Adm. byla Nr.I-1558-142/10

Proc. Nr. 3-61-3-00724-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 20

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei T. C., atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gietera“ skundą dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-02-18 nutarimo Nr. 3K10/25 panaikinimo arba pakeitimo ir 

nustatė:

Pareiškėja UAB „Gietera“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – ir VTAKT, ir Tarnyba) 2010-02-18 nutarimą Nr. 3K10/25 ir neskirti baudos UAB „Gietera“, o teismui pripažinus pareiškėjos kaltę, sumažinti baudos dydį ir išdėstyti mokėjimą per 12 mėnesių.

Nutarimu pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) pažeidimus taikyta ekonominė sankcija ir paskirta 2000 litų bauda bei konfiskuotas vienas butelis alkoholinio gėrimo, nurodyto 2010-02-09 Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2010-02-09 Operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 14. Paaiškino, kad įmonė veikia teisėtai ir turi išduotą licenciją Nr. 232V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įmonė veikė be jokių pažeidimų, laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos. Atvykus VTAKT pareigūnėms, iš tikrųjų buvo rastas vienas butelis šampanizuoto vyno, kuris nors ir buvo legalus, t. y. su banderole, tačiau be įsigijimą patvirtinančio dokumento. Aiškinantis, kaip įmonėje galėjo atsirasti butelis be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, po protokolo surašymo pardavėja N. Č. prisipažino, kad tai ji anksčiau sudaužė butelį ir nieko nesakiusi atpirko kitą. Tokiu savo veiksmu pardavėja tikėjosi išvengti problemų dėl pasiaiškinimų ir nesuvokė galimų pasekmių. Prašo atsižvelgti į tai, kad rastas tik vienas butelis be įsigijimą patvirtinančio dokumento, o anksčiau tokių incidentų nebuvo. Nurodo, kad pagal ATPK 30¹ straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Šiuo atveju vienas butelis, kurį sudaužė ir atpirko pardavėja, negali būti rodiklis, dėl kurio skiriama bauda, atsižvelgiant į ilgametę įmonės veiklą. Šampanizuoto vyno butelis įsigytas legaliai, jis turi banderolę, tad 2000 Lt baudos skyrimas yra neadekvatus esamai situacijai. Remiasi Konstitucinio Teismo 2005-11-05 nutarimu, kuriame išaiškinta, kad tarp siekimo nubausti ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Aiškina, kad administracinės baudos skyrimas turi būti proporcingas, atitikti pažeidimo tikslą. Pažeidimo tikslo šiuo atveju nebuvo, taip nutiko dėl žmogiškos klaidos, kadangi pardavėja nenumatė tokių savo poelgio pasekmių, baudos skyrimas neturi būti baudinio pobūdžio, o skatinantis prevenciją. Jau vien ši situacija įmonėje, kurioje iki šiol nebuvo nustatyta tokio pobūdžio pažeidimų, yra skatinanti prevenciją, tad papildomas baudos skyrimas neatitinka baudos skyrimo tikslo. Įmonė bendradarbiavo išaiškinant pažeidimą, dėl pažeidimo gailisi. Nutarimas priimtas neatsižvelgiant į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į baudos skyrimo tikslus bei Konstitucinio Teismo išaiškinimą.  

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus. Paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis sunki, todėl negali sumokėti tokios didelės baudos.

Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 23-24) nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais. Paaiškino, kad pareiškėja neginčija fakto, jog 2010-02-09 jai priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas laikomas ir parduodamas alkoholinis gėrimas, nurodytas 2010-02-09 Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2010-02-09 Operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 14, be juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Tarnyba nurodė pareiškėjai pateikti alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus iki 2010-02-12. Tokių dokumentų pareiškėja nepateikė nei iki nurodytos datos, nei nagrinėjant bylą. Dėl to pagrįstai konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas. Pareiškėjos paaiškinimus, kad alkoholinis gėrimas be juridinę galią turinčio įsigijimo dokumento įmonėje atsirado dėl to, kad įmonės pardavėjo niekam nesakiusi atpirko alkoholinį gėrimą vietoje sudaužyto, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2008-02-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A²⁰-159/2008, vertina kritiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad net ir įrodžius, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, jis nepašalina įmonės atsakomybės už padarytą AKĮ pažeidimą. Ekonominė sankcija paskirta laikantis AKĮ nustatytų taisyklių. Tarnyba aplinkybę, kad pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pripažino lengvinančia. Atsižvelgusi į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas nutarime išdėstytas pažeidimo padarymo aplinkybes, paskyrė artimą minimaliai 2000 Lt baudą. Priimdama nutarimą Tarnyba baudų skyrimo taisyklių nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, todėl nutarimą naikinti nėra teisinio pagrindo. Tarnybai nesuteikta teisė neskirti baudos, nustačius AKĮ pažeidimą. Konstitucinis Teismas 2008-01-21 nutarime yra išaiškinęs, kad ne tarnyba, o teismai turi išimtinę kompetenciją skirti mažesnę nei įstatyme numatyta minimali bauda. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.  

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai ekonominė sankcija  paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir  šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto draudimo įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų pažeidimą. Su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 8.9 punkte įtvirtintas draudimas parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuoti, eksponuoti alkoholinius gėrimus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų egzemplioriaus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo faktus Tarnybos darbuotojai nustatė 2010 m. vasario 9 d. patikrinęs pareiškėjai priklausančią kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įstatymo pažeidimo faktą užfiksavo 2010 m. vasario 9 d. Operatyvaus tikrinimo protokole Nr. 14 (b. l. 27).

Pareiškėja įstatymo pažeidimo fakto iš esmės neneigia, pripažįsta, kad Tarnybos darbuotojų kavinėje rastam alkoholiniam gėrimui iš tikrųjų neturėjo ir neturi privalomų to gėrimo įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl Tarnybai ir nepateikė. Skunde iš esmės kelia tik baudos individualizavimo klausimą. Pažeidimą teisina paaiškinimu, kad alkoholinis gėrimas putojantis vynas, nurodytas prekių atsakingo saugojimo akte (b. l. 28), be jo įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų įmonėje atsirado dėl to, kad įmonės pardavėja N. Č. vietoj sudaužyto butelio nupirko parduotuvėje kitą analogiško gėrimo butelį, ir, neinformavusi apie tai, padėjo į lentyną. Tokie argumentai vertintini kritiškai. Kaip matyti iš bylos dokumentų, toks pažeidimo fakto aiškinimas atsirado po to, kai buvo surašytas Operatyvaus tikrinimo protokolas. N. Č. paaiškinimas įmonės direktorei rašytas 2010-02-11. Paaiškinime nedetalizuojama, kada N. Č. sudaužė šampano butelį ir kada jį atpirkusi pastatė į vietą. Tačiau akivaizdu, kad toks faktas galėjo būti dar prieš patikrinimą, todėl buvo realių galimybių šį pažeidimą išsiaiškinti ir jį pašalinti. Net ir įrodžius, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, jis negali pašalinti bendrovės atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus. Pagal Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 10 punkto nuostatas prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra laikomos parduotuvių, kioskų, paviljonų, restoranų patalpos, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui. Bendrovė yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių reikalavimų. Prekybą vykdantys Bendrovės darbuotojai veikia Bendrovės vardu. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Į įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VTAKT nutarimas, kiek jame yra konstatuotas padarytas pažeidimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 1000 Lt iki 50 000 Lt bauda, o konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į šio įstatymo 34 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakovas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjas nekliudė tyrimui, skyrė artimą minimaliai sankcijoje numatytai baudą – 2000 Lt.

Pareiškėjos atstovė prašo sumažinti taikytos ekonominės sankcijos dydį dėl įmonės sunkios finansinės padėties, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą (rastas tik vienas alkoholinis gėrimas be įsigijimą patvirtinančių dokumentų) į tai, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, kad padėjo išaiškinti pažeidimą, gailisi.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10 nutarimai).

Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos dydžio, būtina vadovautis AKĮ 34 straipsnio nuostatomis, o ne ATPK numatytomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, apie kurias savo skunde nurodo pareiškėja. Įmonė baudžiama ne už administracinio teisės pažeidimo padarymą, o už įstatymo pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta specialiame įstatyme – AKĮ, kuris ir turi būti taikomas, sprendžiant ekonominės sankcijos už įstatymo pažeidimą skyrimo klausimą. AKĮ numatytas vienintelis atvejis, kai vadovaujamasi ATPK – AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo ATPK nustatyto turinio protokolą. Vadovaujantis AKĮ 33 straipsnio 1 dalimi, administracinė atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą taikoma fiziniams asmenims, o ne juridiniams asmenims. AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Teismas vertina paskirtosios sankcijos dydį, atsižvelgdamas į nurodytas AKĮ 34 straipsnio nuostatas, ypatingai dėl sankcijos proporcingumo, lyginant su padarytu pažeidimu. VTAKT, skirdama ekonominę sankciją, atsižvelgė į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė artimą minimaliai sankcijoje numatytai baudą. Tai reiškia, kad jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, kaip nurodyta AKĮ 26 straipsnyje, papildomai atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad rastas vienas alkoholinio gėrimo butelis be jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Dėl to pažeidimą galima įvertinti kaip ne itin sunkų ir padarytą atsitiktinai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai (b. l. 29). 

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pareiškėjo įmonės finansinį pajėgumą, net minimalios baudos skyrimas šiuo atveju laikytinas neteisingu, nes tai būtų neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir įmonės turtinei padėčiai.

Teismas, taikydamas AKĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, kitas aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad įstatymas numato griežtą atsakomybę už tai, kad laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kas nurodoma ir AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje, kur aiškinama šio įstatymo paskirtis, skirtą ekonominę sankciją mažina iki 500 Lt dydžio baudos.

Baudos mokėjimo išdėstymui nėra teisinio pagrindo - tokios galimybės AKĮ nenustato. Vadovautis ATPK nuostatomis nėra pagrindo dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių ATPK nuostatos netaikytinos sprendžiant ekonominės sankcijos skyrimo klausimą.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 4 p.,  127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Gietera“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos 2010-02-18 nutarimo Nr. 3K10/25 nutariamąją dalį, pakeičiant ekonominės sankcijos dydį, ir paskirti UAB „Gietera“ 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Netenkinti prašymo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                     Ernestas Spruogis

                                                                                                                     Irena Paulauskienė

                                                                                                                     Halina Zaikauskaitė