išvada, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti yra procesinio pobūdžio terminas, nustatantis laikotarpį, per kurį turi (gali) būti atliktas procesinis veiksmas – paduotas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, t. y. aptariamos teisės normos paskirtis yra suteikti kreditoriams, nesutinkantiems su priimtais sprendimais, galimybę juos ginčyti. Todėl teismas, JANĮ 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, spręsdamas kreditorių susirinkimo sprendimo tvirtinimo klausimą, pirmiausia turi įsitikinti, ar yra suėjęs JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditorių susirinkime priimtiems sprendimams apskųsti, ir tuomet priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

19.       Teismų praktikoje pažymima, kad termino skaičiavimo pradžios momentas (asmens sužinojimas apie priimtą nutarimą) nėra siejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu, tačiau su momentu, kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-790/2022). Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-450/2021).

20.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. įvyko pirmasis BUAB „Saulės kalvos“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 8 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl BUAB „Saulės kalvos“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Pirmojo susirinkimo metu balsavo kreditoriai: UAB „Auratilis“ (57,87 proc. balsų), UAB „Statgera ir partneriai“ (5,68 proc. balsų), UAB „Virdesa“ (32,89 proc. balsų) ir UAB „Šildvė“ (2,80 proc. balsų). Balsų dauguma („už“ balsavo 60,67 proc., „prieš“ – 38,57 proc.) nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti nutartį dėl BUAB „Saulės kalvos“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto (JANĮ 83 straipsnio 3 dalis). Todėl terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo prasidėjo kitą dieną po įvykusio kreditorių susirinkimo, t. y. 2023 m. balandžio 22 d. ir baigėsi po 14 dienų, – 2023 m. gegužės 5 d. Nemokumo administratorė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Saulės kalvos“ likviduojama dėl bankroto. Skundžiama teismo nutartis likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto buvo priimta 2023 m. balandžio 28 d., t. y. nesuėjus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 14 dienų terminui apskųsti kreditorių susirinkime priimtą sprendimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad kreditorė UAB „Virdesa“ pateikė skundą, prašydama, be kita ko, panaikinti 2023 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2208-640/2023, nutarė skundą atmesti. Pastaroji teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

21.       Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 20 punktą) įrodo, kad skundžiama nutartis likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priimta nesuėjus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytam apskundimo terminui, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad kreditorės UAB „Virdesa“ skundas dėl 2023 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, o kitų aplinkybių, įrodančių, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant JANĮ 83 straipsnio sąlygas, apeliantė nepateikė. Todėl sutiktina su nemokumo administratorės pozicija, kad skundžiamos nutarties panaikinimas dėl nurodyto procesinės teisės normų pažeidimo neatitiktų nemokumo proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad už atsiliepimo į UAB „Virdesa“ atskirąjį skundą parengimą atsakovė patyrė 363 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš apeliantės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.16 punkte nurodyto dydžio, todėl netenkinus atskirojo skundo, šių išlaidų atlyginimas atsakovei, atstovaujamai nemokumo administratoriaus, priteistinas iš apeliantės (CPK 98  straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Virdesa“, juridinio asmens kodas 301151143, atsakovės BUAB „Saulės kalvos“, juridinio asmens kodas 304555582, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemokumo grupė“, juridinio asmens kodas 305793362, naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                                                       Žilvinas Terebeiza