Civilinė byla Nr. e2A-1805-343/2021
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00843-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eftoda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eftoda“ ieškinį atsakovui G. B. dėl transporto priemonės kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eftoda“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė: 1) sumažinti automobilio (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kainą ir priteisti ieškovei iš atsakovo G. B. (toliau – ir atsakovas) 3 000 Eur sumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovės vadovas D. B. iš atsakovo 2020 m. lapkričio 26 d. nupirko automobilį. Transporto priemonė buvo daužta, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad defektai buvo įvertinti ir automobilis visiškai atitiko ieškovės lūkesčius. Sutvarkius automobilį paaiškėjo, kad jo rida yra atsukta. Tai sužinojęs ieškovės direktorius nedelsdamas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis atsisakė su juo bendrauti. Ieškovės teigimu, automobilio pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje turi nurodyti teisingus duomenis. Atsakovas neteisingai nurodė ridą, todėl jam kyla atsakomybė. Ieškovės teigimu, rida patvirtina aplinkybes apie automobilio nusidėvėjimą.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovės atstovą tenkino įsigyjamo automobilio būklė, prieš jį įsigydamas jis nepageidavo atlikti papildomų patikrinimų ar tyrimų, nors tokias galimybes turėjo. Aplinkybę, kad transporto priemonė tinkama eksploatacijai patvirtina techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčija, kad ieškovės pateikta pažyma įrodo automobilio ridos koregavimą, tačiau apie tai, kad automobiliui buvo atsukta rida jis nežinojo nei prieš įsigydamas automobilį pats, nei parduodamas jį ieškovei. Nurodė, kad automobilį atsakovas įsigijo Vokietijoje, vokiškuose pirkimo dokumentuose rida buvo nurodyta tokia, su kokia jis automobilį pardavė ieškovei. Atsakovas netikrino ridos, kadangi už šią paslaugą reikia papildomai mokėti, o ieškovės atstovas patvirtino, kad jam nėra pagrindo tikrinti ridą, kadangi automobilis puikios būklės. Dėl reikalavimo sumažinti automobilio kainą 3000 Eur ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus vieną skelbimą su akivaizdžiai suniokoto automobilio kėbulu, galimai sugadinta važiuokle ir iššautomis oro pagalvėmis, ko nebuvo ginčo automobilyje. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju rida neįtakoja automobilio techninės būklės, tinkamumo eksploatacijai ir kainos. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovui iki automobilio perdavimo buvo žinoma, jog automobilio rida suklastota, negali kilti atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 039,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Konstatavo, kad ieškovė nereiškia atsakovui jokių pretenzijų dėl konkrečių automobilio techninės būklės trūkumų. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja sumažinti automobilio kainą dėl to, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo netinkamai nurodyti ridos duomenys, kuriuos ieškovė laiko paslėptais automobilio trūkumais, dėl kurių savaime automobilio vertė yra mažesnė. Mažesnę automobilio vertę ieškovė įrodinėja pateikdama teismui skelbimą iš internetinio portalo.
6. Vertino, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovei ir atsakovui 2020 m. lapkričio 26 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį tikroji automobilio rida buvo kitokia nei atsakovas ją nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovės pateikta 2021 m. balandžio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krasta Auto Kaunas“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo automobilio ridos koregavimo aplinkybę.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Pirkėjas reikšdamas ieškinį turi nurodyti parduodamo daikto konkrečius trūkumus. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ridos neatitikimo automobilis yra su trūkumais. Ieškovės pateiktame skelbime automobilis savo aprašymu neatitinka ginčo automobilio savybių.
8. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovas įrodė, jog įsigydamas ginčo automobilį 2020 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje jis buvo informuotas, jog automobilio rida yra 131 000 km, kas atitiko ir faktinius automobilio odometro duomenis. Dėl šios priežasties atsakovui nekilo abejonių dėl automobilio ridos, dėl ko jis neturėjo pareigos papildomai tikrinti automobilio istorijos „carvertical” sistemoje ar servisuose. Vertino, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra atsakingas už ridos koregavimą ar apie ridos koregavimą žinojo, ar turėjo žinoti. Atsakovas, kaip pardavėjas, skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje sąžiningai atskleidė pirkėjui jam žinomą informaciją apie automobilio ridą, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvių reikalavimų dėl duomenų apie automobilį įrašymo į pirkimo-pardavimo sutartį. Jokių kitų automobilio kokybės neatitikimų ieškovė nenurodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktus, jog įsigyta transporto priemonė yra su defektais – su atsukta rida bei neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų faktų. Civilinėje byloje esanti UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2021 m. balandžio 2 d. pažyma įrodo automobilio ridos koregavimo aplinkybę, šio fakto neginčijo nei atsakovas, nei teismas.
9.2. Teismas skundžiamame sprendime nepagristai ir neteisingai nurodė, kad atsakovas rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais teismo posėdyje įrodė, jog įsigydamas ginčo automobilį 2020 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo informuotas apie automobilio ridą, kuri buvo 131 000 km, kas atitiko ir faktinius automobilio odometro duomenis. Taip pat, kad atsakovas nepažeidė CK 6.4311straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę. Apeliantės teigimu, tokios teismo išvados neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
9.3. Atsižvelgiant į nustatytą defektą, jo nusikalstamą pobūdį, jo reikšmę automobilio eksploatavimui, ieškovei akivaizdu, kad ginčo automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus, o ginčo automobilis po įsigyjimo nuvažiavęs vos 500-600 km., negali būti tinkamai (saugiai, patikimai) eksploatuojamas pagal paskirtį ir, kad automobilio apskritai pagal paskirtį naudoti negalima, kaip ir jo realizuoti. Teigia, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog automobilio rida atsukta, preziumuojama, kad netrukus paaiškės ir mechaniniai gedimai, susiję su nematomais automobilio važiuoklės elementais ir kitų nematomų agregatų tinkamu veikimu. Teigia, kad analogiškomis sąlygomis (vykdant apžiūrą tik vizualiai automobilių aikštelės teritorijoje), esant tokiems (vizualiai nematomiems) UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytiems automobilio defektams, bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo apeliantės vietoje automobilio defektų nebūtų pastebėjęs.
9.4. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kuriuos skundžiamu sprendimu patvirtino teismas, kad atsakovas neturi pareigos kompensuoti automobilio remonto kaštų, nes: 1) apie nustatytus defektus pats nežinojo (automobilį pardavė tokį, koks buvo pargabentas iš Vokietijos); 2) privalomosios techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie automobilio defektai, trukdantys jį eksploatuoti. Vadovaudamasi LAT praktika apeliantė teigia, kad įstatymas įtvirtina, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Šios savo pareigos, nustatytos įstatymo, pardavėjas negali paneigti, motyvuodamas tuo, kad jam pačiam yra nežinoma parduodamo daikto būklė. Pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju apeliantė neprivalo įrodyti, kad atsakovas žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Pasisakydama dėl antrojo argumento nurodo, kad aukštesniųjų teismų praktikoje yra tiesiogiai pripažįstama, jog tai, kad automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurios pasėkoje automobilis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti, savaime nereiškia to, kad jį galima tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).
9.5. Apeliantė reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį pirkėjas turi teisę reikalauti pardavėjo atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai – skelbimas apie analogiško modelio ir markės transporto priemonės pardavimą, kuris yra tokių pačių metų bei patyręs labai panašius pažeidimus eismo įvykio metu, tačiau su panašia rida, patvirtina faktą, kad apeliantės įsigyta transporto priemonė dėl ženkliai didesnės ridos, yra verta 3 600 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir neatitinkantis suformuotos teismų praktikos, ko pasėkoje turi būti panaikintas.
9.6. Neaišku kokiu pagrindu tarp atsakovo ir T. W. buvo sudaryta vokiška transporto pirkimo-pardavimo sutartis, ir ar ji sudaryta teisėtai, kadangi vokiški automobilio dokumentai rodo, kad automobilis priklausė Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie transporto priemonės perleidimą T. W..
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą, jog ginčo automobilis negali būti tinkamai (saugiai, patikimai) eksploatuojamas pagal paskirtį ir, kad ginčo automobilio esą apskritai pagal paskirtį negalima naudoti. Tai, kad ginčo automobilis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį patvirtina tiek pati ieškovė, tiek rašytiniai įrodymai (techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
10.2. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas įsigydamas ginčo automobilį 2020 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo informuotas, jog automobilio rida yra 131 000 km, kas atitiko ir faktinius automobilio odometro duomenis. Dėl šios priežasties atsakovui pagrįstai nekilo abejonių dėl automobilio ridos, jis neturėjo pareigos papildomai tikrinti automobilio istorijos „carvertical“ sistemoje ar servisuose.
10.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai esą patvirtina, kad ginčo automobilio kaina mažintina 3000 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės pateiktuose skelbimuose ne tik, kad automobilių stovis neatitinka buvusio parduodamo ginčo automobilio stovio, bet ir techninių specifikacijų. Be to, iš atsakovo kartu su tripliku pateiktų parduodamų automobilių skelbimų matyti, kad tokio modelio automobiliai su didesne rida yra net brangesni už mažiau ar metais vėliau pagamintus automobilius.
10.4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam pačiam buvo žinoma apie galimybę papildomai pasitikrinti automobilio ridą ,,carvertical” sistemoje. Ieškovės atstovas teismui taip pat pripažino, kad prieš kreipdamasis į ,,Krasta auto“ ginčo automobilį jis patikrino ,,carvertical” sistemoje, po to šį automobilį įregistravo ir tik po to tikrino ,,Krasta auto“. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovės atstovui ginčo automobilis tiko ir patiko, nes priešingu atveju jis nebūtų jo įregistravęs, o būtų bandęs jį grąžinti atsakovui.
10.5. Sutinka su teismo nuomone, kad CK įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybės trūkumus taisyklė nepanaikina pirkėjo pareigos įrodyti daikto konkretaus trūkumo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi ieškovė, reikšdama ieškinį, turi nurodyti parduodamo daikto konkrečius trūkumus.
10.6. Ieškovės apeliacinis skundas yra nekonkretus ir paremtas prielaidomis. Atsakovas su ieškovės atstovu elgėsi sąžiningai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui ir ieškovės atstovui nekilo abejonių dėl automobilio techninės būklės ar didesnės ridos. Ieškovės atstovas prieš įsigydamas automobilį, o vėliau jį įregistruodamas, savo noru turėjo galimybę papildomai pasitikrinti automobilio ridą, ką prieš automobilio registraciją jis ir padarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl transporto priemonės kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. spalio 11 d. Vokietijoje įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vokiškoje 2020 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėjas T. W. parduoda o pirkėjas G. B. perka automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rida sutartyje nurodyta 131 000 km, už 6 400 Eur kainą. 2020 m. lapkričio 26 d. tarp ieškovės atstovo D. B. ir atsakovo buvo sudaryta minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad: „techninė apžiūra negalioja“, „Automobilis parduodamas be garantijos“, „Jeigu yra transporto priemonės defektai, jie įvertinti ir transporto priemonė pilnai atitinka Pirkėjo lūkesčius“. Šioje sutartyje automobilio rida buvo nurodyta 131 000 km. Ieškovės į bylą pateiktoje UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2021 m. balandžio 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio rida koreguota, sumažinta, 2020 m. sausio 18 d. rida užfiksuota 467 419 km. Ieškovės teigimu, pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti teisingi duomenys. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisingai nurodė automobilio ridą, kas laikytina paslėptais automobilio trūkumais. Tuo tarpu atsakovas neginčija aplinkybės dėl ridos koregavimo, tačiau laikosi pozicijos, kad įsigyjant automobilį ir jį parduodant ieškovei, ridos koregavimo faktas jam nebuvo žinomas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra atsakingas už ridos koregavimą ar apie ridos koregavimą žinojo, ar turėjo žinoti. Atsakovas, kaip pardavėjas, skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje sąžiningai atskleidė pirkėjui jam žinomą informaciją apie automobilio ridą. Apeliantė laikosi priešingos pozicijos. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktus, jog įsigyta transporto priemonė yra su defektais – su atsukta rida bei neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų faktų.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba ir vėliau dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, tačiau tam tikrais aiškiai įstatyme ar sutartyje apibrėžtais pagrindais pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2, 3 dalys).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
19. CK 6.4311 straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
20. Minėta, šios bylos atveju ieškovė įrodinėja, kad pirktas automobilis turėjo defektų, t. y. ridos neatitikimų, kurie nebuvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (buvo nurodyta 131 000 km rida, nors iš tikrųjų rida yra 467 419 km). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad įsigydamas automobilį ir jį parduodamas ieškovei ridos koregavimo faktas jam nebuvo žinomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
21. Taigi, šiuo atveju ieškovė (pirkėja) turi įrodyti, kad automobilio pirkimo metu minėti trūkumai atsakovui (pardavėjui) buvo žinomi. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė teisėtai ir pagrįstai. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima bent preliminariai konstatuoti, jog atsakovas, įsigydamas ginčo automobilį, žinojo, kad automobilio rida yra didesnė nei 131 000 km ir tą sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pati ieškovė pripažino faktą, jog prieš pirkdama automobilį jį apžiūrėjo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, atliko bandomąjį važiavimą, ieškovei buvo žinoma informacija apie automobilio apgadinimus eismo įvykyje. Taigi, ieškovė pirkdama dėvėtą automobilį, kaip protinga, atidi ir rūpestinga pirkėja, prieš įsigydama transporto priemonę, galėjo pasinaudoti teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) ir ridą. Pažymėtina, kad tokia paslauga (informacijos suteikimas apie transporto priemonės ridą) teikiama ne tik automobilio savininkams, bet ir bet kuriems kitiems asmenims, pateikusiems automobilio VIN kodą „carvertical“ sistemoje. Byloje nesant priešingų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tokią ridą, kokia jam buvo žinoma, o tikrinti ar ji atitinka realius duomenis atsakovui nebuvo pagrindo.
22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad atsižvelgiant į nustatytą defektą (ridos neatitikimą), preziumuojama, jog netrukus paaiškės ir mechaniniai gedimai, susiję su nematomais automobilio važiuoklės elementais ir kitų nematomų agregatų tinkamu veikimu. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, pažymi, kad ieškovė įsigydama ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju. Akivaizdu, kad automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl laikui bėgant jie gali sugesti ir reikės investuoti lėšas jų tinkamai techninei būklei palaikyti. Kita vertus, net ir įsigijus visiškai naują transporto priemonę (kurios rida yra minimali) niekas nėra apsaugotas nuo vienokių ar kitokių jos mechanizmų gedimų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo automobilis nagrinėjamu atveju yra tinkamas eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (patvirtina techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl ridos neatitikimo automobilis yra su trūkumais.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį pagrįstai konstatavo, kad šios bylos atveju ieškovė neįrodė, kad dėl ridos neatitikimo automobilis yra su trūkumais, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės tikrąją automobilio ridą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nustatyta, kad atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai – 2021 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AV 047/2021 ir bankinio mokėjimo išrašas patvirtina, kad buvo patirta atsakovo nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau taip pat nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė ir sąskaitą už teisines paslaugas išrašė advokato padėjėjas S. S.. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovui buvo nustatęs terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą trūkumams pašalinti – pateikti tinkamo asmens pasirašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kadangi pirminis atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo parengtas ir teismui pateiktas advokato padėjėjo. Pažymėtina, kad nors šalinant trūkumus patikslintą atsiliepimą į apeliacinį skundą ir parengė advokato padėjėjas, tačiau jį savo parašu pasirašė atsakovas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos už minėto procesinio dokumento parengimą negali būti priteistos. Priešingu atveju tai prieštarautų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 daliai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė