Civilinė byla Nr. 2-2306-727/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32594-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7.;1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.4.; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant ieškovui D. Ž.,

atsakovo atstovams V. V. ir advokatui Arūnui Šidlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Tikrasis dažas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovas D. Ž. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Tikrasis dažas“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys, įmonė, bendrovė), kuriuo prašo: 1) pripažinti taip vadinamus „aktus už pravaikštas“ niekiniais, nesukeliančiais teisinių pasekmių; 2) pripažinti neeilinio akcininkų susirinkimo 2019-08-02 dienos protokolą pažeidžiantį Akcinių bendrovių įstatymo normas; 3) pripažinti įsakymą 2019.08/1 dėl atleidimo pagal Darbo kodekso 58 str. 1,2,3 dalis neteisėtu, sąmoningai pažeidus įstatymo reikalaujamas procedūras; 4) sumokėti jam priklausantį atlyginimą už 2019 m. vasario mėnesio 12 darbo dienų: 709:20 = 35,45 Eur padauginus iš 12 = 425,40 Eur (neatskaičius mokesčių); 5) sumokėti jam priklausantį atlyginimą už 2019 m. liepos mėnesio 12 darbo dienų: 709:23 = 30,83 Eur padauginus iš 12 = 369,96 Eur (neatskaičius mokesčių); 6) sumokėti pavėluotą galutinį atsikaitymą nuo 2019-08-02 iki 2019-08-13 dienos už 6 darbo dienas: 709:21 = 33,76 Eur padauginus iš 6 = 202,56 Eur; 7) sumokėti išeitinę kompensaciją už 6 mėnesius 709 Eur padauginus iš 6 lygu 4254 Eur (neatskaičius mokesčių), nes bendrovėje dirbo ilgą laiką 23 metus, iš jų 15 metų ne direktoriumi; 8) piteisti turtinę žalą dėl ryšium su tokiu atleidimo pagrindu užimtumo tarnyboje negautos bedarbio pašalpos po 404,17 Eur už mėnesį (Sodros skaičiuoklė) iki pilno atsiskaitymo; 9) priteisti neturtinę žalą 8500 Eur, nes toks ieškovo 1 metų atlyginimas (709x12 lygu 8508 Eur (neatskaičius mokesčių) ir tokie nesąžiningi akcininkų veiksmai sugriovė ieškovo autoritetą, pažemino jį, pakenkė jo konkurencingumui darbo rinkoje ir buvo atlikti siekiant ne tik pasipelnyti, bet ir pažeminti ieškovą.

Ieškovas nurodė ir teismui paaiškino, jog atsakovo įmonėje pradėjo dirbti 1996 metais, pradėjo dirbti pardavėju, kai prireikė dirbo kasininku, apskaitininku. 2011 m. spalio 10 d. akcininkų susirinkimas išrinko direktoriumi. Ieškovas taip pat yra bendrovės akcininkas, kurių bendrovėje be jo yra dar du - V. V. ir R. S..

2019 m. liepos 30 d. (trečiadienį) grįžęs po atostogų darbo vietoje rado užklijuotą voką, kuriame buvo pranešimas apie kviečiamą neeilinį akcininkų susirinkimą, vyksiantį 2019 m. rugpjūčio 2 d. (penktadienį). Pranešimą pasirašė kiti du akcininkai V. V. ir R. S.. Akcininkai visuotinio susirinkimo datą paskyrė 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. antrą dieną nuo pranešimo gavimo, kas prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 26 str. 4 d. 4., kurioje nustatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Pranešimas surašytas 2019 m. liepos 29 d.. Ieškovo teigimu, jam apie akcininkų susirinkimą buvo pranešta netinkamai, nesilaikant ABĮ 26 str. 4 d. nuostatų.

Ieškovas akcentuoja ir tai, kad pranešime buvo nurodyta, jog bus svarstomi 4 klausimai: 1) dėl finansinių ataskaitų už 2014-2018 metus; 2) dėl buhalterės nebuvimo bendrovėje; 3) dėl direktoriaus D. Ž. pakartotinio darbo taisyklių pažeidimo; 4) dėl direktoriaus D. Ž. atitikimo užimamoms pareigoms. Susipažinęs su darbotvarkės klausimais ir atsižvelgdamas, kad pranešime nurodytais darbotvarkės darbiniais klausimais ne kartą darbo metu su kolegomis buvo kalbėta, kad kolektyvas žinojo apie buhalterės mirtį, dalyvavo jos laidotuvėse, žinojo apie tai, kad dėl jos mirties buvo sunkumų sutvarkyti metinę buhalterinę ataskaitą, ieškovas, kaip direktorius, dėjo visas pastangas tam, konsultavosi ir su Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS ir t. t. darbuotojais, o dėl įmonės finansinių sunkumų nebuvo galimybės skubiai samdyti naują buhalterę, neprieštaravo dėl šio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Tačiau susirinkimas pakrypo taip, kad buvo atleistas ne tik iš direktoriaus pareigų, bet ir iš bendrovėje anksčiau eitų samdomo darbuotojo pareigų, su kuo nesutinka.

ABĮ 25 str. 6 d. nustato, kad jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės organų narius, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus klausimai. Pranešime nebuvo paminėtas direktoriaus rinkimų klausimas. Šiuo, ieškovo teigimu, jis buvo sąmoningai akcininkų suklaidintas. Susirinkime viskas pakrypo netikėta ir jam nepalankia linkme. Akcininkams nesilaikant ABĮ 25 str. 6 d. nuostatų buvo pažeista ieškovo teisė tinkamai pasirengti akcininkų susirinkimui dėl direktoriaus atleidimo. Susirinkimo metu jo pirmininkas V. V. neleido ieškovui balsuoti 4-u darbotvarkės klausimu. Protokolą pildė R. S., ir ieškovo balsų nepažymėjo, kuo buvo pažeistas ABĮ 16 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, nustatantis, kad akcininkai turi teisę pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Ieškovas pažymi ir tai, kad iš anksto paruoštame ir atspausdintame susirinkimo šablone atsirado darbotvarkės 5 klausimas dėl bendrovės direktoriaus rinkimo, kuris į ieškovui pateiktą pranešimą nebuvo įtrauktas ir ieškovas nebuvo pasiruošęs pateikti savo nuomonės šiuo klausimu, kurios, beje, ieškovui niekas ir neleido išreikšti. Iš susirinkimo protokolo turinio, kuris, ieškovo nuomone, buvo atspausdintas iš anksto, matyti, kad jame nurodyti 5 darbotvarkės klausimai, tuo tarpu pranešime nurodyti tik 4 klausimai, o protokolo dalyje „Darbotvarkės klausimų svarstymas“ atsirado net 7 svarstyti darbotvarkės klausimai. Dalis naujai atsiradusių darbotvarkės klausimų pažeidė jo teisę paaiškinti akcininkams apie bendrovės veiklą ir perspektyvas, būti išklausytam, prieš tai pasirengus atsakyti į klausimus. Naujai atsiradę klausimai ieškovui buvo visiškai netikėti ir tokiai nesąžiningai įvykių eigai jis nebuvo pasiruošęs. Protokolo ruošinys buvo pildomas R. S. ranka, spausdinto tuščio turinio ieškovas teigia nematęs, pasirašė po protokolu pasibaigus susirinkimui. Protokolo kopija po susirinkimo jam nebuvo duota, atsitokėjęs po kiek laiko grįžau į darbą, tačiau akcininkų jau nebuvo, o spyna buvo pakeista. 2019 m. rugpjūčio 3 d. atėjęs į darbą sužinojo, jog nebedirba. Prašė pateikti protokolo kopiją ir įsakymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų. Po ilgo prašinėjimo gavo tik protokolo kopiją, o įsakymo kopija buvo pateikta tik Darbo ginčų komisijai. Mano, jog įsakymas surašytas atbuline data.

Ieškovas teigia nesutinkąs su jo atleidimo iš direktoriaus pareigų, atleidimas už pravaikštas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 103 str. nuostatą, kuri numato, jog juridinio asmens vadovas savo darbo laiką organizuoja pats. Ieškovo teigimu, pravaikštų jis nepadarė, jis dirbo vadovaujantį darbą, kurį dirbti galėjo ir išvykęs, nes yra reikalų, kuriuos tenka tvarkyti už įmonės ribų, tokių reikalų yra daug. Per liepos mėnesį ieškovui žymėtas pravaikštas jis atostogavo, tik per darbų gausą nebuvo sutvarkęs reikiamų dokumentų atostogoms – nebuvo surašęs prašymo ir įsakymų. Ieškovas kategoriškai neigė aplinkybę, jog darbe nebūdavo dėl sistemingo piktnaudžiavimo alkoholiu.

Ieškovo teigimu, buvo pažeista ir atleidimo procedūra, nes jam nebuvo paaiškinta, koks pakartotinis pažeidimas jam inkriminuojamas, jam nieko nebuvo paaiškinama, jis nežinojo ir nežino, dėl ko atleistas, jokio DK 58 str. numatyto šiurkštaus darbo tvarkos ar pareigų pažeidimo jis nepadarė.

        Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė ir posėdyje būdamas atstovaujamu dabartinio vadovo ir vieno iš akcininkų V. V. paaiškino, jog atleidimas iš darbo pagal priimtą akcininkų sprendimą taikytas ieškovui teisėtai ir pagrįstai darbdaviui neapsikentus nuolatinių ir sistemingų ieškovo išgėrinėjimų ir buvimo darbe išgėrus. Galimi formalūs procedūriniai akcininkų sprendimo priėmimo pažeidimai negali būti pagrindu paneigti ieškovo padarytus sistemingus ir ilgalaikius pažeidimus. Ieškovas, būdamas direktoriumi, piktnaudžiavo tokia savo padėtimi ir faktiškai su niekuo nesiskaitydavo, akcininkams išreiškus priekaištą ar pastabą, tiesiog išeidavo iš darbo ir negrįždavo į jį kurį laiką. Ieškovas buvo juridinio asmens vadovas ir atsakovo akcininkų teisė jį atleisti yra absoliuti, ieškovo reikalaujamas sumokėti atlyginimas jam nebuvo mokamas dėl pravaikštų tomis dienomis, ir apie tai ieškovas negalėjo nežinoti, tačiau klausimo dėl nepriemokos nėra kėlęs. Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti. Tai yra savarankiškas, tik specialiam subjektų ratui taikomas, darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Nutraukiant bendrovės vadovo darbo sutartį, šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia taikyti kitų darbo kodekso normų, įtvirtinančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Šiuo atveju atsakovo akcininkai pagrįstai ir teisėtai pasirėmė įmonės vadovo atšaukimo institutu.

        Atsakovas pripažįsta, kad naujasis įmonės vadovas atleidimo įsakyme nurodė netinkamą DK straipsnį, nes remiantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, akcininkai atšaukė vadovą iš pareigų be jokių nuorodų į DK straipsnius. Tačiau ir šis formalus momentas, atsakovo teigimu, negali būti vertinamas kaip pažeidimu, sąlygojančiu atleidimo neteisėtumą.

        Kadangi ieškovas buvo atleistas dėl savo kaltų veiksmų, jam nepriklauso ir išeitinė išmoka. Jokios neturtinės žalos ieškovas, atsakovo teigimu, nepatyrė. Priešingai, po atšaukimo iš pareigų, turėdamas savo žinioje banko prisijungimus prie įmonės sąskaitos, neteisėtai padarė sau į savo asmeninę sąskaitą kelių tūkstančių eurų pavedimą. Atsakovas nėra skolingas ieškovui. 

        Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. (garso įrašo 08.40 – 31.46 min. sek.) teismui paaiškino, jog yra vienas iš atsakovo bendrovės akcininkų, santykiai su kitais dviem – ieškovu ir dabartiniu vadovu V. V. geri, nesipyko. Dirba UAB ,,Tikras dažas“ parduotuvės vedėju daugiau nei 10 metų. Akcininkai neapsikentė nuolatinių ieškovo išgėrinėjimų, todėl priėmė sprendimą atleisti jį iš vadovo pareigų. Faktiškai atleido jį už girtavimą. Į mėnesį po 3-4 kartus po kelias dienas neateidavo į darbą, į pastabas nereaguodavo – apsisukdavo ir išeidavo namo. Kad būdavo išgėręs matėsi iš kalbos, kvapo. Ieškovui nerūpėjo įmonės reikalai, jis juos buvo apleidęs, po buhalterės mirties pats mėgino tvarkyti finansinius reikalus, o naujos buhalterės net neieškojo. Po atleidimo neatidavė naujai paskirtam direktoriui banko generatoriaus, įmonė negalėjo naudotis banbke turima sąskaita. Maža to, ieškovas pats sau persivedė nemenką sumą pinigų. Galutinį atsiskaitymą įmonė ieškovui padarė tik gavusi naujus prisijungimo generatorius, todėl jokios įmonės kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti nėra. Liudytojo teigimu, nieko gero apie ieškovą, kaip apie įmonės direktorių, jis pasakyti negali.

        Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Č. (garso įrašo 32.28 – 44.05 min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba atsakovo įmonėje įrankių nuomos meistru, kiekvieną dieną būna darbe, dažnai matydavo ieškovą darbe išgėrusį ar net girtą, žino, jog atleidimo priežastis yra jo girtuoklystė. Ieškovui neatėjus į darbą, jo neieškojo, nes žinojo, kad to priežastis yra girtavimas. Išgertuvės tęstinės, trukdavo ir po savaitę, tuomet net telefono ragelių nekeldavo. Liudytojo teigimu, jis ne kartą matė, kaip ieškovas išeidavo iš darbo ir iš šalia esančios parduotuvės atsinešdavo butelį (pagal kišenės siluetą matė, kad butelį neša), išgerdavo už kampo ir ateidavo toks į darbą.

        Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. (garso įrašo 44.40 – 53.45 min. sek.) teismui paaiškino, jog yra nuolatinis atsakovo parduotuvės lankytojas ir pirkėjas, yra R. S. kursiokas, ateidavo į jo parduotuvę pirkti dažų ir kitų prekių. Kadangi firma nedidelė, pažįsta visus joje dirbančius, tame tarpe ir ieškovą. Santykiai geri, nesipyko. Prieš porą metų, vasarą, šeštadienį buvo atvažiavęs į parduotuvę apsipirkti, dirbo D. Ž., nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo kažkoks konfliktas su pirkėjo, kurį, kiek suprato, Darius apskaičiavo. Liudytojo teigimu, jis padarė Dariui pastabą, kad negerai būti darbe išgėrusiam, ir išėjo. Po dviejų valandų vėl užsuko į parduotuvę, nes prireikė kažką nusipirkti, ir pamatė D. Ž. miegantį prie kasos aparato. Liudytojas teigia paskambinęs D. Č., nes R. S. lyg ir neprisiskambino, papasakojo tai, pasakė, kad turi kažkas atvažiuoti ir uždaryti kasą bei parduotuvę, kiek žino iš vėliau, kažkas iš savininkų atvažiavo.

        Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. K. (garso įrašo 54.15 – 01.04.58 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba apsaugininku UAB ,,Madata“, kuriai priduodama apsaugai UAB ,,Tikras dažas“ parduotuvė, ten ir ofisas jų. Matė ne kartą ieškovą girtą, būdavo, kad D. Ž. užmiega darbo vietoje ir dėl to neįmanoma priduoti objekto signalizacijai, tekdavo skambinti kitiems darbuotojams, akcininkams, kad atvažiuotų ir sutvarkytų viską, paimtų ir ieškovą. Liudytojo teigimu, matydavo gana dažnai ieškovą išgėrusį ar girtą užmigusį, atėjęs į patalpą rasdavo tuščių alkoholio butelių, būdingą kvapą, o D. Ž. kominį, jo net neidavo prižadinti. Skambindavo S. (V. V.) arba D. (D. Č.), R. (R. S.). Kažkas iš jų atvažiuodavo, paimdavo ir išsiveždavo Ž., objektą priduodavo signalizacijai.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1996 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 4 (t. 1, b. l. 69), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į darbą pas atsakovą vyriausiojo finansisto pareigoms. 1996 m. rugsėjo 2 d. įsakymu (t. 1, b. l. 70) buvo perkeltas į parduotuvės vedėjo pareigas. 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu (t. 1, b. l. 72) ieškovas iš parduotuvės vedėjo pareigų buvo perkeltas į pardavėjus, o parduotuvės vedėju paskirtas R. S.. Tos pačios dienos darbo sutarties pakeitimu buvo numatyta, kad ieškovas dirbs kaip pardavėjas, taip pat bus atsakingas už instrumentų apskaitą (t. 1, b. l. 71). 2001 m. sausio 2 d. įsakymu ieškovui pavesta eiti kasininko pareigas (t. 1, b. l. 73). Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovo bendrovė turi tris akcininkus, jais yra ieškovas – 628 akcijos, R. S. – 546 akcijos ir V. V. – 546 akcijos. 2011 m. spalio 10 d. akcininkų sprendimu ieškovas paskirtas bendrovės direktoriumi mokant jam 1900 Lt mėnesinį atlyginimą (t. 1, b. l. 74).

Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovui žymėtas pravaikštas 2019 m. vasario mėnesį ir liepą (po 12 darbo dienų kiekvieną šį mėnesį). Dėl pravaikštų buvo surašyti ,,Aktai dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“, kuriuos pasirašė trys atsakovo įmonės ir kitų įmonių darbuotojai (t. 1, b. l. 126-151). Faktiškai nebuvimo darbe faktines aplinkybes pripažino pats ieškovas apklausos metu, tik nurodė kitas nei atsakovas nebuvimo darbe priežastis – teigė, jog tvarkė įmonės reikalus, o liepą atostogavo. Ta aplinkybė, jog jis nebuvo supažindintas su aktais, savaime nerodo jų neteisingumo ar netikrumo. Be to, imant domėn nustatyto pažeidimo pobūdį ir ieškovo buvimą vadovu, techniškai vargu ar tai buvo įmanoma. Todėl toks pažeidimas nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste laikytinas formaliu.

R. S. ir V. V. 2019 m. liepos 29 d. pranešė šaukiantys neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, įvyksiantį 2019 m. rugpjūčio 2 d., kuriame bus svarstomi šie klausimai: 1) dėl finansinių ataskaitų už 2014-2018 metus; 2) dėl buhalterės nebuvimo bendrovėje; 3) dėl direktoriaus D. Ž. pakartotinio darbo taisyklių pažeidimo; 4) dėl direktoriaus D. Ž. atitikimo užimamoms pareigoms (t. 1, b. l. 89). Šio susirinkimo metu akcininkai, be kita ko, priėmė sprendimą atleisti D. Ž. iš vadovo pareigų nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., naujuoju vadovu paskyrė V. V. (t. 1, b. l. 10-11). Protokolą pasirašė visi bendrovės akcininkai, tame tarpe ir ieškovas (t. 1 , b. l. 11). Naujai paskirtas įmonės vadovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymais atleido ieškovą iš darbo atleidimo pagrindu nurodydamas DK 58 str. 2 d. (t. 1, b. l. 12, 13).

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atleidimo dieną ieškovas pervedė sau iš įmonės sąskaitos 660 Eur (mokėjimo paskirtis nenurodyta), po kelių dienų dar 788 Eur per du kartus (mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai paskolos grąžinimas) (t. 1 , b. l. 87).

Byloje faktiškai kyla ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, su tuo susijusių teisinių padarinių taikymo.

Revizuodamas darbdavio atliktą darbuotojo atleidimą iš darbo už galimai jo padarytą šiurkštų darbo tvarkos ar pareigų pažeidimą, teismas turi patikrinti, buvo ar ne teisinis ir faktinis pagrindas tokiam pažeidimui konstatuoti ir atleidimui realizuoti ar toks atleidimas buvo padarytas procedūriškai tvarkingai. Ginčo faktinių aplinkybių kontekste svarbu tai, jog šiuo atveju kalba eina bendrovės vadovo atleidimą, kuris faktiškai buvo realizuotas įmonės akcininkams pritaikius vadovo atšaukimo iš pareigų institutą.

Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, išklausęs ginčo šalių ir jo atstovų bei liudytojų paaiškinimus, vertindamas juos įrodymų vertinimo viseto taisyklės aspektu, remdamasis bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai pabendravus su ieškovu ir kt. byloje dalyvaujančiais asmenimis susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, laiko, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas laikyti ieškovą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o dėl to kitiems įmonės akcininkams priimti sprendimą atleisti jį/atšaukti iš bendrovės vadovo pareigų.

Ieškovas teisingai nurodo, kad sutinkamai su ABĮ 26 str. 4 d. 4. nuostata pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Tačiau ABĮ 26 str. 7 d. nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo pasirašytinai sutinka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (tą nurodė jis pats posėdžio metu ir ieškinyje) pasirašė sutinkantis su tokiu pranešimu, neprieštaravo susirinkimo pravedimui ir uždėjo savo parašą (t. 1, b. l. 9, 32). 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole yra nurodyta, kad akcininkai apie susirinkimą buvo informuoti 2019 m. liepos 29 d.. Ieškovas akcininkų susirinkimo protokole asmeniškai pasirašė 2 kartus, tuo pasirašytinai išreikšdamas sutikimą su neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo data (to, minėta, neneigė ir posėdžio metu), ieškovas pats dalyvavo susirinkime, jokių pastabų ABĮ 29 str. 4 d. pagrindu dėl jo sušaukimo tvarkos ar galimybės pravesti susirinkimą, jo vedimo neišreiškė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka yra esmingai pažeista. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

ABĮ 27 str. 9 d. yra nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu. Nepaisant to, kad susirinkimo darbotvarkės klausimai buvo šiek tiek pakoreguoti, tačiau korektūros nebuvo ženklios ir esminės, jos susijusios su paskelbtų apsvarstyti klausimų turiniu ir esme, susirinkime dalyvavo visi akcininkai ir nė vienas jų, tame tarpe ir ieškovas, jokių prieštaravimų ar pastabų ABĮ 29 str. 4 d. tvarka neišreiškė, akivaizdu, jog akcininkai galėjo apsvarstyti ir į darbotvarkę neįrašytus klausimus, kurie, minėta, jokių ženklių korektūrų į posėdžio eigą neįnešė. Be to, ieškovas pasirašė posėdžio protokolą, nenurodydamas jokių galimų pastabų ir nesutikimų, ir nėra pagrindo manyti, kad jam, kaip ilgą laiką įmonės vadovu buvusiam asmeniui, nėra žinomas ar nesuprantamas jo turinys ar reikėjo daugiau laiko skirti nuomonei dėl iškeltų klausimų susiformuoti.

Skirtingai nei DK, galiojusiame iki 2017 m. liepos 1 d., naujajame DK išskiriamas vadovaujančio darbuotojo statusas (DK 101 straipsnis), akcentuotas darbo sutarties su vadovaujančiu darbuotoju nutraukimas (DK 104 straipsnis). DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose Įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. 

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendrovės vadovas veikia kaip jos atstovas, savo veiksmais sukuriantis juridiniam asmeniui teises ir pareigas. Dėl to juridinio asmens valdymo organai turi įstatymu užtikrintą teisę atšaukti iš pareigų vadovą, neatitinkantį bendrovės interesų. Bendrovės kompetentingo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio. Tam, kad būtų atšauktas juridinio asmens vadovas, užtenka to organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo pareigų atlikimu, darbo kokybės įvertinimu ar kt.. Taigi, su juridinio asmens vadovu darbo sutartis gali būti nutraukta atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, vadovaujantis DK 104 straipsniu. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (DK 53-60 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018; 45 p.).

        Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti. Tai yra savarankiškas, tik specialiam subjektų ratui taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Nutraukiant bendrovės vadovo darbo sutartį, šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia taikyti kitų darbo kodekso normų, įtvirtinančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Juridinio asmens valdymo organai turi įstatymu užtikrintą teisę atšaukti iš pareigų vadovą, neatitinkantį bendrovės interesų. Bendrovės kompetentingo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio. Tam, kad būtų atšauktas juridinio asmens vadovas, užtenka to organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo pareigų atlikimu, darbo kokybės įvertinimu ar kt..

        Todėl teismas laiko, kad šioje konkrečioje ginčo faktinėje situacijoje, darbdavys galėjo apseiti bei ieškovo apskųstų ginčijamų 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymų priėmimo, jie pertekliniai ir jokių teisinių padarinių esant akcininkų priimtam sprendimui dėl vadovo atšaukimo iš pareigų nesukelia.

        Pagrindo laikyti akcininkų priimtą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, neturinčiu faktinio pagrindo vadovo atšaukimui iš pareigų teismas taip pat nemato.

        Byloje nedviprasmiškai nustatyta, jog kiti du juridinio asmens dalyviai turėjo teisę ir pagrindą išreikšti nepasitikėjimą ieškovu dėl jo su darbine ir vadovo funkcijų vykdymu nesusijusia veikla – buvimu darbo vietoje ir darbo laiku apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė, teismo nuomone, byloje yra pilnai įrodyta liudytojų paaiškinimais, kuriais netikėti ar nepasitikėti teismas pagrindo neturi. Būtent ši aplinkybė, teismo manymu, sudarė pagrindą žymėti ieškovui pravaikštas, nes priešingai jis neįrodė – ieškovas neįrodė, kad 2019 m. liepos mėnesį žymėtų pravaikštų laikotarpiu jis nebuvo darbe, nes atostogavo. Ieškovas neginčijo, kad jokio atostogų suteikimo įsakymo nebuvo, kad nerašė ir prašymo dėl atostogų suteikimo, taip pat neginčijo, kad kartu su galutiniu atsiskaitymu gavo kompensacija už nepanaudotas atostogas, kas rodo, kad jis turėjo nepanaudotas atostogas ir faktiškai neatostogavo už tą darbo periodą. Šiuo pateisinti save ieškovas mėgino tik teismine tvarka nagrinėjant ginčą, jokių su tuo susijusių aplinkybių ieškovas nenurodė nei formuodamas prašymą DGK, nei rašydamas ieškinį teismui. Teismas laiko, jog šie teiginiai tėra ieškovo gynimosi taktika. 

Pareiga įrodyti, jog darbuotojas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, deramai atlikti atleidimo iš darbo procedūrą ir ją įforminti, teisingai parenkant atleidimo iš darbo pagrindą, tenka darbdaviui. Teigti, kad pastarasis šiuo atveju minėtą pareigą ieškovo atžvilgiu atliko netinkamai, nėra. Kiekvienas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jam turi būti taikoma atsakomybė, atitinkanti padarytus pažeidimus. Nepaisant savo, kaip akcininko, padėties bendrovėje, ieškovas, būdamas tuo pačiu ir jos vadovaujančiu darbuotoju, privalėjo ne tik laikytis darbo tvarkos taisyklių, bet ir būti pavyzdžiu kitiems. Vienok, išnagrinėjus bylą iš esmės, manytina, kad šiuo atveju taip nebuvo.

Teismui atsisakius pripažinti ieškovo atšaukimą iš užimamų pareigų neteisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovo reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais. 

Dėl šių reikalavimų papildomai akcentuotina ir tai, kad ieškovo, kaip vadovo, atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai, todėl DK 104 str. 2 d. numatyta 1 mėnesio išeitinė išmoka jam aplamai nepriklauso, o reikalavimas išieškoti ieškovui 6 mėnesio išeitinę nepagrįstas jokio įstatymo taikymu. Kadangi ieškovui pravaikštos žymėtos pagrįstai, nėra pagrindo teigti, jog jam buvo nesumokėta. Kalbėti apie nepriemoką nėra jokio pagrindo ir dėl to, kad nedviprasmišai yra nustatyta lėšų nurašymo į savo asmeninę sąskaitą aplinkybė (šio neginčijo ir pats ieškovas). Nėra jokio pagrindo teigti, kad ryšium su tokiu dėl savo kalto veikimo patirto atleidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą sumenkinus ar pažeminus jo autoritetą, pakenkus jo konkurencingumui darbo rinkoje ir pan.. Neįrodytas ir turtinės žalos padarymas ryšium su bedarbio pašalpos negavimu, nes tai sąlygojo tie patys kalti paties ieškovo veiksmai ir to pasekmė.

Dėl kitų bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui. 

Trumpai akcentuotina tai, kad atleidimo/atšaukimo momentu ieškovas ėjo tik direktoriaus pareigas, jokio papildomo darbo ar papildomų pareigų bendrovėje jis neatliko, todėl visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis nepagrįstai atleistas buvo ir iš pareigų, kurias ėjo iki paskyrimo vadovu.

Pagal CPK 79 str. 1 d. nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1d. 6p.). Šioje byloje ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmetus jo ieškinį, žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas (CPK 83 str. 1d. 1p., 96 str. 2 d.).

Duomenų, jog ieškovas būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.

Bylos duomenimis, atsakovas turėjo 1404,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 str. 1d.; t. 2., b. l. 94). Nors šios atskovo teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumento nėra, teismas neturi pagrindo netikėti tuo, jog atsakovas patyrė šias išlaidas ir yra jas kompensavęs savo atstovui. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį atmetė, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d.). Teismas neturi pagrindo manyti, kad jos neprotingai didelės ar neadekvačios už advokato suteiktą šioje byloje pagalbą, kuomet buvo rengiamas atsiliepimas į ieškinį, dalyvaujama keliuose posėdžiuose. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos be PVM, nes sumokėtą PVM UAB „Tikrasis dažas“, turinti juridinio asmens statusą, turi teisę įtraukti į PVM ataskaitą ir susigrąžinti.

Šioje byloje susidarė viso 7,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra nemažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur), šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.) .

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 260 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „ Tikrasis dažas“, į.k. 110697470, naudai 1160,40 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt Eur 40 cnt) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš iš ieškovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Natalija Daškovienė